Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-68/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.6; 1.2.23.3; 1.2.28.3; 1.1.1.4.8; 1.2.14.2.2; 1.2.14.15; 1.2.18.1; 1.2.20; 1.2.22.1; 2.1.12.2.3

2007 m. liepos 4 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Leonorai Vasiliauskienei, Birutei Strimaitytei, Ričardui Girdziušui, Mindaugui Kepeniui, Sauliui Vaičiūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistųjų S. K. bei V. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

§ Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;

§ pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-11-11 epizodo) - laisvės atėmimo bausme 8 metams;

§ pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-11-24 epizodo) - laisvės atėmimo bausme 8 metams 6 mėnesiams;

§ pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-12-08 epizodo) - laisvės atėmimo bausme 9 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, o bausmė paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį – bausmių apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė - 12 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

S. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

§ pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 8 metams;

§ pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 metams;

§ pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį - arešto bausme 20 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu 65 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį – nenustačius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

P. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį nuteistas arešto bausme 45 paroms.

P. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, o pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį - nenustačius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

S. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, o pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį - nenustačius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

Iš S. K. S. Piskunovui priteista 1000 lt neturtinei ir 20 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš V. G. S. Piskunovui priteista 4833,92 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteista I. G. , tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. K. ir V. G. nuteisti už tai, kad S. K. iki 2004 m. lapkričio 11 d., 10 val. 30 min., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį – 84,911 gramų – psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą parduoti, ir ją 2004 m. lapkričio 11 d., apie 10 val. 30 min., automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. LLC 997, veikdamas bendrai grupe su V. G. , šiam padedant, atgabeno į Vilniaus miestą, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, ir už 4500 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam V. P. .

Be to, S. K. nuteistas už tai, kad iki 2004 m. lapkričio 24 d., 15 val. 40 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo, turėdamas tikslą parduoti, didelį kiekį, tai yra 634 vienetus, tablečių, kurių sudėtyje yra 41,233 g psichotropinės medžiagos - MDMA ir 0,470 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jas laikė ir 2004 m. lapkričio 24 d., apie 15 val. 40 min., atgabenęs automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. LLC 997, į Klaipėdos rajoną Kiškėnų kaimą, sodininkų bendrijos „Smiltelė“ teritoriją, už 3800 litų pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam V. P. .

Be to, S. K. nuteistas už tai, kad iki 2004 m. gruodžio 8 d., 23 val., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 1013 vienetų tablečių, su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 75,928 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA, kurią laikė ir automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. LLC 997, 2004 m. gruodžio 8 d., apie 23 val., atgabeno į Kuncų g. 12 namo kiemą Klaipėdoje ir už 5500 litų pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam V. P. .

Taip pat S. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 11 d., apie 23 val., Klaipėdos mieste, Kuncų g. 12 namo laiptinėje, prie 64 buto, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju V. P. metu, tyčia sudavė V. P. laiptinėje buvusiu mediniu pagaliu į petį ir dešinę ranką bei kumščiu sudavė į kairės pusės žandikaulį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinio peties ir dešinio dilbio srityse bei kairio žando poodinę kraujosruvą ir muštinę žaizdą gleivinėje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 13 d., apie 22 val., Kuncų g. 12 namo kieme, Klaipėdoje, pavartodamas psichinę prievartą, vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą savo tikrą ar tariamą teisę, pareikalavo iš nukentėjusiojo V. P. grąžinti jam 1400 eurų skolą ir V. P. šiuos pinigus jam atidavė, taip V. G. A. G. padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms.

Be to, V. G. nuteistas už tai, kad 2001 metais, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, iš tyrimo nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – savadarbį kastetą, priskiriamą prie smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamųjų ginklų, kurį neteisėtai parsinešė į savo namus, esančius Klaipėdos r., Kiškėnų k., Kranto g. 109, ir laikė odinės striukės vidinėje kišenėje, kol 2004 m. gruodžio 9 d., apie 1. 56 val., nurodytoje vietoje kratos metu policijos pareigūnai jį surado ir paėmė.

P. K. nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, tai yra: 2004 m. spalio 27 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu, paskyrė P. K. šešiems mėnesiams teismo įpareigojimus ir vienu iš jų P. K. įpareigojo tiesiogiai ar per kitus asmenis, techninėmis bei kitomis priemonėmis nepalaikyti ryšio su S. K. ir V. G. . P. K. minėto įpareigojimo nevykdė ir 2004 m. gruodžio 8 d. 18 val. 46 min. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris yra +37061237804, bendravo su S. K. , kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris yra 8-600-75659, taip pat P. K. , būdamas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, nevykdė minėto teismo įpareigojimo ir neteisėtai, pažeisdamas 1996 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo Nr. I-1175 21 straipsnio 2 dalies 3 punkto draudimą – kontaktuoti ir bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose, ir paminėto įstatymo 1 priedelio 6 punkto draudimą – kardomojo kalinimo metu turėti telefonus, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris +37068847887, ir per jį 2005 m. sausio 14 d. 23. 59 val., 2005 m. sausio 15 d. 00. 04 val., 2005 m. sausio 19 d. 00. 34 val., 2005 m. sausio 19 d. 22. 09 val., 2005 m. sausio 20 d. 21. 05 val., 2005 m. sausio 20 d. 23. 23 val., 2005 m. sausio 21 d. 21. 35 val., 2005 m. sausio 26 d. 19. 50 val., 2005 m. vasario 4 d. 20. 37 val., 2005 m. vasario 5 d. 20. 15 val., 2005 m. vasario 12 d. 00. 15 val., 2005 m. vasario 14 d. 21. 57 val., 2005 m. vasario 14 d. 23. 37 val. bendravo su kitu suimtuoju - V. G. , laikomu tame pačiame izoliatoriuje, jis tuo metu neteisėtai naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris +37063438424.

Be to, S. K. , V. G. , P. K. ir G. L. buvo išteisinti dėl kaltinimų, kad neturėdami leidimo, įgijo, laikė ir gabeno šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei, veikdami organizuota grupe, panaudodami psichinę prievartą ir smurtą, neteisėtai atėmė V. P. laisvę ir reikalavo iš jo atlikti neteisėtus veiksmus, tai yra: V. G. iki 2003 metų vasaros pabaigos, tikslus laikas nenustatytas, nenustatytoje vietoje, iš tyrimo nenustatymo asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – tyrimo metu nenustatyto modelio ir kalibro revolverį, nenustatyto modelio ir kalibro lygiavamzdį šautuvą su šovinių užtaisu bei sprogmenį – nenustatyto modelio granatą, kuriuos neteisėtai laikė iki 2003 metų vasaros pabaigos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose Klaipėdos r. Kiškėnų k. Kranto g. 109, kol dienos metu įdėjo į maišus ir po to kartu su V. P. , nesuvokiančiu V. G. nusikalstamų kėslų ir nežinančiu apie maišų tikrąjį turinį, automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. KLK 675, neteisėtai nugabeno ir paslėpė Klaipėdos rajone, už Lėbartų kapinių esančiame miške, po žeme.

Po to, iki 2004 m. rugsėjo 11 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, V. G. , S. K. , P. K. ir G. L. iš anksto susitarė panaudoti prieš nukentėjusįjį V. P. psichinę ir fizinę prievartą, neteisėtai atimti iš jo laisvę ir priversti šį atlikti neteisėtus veiksmus – priversti V. P. kartu su jais vykti į Klaipėdos rajone esantį mišką už Lėbartų kapinių ir parodyti tikslią vietą bei juos atkasti, kur po žeme 2003 metų vasaros pabaigoje V. G. kartu su V. P. , šiam tada apie tikrąją užkasamų daiktų esmę nieko nežinant, buvo paslėpęs tyrimo metu nenustatyto modelio ir kalibro šaunamąjį ginklą – revolverį, tyrimo metu nenustatyto modelio ir kalibro lygiavamzdį šautuvą su šovinių užtaisu bei tyrimo metu nenustatyto modelio sprogmenį – granatą. Paminėtu laiku ir vietoje, nurodytomis aplinkybėmis, nurodytam tikslui pasiekti, V. G. su paminėtais asmenimis iš anksto pasiskirstė vykdyti tam tikras užduotis, jog V. P. atžvilgiu S. K. panaudos psichinę ir fizinę prievartą – smūgių sudavimą ir kitokią fizinę prievartą, o jis kartu su P. K. ir G. L. – psichinę ir kitokią fizinę prievartą. 2004 m. rugsėjo 11 d., apie 23 val., V. G. kartu su paminėtais asmenimis įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą ir veikdamas organizuota grupe, automobiliu „Opel Omega“, valst. Nr. KLU 072, atvyko į Klaipėdos miesto, Kuncų g. 12, namo kiemą, kur šio namo laiptinėje, prie 64 buto durų, V. G. neteisėtai, panaudodamas psichinę prievartą, liepė V. P. prieš jo valią atlikti neteisėtus veiksmus – vykti kartu su jais į anksčiau minėtą vietą ir padėti surasti paslėptus ginklus ir sprogmenis, ir taip kurstė V. P. neteisėtai įgyti, laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. V. P. atsisakius tai daryti, V. G. panaudojo psichinę prievartą – pagrasino V. P. sumušti, o iš laiptinės žemesnio aukšto atbėgęs S. K. panaudojo V. P. atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė šiam du kartus laiptinėje rastu mediniu pagaliu į petį bei dešinę ranką, padarydamas V. P. poodines kraujosruvas dešiniojo peties ir dešiniojo dilbio srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tuoj pat panaudojus psichinę prievartą – liepus V. P. kartu su jais važiuoti ir parodyti vietą, kur paslėpti anksčiau paminėti daiktai, ir taip palaužus nukentėjusiojo V. P. valią ir prieš savo valią sutikus su jais važiuoti bei parodyti paminėtą vietą bei išėjus į Kuncų g. 12 namo kiemą, o S. K. vėl panaudojus V. P. atžvilgiu kitokią fizinę prievartą – suėmus rankomis V. P. už sprando ir už vienos rankos ir prievarta įsodinus į anksčiau paminėtą automobilį, kuriame jau sėdėjo G. L. ir P. K. , V. G. neteisėtai kartu su paminėtais asmenimis iš V. P. atėmė laisvę. Tuoj po to V. G. kartu su paminėtais asmenimis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, minėtu automobiliu V. P. nuvežė į Klaipėdos mieste esantį keliuką, vedantį per laukus, maždaug 200 metrų atstumu nuo Jūrininkų gatvės, kur automobilyje, S. K. ir P. K. toliau naudojo psichinę prievartą – grasino fiziniu susidorojimu V. P. : P. K. grasinančiai pasakė V. P. , kad šis su jais grubiai kalba ir tuoj pat parodys, kaip šis turi su jais kalbėtis, o tuoj pat grubiai ir įsakančiai S. K. kartu su P. K. liepė V. P. išlipti iš automobilio. V. P. išlipus iš automobilio, V. G. kartu su S. K. , P. K. ir G. L. apstojo V. P. aplink jį ir taip panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu psichinę prievartą, palauždamas nukentėjusiojo valią ir atimdamas iš jo galimybę pasipriešinti jo neteisėtiems veiksmams. Tuoj po to P. K. toliau naudojo psichinę prievartą – grasino fiziniu susidorojimu V. P. – grasinančiai šiam pasakė, kad šis su juo grubiai kalba, o S. V. P. atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą – kumščiu sudavė V. P. į kairės pusės žandikaulį, padarydamas šiam kairiojo žando poodinę kraujosruvą ir muštinę žaizdą gleivinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. V. P. nuo suduoto smūgio praradus sąmonę ir parkritus ant žemės, V. G. kartu su S. K. , P. K. ir G. L. prieš V. P. valią įkišo šį į paminėto automobilio bagažinę ir kurį laiką vežiojo paminėtoje vietoje, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, o po to, netoli minėtos vietos, tiksli vieta nenustatyta, V. G. ir P. K. atidarius bagažinę, V. G. panaudojo psichinę prievartą prieš V. P. , pavadindamas V. P. „kale“, dar kartą neteisėtai pareikalavo V. P. važiuoti už Lėbartų kapinių į mišką padėti atrasti ir atkasti anksčiau paminėtus paslėptus šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogmenį. Tuoj po tokios V. G. ir kartu su juo veikusių paminėtų asmenų panaudotos V. P. atžvilgiu psichinės ir fizinės prievartos bei reikalavimų atlikti neteisėtus veiksmus – vykti ir padėti atkasti šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogmenis, V. P. prieš savo valią vykdydamas V. G. ir kartu su juo veikusių S. K. , P. K. ir G. L. neteisėtą reikalavimą, važiavo ir paminėtiems asmenims kartu su V. G. surado bei atkasė jų reikalaujamus jam nežinomus daiktus – tyrimo metu nenustatyto modelio ir kalibro šaunamąjį ginklą – revolverį, tyrimo metu nenustatyto modelio ir kalibro lygiavamzdį šautuvą su šovinių užtaisu bei tyrimo metu nenustatyto modelio sprogmenį – granatą, kurie buvo paslėpti Klaipėdos rajone, už Lėbartų kapinių esančiame miške, po žeme, kuriuos tuoj po to V. G. , S. K. , P. K. ir G. L. neteisėtai, neturėdami leidimo, paminėtu automobiliu parsigabeno į Klaipėdos miestą, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta.

Be to, S. K. , V. G. ir G. L. buvo kaltinami tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdami tikslą jas parduoti, ir jas pardavė, veikdami organizuota grupe, tai yra: iki 2004 m. spalio 6 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, V. G. , S. K. ir G. L. iš anksto susitarė neteisėtai įgyti, laikyti ir dideliais kiekiais gabenti psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti V. P. , o gautus pinigus tarpusavyje pasidalyti – už kiekvieną psichotropinių medžiagų V. P. pardavimo atvejį, priklausomai nuo V. P. perduotos psichotropinės medžiagos kiekio, dalis gautų už jų pardavimą pinigų atitektų V. G. – atitinkamai nuo 0,5 kg V. P. parduotos medžiagos su psichotropine medžiaga – 500 litų, o nuo 1 kg – 1 000 litų. Paminėtu laiku ir vietoje, nurodytomis aplinkybėmis, paminėtam tikslui pasiekti, V. G. , S. K. ir G. L. , veikdami organizuota grupe, iš anksto pasiskirstė vykdyti tam tikras užduotis, jog S. K. ir G. L. iš tyrimo nenustatytų asmenų nuolat dideliais kiekiais įsigis psichotropines medžiagas ir jas tiesiogiai jų pardavimo metu perduos V. P. , V. G. pasiūlys V. P. iš jų įsigyti paminėtas medžiagas dideliais kiekiais bei jas pardavinėti ir platinti mažesniais kiekiais kitiems asmenims. 2004 m. spalio 6 d., apie 17 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „Hyper Maxima“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdos m., V. G. vairuojamame „Lexus Rx300“ markės automobilyje, valst. Nr. BBV 008, įgyvendindamas anksčiau paminėtą bendrą susitarimą ir vėliau tą pačią dieną Teatro aikštėje, Klaipėdoje, pasiūlė V. P. neteisėtai už 7000 litų įgyti 1 kilogramą psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ją po to brangiau parduoti, ir taip kurstė V. P. iš jo įsigyti paminėtas medžiagas dideliais kiekiais bei jas pardavinėti ir platinti mažesniais kiekiais kitiems asmenims. S. K. įgyvendindamas anksčiau paminėtą bendrą susitarimą iki 2004 m. lapkričio 11 d., apie 10 val. 30 min., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimų nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir su savimi bei „Audi A8“ markės automobilyje, valst. Nr. LLC 997, neteisėtai laikė 498,380 gramo šviesios spalvos miltelių, su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 84,911 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turint tikslą parduoti V. P. , kol 2004 m. lapkričio 11 d., apie 10 val. 30 min., paminėtu automobiliu, kartu su V. G. neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą, tiksli vieta nenustatyta, ir neteisėtai už 4500 litų pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam V. P. , o gautus pinigus pasidalijo tarpusavyje, iš jų: 4000 litų pasiėmė S. K. , o 500 litų – V. G. . G. ;

S. K. , tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką ir įgyvendindamas bendrą susitarimą su V. G. , G. L. ir veikdamas su jais organizuota grupe, iki 2004 m. lapkričio 24 d., apie 15 val. 40 min., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo ir laikė 634 vienetus tablečių, su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 41,233 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,470 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias su savimi ir „Audi A8“ markės automobilyje, valst. Nr. LLC 997, neteisėtai laikė, kol 2004 m. lapkričio 24 d., apie 15. 40 val., paminėtu automobiliu, neteisėtai atgabeno į Klaipėdos rajoną, Kiškėnų kaimą, sodų bendriją „Smiltelė“, tiksli vieta nenustatyta, ir neteisėtai už 3800 litų pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam V. P. , iš kurių: 3600 litų pasiėmė S. K. tuoj pat, o likusius 200 litų 2004 m. lapkričio 29 d., apie 15. 30 val., prie baro „Jūros vėjas“, esančio Naikupės g. 10, Klaipėdos m., pasiėmė G. L. ;

S. K. , tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką ir įgyvendindamas bendrą susitarimą su V. G. , G. L. , ir veikdamas su jais organizuota grupe, iki 2004 m. gruodžio 8 d., apie 23 val., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš nenustatytų asmenų, kartu su G. L. , neteisėtai įgijo 1013 vienetų tablečių su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 75,928 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias su savimi ir „Audi A8“ markės automobilyje, valst. Nr. LLC 997, neteisėtai laikė, kol 2004 m. gruodžio 8 d., apie 23 val., paminėtu automobiliu, neteisėtai atgabeno į Kuncų g. 12 namo kiemą, Klaipėdoje, ir neteisėtai už 5500 litų pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam V. P. .

