Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-506-350/2011

Teisėja Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00368-2010-6

2011 m. rugpjūčio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Eligijaus Gladučio,

nukentėjusiosios A.A. M. atstovui adv. Žygimantui Rutkauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendžio, kuriuo P. J. pagal BK 281 str. 1 d. nubaustas laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 67 str. 1 d., 2 d. 1 p. laisvės atėmimo bausmė atidėta vieneriems metams, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš P. J. priteista A.A. M. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2010-09-10 apie 18.30 valandą Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini), P. J. vairuodamas J. T. automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 133 punktų reikalavimus: privalėdamas laikytis visų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų nesilaikė, atsižvelgdamas į kelio sąlygas ir meteorologines sąlygas, privalėdamas pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jo nepasirinkęs kelio posūkyje nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešiais atvažiuojantį A. S. vairuojamą automobilį AUDI A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) , dėl ko pastarasis nuvažiavo nuo kelio, vertėsi ir šio automobilio keleivei A. A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs lengvu galvos smegenų sukrėtimu, stuburo krūtininės-juosmeninės dalies sumušimu, kairiu momenkaulio ir pakauškaulio lūžiu.

Nuteistasis P. J. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendį, prašo nuosprendžio dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir įpareigojimo P. J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms panaikinti, o nuosprendžio dalį, kuria priteista 10 000 Lt A. A. M. neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti, sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovas bausmės klausimą palieka spręsti teismui, skundą dalyje dėl priteisto civilinio ieškinio- atmesti, prokuroras neprieštarauja kitokios bausmės rūšies paskyrimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl kaltės

Nors pirmos bei apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose P. J. savo kaltę pripažino, tą patį patvirtino ir apeliaciniame skunde, tačiau skunde apeliantas išreiškė abejonę teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės visišku pagrįstumu nurodydamas, kad autoįvykio priežastis buvo tai, jog apeliantas negalėjo žinoti ir nežinojo bei nenumatė, jog įvykio vietoje pastoviai važinėja žemės ūkio technika, iš kurios kelio posūkyje buvo išsilaistę kuro, dėl ko po lietaus kelio danga buvo ypatingai slidi. Būtent dėl šios aplinkybės, o ne dėl apelianto pasirinkto greičio, jo vairuojamas automobilis išslydo į priešingos krypties eismo juostą. Taip pat automobilis Audi A6, kuriuo važiavo nukentėjusioji, nuo kelio nuvažiavo ne dėl to, kad į jį atsitrenkė apelianto automobilis, o tai atsitiko todėl, kad Audi A6 vairuotojas prieš susidūrimą per daug pasuko į kelkraštį ir nuvirto nuo kelio.

Šie apeliacinio skundo argumentai deklaratyvūs, be to, jie visiškai neatitinka tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose duotų apelianto parodymų, kuriais jis savo kaltę dėl autoįvykio visiškai pripažįsta.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 straipsnio reikalavimus, dėl ko atsirado BK 281 str. 1 d. numatytos pasekmės- buvo sutrikdyta A.A. M. sveikata. KET 133 straipsnis įpareigoja transporto priemonės vairuotoją važiuoti saugiu greičiu, t.y. jį pasirinkti jį tokį, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę.

Duodamas parodymus pirmos instancijos teisme apeliantas nurodė, kad jis, neturėdamas pakankamos vairavimo patirties, kelio posūkyje per staigiai pasuko vairą, dėl ko jo automobilis tapo nevaldomas ir išslydo į priešpriešinio eismo juostą. Tuo tarpu autoįvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio metu kelio danga buvusi šlapia, tačiau jokių įrašų apie tai, jog ant kelio būtų pripilta transporto priemonių kuro ar tepalo, nėra, todėl ir liudytojo J. L. parodymai ir apeliacinio skundo argumentai apie tai vertintini tik kaip samprotavimai, neparemti jokiais įrodymais. Be to, įvykio vieta yra kaimo vietovėje, todėl akivaizdu, kad ten keliu važinėja ir žemės ūkio technika, iš kurios, kaip visuotinai yra žinoma, gali tekėti kuras ar tepalai. Šią aplinkybę apeliantas taip pat privalėjo žinoti ir atsižvelgti į ją pasirinkdamas važiavimo greitį.

Iš autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių apžiūros protokoluose užfiksuotų apgadinimų matyti, kad tarp jų prieš automobiliui Audi A6 nuvažiuojant nuo kelio buvo kontaktas, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tiek Audi A6 vairuotojo A. S. parodymais, tiek skundžiamo nuosprendžio išvada, kad A. S. vairuojamas automobilis nuo kelio nuvažiavo ir vertėsi būtent dėl to.

Dėl bausmės

Už veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. numatyta keletas alternatyvių bausmių- specialios teisės atėmimas, bauda, areštas ir laisvės atėmimas. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu apeliantui skyrė pačią griežčiausią iš įstatymo sankcijoje numatytų bausmių, motyvuodamas tik baudos neskyrimą, o dėl kitų sankcijoje numatytų bausmių iš viso nepasisakė.

