Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. J. ir G. V. atstovo advokato S. R. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovams I. J., G. V., K. V., R. V. ir J. U. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovai prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, galimai įrodančių jos patirtą neturtinę ir turtinę žalą, pateikti tik galimai reikalingų atlikti darbų paskaičiavimai, t. y. nuostoliai yra hipotetiniai. Teismas preliminariai visiškai nevertino ieškinio pagrįstumo, kitų klausimų, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir, todėl šioje byloje nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.Nesuprantama, kodėl laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik pasirinktinai dviem atsakovams iš penkių, tokiu būdu juos diskriminuojant. Ieškovė prašo priteisti jai neturtinę žalą, tačiau neturtinė žala nelaikytina nuostoliais ir gali būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis), kurių šioje byloje visiškai nėra.Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų preliminariai patvirtinti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškils realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui: nėra nurodyta jokių realių aplinkybių, pateikta įrodymų ar duomenų, kad penki atsakovai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepajėgūs įvykdyti jiems nepalankaus teismo sprendimo, bandytų slėpti, stengtųsi mažinti ar perleisti tretiesiems asmenims savo turtą, tokiu būdu didindami grėsmę ir keldami abejonių dėl būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo. Priešingai, statybos darbai toliau vykdomi ir atsakovų turtas dėl to tik didėja. Teismas nesivadovavo ekonomiškumo bei proporcingumo principais ir skundžiama nutartimi pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, nes neatsižvelgė į atsakovų skolinimosi galimybių sumažėjimą, galimus nuostolius ir be pagrindo nepareikalavo, kad ieškovė pateiktų atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, taip pat nepareikalavo įrodymų, jog atsiradus žymiems nuostoliams, ieškovė pati finansiškai pajėgs juos padengti.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė pareiškė turtinį ieškinį, kurio bendra suma 4 291,93 Eur (3 741,93 Eur žala, 550 Eur bylinėjimosi išlaidos). Savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad tenkinus ieškinį, nėra pakankamai garantijų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, kadangi duomenų, kad atsakovai I. J. ir G.V. turėtų pajamas Lietuvoje nėra, jų aiškinimu, jie dirba ir gyvena užsienyje. Kiti atsakovai, vykdę statybos darbus, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimus, jų pajamos nėra dokumentuojamos. Dėl to priteistą sumą realiai galima būtų išieškoti tik iš turto. Vienintelis ieškovei žinomas atsakovų turtas yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kur vykdomos statybos.Atskirajame skunde atsakovai nepateikia konkrečių duomenų, kur jie dirba, kokios jų pajamos. Skunde nurodytos aplinkybės dėl statinių sklype, kurį uždrausta perleisti, neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovams priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra jokio gyvenamojo namo, kaip nurodo atsakovai. Nugriovus senąjį namą, įrengti tik galimai būsimo namo pamatai, bei iš dalies pastatytas ūkinis statinys (blokelių sienos).Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dviejų atsakovų iš penkių turtui nėra diskriminacinis, nes įstatymas, reglamentuojantis solidariąją atsakomybę, leidžia kreditoriui reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš visų ar kelių solidariųjų skolininkų, tiek iš bet kurio jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai vertino faktines aplinkybes ir duomenis, kuriais yra grindžiamas reiškiamas materialinis subjektinis reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Šiuo atveju spręstina, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog žemės sklypo perleidimas kitiems asmenims gali lemti, kad sprendimo, jeigu jis bus priimtas ieškovės naudai, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovai I. J. ir G. V. 2016 m. liepos 7 d. Sodros duomenimis nedirba, atsakovas I. J. nuo 2010 m. lapkričio 12 d. deklaruoja išvykimą į J. K.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo iš atsakovų solidariai priteisti 1 741,93 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, paprastai taikomas daiktams, dėl kurių tarp šalių vyksta ginčas. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra turtinės ir neturtinės žalos priteisimas ieškovei, t. y. piniginės lėšos, o ne konkretus turtas. Šioje byloje ieškovė nėra pareiškusi jokio reikalavimo, susijusio su atsakovams priklausančios žemės nuosavybe. Ieškovės reikalavimas yra 3741,93 eurų bendros vertės, todėl laikinoji apsaugos priemonė galėjo būti taikoma tik tokios vertės turtui. Teismas nutartyje nenurodė, kokios vertės žemės sklypui taiko apribojimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra ekonomiška, proporcinga ir reikalinga. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė reikalavimą priteisti žalą pareiškė penkiems solidariems atsakovams, tačiau laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti tik dviejų atsakovų turtui. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovai dirba ne Lietuvoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad priimtas teismo sprendimas jų atžvilgiu negalėtų būti įvykdytas. Priešingai, pritartina atsakovų argumentams, kad jų gaunamas atlyginimas užsienyje gali būti net didesnis negu Lietuvoje. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju byloje nėra įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, be to, kaip minėta, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonės nėra susijusi su byloje pareikštais reikalavimais.Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl to skundžiama nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės Z. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.