Iš viso per tris paminėtus kartus S. K. , G. L. ir V. G. , veikdami organizuota grupe, nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam V. P. neteisėtai pardavė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA – 117,161 gramus.

Šių nusikaltimų padarymu kaltinti G. L. ir V. G. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu buvo išteisinti, nenustačius jų dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, veikdamas organizuota grupe, tai yra jis 2004 metais laikotarpiu nuo rugsėjo 27 dienos iki spalio 6 dienos, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, iš anksto susitarė su S. V. neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti labai dideliais kiekiais psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti V. P. , o gautus pinigus tarpusavyje pasidalyti – už kiekvieną psichotropinių medžiagų V. P. pardavimo atvejį, priklausomai nuo V. P. parduotos psichotropinės medžiagos kiekio, dalis gautų už jų pardavimą pinigų atitektų V. G. – atitinkamai nuo 0,5 kg V. P. parduotos medžiagos su psichotropine medžiaga – 500 litų, o nuo 1 kg –1 000 litų. Paminėtu laiku ir vietoje, nurodytomis aplinkybėmis, nurodytam tikslui pasiekti, V. G. su S. V. , veikdami organizuota grupe, iš anksto pasiskirstė vykdyti tam tikras užduotis, jog S. V. iš tyrimo nenustatytų asmenų nuolat labai dideliais kiekiais įsigis psichotropines medžiagas ir jas tiesiogiai jų pardavimo metu perduos V. P. , o V. G. pasiūlys V. P. iš jų įsigyti paminėtas medžiagas labai dideliais kiekiais bei jas pardavinėti bei platinti mažesniais kiekiais kitiems asmenims. 2004 m. spalio 6 d., apie 17 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „Hyper Maxima“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdos m., V. G. vairuojamame „Lexus Rx300“ markės automobilyje, valst. Nr. ABV 008, įgyvendindamas aukščiau paminėtą bendrą susitarimą ir vėliau tą pačią dieną Teatro aikštėje, Klaipėdoje, pasiūlė V. P. neteisėtai už 7000 litų įgyti 1 kg psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ją po to brangiau parduoti ir taip kurstė V. P. iš jo įsigyti minėtas medžiagas dideliais kiekiais bei jas pardavinėti ir platinti mažesniais kiekiais kitiems asmenims. S. V. įgyvendindamas aukščiau paminėtą bendrą susitarimą iki 2004 m. lapkričio 11 d., apie 6 val., tikslus laikas nenustatytas, tyrimu nenustatytoje vietoje, iš tyrimų nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir su savimi bei „Audi 80“ markės automobilyje, valst. Nr. HPB 966, laikė 499,448 g miltelių su jų sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu – 229,166 gramų psichotropinės medžiagos – amfetamino, turint tikslą parduoti V. P. , kurias 2004 m. lapkričio 11 d., apie 7 val., pagal išankstinį susitarimą su V. G. turėjo neteisėtai atgabenti į sutartą vietą automagistralėje Klaipėda - Kaunas, ties išvažiavimu į Kėdainių miestą, kur jo paminėtu laiku jau laukė V. G. su nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiu V. P. „Audi 100“ markės automobilyje, valst. Nr. AFB 526, ir šį kiekį kartu su V. G. turėjo parduoti V. P. , bet paminėtų psichotropinių medžiagų sutartu laiku ir į sutartą vietą S. V. neatgabeno ir kartu su V. G. jų V. P. neperdavė, nes tą pačią dieną, apie 6 val., Ramygalos gatvėje, Panevėžio miste, policijos pareigūnai sustabdė S. V. vairuojamą, paminėtą automobilį, bevežantį į sutartą su V. G. vietą paminėtas medžiagas bei šias šiame automobilyje surado ir iš S. V. paėmė.

Šio nusikaltimo padarymu kaltintas V. G. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, nenustačius jų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

Be to, V. G. ir P. K. buvo kaltinami tuo, kad neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindami prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą ar kitokią psichinę prievartą, veikdami organizuota grupe, tai yra: iki 2004 m. rugsėjo 13 d., apie 22 val., Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, V. G. su P. K. iš anksto susitarė, veikiant organizuota grupe, neturint teisėto pagrindo, savo naudai iš V. P. reikalauti turtą. Paminėtu laiku ir vietoje, nurodytomis aplinkybėmis, nurodytam tikslui pasiekti, V. G. ir P. K. iš anksto pasiskirstė vykdyti tam tikras užduotis, jog V. G. atvirai grasins ir naudos kitokią psichinę prievartą prieš V. P. ir reikalaus iš jo turto, o P. K. naudos kitokią psichinę prievartą prieš V. P. . 2004 m. rugsėjo 13 d., apie 22 val., Klaipėdos mieste, Kuncų gatvės 12 namo kieme, V. G. vykdydamas bendrą susitarimą su P. K. , neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai grasindamas pavartoti fizinį smurtą, pasakydamas nukentėjusiajam V. P. , kad jį sumuš kaip ir 2004 m. rugsėjo 11 d., jei šis nesuprato, už ką jis buvo tada sumuštas, ir tuoj pat atvirai pareikalavo iš V. P. visus jo turimus pinigus perduoti jam, o tuoj po to, pavartojo kitokią psichinę prievartą prieš V. P. , kreipėsi į P. K. ir šio paklausė, kad V. P. nesuprato, už ką buvo minėtą kartą sumuštas. P. K. tuo metu sėdėjęs šalia stovėjusiame automobilyje „Opel Omega“, valst. Nr. KLU 072, ir atsakydamas V. G. į jam užduotą klausimą ir tuo pat metu vykdydamas bendrą susitarimą su V. G. pavartoti kitokią psichinę prievartą prieš V. P. , netiesiogiai grasindamas pavartoti prieš V. P. fizinį smurtą, įsakančiu tonu pasakė V. P. , kad tuoj jis – P. K. – išlips iš automobilio ir V. P. paaiškins, už ką sumušė V. P. , taip pat grubiai jam papriekaištavo, kodėl šis nekėlė telefono ragelio, kai jis – P. K. jas skambino. Tuoj po to V. G. vėl savo naudai neteisėtai atvirai pareikalavo iš V. P. 1500 eurų arba perduoti jo nuosavybėn V. P. priklausantį 10000 litų vertės „Audi 100“ markės automobilį, valst. Nr. AFB 526. Pavartojęs paminėtą prievartą 2004 m. rugsėjo 13 d., apie 2 val. 30 min., V. G. kartu su P. K. iš V. P. išreikalavo 1500 eurų, padarydami nukentėjusiajam V. P. 5179,20 litų turtinę žalą.

Šio nusikaltimo padarymu kaltintas P. K. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, nenustačius jų dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad kurstė kitą asmenį grobti automobilius, tai yra: V. G. 2004 m. spalio 4 d., apie 21 val., „Statoil“ degalinėje, esančioje Sausio 15 osios g. 1A, Klaipėdoje, siūlė V. P. ir taip šį kurstė vykti kartu su juo – V. G. – 2004 m. spalio 8 d. į Vokietijos Federacinę Respubliką ir ten nuolat vykdyti automobilių vagystes.

Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad kurstė kitą asmenį įgyti netikrus kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus, tai yra: V. G. 2004 m. lapkričio 9 d., apie 15 val., bare „Arizona“, esančiame Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, pasiūlė V. P. ir taip šį kurstė pirkti iš jo netikrus eurus, mokant po 400 tikrų eurų banknotų už 1000 netikrų eurų banknotų.

Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad kurstė kitą asmenį įgyti narkotines medžiagas, turint tikslą jas platinti, tai yra: V. G. 2004 m. lapkričio 3 d., apie 14 val., bare „Arizona“, esančiame Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, pasiūlė V. P. ir taip šį kurstė vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką ir ten per jo – V. G. – pažįstamus neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą – heroiną – bei ją platinti.

Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad kurstė kitą asmenį padėti neteisėtai įgyti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, sprogmenis, neturėdamas leidimo jų įgyti, tai yra: jis 2004 m. rugsėjo 24 d., apie 15-16 val., „Statoil“ degalinėje, esančioje Taikos pr. 112A, Klaipėdoje, kurstė V. P. padėti jam – V. G. – neteisėtai, neturint leidimo, įsigyti šaunamuosius ginklus – septynis „Makarov“ markės pistoletus ir sprogmenis – tris sprogstamųjų medžiagų detonatorius, prašydamas V. P. surasti, kas juos parduotų.

Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad kurstė kitą asmenį įgyti turtą, gautą nusikalstamu būdu, tai yra jis 2004 m. spalio 6 d., apie 17 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Hyper Maxima“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdoje, siūlė V. P. ir taip šį kurstė pirkti už 4000 eurų vogtą iš Vokietijos Federacinės Respublikos 2000 metais pagamintą „Volkswagen Passat“ markės automobilį.

Šio nusikaltimo padarymu kaltintas V. G. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu buvo išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį sprogstamųjų medžiagų, tai yra: jis iki 2003 metų vasaros pabaigos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo didelį kiekį – daugiau kaip 2,585 kg normalaus galingumo, brizantinės sprogstamosios medžiagos – trotilo, kurią neteisėtai laikė iki 2003 metų vasaros pabaigos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pas save namuose, esančiuose Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime, Kranto g. 109, kol dienos metu įdėjo į kelis maišus ir po to kartu su V. P. , kuris tuo metu nesuvokė V. G. nusikalstamų kėslų ir nežinojo apie maišų tikrąjį turinį, automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. KLK 675, neteisėtai gabeno ir paslėpė Klaipėdos rajone, už Lėbartų kapinių esantį mišką. Tuoj po to, paminėtoje vietoje, šią medžiagą V. G. A. G. metaliniu pjūklu perpjovė į dvi lygias dalis, kurios dalį – 2,585 kg įdėjo į skuduro skiautę bei du polietileninius maišelius ir minėtoje vietoje paslėpė po žeme, kur neteisėtai laikė iki 2004 metų rugsėjo 29 d., apie 14 val. 13 min., kuomet prokuratūros ir policijos pareigūnai ją surado ir paėmė, o kitą dalį įvyniojęs į skudurą neteisėtai paminėtu automobiliu išgabeno į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur neteisėtai laikė.

Šio nusikaltimo padarymu kaltintas V. G. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

S. K. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė netikrus kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus, tai yra: jis iki 2004 m. gruodžio 8 d., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo netikrą 100 JAV dolerių banknotą Nr. AL69716296B, esantį kitos valstybės apyvartoje, kurį neteisėtai laikė su savimi ir automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. LLC 997, kuriuo tuo metu S. K. naudojosi, kol 2004 m. gruodžio 8 d., apie 23 val. 05 min., įvykio vietos apžiūros metu, Klaipėdos m., Kuncų g. 12 namo kieme, apžiūrint minėtą automobilį „Audi A8“, valst. Nr. LLC 997, policijos pareigūnai jį surado ir paėmė.

Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojosi šaudmenį, tai yra: jis iki 2004 m. gruodžio 8 d., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo, įgijo vieną šaudmenį, užtaisytą namudiniu būdu, panaudojant gamyklinį paraką, tūtelę ir kulką, ir kurio sviedinio kinetinė energija yra 14,1 J, tai yra viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus, ir kurį neteisėtai laikė su savimi bei „Audi A8“ markės automobilyje, valst. Nr. LLC 997, kuriuo tuo metu S. K. naudojosi, laikomo revolverio „ALFAmodel640Cal. 6mmME/22 Flobert“ Nr. 640038181, būgne, kol 2004 m. gruodžio 8 d., apie 23 val. 05 min., įvykio vietos apžiūros metu, Klaipėdos m., Kuncų g. 12 namo kieme, apžiūrint paminėtą automobilį, policijos pareigūnai šį revolverį su paminėtu šaudmeniu surado ir paėmė.

Šių minėtų nusikaltimų padarymu kaltintas S. K. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, tai yra: jis, būdamas suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0589-04 Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, 2004 m. rugsėjo 21 d. 22 val. 57 min., 2004 m. rugsėjo 23 d. 23 val. 28 min., 2004 m. spalio 14 d. 21 val. 43 min., 2004 m. spalio 17 d. 15 val. 10 min., 2004 m. spalio 17 d. 19 val. 56 min., 2004 m. spalio 24 d. 13 val. 18 min. neteisėtai, pažeisdamas 1996 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo Nr. I-1175 1 priedėlio 6 punkto draudimą – kardomojo kalinimo metu turėti telefonus, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris – +37068962216 ir per jį bendravo su V. P. , kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris +37068132403. 2004 m. lapkričio 20 d. 20 val. 10 min. nurodytoje vietoje A. G. neteisėtai, pažeisdamas anksčiau paminėto įstatymo reikalavimą, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris – +37063143088, ir per jį bendravo su V. P. , kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris – +37068132403. 2004 m. rugsėjo. 26 d. 21 val. 57 min., 2004 m. spalio 31 d. 00 val. 34 min., 2004 m. spalio 31 d. 00 val. 39 min. nurodytoje vietoje A. G. neteisėtai, pažeisdamas anksčiau paminėto įstatymo reikalavimą, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris – +37068962216, ir per jį bendravo su V. G. , kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris – +37060351434. 2004 m. gruodžio 19 d. 16 val. 27 min., 2005 m. sausio 1 d. 21 val. 35 min., 2005 m. sausio 2 d. 00 val. 07 min. nurodytoje vietoje A. G. neteisėtai, pažeisdamas anksčiau paminėto įstatymo priedelio 6 punkto reikalavimą, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris – +37063161629, ir per jį bendravo su I. G. , kuri naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris +37061731805. 2004 m. gruodžio 17 d. 23 val. 48 min. I. G. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris +37060385851, paskambinus į mobiliojo ryšio telefoną, abonentinis numeris – +37068123947, kuriuo tuo metu, būdamas suimtas ir laikomas paminėtame Šiaulių tardymo izoliatoriuje, neteisėtai, pažeisdamas anksčiau paminėto įstatymo priedėlio 6 punkto reikalavimą, naudojosi I. G. , ir per telefoną pasakius A. G. , kad šis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas duotų melagingus parodymus – nurodytų, jog V. P. buvo jam skolingas 1400 eurų ir 800 litų, jis, A. G. , 2005 m. sausio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus apie tai, kad būdamas suimtas mobiliojo ryšio telefonu su niekuo nebendravo ir šia ryšio priemone nesinaudojo, bei paveiktas I. G. parodė, kad iki savo suėmimo 2004 metų vasarą buvo perdavęs V. P. savo pinigus – ne mažiau kaip 1000 eurų, žinodamas, kad iš tikrųjų V. P. buvo davęs tik 500 eurų.

Šio nusikaltimo padarymu kaltintas V. G. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. V. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu, būdamas liudytoju, davė melagingus parodymus, tai yra: jis, būdamas suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-1517-04 Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, neteisėtai, pažeisdamas 1996 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo Nr. I-1175 21 straipsnio 2 dalies 3 punkto draudimą – kontaktuoti ir bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose ir paminėto įstatymo 1 priedėlio 6 punkto draudimą – kontaktuoti ir bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose ir paminėto įstatymo 1 priedėlio 6 punkto draudimą – kardomojo kalinimo metu turėti telefonus, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris +37065446502, ir per jį atitinkamai bendravo su kitais suimtaisiais laikomais anksčiau paminėtame izoliatoriuje: 2005 m. sausio 20 d. 23 val. 16 min., su P. K. , kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris +37068847887 bei 2005 m. sausio 23 d. 00. 12 val. su V. G. , kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris +37063438424. S. V. 2005 m. vasario 22-23 d. ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus apie tai, kad būdamas suimtas mobiliojo ryšio telefonu su niekuo nebendravo ir šia ryšio priemone nesinaudojo.