Kolegijos nuomone, paskirtos bausmės rūšis , atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, pasekmes bei kaltininko asmenybę, yra aiškiai per griežta.

Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, P. J. paskyrė aiškiai neteisingą bausmę, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p.).

Byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas prieš autoįvykį būtų važiavęs didesniu nei tame kelio ruože ar didesniu nei jam pačiam dėl vairavimo stažo leistinu greičiu, ar sąmoningai atlikęs kitą kelių eismo saugumui pavojų keliantį veiksmą. Nepaneigti apelianto parodymai, kad jo vairuojamas automobilis į priešpriešinio eismo juostą kelio posūkyje išslydo dėl to, jog jis, netikėtai pamatęs iš priekio atvažiuojantį automobilį išsigando ir staigiai pasuko vairą į dešinę ir automobilis pradėjo slysti. Šios aplinkybės, taip pat tai, jog P. J. vairuotojo pažymėjimą buvo įgijęs mažiau nei prieš penkis mėnesius iki įvykio- 2010-04-20 (T.1 b.l.108), duoda pagrindą išvadai, kad šiuo atveju Kelių eismo taisykles apeliantas pažeidė, t.y. į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo ir ten su kita transporto priemone susidūrė dėl to, jog neturėjo įgūdžių ir gyvenimiškos patirties pasirinkti tinkamą elgesio variantą vairuojant transporto priemonę.

Tokiais veiksmais apeliantas padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl kurio savo kaltę visiškai pripažįsta, savo elgesį vertina kritiškai ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantas yra jauno amžiaus, veikos padarymo metu mokėsi vidurinėje mokykloje, charakterizuojamas teigiamai. Aplinkybė, kad jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už anksčiau padarytą nusikaltimą, šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pobūdį, ypatingos reikšmės svarstant bausmės klausimą šioje byloje neturi. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, taip pat į tai, kad šiuo metu jis jau yra baigęs vidurinę mokyklą ir turi galimybę dirbti bei gauti pajamas, jam skirtina įstatymo sankcijoje kaip ne vairuotojui profesionalui numatyta švelniausia bausmės rūšis- bauda. Atsižvelgiant į nusikaltimo aplinkybes, į P. J. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra tik atsakomybę lengvinančios, taip pat į tai, kad jis privalo atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, jam skirtina bauda, savo dydžiu artima šios bausmės rūšies minimumui.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad P. J. nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą- vairuodamas automobilį nesilaikė nukreipiamojo ženklo reikalavimo, bei į tai, kad apeliantas neturi vairavimo patirties, nepakankamai žino Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kaip matyti iš byloje esančios pažymos (T.1 b.l. 116) savo automobilio taip pat neturi, kartkartėmis vairuoja svetimus automobilius, t.y. šiuo metu jis neturi ir realios galimybės tobulinti savo vairavimo įgūdžių, dėl ko jis, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, išlieka pavojingas visuomenei, todėl kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė- specialios teisės- vairuoti transporto priemones- atėmimas.

Dėl civilinio ieškinio dydžio

Skundžiamu nuosprendžiu iš apelianto nukentėjusiajai A.A. M., iš dalies tenkinant jos civilinį ieškinį dėl 30000 litų neturtinės žalos priteisimo, priteista 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į autoįvykio metu nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį- buvo sulaužyti galvos kaulai, sumuštas stuburas, dėl sužalojimų nukentėjusioji ilgą laiką gydėsi, jautė didelius skausmus, taip pat atsižvelgiant į kitus skundžiamame nuosprendyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatyto šioje byloje kriterijus, išvardintus CK 6.250 straipsnyje, bei į susiklosčiusią teismų praktiką, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai.

Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji A.A. M. civilinį ieškinį dėl 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo pareiškė 2010-12-06 (T.1 b.l. 78-79), o 201-01-28 AB(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai atlygino 4000 litų nagrinėjamo įvykio metu patirtos neturtinės žalos (T.2 b.l. 31). Vadinasi, nukentėjusiajai liko neatlyginta 6000 litų skundžiamu nuosprendžiu nustatytos neturtinės žalos suma, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, į aplinkybę, jog dalis neturtinės žalos nukentėjusiajai jau buvo atlyginta, neatsižvelgė.

Esant šioms aplinkybėms, nuosprendis keistinas, iš P. J. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 6000 litų (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 330 str.,-

nusprendė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

P. J. pagal BK 281 str. 1 d. paskirti bausmę- 10 MGL (1300 litų baudą) ir, vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 2 d. 1p., 68 str.,- baudžiamojo poveikio priemonę- atimti teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Iš P. J. priteistos A.A. M. neturtinės žalos dydį sumažinti iki 6000 (šešių tūkstančių) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.