Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-18 · Administracinė byla Nr. I-1284-189/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
I-1284-189/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04120-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Tomas Blinstrubis, Bronius Januška, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
P. I. H.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1284-189/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04120-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjui P. I. H.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. I. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–3), prašydamas panaikinti 2018-11-08 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (15/5-11)11U-1562(01627) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui P. I. H., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą - palikti galioti (duomenys neskelbtini) piliečiui P. I. H. išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019-04-18.

Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė grįsdamas tuo, kad apie septynis mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje dirba pareiškėjas, nėra visą darbo laiką dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, tai yra minėta Bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų.

Skunde nurodoma, kad Bendrovė atitiko visus keliamus reikalavimus bei sąlygas, ką pripažino ir atsakovas, teigdamas, kad 2017-04-18 dieną Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2019-04-18, kadangi pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nenustatyta. Įmonėje padėtis pasikeitė 2018-03-31, kai viena darbuotoja išėjo iš darbo, tačiau tam buvo svarbios ir paaiškinamos priežastys. Pareiškėjas nurodo, kad įregistravo dar vieną įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenys buvo pateikti Registrų centrui. Pareiškėjas siekia reorganizuoti abi įmones ir nori jas sujungti į vieną, todėl darbuotoja yra perėjusi dirbti į naująją įmonę. 2018-10-16 buvo pradėtas įmonių reorganizavimo procesas, kuris vis dar vyksta.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas nesiaiškino jokių aplinkybių, nepateikė informacijos ir pačiam pareiškėjui, jis neturėjo galimybės pasisakyti bei bendradarbiauti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 15–18).

Atsiliepime nurodoma, kad Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2018-11-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie Bendrovės akcininką, t. y. pareiškėją, bei šios įmonės darbuotojus. Buvo nustatyta, kad bendrovėje buvo įdarbinti 3 darbuotojai: pareiškėjas, turintis leidimą laikinai gyventi, ir K. P. bei I. S., kurios yra Lietuvos Respublikos pilietės. Nuo 2018-03-31, kuomet buvo atleista V. R., Lietuvos Respublikos pilietė, pareiškėjo valdoma Bendrovė neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi minėtoje įmonėje nuo 2018-03-31 nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, t. y. Bendrovėje yra įdarbinti tik du darbuotojai (K. P. ir I. S.), kurie atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dėl darbuotojų. Buvo padaryta išvada, kad apie septynis mėnesius Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, tai yra minėta bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Iki sprendimo priėmimo dienos pareiškėjas į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė. Pareiškėjas privalėjo pranešti Migracijos departamentui, kad Bendrovė nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktų reikalavimų ir kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi kitu pagrindu, o ne Migracijos departamentas kreiptis į pareiškėją dėl galimybės jam pasiaiškinti suteikimo. Migracijos departamento turimais duomenimis, V. R. išėjusi iš Bendrovės, nepradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, šie pareiškėjo teiginiai neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi Bendrovė iki sprendimo priėmimo net 7 mėnesius neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018-11-08 sprendimo Nr. (15/5-11)11U-1562(01627) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui P. I. H., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016-11-23 pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 19–27) nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Nustatyta, kad pareiškėjui 2017-04-18 Migracijos valdyba išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi, galiojantį iki 2019-04-18.

Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjo Bendrovė nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01). Vadovaudamasis tuo, Migracijos departamentas 2018-11-08 priėmė sprendimą Nr. (15/5-11)11U-1562(01627) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui P. I. H., panaikinimo“, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas vadovaujantis 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui metu galiojusiame Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Nors nuo 2017-01-01 Įstatymo nuostatos nebenustato reikalavimo dėl 3 Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių įdarbinimo, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2017-01-01 galiojusios Įstatymo nuostatos, nes pagal 2016-06-19 Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Byloje esantys „Sodros“ duomenys patvirtina, kad nuo 2018-03-31 Bendrovėje nebedirba V. R. (b. l. 144), taigi, darytina išvada, kad Bendrovėje nuo šios datos dirba trys asmenys – pareiškėjas, K. P. ir I. S., iš kurių tik jos dvi yra Lietuvos Respublikos pilietės (1 t., b. l. 145–148; 189), tuo tarpu pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Iš Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos formuluotės „yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai“ darytina išvada, kad šioje teisės normoje įtvirtintos trys imperatyvios sąlygos: 1) įmonėje, kurios dalyvis yra užsienietis, turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos; 2) jose turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; 3) jose nurodyti asmenys turi dirbti visą darbo laiką. Šiuos reikalavimus įmonė atitiktų, jeigu visos sąlygos egzistuotų kartu. Išdėstyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nėra nustatyta jokių šių reikalavimų netaikymo išimčių. Nagrinėjamu atveju „Sodros“ informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Bendrovėje laikotarpiu nuo 2018-03-31 visą darbo dieną nedirbo 3 darbuotojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). Šie Įstatymo reikalavimai yra imperatyvūs, todėl vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai, neva jis siekia Bendrovę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizuoti ir abi įmones sujungti į vieną, todėl atleista darbuotoja yra perėjusi dirbti į naująją įmonę, nesudaro pagrindo netaikyti imperatyvių įstatymo reikalavimų. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad V. R. yra perėjusi dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau net ir tokiu atveju tai nereikštų, kad Bendrovė atitinka įstatymo reikalavimus. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad su juo nebuvo bendradarbiaujama, tačiau teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pakanka nustatyti, kad Bendrovė nebeatitiko Įstatymo reikalavimų. Be to, pareiškėjas, pasikeitus aplinkybėms, turėjo pats kreiptis ir apie tai pranešti Migracijos departamentui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Bendrovė nuo 2018-03-31 nebeatitinka Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl Migracijos departamentas 2018-11-08 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. (15/5-11)11U-1562(01627) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui P. I. H., panaikinimo“.

Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo - panaikinti 2018-11-08 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. (15/5-11)11U-1562(01627), netenkintinas ir išvestinis palikti galioti (duomenys neskelbtini) piliečiui P. I. H. išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019-04-18.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. I. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaGediminas Užubalis