Šio nusikaltimo padarymu kaltintas S. V. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo: Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį S. K. atžvilgiu pakeisti: jo nusikalstamas veikas dėl 2004-11-11, 2004-11-24, 2004-12-08 epizodų perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį į Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 14 metų; S. K. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

Nuosprendžio dalį, kuria S. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują nuosprendį:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl miške užkastų ir vėliau iškastų šaunamųjų ginklų, panaudojus V. P. atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą) – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl revolveryje rasto šaudmens) - 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti S. K. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 14 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką, įskaityti S. K. išbūtą laiką laikino sulaikymo ir suėmimo metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 7800 litų vertės turto konfiskavimą.

Apygardos teismo nuosprendžio dalį V. G. atžvilgiu pakeisti: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš 24 straipsnio 6 dalies ir 260 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 14 metų; perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 7 metams.

Nuosprendžio dalį, kuria V. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. G. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl miške užkastų ir vėliau iškastų šaunamųjų ginklų, panaudojus V. P. atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą) - laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį – laivės atėmimu 3 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (epizodas dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų - amfetamino įgijimo, veikiant organizuotoje grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla dėl šios veikos nagrinėjama kitoje byloje, turint tikslą parduoti V. P. ) – laisvės atėmimu 14 metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl V. P. kurstymo įgyti narkotinę medžiagą- heroiną) – laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 7 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalį, bausmes, paskirtas pagal 253 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį bei 24 straipsnio 5 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą 14 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą 14 metų 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2004-06-08 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 15 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti jo išbūtą laiką laikino sulaikymo ir suėmimo metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 500 litų vertės turto konfiskavimą.

Apygardos teismo nuosprendžio dalį P. K. atžvilgiu, kuria jis išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo P. K. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti su bausme, paskirta už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje, apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką jo išbūtą laikino sulaikymo ir suėmimo metu.

Nuosprendžio dalį, kuria S. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: S. V. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal 235 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

Nuosprendžio dalį, kuria A. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. G. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėti 2005-01-11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį - 1 metus 5 mėnesius 10 dienų laisvės atėmimo ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams 5 mėnesiams 10 dienų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. L. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 metų 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 metų 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. L. išbūtą laiką laikino sulaikymo ir suėmimo metu.

Tenkinti nukentėjusiojo V. P. 15199,20 litų civilinį ieškinį ir jam solidariai iš P. K. ir V. G. priteisti 5179,20 litų padarytai turtinei žalai atlyginti bei iš P. K. , V. G. , S. K. ir G. L. solidariai priteisti 10020 litų sumą padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Prokuroro manymu, teismo nuosprendis dėl S. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, dėl V. G. , P. K. ir G. L. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, dėl V. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio, 5 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, dėl P. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį, dėl S. V. ir A. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį, dėl G. L. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Taip pat apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikyto, o būtent: dėl S. K. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį į atskirus 2004-11-11, 2004-11-24, 2004-12-08 epizodus, atitinkamai kiekvieną iš jų kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį bei dėl jo veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį; dėl V. G. veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 2 d bei jo veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį.

Dėl neteisėto, disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, neteisėto laisvės atėmimo, žmogaus veiksmų laisvės suvaržymo.

Prokuroro manymu, teismas šiame epizode bylos duomenis vertino tik formaliai, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Teismas nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiojo V. P. parodymais. Teismo nurodyti nukentėjusiojo parodymų vertinimo motyvai yra tik teismo prielaidos. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, nesivadovavo visų proceso dalyvių lygybės principu ir teikė pirmenybę nuteistųjų ir išteisintųjų pusės teikiamiems parodymams ir paaiškinamiems. Teismas nesivadovavo nukentėjusiojo parodymais, duotais iš karto po nusikaltimo, o rėmėsi jo parodymais, duotais teisme, kurie buvo duoti praėjus metams po įvykio. Be to, teismas nelygino nukentėjusiojo parodymų duotų teismui su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors tokią galimybę numato BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatos. Visiškai kitaip teismas tikrino ir vertino liudytojų - N. C. , D. K. , J. C. , N. Z. parodymus. Šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, siekiant pašalinti jų parodymuose esančius prieštaravimus, teisme buvo perskaityti. Taip teismas, vienaip tikrindamas ir vertindamas liudytojų, kitaip nukentėjusiojo parodymus, buvo šališkas.

Teismo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami motyvai dėl V. P. parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo, yra neesminės. Apelianto nuomone, praėjus nuo įvykio daugiau kaip metams laiko yra logiška, kad nukentėjusysis negali atsiminti visų neesminių įvykio detalių. Nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, iš esmės nesiskyrė nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė visas esmines nusikaltimų padarymo prieš jį aplinkybes. Įvykio aplinkybes gali patvirtinti tik pats nukentėjusysis, nes įvykio liudytojų nebuvo. Apelianto manymu, teismo nurodytos abejonės dėl laiko, jog neva jis yra per trumpas, kad per jį būtų galima padaryti inkriminuotas veikas, taip pat yra nepagrįstos, nes parodymų patikrinimo metu nustatyta, kad į įvykio vietą, net darant sustojimus ir pauzes vaizdo įrašui padaryti, galima nuvažiuoti per 37 minutes, o kaltinimuose nurodyti įvykiai vyko apie dvi valandas, t. y. nuo 23 val. iki 1 val.

Apelianto manymu, teismas P. K. , V. G. , S. K. parodymus vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į įstatyme numatytą kaltinamųjų teisę neduoti parodymus arba duoti neteisingus parodymus, kuria V. G. , S. K. ir P. K. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo kaip galimybe pasirinkti sau tinkamą gynybos taktiką - susipažinus su bylos medžiaga ir su nukentėjusiojo parodymais, priderinti savo duodamus parodymus prie nukentėjusiojo parodymų. Visų nuteistųjų asmenybių charakteristika yra blogesnė nei nukentėjusiojo: S. K. yra teistas du kartus, P. K. - penkis, V. G. - tris, visiems teistumai neišnykę; G. L. teistas vieną kartą. Visiems jiems anksčiau buvo taikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo numatyti apribojimai. Taip pat teismas neaptarė S. K. parodymų pakeitimo motyvų, o rėmėsi ir vertino šio įvykio aplinkybes pagal jo parodymus, duotus teisme. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. , priešingai nei teisme, teigė, jog V. P. jis sudavė vieną kartą ranka į viršutinę kūno dalį ir vieną kartą spyręs koja jį pervertė. Teisme S. K. jau prisiminė, kad V. P. mušė ir pagaliu, o tuoj po to smūgiavo ranka. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo suduota pagaliu, kuris sulūžo, o ne ranka, kaip kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs S. K. , patvirtino nukentėjusysis ir medicinos specialisto išvada. Būtent šių įrodymų priverstas, S. K. teisme „prisiminė“, kad mušė V. P. ne tik rankomis ir kojomis. Nuteistojo V. G. parodymai taip pat nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad važiavo pas V. P. dėl skolų, teisme gi nurodė, kad važiavo pas V. P. pasiimti raktus ir dokumentus nuo laivo. Be to, apelianto manymu, nuteistieji buvo iš anksto suderinę savo tarpusavio parodymus. Tai patvirtino liudytojas - policijos pareigūnas E. A. , kuris girdėjo kaip V. G. kameroje susišūkavo su S. K. , jog reikia „apsiimti“ padarytą nusikaltimą, neįtraukiant kažkokių asmenų. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys G. L. , P. K. , V. G. telefoninių pokalbių garso įrašai, padaryti tuo metu, kai jie buvo suimti ir laikomi tardymo izoliatoriuose, taip pat S. K. telefonų skambučių išklotinės. Teismas nuosprendyje nurodo, jog nukentėjusysis V. P. pažeidė jam pritaikytus teismo apribojimus, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo priverstas tai padaryti po jo atžvilgiu panaudotos fizinės ir psichinės prievartos. Nepagrįstas jokiais duomenimis yra teismo teiginys, kad V. P. su kitais nuteistaisiais ir išteisintaisiais sieja tam tikri ryšiai, kurių turinio neatskleidžia nei viena pusė. Tai yra tik teismo prielaida, kuria nuosprendis negali būti grindžiamas. Byloje yra konkretūs duomenys apie V. P. ir V. G. ryšius, t. y., jog jie kartu prižiūrėjo laivą, kurį galėjo įsigyti. Tačiau šie duomenys neturi jokio ryšio su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Teismo nurodytos aplinkybės, kad ne visi liudytojai atpažino laiptinėje buvusius S. K. ir V. G. , ar po to šių asmenų neatpažino teisme, nėra esminės, nes nukentėjusiojo ir nuteistųjų parodymai dėl šių aplinkybių nesiskiria. Nukentėjusiojo parodymus apie jo įsodinimo į automobilį aplinkybes, tai yra kad jis buvo vežamas ne vien tik S. K. ir V. G. , bet dar dviejų asmenų - P. K. ir G. L. , patvirtino liudytojas A. Z. , kuris parodė, jog kieme matė keturis vyriškius, iš kurių vienas įsodino nukentėjusįjį į automobilį, o po to įsėdo visi kiti ir išvažiavo.

Teismas taip pat padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas apie 2004-09-21 21:23:47 užfiksuotą telefoninį pokalbį tarp V. P. ir V. G. , 2004-09-21 22:57:41 užfiksuotą V. P. telefoninį pokalbį su A. G. bei 2004-09-22 20:26:57 užfiksuotą telefoninį pokalbį tarp P. K. ir V. G. . G. . Prokuroro nuomone, šie duomenys, susiejus juos su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, leidžia daryti išvadą, jog P. K. ir G. L. taip pat dalyvavo šiuose įvykiuose. Tai, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti sužalojimai, tuo metu, kai jis buvo įkištas į bagažinę ir spardomas, neduoda pagrindo netikėti jo parodymais, nes nuo tokių veiksmų sužalojimai galėjo ir neatsirasti. Apelianto manymu, šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. K. , V. G. , P. K. ir G. L. padarė jiems inkriminuotas veikas ir jų veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį

Taip pat, apelianto manymu, byloje įrodyta, jog S. K. , V. G. , G. L. ir P. K. veikė organizuota grupe. S. K. , V. G. , G. L. ir P. K. visas jiems inkriminuotas veikas darė iš anksto susitarę, pasiskirstę vaidmenimis, turėdami tikslą palaužti nukentėjusiojo valią. Iš pradžių V. G. ir S. K. prieš nukentėjusįjį panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, vėliau - psichinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu automobilyje, o po to ir laukymėje, panaudojo P. K. , išlipus iš automobilio G. L. kartu su kitais nuteistaisiais ratu apstojo nukentėjusįjį, taip sudarydami galimybę S. K. smogti nukentėjusiajam kumščiu į veidą, po to spardydami nukentėjusįjį. Po šių veiksmų, palaužę nukentėjusiojo valią, visi jie privertė nukentėjusįjį atlikti neteisėtus veiksmus - iškasti šaunamąjį ginklą ir sprogmenį.

Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, V. G. , S. K. ir G. L. veikiant organizuota grupe

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai dėl šio epizodo išteisino G. L. bei perkvalifikavo V. G. ir S. K. nusikalstamas veikas į švelnesnius nusikaltimus.

Teismas, patikėdamas G. L. paaiškinimais, kad neva jis nežinojo, jog S. K. nori parduoti V. P. psichotropines medžiagas – amfetaminą, neteisingai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis bei G. L. asmenybę. Aplinkybę, kad G. L. veikė su S. K. kartu ir žinojo, kad šis iš anksto buvo susitaręs su V. P. parduoti šiam psichotropines medžiagas, įrodo 2004-12-08 įvykiai, kai G. L. , būdamas automobilyje kartu su S. K. , pats reikalavo iš V. P. , kad šis duotų likusius pinigus. Tai patvirtina ir byloje esantis garso įrašas bei nukentėjusiojo parodymai.

Taip pat apelianto manymu, šiame epizode nebuvo pagrindo V. G. veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Byloje esantys duomenys - V. P. parodymai, garso įrašai, užfiksuoti telekomunikacijų kontrolės ir V. P. susitikimų su V. G. metu, patvirtina, kad būtent V. G. kurstė V. P. įsigyti psichotropines medžiagas dideliais kiekiais ir jomis prekiauti, būtent jis suorganizavo šių psichotropinių medžiagų įsigijimą iš S. K. , už tai reikalaudamas iš V. P. ir savo pinigų dalies nuo šio perkamų psichotropinių medžiagų. Tai, kad susitarimas tarp V. P. ir V. G. dėl dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme, nebuvo formalus, įrodo ir 2004-11-11 dienos epizodas, kai V. P. V. G. perdavė jam priklausančią pagal susitarimą pinigų dalį. Nors vėliau, po 2004-11-24 psichotropinių medžiagų įsigijimo iš S. K. , V. P. jokios pinigų dalies V. G. neperdavė, tačiau V. G. tai laikė V. P. skola jam ir jos reikalavo. Tai patvirtina byloje esančios pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad V. G. nurodo V. P. jo dalį perduoti jo žmonai, šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis V. P. . Apelianto manymu, šie duomenys patvirtina, kad V. G. ir V. P. buvo iš anksto sutarę, kad V. G. suves V. P. su asmenimis, prekiaujančiais psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių V. P. įsigis psichotropines medžiagas dideliais kiekiais, o nuo įsigytų medžiagų kiekio dalį pinigų perduos jam, ir paneigia teismo išvadą, jog V. G. 2004-11-24 ir 2004-12-08 epizoduose nedalyvavo.

Taip pat teismas neteisingai kvalifikavo V. G. veiksmus kaip padėjėjo. Nuteistasis V. G. sukurstė V. P. daryti nusikaltimą, atliko koordinacinius, parengiamuosius veiksmus - skambino S. K. , su juo kalbėjo apie psichotropinių medžiagų pardavimą V. P. , šiuos asmenis suvedė ir gavo iš V. P. savo pinigų dalį, t. y. jis veikė su S. K. bei G. L. organizuota grupe.

Prokuroro nuomone, visų šiame epizode kaltinamų asmenų nusikalstama veika, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 37 23 punktu, turi būti įvertinta kaip tęstinis nusikaltimas, nes tiek V. G. , tiek S. K. ir G. L. veiksmai buvo padaryti pagal vieną sumanymą. Visi organizuotos grupės nariai buvo iš anksto sutarę, kad V. P. iš S. K. nuolat įsigis psichotropines medžiagas, o šie jam jas parduos, tai yra visi jie veikė pagal vieningą sumanymą - per kelis kartus parduoti V. P. psichotropines medžiagas ir to siekė. Šias aplinkybes patvirtina V. G. A. G. parengiamieji, kurstymo ir koordinavimo veiksmai, G. L. padėjimo ir vykdymo veiksmai - 200 litų skolos už parduotas psichotropines medžiagas paėmimas iš V. P. , o taip pat pinigų reikalavimas už parduotas psichotropines medžiagas 2004-12-08 epizode, bei S. K. , kaip nurodytų medžiagų tiekėjo, vykdytojo veiksmai - psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir jų perdavimas V. P. .

Dėl neteisėto didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jas parduoti, veikiant organizuota grupe V. G. su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinėjama kitame teisme (S. V. )

Apelianto manymu, teismas šiame epizode nepagrįstai išteisino V. G. . Teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis. Prokuroro manymu, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių V. G. kaltę. Liudytojas V. P. parodė, kad V. G. suorganizavo ir susitarė su žmogumi iš Panevėžio dėl psichotropinių medžiagų jam pardavimo. Šiuos V. P. parodymus patvirtino liudytojai I. L. , T. G. , D. G. , N. K. , kurie parodė, kad 2004-11-11, Panevėžyje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. HPB 966, kurį vairavo S. V. , ir jame, po vairuotojo sėdyne, buvo rastas paketas. S. V. , apklaustas kaip įtariamasis kitoje byloje dėl pas jį automobilyje rastų psichotropinių medžiagų neteisėto gabenimo, parodė, kad paketą jis paėmė paprašytas vyriškio vardu Vacys, jo mobilaus ryšio telefone šis asmuo buvo įvardintas „Venia“. Tikrą asmens „Venia“ vardą ir pavardę - V. G. , S. V. sužinojo kai tarp jų Panevėžyje buvo atlikta akistata. Šie S. V. parodymai patvirtina aplinkybę, kad psichotorpinės medžiagos, kurias jis tuo metu vežė, buvo skirtos V. G. , kuris jas turėjo perduoti V. P. . Tai, kad V. P. , kuris veikė kaip modelio dalyvis, V. G. siūlė įsigyti psichotropinių medžiagų, patvirtina jų pokalbių įrašai (2004-11-09 apie 15. 00 val. bare,,Arizona“, telefoniniai pokalbiai užfiksuoti 2004-11-09 13:39 ir 2004-11-10 12:05) bei 2004-11-10 20:21:12 užfiksuotas V. G. skambutis S. V. iš taksofono. Be to, pas S. V. automobilyje psichotropinės medžiagos buvo rastos būtent tuo laiku, kai V. P. ir V. G. jo laukė kelyje į Kėdainius. S. V. mobilaus ryšio telefono užrašų knygutėje buvo rasti įrašai su trimis V. G. telefonų numeriais, kurie taip pat patvirtina tai, kad S. V. glaudžiai bendravo telefonu su V. G. . Šiais aplinkybes patvirtina ir 2004-12-17 mobilaus ryšio telefono,,NOKIA“, kuris buvo paimtas pas V. G. , apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad V. G. įvykio dieną intensyviai S. V. siuntinėjo SMS žinutes, siekdamas išsiaiškinti, kodėl šis neatvyksta. Taip pat šio įvykio aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir telefoniniai pokalbiai užfiksuoti 2004-11-13 20:59 ir 2004-11-17 22:49 tarp V. P. ir V. G. , kurių metu V. P. ir V. G. A. G. kalba apie Saulių, kuris buvo sulaikytas, kai jiems vežė amfetaminą. Prokuroro nuomone, šie duomenys patvirtina V. P. parodymus, jog psichotropinės medžiagos, kurias vežė S. V. , buvo skirtos V. G. , kad šis jas parduotų jam. V. G. ir S. V. parodymai apie tai, kad jie tą kartą siekė susitikti dėl skolos už automobilį V. G. broliui A. G. grąžinimo, yra nepagrįsti ir neįtikinami, nes nei V. G. , nei S. V. , nei A. G. negalėjo nurodyti konkretaus automobilio, už kurio pardavimą S. V. neva buvo skolingas A. G. . Be to, S. V. tokius parodymus pradėjo duoti tik po to, kai kitoje byloje buvo sulaikytas ir V. G. , kuris netiesiogiai pasakė S. V. akistatos metu, kokius šis parodymus turi duoti. V. G. uždavus klausimą, ar jis pažįsta S. V. , jis nurodė, kad pažįsta, nes šis yra skolingas jo broliui už automobilio pardavimą. S. V. šios akistatos metu atsisakė duoti bet kokius parodymus. Po to S. V. kartu su V. G. dar ne kartą derino savo parodymus, tai jie darė ir tiesiogiai ir tarpininkaujant P. K. . Parodymų derinimo aplinkybės užfiksuotos 2004-12-09 ir 2005-02-25 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų prieduose.

Apelianto manymu, V. G. veika turėtų būti kvalifikuota pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. V. G. padarė labai sunkų nusikaltimą, veikė iš anksto susitaręs su S. V. , jie turėjo skirtingą vaidmenį: V. G. suorganizavo psichotropinių medžiagų pardavimą V. P. , o S. V. šias medžiagas įgijo, turint tikslą parduoti. Tai patvirtina V. G. skambinimas ir veiksmų derinimas su S. V. dėl psichotropinių medžiagų pardavimo V. P. . Nors pats V. G. tiesiogiai ir neįgijo psichotropinių medžiagų, tačiau būtent jis atliko organizatoriaus veiksmus, jis parengė nusikalstamos veikos planą, koordinavo veiksmus - siūlė ir taip kurstė V. P. įsigyti psichotropines medžiagas, o S. V. prašė įgyti šias psichotropines medžiagas ir atgabenti jas prie Kėdainių kelio, kad jis - V. G. , kartu su S. V. šias medžiagas galėtų parduoti V. P. , ir po to iš šio gauti jam priklausančią pinigų dalį nuo parduoto psichotropinių medžiagų kiekio. Prokuroro nuomone, tai, kad S. V. nepristatė psichotropinių medžiagų, nes buvo sulaikytas, nepašalina V. G. atsakomybės už šios veikos padarymą, nes jis atliko dalį nusikalstamų veiksmų, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė, o nebaigė savo veikos dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios.

Dėl turto prievartavimo

Apelianto manymu, teismas epizode dėl turto prievartavimo nepagrįstai nepatikėjo nukentėjusiojo V. P. parodymais ir nesusiejo jų su kitais byloje esančiais duomenimis. Teismo teiginiai, jog V. P. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, yra nepagrįsti. Nukentėjusysis V. P. nuosekliai nuo pat pradžių tvirtino, kad jokių įsiskolinimų V. G. niekada nėra turėjęs. V. G. brolis A. G. jam pinigus buvo palikęs tik tam, kad jis už šiuos pinigus A. G. nupirktų maisto, drabužių. Tai, kad V. P. nepateikė rašytinių įrodymų, jog jis yra prisidėjęs už laivo aptarnavimą, o V. G. neva tokius įrodymus pateikė, taip pat nepatvirtina fakto, kad V. P. buvo skolingas V. G. . Be to, prokuroro nuomone, teisme pateikti V. G. dokumentai negali būti pripažinti įrodymais byloje, nes jų kopijos blogos kokybės, dėl ko negalima perskaityti jų turinio, jie nepatvirtinti jokiais parašais ir antspaudais, patvirtinančiais šių kopijų tikrumą. V. P. parodė, kad jis ir jo tėvas į šio laivo priežiūrą prisidėjo savo darbu - laivo remontu, o taip pat duodavo pinigus V. G. , kad šis sumokėtų reikalingus mokesčius. Be to, visi V. G. reikalavimai V. P. atsirado tik tada, kai V. P. ir V. G. santykiai pašlijo, tai yra po to, kai V. P. S. K. , V. G. , P. K. ir G. L. buvo sumuštas ir nuvežtas į mišką iškasti šaunamąjį ginklą ir sprogmenį. Tai, kad V. P. neturėjo jokių skolų ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir A. G. , nurodydamas, kad V. P. buvo palikęs ne mažiau kaip 1000 eurų, kad šis už juos nupirktų maistą, drabužių ar perduotų juos tėvams ar V. G. , jei jis būtų suimtas. Jis savo brolio - V. G. - nebuvo prašęs, kad šis paimtų šiuos pinigus iš V. P. . Apie tai, kad V. G. naudojo V. P. atžvilgiu psichinį smurtą ir reikalavo iš šio perduoti jo nuosavybėn pinigus netiesiogiai patvirtina ir telefoninių pokalbių, įvykusių tarp V. P. ir A. G. , garso įrašai. Tai, kad V. P. neturėjo jokių skolų A. G. , patvirtina ir 2004-12-17 23:48:35 užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp I. G. ir A. G. , kurio metu I. G. pasako A. G. , kokią pinigų sumą jis turės pasakyti, kai bus apklausiamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad I. G. , darydama poveikį A. G. , siekė suderinti jo parodymus su V. G. parodymais. Prokuroro nuomone, tai, kad V. P. ir A. G. siejo ar galėjo sieti įvairūs turtiniai santykiai, visiškai neturi reikšmės vertinant V. G. ir P. K. nusikalstamus veiksmus.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai patikėjo ne kartą teistų P. K. ir V. G. parodymais apie tai, kad jie jokios psichinės prievartos V. P. atžvilgiu nevartojo ir pinigų iš jo nereikalavo. V. P. turėjo realų pagrindą tikėti, kad V. G. ir P. K. jam pasakyti grasinimai, bus įvykdyti, nes vos prieš kelias dienas jis jau buvo sumuštas S. K. , po to V. G. , G. L. , S. K. ir P. K. buvo prievarta vežamas į laukymę, ten mušamas, po to prievarta bagažinėje vežamas į mišką. Prokuroro manymu, tai, kad V. P. , telefoninių pokalbių su A. G. metu, šiam nepasakė, kad V. G. iš jo reikalavo perduoti automobilį „Audi“, valst. Nr. AFB 526, įvertinus V. P. parodymus ir telefoninius pokalbius, įvykusius tarp V. P. ir A. G. , leidžia teigti, kad šį turtą V. G. kartu su P. K. iš V. P. neteisėtai reikalavo.

Apelianto nuomone, A. G. ir P. K. veika turi būti kvalifikuota pagal 181 straipsnio 3 dalį. Jie veikė iš anksto pasiskirstę užduotimis - V. G. atvirai grasino ir reikalavo perduoti jo nuosavybėn automobilį, pinigus ir naudojo tiesioginę psichinę prievartą V. P. atžvilgiu - grasino jį sumušti. P. K. naudojo kitokią prievartą - įsakmiai kalbėjo ir grasino V. P. , išlipęs iš automobilio, paaiškinti, už ką jie jį sumušė. Tokiais veiksmais P. K. kartu su V. G. iš V. P. išreikalavo 1500 eurų. Jų veika padaryta grupėje, kurios požymiai atitinka Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį numatytos organizuotos grupės sąvokos požymiams.

Taip pat teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo V. P. ieškinį dėl neturtinės žalos jam padarymo, nenurodė, kokiais konkrečiai motyvais vadovaudamasis nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apelianto manymu, nukentėjusiojo V. P. reikalaujamas 10000 litų ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra visiškai pagrįstas. Nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta ne viena nusikalstama veika, jis patyrė ne tik fizinius sužalojimus, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis buvo vežamas į mišką bagažinėje ir turėjo realų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės. Be to, tik nukentėjusiajam padedant buvo išaiškintos šių asmenų nusikalstamos veiklos, todėl jo baimė dėl savo nesaugumo ir galimo keršto jo atžvilgiu, pagrįsta.

Dėl V. G. kurstymo grobti automobilius, dėl kurstymo įgyti netikrus kitos valstybės apyvartoje esnčius pinigus, dėl kurstymo įgyti narkotines medžiagas ir jas platinti, dėl kurstymo įgyti šaunamuosius ginklus ir sprogmenis, dėl kurstymo įgyti turtą, gautą nusikalstamu būdu, dėl neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo didelio kiekio sprogstamųjų medžiagų

Prokuroro manymu, teismas nepagrįstai ir šiuose epizoduose nepatikėjo nukentėjusiojo V. P. parodymais ir juos atmetė kaip nepatikimus. Tai, kad V. G. pokalbiai su V. P. turėjo realų pagrindą, ir V. G. siūlymai - kurstymas vykdyti automobilių vagystes, įgyti netikrus pinigus, įgyti narkotinę medžiagą - heroiną, šaunamuosius ginklus ir sprogmenis, įsigyti nusikalstamu būdu pagrobtą automobilį buvo realūs ir V. G. būtų juos realizavęs, jei tik V. P. būtų sutikęs su jo pasiūlymais, patvirtina duomenys apie epizodus dėl V. G. suorganizuoto pasikėsinimo parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų V. P. veikiant su S. V. , taip pat ir dėl V. G. psichotropinių medžiagų pardavimo V. P. , jam – V. G. veikiant organizuotoje grupėje su S. K. ir G. L. . Šie V. G. A. G. sumanymai ir kurstymai buvo realizuoti. Todėl teismo nuosprendis yra prieštaringas, nes vienur teismas lyg ir tiki V. P. parodymais, kai šis, veikdamas kaip modelio dalyvis, įgyja iš S. K. didelį psichotropinių medžiagų kiekį, neva padedant V. G. , nors ši veika išaiškinta ir dėl jos surinkti duomenys, taip pat bendradarbiaujant V. P. su teisėsauga, tačiau dėl šių epizodų jo parodymais nebetiki.

Taip pat nėra pagrindo netikėti ir V. P. parodymais apie didelio kiekio sprogstamosios medžiagos - trotilo užkasimą, kurias užkasė V. G. 2003 metų vasaros viduryje. V. P. tiksliai parodymų patikrinimo metu nurodė vietą ir jo nurodytoje vietoje sprogstamoji medžiaga buvo rasta.

Dėl S. K. neteisėto įgijimo ir laikymo netikrų kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ir neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo vieno šaudmens.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai S. K. išteisino dėl neteisėto įgijimo ir laikymo netikrų kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ir neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo vieno šaudmens. Teismas be pagrindo patikėjo S. K. pasakojimais apie šių daiktų pas jį atsiradimo aplinkybes bei neįvertino jo asmenybės. Jis yra charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirbo, teistas, gyveno iš nusikalstamos veiklos - psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo. S. K. anksčiau buvo taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas ir paskirti teismo apribojimai, kuriuos jis pažeidė ir už tai buvo nuteistas. S. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus apie šių daiktų atsiradimo jo vairuojamame automobilyje aplinkybes, o teisme nurodė nepatikrinamas versijas.

Dėl A. G. ir S. V. melagingų parodymų davimo.

Apelianto manymu, teismas teisingai konstatavo, kad A. G. ir S. V. melavo, tačiau netinkamai įvertino jų veiksmus. Teismas per plačiai išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatą. Niekas A. G. ir S. V. nevertė duoti parodymus prieš save, jokios psichologinės prievartos jų atžvilgiu nenaudojo, ikiteisminio tyrimo metu iki jų, kaip liudytojų, apklausos jiems nebuvo pateikti jokie įtarimai dėl kokių nors veikų padarymo. Apeliantas mano, kad abu išteisintieji, žinodami apie tai, kad turi teisę pasinaudoti Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostata, o A. G. dar ir Lietuvos Respublikos BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise kaip šeimos nariui neduoti parodymus prieš savo brolį, tyčia ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus — nurodė, kad kardomojo kalinimo įstaigose su niekuo mobilaus ryšio telefonais nesikalbėjo, jokių veiksmų nederino, ir tokiais savo veiksmais trukdė ikiteisminiam tyrimui šioje byloje nustatyti tiesą. Prokuroro nuomone, tai, jog už naudojimąsi mobilaus ryšio telefonais kardomojo kalinimo įstaigose yra numatytos tam tikros neigiamos pasekmės nėra pagrindas atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą.

Apelianto manymu, teismas, skirdamas bausmes asmenims, kurių atžvilgiu yra paduotas prokuratūros apeliacinis skundas, turi atsižvelgiant į tai, kad kai kurie iš jų padarė ne vieną nusikaltimą, kad visi nusikaltimai padaryti tiesioginės tyčios kaltės forma, kai kurie iš šių nusikaltimų padaryti veikiant organizuota grupe, taip pat į konkretų kiekvieno vaidmenį organizuotoje grupės veikloje bei jų veiklos mastą - neteisėtai įgyto, laikyto ir gabento, turint tikslą parduoti, ir parduoto psichotropinių medžiagų kiekį. S. K. , V. G. ir G. L. atsakomybę sunkina tai, jog jie nusikaltimus padarė savanaudiškais tikslais ir veikdami organizuota grupe. Asmenų, kurių atžvilgiu yra paduotas prokuratūros apeliacinis skundas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jie neatgailauja dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo. S. K. , V. G. , P. K. , S. V. ir A. G. anksčiau teisti, jų teistumas išnykęs. A. G. ir V. G. naujas veikas padarė neatlikę bausmių už ankstesnius nusikaltimus. G. L. taip pat anksčiau buvo teistas, jam teistumas išnykęs. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja šiuos asmenis ir griežtina kiekvieno iš jų atsakomybę. V. G. ir S. K. vaidmuo organizuotoje grupėje - įgyjant ir platinant psichotropines medžiagas - buvo aktyviausias, G. L. - antraeilis, todėl ir bausmė V. G. ir S. K. , lyginant su G. L. , už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, turi būti griežtesnė. Be to, prokuroro nuomone, vadovaujantis 61 straipsnio nuostatomis, bausmės visiems asmenims, kurių atžvilgiu yra paduotas prokuroro apeliacinis skundas, turi būti paskirtos didesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nes lengvinančių aplinkybių, kurios leistų paskirti švelnesnes bausmes byloje nėra. Be to, S. K. ir V. G. atžvilgiu turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, nes jie gavo pinigų iš nusikalstamos veiklos, todėl iš S. K. turi būti konfiskuota 7800 Lt, o iš V. G. 500 Lt vertės turto.

Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde prašo apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį pakeisti, jo veiksmus perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei sumažinti jam paskirtą bausmę.

Apelianto manymu, jis nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnį Toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalies nuostatoms. V. P. , nei rašydamas 2004 09 15 protokolą - pareiškimą, nei apklaustas kaip liudytojas bei nukentėjusysis, nepareiškė prašymo iškelti jam baudžiamąją bylą dėl suduoto smūgio, todėl nesant nukentėjusiojo asmens skundo ir prokuroro reikalavimo, jis negalėjo būti nuteistas už šį nusikaltimą.

Taip pat apelianto manymu, nepagrįsta yra apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį. Mano, kad šioje dalyje teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nukentėjusiojo V. P. parodymai dėl narkotinių medžiagų ir pinigų perdavimo aplinkybių yra prieštaringi. Nukentėjusiojo parodymai prieštarauja ir 2004-11-11 slapto sekimo protokolui, kuriame nėra užfiksuota, kad jis ką nors deda į V. P. automašinos bagažinę. Sekimą vykdę pareigūnai taip pat nepatvirtino nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių. Apeliantas pažymi, kad teismas nepatikėjo nukentėjusiojo parodymų dalimi dėl pinigų perdavimo V. G. , ir mano, kad nebuvo jokio pagrindo tikėti ir V. P. žodžiais apie tai, jog jis jam perdavė narkotines medžiagas ir gavo už tai 4000 Lt. Byloje yra apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad 2004-11-11 buvo apžiūrėti bei surašyti 4500 Lt, duoti V. P. narkotinėms medžiagoms įsigyti. Tos pačios dienos tarnybiniame pranešime nurodoma, jog apžiūrėjus V. P. prieš jo kelionę pirkti narkotikų, jokių kitų pinigų be minėtųjų 4500 Lt nerasta. Šios tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Teisme paaiškėjo, jog nukentėjusysis turėjo pinigų ir maistui, ir benzinui, ir nenumatytoms išlaidoms. Aplinkybė, kad V. P. buvo perduoti surašyti ir nukopijuoti pinigai, neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes pas jį tie pinigų nebuvo rasti. Psichotropinių medžiagų įgijimo iš jo fakto nepatvirtina ir 2004-11-11 surašytas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Šio dokumento turinys prieštarauja liudytojo W. T. parodymams. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo darytina išvada, kad V. P. protokole nurodytu laiku tyrėjui D. M. , dalyvaujant ONTT trečio poskyrio viršininkui V. T. , pateikė suglamžytą „Statoil“ servetėlę ir bespalvį polietileninį maišelį su šviesiais milteliais. Teisme paaiškėjo, jog miltelius V. P. perdavė ne tyrėjui D. M. , bet prie „Šilo“ parduotuvės automobilyje jo laukusiems kitiems policijos darbuotojams. Tai, kad V. P. miltelius atidavė ne D. M. , teisme patvirtino liudytojas W. T. , kuris pažymėjo, jog narkotikus iš V. P. paimdavo jis su kolega, o po to juos nuveždavo D. M. , tačiau jų perdavime V. P. nedalyvaudavo. Byloje yra specialisto A. Ž. 2004-11-17 išvada, kurioje nurodyta, kad tirti buvo pateiktas vienas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, nors D. M. gavo šviesios spalvos miltelius. Atlikęs tyrimą, specialistas konstatavo, kad tai yra psichotropinė medžiaga -metamfetaminas, kurios masė - 84,911 g. Specialisčių L. L. ir M. D. 2004-12-02 išvadoje nurodoma, jog tyrėjas D. M. 2004-11-17 daktiloskopiniam tyrimui atsiuntė du plastikinius maišelius, tačiau pagal 2004-11-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą jis gavo suglamžytą „Statoil“ servetėlę ir vieną bespalvį polietileninį maišelį su šviesiais milteliais. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad tiek maišelius, tiek miltelius ar servetėlę V. P. gavo iš apelianto, nes specialistės, atlikusios daktiloskopinį objektų tyrimą, ant jų jo paliktų pėdsakų nerado. Pažymi, kad V. P. niekada neteigė, jog apeliantas, dėdamas į jo automobilio bagažinę narkotines medžiagas, mūvėjo pirštines, priešingai, V. P. , 2004 11 12 apklausoje, nurodė, kad būtent apeliantas užkišo maišelį prie atsarginio rato. Taip pat, apelianto manymu, nieko neįrodo 2005 04 26 apžiūrėtos CD laikmenos su užrašu „Verbatim“. Joje užfiksuota tik aikštelė, į kurią atvažiuoja tamsios spalvos automobilis „Audi A8“, kuris apsisuka ir išvažiuoja, o jam iš paskos išvažiuoja aikštelėje stovėjęs šviesios spalvos automobilis „Audi 100“.

Apeliantas mano, kad nuosprendyje minimi telefoniniai pokalbiai, kuriuose neva kalbama apie narkotikus, bei operatyvinių priemonių pagalba užfiksuoti asmenų pasikalbėjimai, neprieštarauja jo pateiktai versijai apie jų ketinimą apgauti V. P. ir apgaule užvaldyti pinigus. Be to, 2004-11-11 pokalbio išklotinė nesutampa su V. P. parodymais, duotais 2004-11-12 apklausos metu. 2004-11-11, 14. 35 val. užfiksuotas V. P. pasakymas, kad jis įvažiavo į Klaipėdą ir jo niekas nestabdė, neduoda pagrindo teigti, kad pastarasis iš jo nusipirko psichotropines medžiagas. Tokios išvados negalima padaryti ir iš nuosprendyje paminėto V. P. bei V. G. 2004-11-12 įvykusio pokalbio. Mano, kad nukentėjusiojo parodymai nėra paremti jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl jie negali būti laikomi pakankamais pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje

Taip pat apeliantas mano, kad jis nepagrįstai nuteistas 2004-11-24 epizode. Jo kaltė šiame epizode iš esmės grindžiama vien tik nukentėjusiojo V. P. parodymais. Nuosprendyje nurodomi jo su V. P. telefoniniai pokalbiai neprieštarauja jo pateiktai versijai apie norą apgauti nukentėjusįjį. Apeliantas neneigia, jog jis su V. P. bendravo ir buvo susitikę, tačiau neigia pardavęs jam psichotropines ar narkotines medžiagas, nes jis jų neturėjo. Aplinkybės, kad V. P. gavo iš jo tabletes, nepatvirtina ir nuosprendyje nurodyti įrodymų šaltiniai. 2004-11-24 surašytas pinigų apžiūros protokolas jo kaltės nepatvirtina, nes byloje nėra duomenų, jog jis tuos pinigus gavo. Pinigai pas jį nerasti. Neįrodo jo kaltės ir 2004-11-24 slapto sekimo protokolas, nes iš šio procesinio dokumento matyti tik tai, kad jis su V. P. buvo susitikę, tačiau neįrodo tablečių perdavimo V. P. ir pinigų gavimo fakto. Sekimo protokolas paneigia ir V. P. aiškinimą apie tai, jog pinigus jis perdavė jam dalimis, kad jis tuos pinigus suskaičiavo, nes laikas, užfiksuotas slapto sekimo protokole, yra per trumpas pasikeisti preke bei pinigais ir dar juos perskaičiuoti. Be to, iš 2004-11-24 techninių priemonių panaudojimo protokolo ir pokalbių išklotinės matyti, jog pokalbio metu jis stengėsi gauti iš nukentėjusiojo pinigus, žadėdamas jam vėliau perduoti tai, ko jis nori. Pažymi, kad byloje nėra jokio įrašo apie jo ir V. P. susitikimą sodininkų bendrijoje „Smiltelė“, kada jis neva pardavė V. P. tabletes. Byloje yra 2004-11-24 daiktų pateikimo protokolas, kuriame nurodoma, jog tyrėjas D. M. , dalyvaujant ONTT trečio poskyrio viršininkui V. T. , gavo iš V. P. du polietileninius užspaudžiamus maišelius, kurių viduje yra šviesios spalvos tabletės. Šie duomenys neatitinka tikrovės. Tiek pagal V. P. parodymus, tiek pagal policijos darbuotojų paaiškinimus nustatyta, kad nukentėjusysis tyrėjui D. M. jokių tablečių neperdavė, jas pareigūnui perdavė policijos darbuotojai. Jo kaltės neįrodo ir specialisto išvada Nr. 8251, nes atlikus daktiloskopinį tyrimą ant polietileninių maišelių jo pirštų pėdsakų nerasta. Nors V. P. 2004-11-24 apklausoje pareiškė, jog apeliantas ant rankos mūvėjo pirštinę, tačiau šio fakto nepatvirtino jų susitikimą stebėję policijos darbuotojai. Apelianto manymu, kadangi nepavyko kategoriškai nustatyti, jog tuos pėdsakus paliko būtent jis, visos abejonės turi būti aiškinamos jo naudai, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Mano, kad teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, turėjo remtis tais pačiais argumentais, kuriais jis paneigė V. P. parodymų įrodomąją reikšmę motyvuodamas V. G. ir G. L. išteisinimą.

Be to, apelianto manymu, jis nepagrįstai nuteistas ir 2004-12-08 epizode. Mano, jog ir šiame epizode nebuvo paneigta jo versija apie jo norą apgauti nukentėjusįjį V. P. ir apgaule užvaldyti jo pinigus. Apeliantas neneigia, kad nuosprendyje minimų telefoninių pokalbių metu kalba vyksta apie jo ir V. P. susitikimą, apie narkotikus, tačiau šie pokalbiai neįrodo, jog jis perdavė nukentėjusiajam psichotropines medžiagas. Jis susitikęs su V. P. tikėjosi apgaule išvilioti iš jo pinigus ir nieko už tai jam neduoti. Jo pateiktą įvykių versiją patvirtina informacija, esanti 2004-12-09 slapto sekimo protokole, kuriame užfiksuota, jog jis su V. P. buvo net tris kartus susitikę Vilniuje, tačiau jam nepavyko realizuoti savo sumanymo, nes nukentėjusysis nepasidavė jo įtikinėjimams bei nesutiko duoti pinigų. Teismas, įrodinėdamas jo kaltę, rėmėsi 2004-12-09 techninių priemonių panaudojimo protokole esančia informacija, tačiau neatsižvelgė į kai kurias pokalbių išklotinėje esančias detales, verčiančias abejoti V. P. aiškinimų teisingumu. V. P. parodymai dėl 2004-12-08 neva jam perduoto polietileninio maišelio su šviesios spalvos tabletėmis aplinkybių yra prieštaringi. V. P. nurodė, kad jis 2004-12-08 bendravo telefonu su apeliantu ir pasikvietė jį išeiti į kiemą, o gavęs iš apelianto politieleninį maišelį su šviesios spalvomis tabletėmis, apie tai pranešė policijos darbuotojams. Papildomoje apklausoje, 2005-01-18, V. P. jau parodė, kad 2004-12-08 vakare, automobilyje „Audi A8“ apeliantas jam padavė maišelį su tabletėmis, kurį jis nunešė į savo butą, tuo metu jam paskambino policijos pareigūnas W. T. , kuriam nukentėjusysis pranešė, jog tabletės jau bute, o šis nurodė leistis į apačią, sėsti į apelianto automobilį bei paduoti jam pinigus. Šių detalių nukentėjusysis 2004-12-09 apklausoje neminėjo. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, V. P. teigė, kad tabletes iš apelianto paėmė lauke, jas apžiūrėjo, o po to nuėjo į namus ir atnešė pinigus, kuriuos įteikė apelianto automobilyje. Po kiek laiko toje pačioje apklausoje V. P. ėmė aiškinti, jog narkotikus jam apeliantas padavė automobilyje. Be to, pokalbių išklotinėje yra minima, jog V. P. nueina į savo namo laiptinę ir kalbasi telefonu, tačiau šis nukentėjusiojo pokalbis nebuvo pateiktas. V. P. versija apie tai, kad jis paėmė iš apelianto automobilyje buvusį maišelį su tabletėmis, pakalbėjo telefonu su policijos pareigūnu, nunešė tabletes į savo butą, ten pasiėmė pinigus ir grįžęs atgal atsisėdo į apelianto transporto priemonę bei padavė visus pinigus, kuriuos beskaičiuojant ir buvo sulaikyti, prieštarauja pokalbio išklotinės duomenims, kuri rodo, jog viskas vyko labai staigiai. Be to, 2004 12 09 slapto sekimo protokole taip pat neužfiksuotas maišelio perdavimo momentas, todėl iš jo negalima padaryti išvados, jog V. P. į laiptinę nuėjo turėdamas kokį nors maišelį. To nepatvirtino ir G. L. . Be to, išklotinėje įrašyti G. L. žodžiai, jog V. P. turėtų duoti kitus (galbūt pinigus), paneigia nukentėjusiojo tvirtinimą, kad jis nemetė į automobilio vidų dalies pinigų, o padavė apeliantui visą turėtą sumą. V. P. , duodamas parodymus apie 2004-12-08 epizodą, pripažino, jog greta sėdėjęs G. L. pasakė duoti ir kitus pinigus, tačiau pasak jo, G. L. galėjo nepastebėti, kad apeliantui buvo neva perduoti visi 5500 Lt. Atlikus V. P. pateikto maišelio daktiloskopinį tyrimą, pirštų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, nerasta. Byloje duomenų, kad perduodamas maišelį, jis būtų mūvėjęs pirštines, nėra. Byloje esantis 2004-12-08 įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolas taip pat neduoda pagrindo teigti, kad jis yra susijęs su psichotropinėmis medžiagomis, nes šių medžiagų pėdsakų nerasta nei jo transporto priemonėje, nei ant jo drabužių, nei ant rankų. Sulaikymo operacijoje dalyvavę policijos darbuotojai taip pat nepatvirtino fakto, jog matė, kad jis įteikė V. P. maišelį su psichotropinėmis medžiagomis. Todėl visi teiginiai, jog nukentėjusysis psichotropines medžiagas gavo iš jo, yra paremti tik V. P. žodžiais.

Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvadomis apie jo padarytus nusikaltimus, numatytus 260 straipsnio 2 dalyje. Teismo išvados paremtos tik abejotinais nukentėjusiojo parodymais, kurių negalima pagrįsti kitais faktiniais duomenimis. V. P. V. P. teiginių, kad psichotropinės medžiagos buvo nupirktos iš apelianto, nepatvirtino jokie kiti įrodymai. Apeliantas mano, kad V. P. psichotropines medžiagas už policijos pareigūnų duotus pinigus pirkdavo iš jam gerai žinomų tokių medžiagų tiekėjų, o vėliau jas pateikdavo kaip gautas iš jo. Tokia veikla V. P. galėjo užsiiminėti be jokios rizikos, nes jis veiklą vykdė kaip asmuo, kuriam buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksnius. Tai, apelianto manymu, įrodo 2004-10-14, 21. 43 val. vykęs telefoninis pokalbis tarp A. G. bei V. P. , kurio metu nukentėjusysis užuominomis duoda suprasti, kad gaus narkotikų ir kad bus pinigų reikalų tvarkymui. Be to, byloje užfiksuotas 2004-11-03 V. P. ir V. G. pokalbis, iš kurio matyti, kad V. P. puikiai orientuojasi narkotikų versle, žino, kas ir iš ko perka narkotines medžiagas. Kito pokalbio, vykusio 2004-11-09 metu, V. P. prasitaria V. G. , jog buvo susijęs su prekyba kokainu. Apie tai, jog V. P. galėjo nusipirkti narkotikų, matosi ir iš kitų jo pokalbių su kalinimo įstaigoje esančiu A. G. . Apelianto manymu, yra abejotinas ir nukentėjusiojo parodymų atsiradimo teisėtumas. Mano, kad V. P. siekis bet kokiomis priemonėmis į prekybą narkotikais įtraukti iš pradžių V. G. , o kai tai jam nepavyko - jį, yra provokavimas įvykdyti nusikaltimą. Toks nukentėjusiojo V. P. elgesys nesiderina su BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Tai, kad V. P. , nesiderėdamas sutiko su pasiūlyta kaina, rodo jo norą bet kokiais būdais išprovokuoti kitus asmenis nusikalsti. Tai matyti ir iš 2004-10-13; 2004-11-02 V. P. ir V. G. pokalbių įrašų: būtent V. P. įtikinėja V. G. , jog duos pinigų narkotikams. Telefoninio pokalbio, vykusio 2004-11-20, 23. 40 val. metu, V. P. pareiškė, kad jam reikia „diskų“. Kiti pokalbiai taip pat rodo didelį nukentėjusiojo aktyvumą siekiant įsigyti narkotikų. Apelianto manymu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad visa informacija, gauta iš V. P. bei su juo susijusi, negali būti laikoma įrodymų šaltiniu BPK 20 straipsnio prasme, nes ji surinkta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Be to, apelianto manymu, nukentėjusysis, bendradarbiaudamas su policijos pareigūnais, siekė sumažinti savo atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas ribas. Jo versiją apie ketinimą apgaule užvaldyti V. P. pinigus patvirtino nuteistasis V. G. . Tai matyti ir iš jo pokalbių su V. P. . Iš esmės šias aplinkybes teisme patvirtino ir policijos darbuotojai, kurie parodė, kad apeliantas siekė pirmiausia užvaldyti pinigus, todėl jie net baiminosi, jog jis gali apgauti V. P. . Apelianto manymu, visos šios aplinkybės rodo, kad jo veiksmus reikėjo kvalifikuoti kaip pasikėsinimą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes suma, kurią ketino užvaldyti, neviršijo pirmosios dalies ribų, o visi jo veiksmai vertintini, kaip vienas tęstinis procesas siekiant to paties tikslo. Apeliantas mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, turėtų atsižvelgti į tai, kad jis turi šeimą, tėvus, kurie yra garbingo amžiaus, todėl jiems reikalinga jo parama. Jo veiksmais reali žala nepadaryta, nes nusikaltimas nutrūko kėsinimosi stadijoje.

Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, pakeisti, jo veiksmus perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir sumažinti jam paskirtą bausmę, bei netenkinti V. P. civilinio ieškinio.

Apelianto manymu, nepagrįsta yra apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas jo kaltę grindė prieštaringais nukentėjusiojo V. P. parodymais. Nurodo, kad nukentėjusiojo V. P. parodymai dėl narkotinių medžiagų ir pinigų perdavimo aplinkybių yra prieštaringi. Be to, nukentėjusiojo parodymai prieštarauja ir 2004-11-11 slapto sekimo protokolui, kuriame nėra užfiksuota, kad jis ką nors deda į V. P. automašinos bagažinę. Sekimą vykdę pareigūnai taip pat nepatvirtino nukentėjusiojo 2004-11-12 apklausoje nurodytų aplinkybių. Teismas nepatikėjo nukentėjusiojo parodymų dalimi dėl pinigų perdavimo V. G. . G. , mano, kad nebuvo jokio pagrindo tikėti ir V. P. parodymais apie tai, jog jis jam perdavė narkotines medžiagas ir gavo už tai 4000 Lt. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad apžiūrėjus V. P. prieš jo kelionę pirkti narkotikų, be jam duotų 4500 Lt nerasta jokių kitų pinigų, neatitinka tikrovės, nes teisme paaiškėjo, jog nukentėjusysis turėjo ir kitų pinigų. Be to, aplinkybė, kad V. P. perduoti pinigai buvo surašyti ir nukopijuoti, neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes pas jį niekas tų pinigų nerado. Psichotropinių medžiagų įgijimo iš jo ar S. K. fakto nepatvirtina ir 2004-11-11 surašytas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, nes šio dokumento turinys prieštarauja liudytojo W. T. parodymams. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. P. tyrėjui D. M. , dalyvaujant ONTT trečio poskyrio viršininkui V. T. , pateikė suglamžytą „Statoil“ servetėlę ir bespalvį polietileninį maišelį su šviesiais milteliais. Teisme gi paaiškėjo, jog miltelius V. P. perdavė ne tyrėjui D. M. , bet kitiems policijos darbuotojams. Tai teisme patvirtino liudytojas W. T. , kuris nurodė, jog narkotikus iš V. P. paimdavo jis su kolega, o po to juos nuveždavo D. M. , tačiau jų perdavime V. P. nedalyvaudavo. Specialisto A. Ž. 2004-11-17 išvadoje nurodyta, jog jam tirti buvo pateiktas vienas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, nors D. M. gavo šviesios spalvos miltelius. 2004-12-02 specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrėjas D. M. 2004-11-17 daktiloskopiniam tyrimui atsiuntė du plastikinius maišelius, tačiau pagal 2004-11-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą jis gavo suglamžytą „Statoil“ servetėlę ir vieną bespalvį polietileninį maišelį su šviesiais milteliais. Byloje nėra įrodymų, kad tiek maišelius, tiek miltelius ar servetėlę V. P. gavo iš jo ar S. K. , nes specialistės, atlikusios daktiloskopinį objektų tyrimą, jų paliktų pėdsakų nerado. Pažymi, kad V. P. niekada nebuvo pareiškęs, jog dėdami į jo automobilio bagažinę narkotines medžiagas, jis ar S. K. būtų mūvėję pirštines. Apelianto manymu, tris rankų pirštų ir vieną delno pėdsaką paliko nenustatyti asmenys. Taip pat neturi jokios įrodomosios galios 2005-04-26 apžiūrėtos CD laikmenos su užrašu „Verbatim“, nes joje neužfiksuotos jokios reikšmingos bylai aplinkybės. Nuosprendyje minimi telefoniniai pokalbiai, kuriuose neva yra kalbama apie narkotikus, neprieštarauja jo pateiktajai versijai apie jų ketinimą apgauti V. P. ir apgaule užvaldyti pinigus. Šiai jo versijai prieštarauja ir operatyvinių priemonių pagalba užfiksuoti asmenų tarpusavio pasikalbėjimai. Nuosprendyje nurodomas pokalbis, įvykęs 2004-11-11, nuo 10. 20 val. iki 10. 50 val., taip pat neduoda pagrindo išvadai, jog jis gavo 500 Lt. Be to, pokalbio išklotinė nesutampa su V. P. parodymais, duotais 2004-11-12 apklausos metu. Tai, kad 2004-11-11, 14. 35 val., V. P. pasakė, jog jis įvažiavo į Klaipėdą ir jo niekas nestabdė, nėra pagrindas teigti, kad pastarasis iš apelianto nusipirko psichotropines medžiagas. Tokios išvados negalima daryti ir iš nuosprendyje paminėto V. P. bei jo pokalbio, vykusio 2004-11-12, 13.54 val., kada jis pasakė nukentėjusiajam, jog šis be reikalo kažko bijojo. Apelianto manymu, nukentėjusiojo parodymai apie šį epizodą nėra paremti jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl negali būti laikomi pakankamais pripažinti jį kaltu padėjus S. K. padaryti nusikaltimą, numatytą 260 straipsnio 2 dalyje Mano, kad teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, turėjo remiantis tais pačiais argumentais, kuriais paneigė V. P. parodymų įrodomąją reikšmę motyvuodamas G. L. išteisinimą, tačiau teismas apkaltinamojo nuosprendžio teiginius vis dėlto parėmė nukentėjusiojo aiškinimais, kurių, apelianto manymu, nebuvo galima patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nukentėjusiojo V. P. teiginių, kad visos psichotropinės medžiagos buvo nupirktos iš S. K. , nepatvirtino jokie kiti įrodymai. Mano, kad nukentėjusysis psichotropines medžiagas už policijos pareigūnų duotus pinigus pirkdavo iš jam gerai žinomų tokių medžiagų tiekėjų, o vėliau jas pateikdavo kaip gautas iš jo. Tai, apelianto manymu, patvirtina 2004-10-14, 21. 43 val., vykęs telefoninis pokalbis tarp jo ir nukentėjusiojo, kurio metu V. P. užuominomis duoda suprasti, kad gaus narkotikų ir kad bus pinigų reikalų tvarkymui, taip pat 2004-11-03 užfiksuotas jo ir V. P. pokalbis, iš kurio matyti, kad V. P. puikiai orientuojasi narkotikų versle, žino, kas ir iš ko perka narkotines medžiagas. Tai, kad V. P. galėjo nusipirkti narkotikų iš kitų asmenų, matyti ir iš nukentėjusiojo pokalbių su A. G. . Be to, apelianto manymu, besąlygiškai tikėti nukentėjusiojo teiginiais negalima dar ir dėl to, kad yra abejotinas jų atsiradimo byloje teisėtumas. Mano, kad V. P. elgesys, siekiant bet kokiomis priemonėmis į prekybą narkotikais įtraukti iš pradžių jį, o po to S. K. , nesiderina su Lietuvos Respublikos BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kuris kategoriškai draudžia provokuoti kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Tai, kad V. P. siekė bet kokiomis priemonėmis jį įtraukti į prekybą narkotikais, patvirtina byloje esantis 2004-10-13 jo ir V. P. pokalbis, iš kurio matyti, kad V. P. aiškina, jog žmonės jam skambina, klausinėja ir duoda suprasti, kad nori narkotikų, taip pat 2004-11-02 pokalbio įrašas, iš kurio matyti, kad V. P. kalba apie savo klientus, kuriems reikia „amfo“, „ratų“. Būtent nukentėjusysis įtikinėjo jį, jog duos pinigų. Telefoninio pokalbio, vykusio 2004-11-20, 23. 40 val., metu V. P. S. K. pareiškia, kad jam reikia „diskų“. Kiti pokalbiai taip pat rodo didelį nukentėjusiojo aktyvumą siekiant įsigyti narkotikų. Apeliantas mano, kad šie faktai rodo, kad visa informacija, gauta iš V. P. , negali būti laikoma įrodymų šaltiniu Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme, nes surinkta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Be to, apelianto manymu, nukentėjusysis juos apkalba, norėdamas sumažinti savo atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas ribas. Jo gi versiją apie ketinimą apgaule užvaldyti V. P. pinigus patvirtino nuteistasis S. K. bei kiti faktiniai bylos duomenys. Apklausiamas papildomai 2005-03-30 V. P. pripažino, kad 2004 11 05, 18. 32 val., yra įrašytas pokalbis, kurio metu apeliantas pasakė, jog nuvažiavus iš karto su pinigais galima bus paimti amfetaminą. Nukentėjusysis taip pat pripažino, jog S. K. jį įtikinėjo, kad už psichotropines medžiagas sumokėjo savus pinigus, nors iš tikrųjų jis neturėjo jokių kvaišalų. Iš 2004-11-09 V. P. ir jo pokalbio įrašo matosi, kad V. P. norėtų iš pradžių gauti narkotinių medžiagų, o tik vėliau sumokėti pinigus, tačiau toks variantas buvo netinkamas. Iš S. K. pokalbių su V. P. taip pat galima padaryti išvadą, jog S. K. nori paimti pinigus, nors negali realiai už juos pasiūlyti jokių narkotikų. Iš policijos darbuotojų teisme duotų parodymų taip pat galima padaryti išvadą, kad S. K. kaip ir jis siekė pirmiausia užvaldyti pinigus, todėl jie net patys baiminosi, jog jis su S. K. neapgautų V. P. . Apelianto manymu, šios aplinkybės rodo, kad jo veiksmus reikėjo kvalifikuoti kaip pasikėsinimą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes suma, kurią jis ketino užvaldyti, neviršijo pirmosios dalies ribų.

Be to, apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė V. P. 4833,92 Lt žalos atlyginimo. Nurodo, jog jis iš V. P. atsiėmė tik savo ir brolio pinigus, kurie V. P. nepriklausė.

Išteisintasis A. G. atsikirtime į prokuratūros apeliacinį skundą prašo palikti galioti jo atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad teismas teisingai įvertino jo veiksmus ir pagrįstai jį išteisino. Išteisintasis nesutinka su prokuroro skundo teiginiu, kad teismas per plačiai aiškino Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatą. Nurodo, jog prokuroras V. Gulenkovas vertė jį duoti parodymus prieš save. Jam, duodant parodymus prieš save, būtų atsiradusios neigiamos pasekmės dėl kardomojo kalinimo įstatymo pažeidimo. Be to, prokuroras pirminių apklausų metu jam atėmė teisę pasinaudoti gynėjo paslaugomis, paaiškinęs, kad tokia teisė jam nepriklauso. Taip pat prokuroras neteisingai jam išaiškino jo teises, numatytas BPK 82 straipsnio, nes jis buvo verčiamas duoti parodymus byloje, kurioje buvo įtariamas jo brolis V. G. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusysis V. P. prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistieji S. K. ir V. G. bei jų gynėjai prašė šių nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. K. , išteisintųjų A. G. , S. V. ir G. L. gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta, o sprendimai dėl išteisinimo priimti pagrįstai nustačius kad kaltinamųjų veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba nenustačius jų dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė įrodymus, kurie neginčijamai patvirtina, kad 2004-11-11, 2004-11-24 ir 2004-12-08 S. K. laikė prieš tai nenustatytomis aplinkybėmis įgytas psichotropines medžiagas, jas gabeno ir realizavo V. P. . Taip pat pagrįstai nustatyta, jog 2004-11-11 epizode V. G. atliko padėjėjo vaidmenį.

Neigdami savo kaltę S. K. ir V. G. apeliaciniuose skunduose nurodo, nukentėjusiojo V. P. parodymai dėl narkotinių medžiagų ir pinigų perdavimo aplinkybių yra prieštaringi. Nukentėjusiojo parodymai prieštarauja ir 2004-11-11 slapto sekimo protokolui, kuriame nėra užfiksuota, kad jie ką nors deda į V. P. automašinos bagažinę. Sekimą vykdę pareigūnai taip pat nepatvirtino nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių. Apeliantai pažymi, kad teismas nepatikėjo nukentėjusiojo parodymų dalimi dėl pinigų perdavimo V. G. , ir mano, kad nebuvo jokio pagrindo tikėti ir V. P. žodžiais apie tai, jog jie jam perdavė narkotines medžiagas ir gavo už tai 4000 Lt.

Toks nuteistojo įvykių vertinimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Iš 2004-11-11 techninių priemonių panaudojimo dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo ir pokalbio išklotinės nustatyta, kad 2004-11-11 nuo 10 val. 20 min. iki 10 val. 50 min. automobilyje V. P. perduoda pinigus už psichotropines medžiagas, juos skaičiuoja ir sako:„keturi, keturi su puse duodu ir keturis gabalus ir pusė gabalo tavo... kai grįši“. S. V. P. pasiūlo su juo dirbti, įspėja, kad niekam to nesakytų (b. l. 106-108, t. 2).

Tai, kad psichotropines medžiagas 2004-11-11 į automobilio bagažinę įdėjo S. K. užfiksuota tik V. P. parodymais, tačiau šiuo atveju tuo yra pagrindas tikėti, nes V. P. parodymus patvirtina jau minėtas 2004-11-11 techninių priemonių panaudojimo dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad pokalbis apie atsiskaitymą pinigais ir apie tolesnį galimą bendradarbiavimą dėl psichotropinių medžiagų vyko tarp S. K. ir V. P. .

Tokios išvados nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose duoti liudytojo G. K. parodymai. Šis liudytojas parodė, kad 2004 m. rudenį (vėliau pateikti dokumentai, kad tai buvo 2004-11-11) jis paprašė kaimyną S. K. pavežti iki oro uosto Vilniuje. Į aikštelę savo automobiliu atvažiavo ir V. G. , kurio automobilyje buvo dar vienas žmogus – V. P. . V. G. , kuris taip pat skrido į užsienį, persėdo į S. K. automobilį ir jie trise važiavo į oro uostą. Pakeliui niekur nestojo, apie psichotropines medžiagas ir pinigus jokios kalbos nebuvo. Aikštelėje S. K. nenešė maišelio į kitą automobilį, net neišlipo iš savo automobilio.

V. P. patvirtino, kad tą dieną buvo kažkoks jam nežinomas asmuo, tačiau nei patvirtino, nei paneigė, kad tai buvo G. K. . Nukentėjusysis liko prie savo parodymų, kad psichotropines medžiagas į automobilį įdėjo S. K. .

Įvertinusi G. K. parodymus, kolegija jais nesiremia, nes juos objektyviai paneigia jau minėtas 2004-11-11 techninių priemonių panaudojimo dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas. Todėl šis liudytojas arba ne viską matė, girdėjo ir pamena, arba sąmoningai klaidina teismą, tačiau jo parodymais teisėjų kolegija nesivadovauja.

2004-11-11 apžiūrėti bei surašyti 4500 Lt, duoti V. P. narkotinėms medžiagoms įsigyti vėliau nebuvo paimti, todėl jie nėra kaltės įrodymas. Tuo pačiu nėra reikšmingi ir S. K. bei V. G. apeliacinių skundų argumentai apie tai, kad tą dieną V. P. galėjo turėti dar ir kitų pinigų, skirtų maistui ar smulkioms išlaidoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad parodydamas apie tai, jog V. P. galėjo būti duodami ir kitiems, nenumatytiems atvejams, o ne vien psichotropinių medžiagų pirkimui, liudytojas V. T. nenurodė, jog tai buvo 2004-11-11 (b. l. 159, t. 16).

Nukentėjusysis V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2004-11-11 grįžęs iš Vilniaus į Klaipėdą psichotropines medžiagas atidavė pareigūnams W. T. ir V. T. (b. l. 38, t. 16).

Liudytojas V. T. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis paimdavo iš V. P. psichotropines medžiagas. 2004-11-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. P. tyrėjui D. M. pateikė suglamžytą popierinę baltos spalvos servetėlę su užrašu „Statoil“, kurios nedidelė dalis yra išplėšta, ir bespalvį polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais (b. l. 109, t. 2). Šiame protokole nurodyta, kad šie daiktai perduoti dalyvaujant V. T. . Liudytojas W. T. , priešingai negu tvirtinama S. K. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme neparodė, kad V. P. miltelius atidavė ne D. M. , jog narkotikus iš V. P. paimdavo jis su kolega, o po to juos nuveždavo D. M. , tačiau jų perdavime V. P. nedalyvaudavo (b. l. 165, t. 16).

Todėl visuma duomenų apie šių daiktų perdavimą patvirtina tai, kad tyrėjui buvo perduota tai, ką V. P. parsivežė iš Vilniaus. Abejonių tuo nesukelia ir nuteistųjų S. K. ir V. G. apeliacinių skundų teiginiai, jog vienur milteliai apibūdinti kaip šviesūs, o kitur – kaip balti. Šios sąvokos labai artimos viena kitai, todėl natūralu, kad vieni asmenys vartojo vieną, o kiti - kitą, bet labai panašų spalvos apibūdinimą.

Abejonių tuo, kad tyrėjams perduoti tie objektai, kuriuos V. P. parsivežė iš Vilniaus nesukelia ir S. K. ir V. G. apeliacinių skundų argumentai apie tai, kad specialisčių L. L. ir M. D. 2004-12-02 išvadoje nurodoma, jog tyrėjas D. M. 2004-11-17 daktiloskopiniam tyrimui atsiuntė du plastikinius maišelius, nors pagal 2004-11-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą jis gavo suglamžytą „Statoil“ servetėlę ir vieną bespalvį polietileninį maišelį su šviesiais milteliais. Iš 2004-11-17 specialisto A. Ž. išvados Nr. 7962 matyti, kad jam tyrimui buvo perduota plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais. Tačiau vėliau, tiriamojoje išvados dalyje nurodyta, kad milteliai buvo supakuoti į du plastikinius maišelius, sudėtus vienas į kitą (b. l. 112, t. 2). Šie maišeliai ir buvo perduoti daktiloskopiniam tyrimui, kurį atliko specialistės L. L. ir M. D. (b. l. 114-116, t. 3). Taigi, jokio prieštaravimo nustatant tiriamų objektų (maišelių) kiekį, nėra, nes dėl to, kad maišeliai buvo sudėti vienas į kitą, iki specialisto A. Ž. tyrimo atrodė, kad tai vienas maišelis.

Tai, kad specialistės, atlikusios daktiloskopinį maišelių tyrimą, ant jų S. K. ir V. G. paliktų pėdsakų nerado, neprieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai apie tai, kad šį maišelį perdavė S. K. , nes pirštų atspaudų buvimas galėtų būti papildomu įrodymu, bet jų neradimas neleidžia daryti išvados, kad S. K. nesusijęs su maišeliu ir jo turiniu, nes pirštų atspaudai ne visada užsifiksuoja ir išlieka. S. K. ir V. G. kaltės tiesiogiai nei paneigia, nei patvirtina 2005 04 26 CD laikmenos su užrašu „Verbatim“ apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad į aikštelę atvažiuoja tamsios spalvos automobilis „Audi A8“, kuris apsisuka ir išvažiuoja, o jam iš paskos išvažiuoja aikštelėje stovėjęs šviesios spalvos automobilis „Audi 100“ (b. l. 133, t. 3). Psichotropinių medžiagų pirkimo momentas į šį įrašą nepateko, tačiau įrašas patvirtina, kad tokiais automobiliais važinėję asmenys 2004-11-11 10 val. 30 min. turėjo kontaktą.

Iš 2004-11-17 šio specialisto išvados Nr. 7962 matyti, kad baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 84,911 g. Šie įrodymai apie realų psichotropinių medžiagų įgijimą iš S. K. paneigia S. K. ir V. G. versiją apie ketinimą apgauti V. P. ir apgaule užvaldyti pinigus, neperduodant psichotropinių medžiagų apie kurias kalbama užfiksuotuose pokalbiuose.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įtikinamai motyvavo kaip vertina V. P. parodymus, pagrindė, kodėl jais tiki tais atvejais, kai juos patvirtina kiti įrodymai ir su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka. Neigdami galimumą nukentėjusiojo parodymus išvis laikyti įrodymais, S. K. ir V. G. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad V. P. buvo labai aktyvus pokalbiuose, provokavo juos, jis pats gerai orientavosi narkotikų versle ir iš kitur gautas psichotropines medžiagas galėjo pateikti kaip gautas iš S. K. .

Tokie teiginiai nėra pagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. P. psichotropines medžiagas būtų pirkęs iš kitų šaltinių, atvirkščiai, aptariant atskirus 2004-11-11, 2004-11-24 ir 2004-12-08 epizodus nurodyti įrodymai patvirtina, kad psichotropines medžiagas V. P. įgydavo būtent iš S. K. . Nukentėjusysis veikė pagal įstatymo nustatyta tvarka priimtas Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartis, kuriomis buvo leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus (b. l. 14-15, t. 2; b. l. 12-13, t. 2). Leistinos veiksmų ribos nebuvo peržengtos. Iš įrašytų pokalbių matyti, kad su S. K. ir V. G. nukentėjusysis, kalbant dėl psichotropinių medžiagų bendravo kaip lygūs partneriai, todėl negalima sutikti su teiginiais, kad jis provokavo šiuos nuteistuosius nusikalsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nuteistųjų V. G. ir S. K. kaltę. Iš pirmosios instancijos teisme ištirtų ir nuosprendyje tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad V. G. intensyviai bendravo su V. P. , jo prašomas pažadėjo padėti jam nusipirkti psichotropinių medžiagų. Iš pokalbių įrašų išklotinių matyti, kad šias psichotropines medžiagas turėjo atvežti kitas asmuo, tačiau šiam neatvažiavus, V. G. paskambino S. K. ir nuvykęs į Vilnių susitarė su juo, kad šis parduotų V. P. didelį kiekį psichotropinių medžiagų – metamfetamino. Pirmosios instancijos teismo kolegija pagrįstai nustatė, kad V. G. padėjo S. K. parduoti V. P. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, todėl jis laikytinas padėjėju, tai yra asmeniu, padėjusiu padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad kaltinamasis S. K. , iki 2004 m. lapkričio 11 d. 10 val. 30 min. iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį – 84,911 gramų – psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą parduoti, ir jas 2004 m. lapkričio 11 d., apie 10 val. 30 min., automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. LLC 997, veikdamas bendrai grupe su V. G. , šiam padedant, atgabeno į Vilniaus miestą, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, ir už 4500 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam V. P. . Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 nustatyta, kad buvo neteisėtai įgytas, laikomas, gabenamas ir parduotas didelis kiekis psichotropinių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo V. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota, kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, o nuteistojo S. K. , kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje.

S. K. pagrįstai nuteistas ir dėl kitų 2 psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo ir pardavimo epizodų.

S. K. apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, kad jo kaltė dėl 2004-11-24 epizodo iš esmės grindžiama vien tik nukentėjusiojo V. P. parodymais.

V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad antrą kartą psichotropinių medžiagų iš S. K. nupirko Kiškėnų kaime. Tabletes S. K. padavė per langą, o jis S. K. padavė 3600 litų.

Šiuos parodymus patvirtina kiti įrodymai.

Iš 2004-11-24 techninių priemonių panaudojimo dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, protokolo ir pokalbių išklotinės nustatyta, kad yra užfiksuotas pokalbis tarp V. P. ir S. K. 2004-11-24, apie 14 val. 50 min., Senojoje perkėloje, adresu Žvejų g. 8, Klaipėdos m. Pokalbio metu jie kalbasi dėl psichotropinių medžiagų ir susitaria už 30 min. susitikti sodininkų bendrijoje „Smiltelė“ (b. l. 138-142, t. 2).

Iš 2004-11-24 slapto sekimo protokolo nustatyta, kad užfiksuoti V. P. ir S. K. susitikimai, įvykę 2004-11-24, apie 14 val. 50 min., Senojoje perkėloje, adresu Žvejų g. 8, Klaipėdoje, bei 2004-11-24, apie 15 val. 40 min., Klaipėdos r., Kiškėnų kaime, sodininkų bendrijoje „Smiltelė“. Protokole užfiksuota, kad pastarojo susitikimo metu V. P. ir S. K. vairuojami automobiliai sustojo vienas šalia kito. S. K. ir V. P. kalbėjosi nuleidę žemyn priekinių durelių stiklus, neišlipdami iš automobilių. Pokalbis truko apie 2 minutes (b. l. 137, t. 2).

Liudytojas W. T. parodė, kad slapta stebėjo minėtą susitikimą. Po šio susitikimo V. P. vietoj pinigų turėjo gavęs psichotropines medžiagas (b. l. 162, t. 16). Liudytojas W. T. taip pat parodė, kad slapta stebėjo minėtą susitikimą. Po susitikimo jis ir W. T. važiavo į sutartą vietą susitikti su V. P. . Tai, kas buvo paimta po susitikimo, buvo atiduodama tyrimui.

Iš daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad V. P. , dalyvaujant V. T. , 2004-11-24 16 val. 10 min. tyrėjui D. M. pateikė du polietileninius užspaudžiamus maišelius, kurių viduje yra šviesios spalvos tabletės (b. l. 143, t. 2).

Iš 2004-11-26 specialisto išvados Nr. 8251 nustatyta, kad tabletėse „Karūna“ yra 41,233 g psichotropinės medžiagos – MDMA – ir 0,470 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (b. l. 148, t. 2).

Šie duomenys patvirtina, kad specialistui tirti buvo pateiktos tos tabletės, kurias V. P. gavo iš S. K. 2004-11-24, apie 15 val. 40 min., Klaipėdos r., Kiškėnų kaime, nors slapto sekimo protokole psichotropinių medžiagų perdavimas nėra užfiksuotas.

S. K. kaltumo dėl 2004-11-24 epizodo nepaneigia ir jo pirštų pėdsakų neradimas ant polietileninių maišelių kuriuose buvo tabletės (specialisto išvadoje nurodyta, jog rasti pėdsakai netinkami asmeniui identifikuoti – b. l. 150, t. 3). Jų radimas galėtų būti papildomu įrodymu, tačiau neradimas nepaneigia kitų įrodymų apie tai iš kur V. P. įgijo šiuos maišelius.

Pinigai, kurie S. K. buvo sumokėti šį kartą, nebuvo paimti, todėl kaip ir ankstesniame epizode, pinigų įdavimas V. P. nėra tiesioginis S. K. kaltės įrodymas. Kita vertus, be pinigų psichotropinių medžiagų V. P. nebūtų įgijęs, todėl galima teigti, kad pinigų įdavimas V. P. patvirtina, kad šis asmuo turėjo galimybę nupirkti psichotropinių medžiagų.

Kaip ir dėl anksčiau aptarto epizodo nuteistojo versija dėl ketinimo apgauti V. P. ir apgaule užvaldyti pinigus, neperduodant psichotropinių medžiagų apie kurias kalbama užfiksuotuose pokalbiuose, paneigiama kitais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino. Šie įrodymai patvirtina, kad S. K. ir 2004-11-24 perdavė V. P. psichotropines medžiagas.

Pagal psichotropinių medžiagų kiekį ir ši S. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį.

Nuteistojo S. K. kaltė neteisėtai įgijus, laikius ir gabenus didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ir 2004 m. gruodžio 8 d. jas pardavus V. P. įrodyta nukentėjusiojo V. P. parodymais, apie tai, jog 2004-12-08 apie 23 val. S. K. jam paskambino, jis (nukentėjusysis) išėjo į kiemą, paėmė iš S. K. tabletes, nunešė į namus, paėmė pinigus ir nuėjęs į kiemą, įlipo į S. K. automobilį. Ten buvo ir G. L. . S. K. skaičiuojant jo paduotus pinigus, atvažiavo policijos pareigūnai. S. K. bėgo, kieme numetė pinigus ir pirštines. Anksčiau gal S. K. ir prašė jo 200 litų, kad sumokėtų už narkotines medžiagas „į priekį“. Dėl to, kad pelnu reikės dalytis ir su G. L. , jokios kalbos nebuvo. Kad G. L. reikia duoti 200 litų, jam pasakė S. K. . (b. l. 37-44, t. 16).

Šiuos jo parodymus patvirtino ir kiti įrodymai.

Iš 2004-12-09 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir telefoninių pokalbių išklotinės Nr. 1 nustatyta, kad buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (b. l. 21-110, t. 1). Šiuose pokalbiuose užfiksuota kaip V. P. su S. K. sutaria dėl psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo, kaip 2004-12-04 po pietų Vilniuje V. P. aiškina S. K. , kad jo nebegali laukti, kaip S. K. 20 val. 35 min. praneša V. P. , jog pats pas jį atvažiuos į Klaipėdą ir vėliau praneša, kad jau atvažiavo. Šie pokalbiai detaliai perteikti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Iš 2004-12-08 pinigų apžiūros ir jų pažymėjimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ir užpurškiant specialią medžiagą, kuri ultravioletinėje šviesoje švyti gelsvai žalsvos spalvos žymėmis, pažymėti 5500 litų, kurie duoti V. P. įsigyti psichotropinėms medžiagoms iš S. K. (b. l. 159-160, t. 2).

Iš 2004-12-09 slapto sekimo protokolo nustatyta, kad užfiksuotas V. P. ir S. K. susitikimas, įvykęs 2004-12-08, apie 22 val. 50 min., Klaipėdos m., Kuncų g. 12 namo kieme, prie automobilio „Audi A8“, valst. Nr. LLC 997, bei kaltinamųjų sulaikymas (b. l. 175, t. 2).

2004-12-09 asmens apžiūros protokolas įrodo, kad S. K. abiejų delnų vidinė ir išorinė pusė, apšvietus ultravioletine lempa, švyti gelsvai-žalsvos spalvos medžiagos žymėmis (b. l. 74-75, t. 5).

2004-12-08 įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad Klaipėdos m., Kuncų g. 12 namo kieme stovėjusiame automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. LLC 997, ir prie jo, be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta 5480 litų, kuriuos S. K. gavo iš V. P. už psichotropinių medžiagų pardavimą ir kurie prieš tai buvo policijos pareigūnų apžiūrėti bei pažymėti (b. l. 1-3, t. 3).

Iš 2004-12-08 daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad V. P. 23 val. 30 min. pateikė polietileninį užspaudžiamą maišelį, kurio viduje yra 1013 vnt. šviesios spalvos tablečių (b. l. 177, t. 2).

Iš 2004-12-10 specialisto išvados Nr. 8681 nustatyta, kad 1013 vnt. šviesių tablečių su įspaustu rombo simboliu sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios bendroji masė yra 75,928 g (b. l. 181-182, t. 2).

S. K. neigia perdavęs V. P. maišelį, kurio viduje yra 1013 vnt. šviesios spalvos tablečių, tačiau tai paneigia V. P. parodymai bei juos patvirtinantys įrodymai – įrašyti pokalbiai apie numatomą psichotropinių medžiagų pirkimą-pardavimą, pinigų, kurie buvo skirti sumokėjimui už psichotropines medžiagas, radimas S. K. sulaikymo vietoje, jo rankų švytėjimas dėl kontakto su šiais pinigais. Liudytojai V. T. ir W. T. patvirtino, kad kaltinamieji S. K. ir G. L. buvo sulaikyti prie V. P. namų, po to, kai S. K. atidavė jam psichotropines medžiagas ir skaičiavo gautus iš V. P. pinigus.

Apeliaciniame skunde S. K. teigia, kad jis susitikęs su V. P. tikėjosi apgaule išvilioti iš jo pinigus ir nieko už tai jam neduoti. Jo pateiktą įvykių versiją, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, patvirtina informacija, esanti 2004-12-09 slapto sekimo protokole, kuriame užfiksuota, jog jis su V. P. buvo net tris kartus susitikę Vilniuje, tačiau jam nepavyko realizuoti savo sumanymo, nes nukentėjusysis nepasidavė jo įtikinėjimams bei nesutiko duoti pinigų.

Su tokiu vertinimu sutikti nėra pagrindo. Iš 2004-12-09 slapto sekimo protokolo nustatyta, kad tikrai užfiksuoti trys V. P. ir S. K. susitikimai 2004-12-08 Vilniuje (b. l. 162, t. 2).

Iš 2004-12-09 techninių priemonių panaudojimo dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad užfiksuoti trys pokalbiai, įvykę tarp V. P. ir S. K. 2004-12-08 Vilniuje. Pokalbių metu jie tarėsi dėl psichotropinių medžiagų. Pokalbių metu S. K. prašė iš V. P. tik 500 Lt, kurių jam trūko atsiskaitymui su psichotropinių medžiagų tiekėju, o ne visos sumos, kurią turėjo V. P. . Pastarasis pinigų nedavė, motyvuodamas, kad pinigus duos tik už prekę (b. l. 164-170, t. 2). Iš to darytinos išvados, kad S. K. Vilniuje nebandė apgaule išvilioti visos V. P. turimos pinigų sumos. Be to, jis turėjo aiškiai suprasti, jog V. P. apgauti neišeis ir pastarasis be psichotropinių medžiagų pinigų neduos. Todėl ir S. K. aiškinimas apie 2004-12-08 vakaro įvykius, kad jis iš Vilniaus į Klaipėdą atvažiavo norėdamas apgauti V. P. ir gauti pinigus neduodamas prekės, yra nelogiškas. Slapto sekimo protokolas patvirtina V. P. parodymus apie tai, kad jis, atvykus S. K. , atėjo iki pastarojo automobilio, vėliau ėjo į savo butą, po to vėl atėjo į automobilį ir tik tada vyko sulaikymas. Tai atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog jis iš S. K. paėmė psichotropines medžiagas, nunešė į butą, ten paėmė pinigus ir grįžo į automobilį.

S. K. apeliaciniame skunde nurodyti kai kurie neatitikimai įrodymuose (ar gavęs iš apelianto polietileninį maišelį su šviesios spalvomis tabletėmis, V. P. paskambino policijos darbuotojams, ar jie patys tuo metu paskambino V. P. ; tai, kad tas pokalbis nebuvo pateiktas; ar maišelį S. K. padavė automobilyje ar šalia automobilio ir kt.) yra neesminiai ir nepaneigiantys aukščiau minėtų įrodymų.

Iš 2005-04-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytojas W. T. parodė vietas Klaipėdos m., Kuncų g. 12 namo kieme, kur 2004-12-08 S. K. bėgdamas išmetė pinigus ir kur jis rado juodos spalvos pirštines (b. l. 112-115, t. 3).

Iš 2005-04-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytojas V. T. parodė vietas Klaipėdos m., Kuncų g. 12 namo kieme, kur 2004-12-08 S. K. bėgdamas išmetė pinigus, juodos spalvos pirštines ir kur S. K. buvo sulaikytas (b. l. 105-109, t. 3).

Iš specialisto išvados Nr. 9326 matyti, kad ant pirštinių, paimtų 2004-12-08 įvykio vietos apžiūros metu yra žmogaus pėdsakų. Tikimybė, kad biologiniai pėdsakai priklauso S. K. , yra ne mažesnė kaip 99,999999999997 procento (b. l. 73, t. 17). Tai leidžia kategoriškai teigti, kad įvykio metu S. K. mūvėjo pirštines. Todėl tai, kad atlikus V. P. pateikto maišelio daktiloskopinį tyrimą, pirštų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, nerasta (b. l. 186, t. 3), S. K. kaltės nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamojo S. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis S. K. iki 2004 m. gruodžio 8 d. 23 val., iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 1013 vienetų tablečių, su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 75,928 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA, kurią laikė ir automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. LLC 997, 2004 m. gruodžio 8 d., apie 23 val., atgabeno į Kuncų g. 12 namo kiemą Klaipėdoje ir už 5500 litų pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam V. P. .

Pagal psichotropinių medžiagų kiekį ir ši S. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patikėdamas G. L. paaiškinimais, kad neva jis nežinojo, jog S. K. nori parduoti V. P. psichotropines medžiagas – amfetaminą, neteisingai ir nevisapusiškai įvertino G. L. asmenybę. Aplinkybę, kad G. L. veikė su S. K. kartu ir žinojo, kad šis iš anksto buvo susitaręs su V. P. parduoti šiam psichotropines medžiagas, pasak apelianto, įrodo 2004-12-08 įvykiai, kai G. L. , būdamas automobilyje kartu su S. K. , pats reikalavo iš V. P. , kad šis duotų likusius pinigus. Tai patvirtina ir byloje esantis garso įrašas bei nukentėjusiojo parodymai.

Šie argumentai yra nepakankami išteisinamojo nuosprendžio G. L. panaikinimui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė G. L. liečiančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pakankamai įrodymų, kad jis buvo susijęs su psichotropinių medžiagų platinimu. Nėra įrodymų, kurie paneigtų, kad jis iš tikro gaudamas iš V. P. 200 Lt taip per šį asmenį pasiskolino pinigus iš S. K. . Vien 2004-12-08 prieš sulaikymą pasakyta frazė: „tegul duoda kitus“, neleidžia daryti išvados, kad G. L. žinojo, kad S. K. parduoda psichotropines medžiagas, o tuo labiau, kad jis kaip nors prisidėjo prie to. Jo elgesys sulaikymo metu – nebėgo, o pats priėjo prie policininko, taip pat vertintinas jo naudai. Spręsti apie asmens kaltumą iš asmenybės taip pat negalima, nes faktų atžvilgiu tai jau būtų spėjimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. L. buvo teistas tik 1 kartą -1995 metais ir už nusikaltimus, nesusijusius su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Todėl G. L. išteisintas pagrįstai.

Teiginys prokuroro apeliaciniame skunde, kad V. G. A. G. ir V. P. buvo iš anksto sutarę, jog V. G. suves V. P. su asmenimis, prekiaujančiais psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių V. P. įsigis psichotropines medžiagas dideliais kiekiais, o nuo įsigytų medžiagų kiekio dalį pinigų perduos jam, nėra patvirtintas įrodymais, todėl prilygsta spėjimui, kuris gali būti arba nebūti teisingas ir juo apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad už V. P. perkamas psichotropines medžiagas V. G. gavo 500 litų, nes iš pokalbių išklotinės matyti, kad V. P. skaičiuodamas pinigus bei duodamas juos S. K. sako: „duodu keturis su puse gabalo ir pusė gabalo tavo...kai grįši“. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad buvo tartasi dėl konkrečių sumų, kurias V. P. turėtų duoti V. G. . Taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad V. G. iš tiesų kurstė V. P. įgyti 1 kg metamfetamino už 7000 litų. Iš pokalbių išklotinių matyti, kad pusę kilogramo psichotropinių medžiagų norėjo nupirkti V. P. , jis apie galimybę jas įsigyti klausinėjo V. G. . G. . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. G. nepripažino kaltu dėl 2004-11-14 ir 2004-12-08 epizodų S. K. parduodant psichotropines medžiagas V. P. . Jokių konkrečių įrodymų, kad V. G. susijęs su šiais epizodais, nėra. Taip pat teisingas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas V. G. veiką 2004-11-11 epizode kvalifikuoti kaip padėjimą V. P. perkant psichotropines medžiagas iš S. K. , nes neįrodyta, jog V. G. gavo iš to pinigų, taip pat neįrodytas ir jo išankstinis susitarimas su S. K. prekiauti psichotropinėmis medžiagomis dideliais kiekiais. Teisėjų kolegijos nuomone įrašų išklotinėse nėra pakankamai informacijos apie tai.

Byloje nėra įrodytas S. K. išankstinis sumanymas dėl visų 3 epizodų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis, atlikimo ir vieninga tyčia, kuriai esant veikos kvalifikuojama kaip tęstinis nusikaltimas. Nėra nustatyta, kad S. K. psichotropines medžiagas gaudavo iš tų pačių šaltinių. Tos medžiagos, kaip matyti iš specialistų išvadų, atrodė skirtingai. Dėl jų gavimo kiekvienu atveju būdavo tariamasi. Iš pokalbių įrašų matyti, kad S. K. teko laukti, kol galėdavo gauti pardavimui reikalingas medžiagas, kas įrodo, jog jis pats jų neturėjo. Pirmąjį kartą psichotropines medžiagas S. K. pardavė padedant V. G. , o kitus kartus –vienas, taigi ir dėl šios priežasties matyti, kad tų trijų epizodų vieningas sumanymas nesiejo. Todėl 2004-11-11, 2004-11-24 ir 2004-12-08 epizodus pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne kaip vieną, bet kaip tris atskiras veikas ir jas tinkamai kvalifikavo.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai pateikti aptariant kaltinimą dėl neteisėto didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jas parduoti, veikiant organizuota grupe V. G. su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinėjama kitame teisme (S. V. ), patvirtina, kad V. G. buvo susijęs su S. V. . Tai, beje, pripažinta jau ir skundžiamame nuosprendyje. Tačiau nepaisant nustatyto minėtų dviejų asmenų ryšio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino V. G. dėl šio kaltinimo. Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad neįrodyta, jog S. V. ir V. G. veikė organizuota grupe, nes bylos duomenys nepatvirtina prokuroro apeliacinio skundo argumentų apie šių asmenų išankstinį susitarimą padaryti labai sunkų nusikaltimą ir vaidmenų pasiskirstymą. Jokie duomenys nepatvirtina, kad pas S. V. rastas ir paimtas psichotropines medžiagas buvo įgijęs, laikęs, gabenęs ir V. G. . Kaip nustatyta, šis nuteistasis iš tikro siekė padėti V. P. įgyti psichotropinių medžiagų ir tai, nesulaukęs S. V. sutartoje automagistralės Klaipėda – Kaunas vietoje, padarė Vilniuje. Už šį tyčios realizavimą jis nuteistas, tačiau jis neprivalo atsakyti už įgijimą ar pasikėsinimą įgyti psichotropines medžiagas, kurių jis iš tikrųjų neįgijo ir kurių jam pačiam net ir nereikėjo.

Prokuroras, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu epizode dėl neteisėto, disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, neteisėto laisvės atėmimo, žmogaus veiksmų laisvės suvaržymo, be kita ko, nurodo, kad teismas nelygino nukentėjusiojo parodymų duotų teismui su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors tokią galimybę numato BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatos.

Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalis numato, kad „Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas:

1) yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra - dar ir šio Kodekso 246 straipsnyje numatytais atvejais;

2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus;

3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme“.

Kaip matosi, ši teisės norma ne įpareigoja, o tik numato galimybę teismui teisiamajame posėdyje balsu perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Prokuroro apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog nukentėjusiojo parodymai duoti teisme, iš esmės nesiskyrė nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad nukentėjusysis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė visas esmines nusikaltimų padarymo prieš jį aplinkybes.

Taigi, perskaityti ikiteisminio bylos tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų nebuvo reikalo. Tuo pačiu nelaikytini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai apie teismo šališkumą, pasireiškusį, pasak prokuroro, tuo, kad visiškai kitaip teismas tikrino ir vertino liudytojų - N. C. , D. K. , J. C. , N. Z. parodymus nes šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, siekiant pašalinti jų parodymuose esančius prieštaravimus, teisme buvo perskaityti.

Nukentėjusiojo parodymų vertinimui pirmosios instancijos teismas skyrė gana didelį dėmesį. Nors dėl šio epizodo apibūdindamas V. P. parodymus teismas ir pavartojo sąvoką „nenuoseklumas“, matyti, kad tokio vertinimo teismas jam netaikė, nes nelygino ankstesnių ir vėlesnių jo parodymų ir neakcentavo skirtumų skirtingu laiku V. P. parodymuose. Tačiau teismas visiškai pagrįstai nurodė kitas V. P. parodymų savybes, verčiančias jo parodymus vertinti labai atsargiai ir jais remtis tik tada, kai šiuos parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Tai nukentėjusiojo negalėjimas paaiškinti savo veiksmų turinio ir logikos (nesikreipimas pagalbos o išvažiavimas su kaltinamaisiais tiek iš savo, tiek iš tėvų namų, nors bent jau antruoju atveju, po patirto smurto, grasinimų, gabenimo patalpintam automobilio bagažinėje, apie ką liudijo nukentėjusysis V. P. , turėjo būti aiški kilusi iš kaltinamųjų pusės grėsmė, o sąlygos paprašyti pagalbos buvo; negalėjimas paaiškinti ką veikė atkasant ginklus, parodymų keitimas tame pačiame teismo posėdyje). Aiškinimo apie intensyvų smurtą (spardymą) nepatvirtina specialistų išvados. Nėra įtikinami jo parodymai ir apie tai, kad nesuvokė ką V. G. slėpė užkasdamas žemėje, nesuvokiama ir tai, kam jis išvis buvo reikalingas, jei užkasimo vietą turėjo žinoti pats V. G. .

Nukentėjusysis parodė, kad nuo to, kai iki jo buto atvyko kaltinamieji iki tol, kol jie jį parvežė atgal, praėjo apie 1 valanda. Šį laikotarpį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip aiškiai per trumpą atlikti veiksmams, kuriuos paminėjo V. P. - važiavimą ir sustojimą laukuose, kur V. P. buvo mušamas, vežimą iki jo tėvų paimti prožektoriaus, vežimą iki ginklų paslėpimo vietos, jų atkasimą, grįžimą atgal.

Pirmosios instancijos teismas tokį laiką įvertino kaip aiškiai nepakankamą nukentėjusiojo nurodytiems veiksmams atlikti ir tuo taip pat pagrindė savo abejones nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Prokuroras su tuo nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad į įvykio vietą, net darant sustojimus ir pauzes vaizdo įrašui padaryti, galima nuvažiuoti per 37 minutes.

Toks argumentas ir juo pagrįsta nuosprendžio kritika nėra teisingi. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad per prokuroro minimas 37 min. (nuo 14 val. 16 min. iki 14 val. 53 min.) buvo nuo Klaipėdos apygardos prokuratūros nuvykta iki pradžios miško, kuriame V. P. parodė duobes. Sustojimai, kaip matyti iš protokolo, truko tik 3 minutes (b. l. 178-179, t. 1). Tačiau tie per 37 min. atlikti veiksmai apėmė tik nuvažiavimą į vieną pusę ir net ne iš tos pačios vietos, kaip nurodė V. P. , pasakodamas apie įvykį. Tačiau nukentėjusiojo nurodyti kiti veiksmai- sustojimas laukuose ir jo mušimas, važiavimus iki jo tėvų, prožektoriaus paėmimas ir raštelio rašymas, duobių kasimas ir ginklų paėmimas bei grįžimas iki nukentėjusiojo namų liko neįvertinti. Vien grįžimas iš miško turėjo trukti apie 34 min. (nes tiek truko atvykimas iš kitos Klaipėdos vietos), o visi kiti veiksmai taip pat turėjo užimti nemaža laiko, (pasak nukentėjusiojo, vien mušimas laukuose, jo buvimas pas tėvus ir atkasinėjimas truko apie 45 min. - b. l. 30, t. 16). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pastebėjo, kad nukentėjusiojo nurodytas valandos laikas nuo išvykimo iš namų iki grįžimo atgal yra per trumpas nurodytiems veiksmams atlikti. Telefoninių pokalbių įrašai taip pat nėra pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Kaltinamieji ir įtariamieji neprivalo duoti teisingų parodymų. Vien tai, kad jie neduoda parodymų ar juos keičia, neįrodo jų kaltumo, tai gali būti įrodyta tik patikimais kitais įrodymais. Tokių įrodymų nebuvo pakankamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamiesiems neinkriminavo tų veikų, kurios buvo įrodinėjamos vien nukentėjusiojo parodymais ir nustatęs, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, pagrįstai G. L. , V. G. ir P. K. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, o S. K. - pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde prašo apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinti nurodydamas, kad V. P. , nei 2004-09-15 rašydamas protokolą - pareiškimą, nei apklaustas kaip liudytojas bei nukentėjusysis, nepareiškė prašymo iškelti jam baudžiamąją bylą dėl suduoto smūgio, todėl nesant nukentėjusiojo asmens skundo ir prokuroro reikalavimo, jis negalėjo būti nuteistas už šį nusikaltimą. Šie argumentai nepagrįsti. Smurtas prieš nukentėjusįjį, pavartotas S. K. , buvo nurodytas kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dėl kurių ikiteisminis bylos tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tačiau Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalis ten nepaminėta, todėl ikiteisminis bylos galėjo būti atliekamas ir be nukentėjusiojo skundo. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme išreiškė pageidavimą, kad dėl sužalojimo kalti asmenys būtų nubausti (b. l. 104, t. 17), todėl S. K. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus jo veiką iš 146 straipsnio 2 dalies.

Aptartas V. P. parodymų patikimumo vertinimas taikytinas ir dėl kitų byloje pareikštų kaltinimų, tarp jų ir epizode dėl kaltinimo turto prievartavimu, kuriame pirmosios instancijos teismas P. K. išteisino, o V. G. veiką perkvalifikavo į savavaldžiavimą. Tiriant šį epizodą pirmosios instancijos teisme liudytojai T. P. ir S. P. parodė, kad 2005 sausio mėnesį iš V. P. pirko laivą už 32000 Lt, o dokumentuose V. P. prašymu nurodė mažesnę – 5000 Lt sumą. Pats V. P. ir teisme teigė, kad laivą pardavė už 5000 Lt. Pagrindų netikėti liudytojais nėra, juo labiau, kad ir pats V. P. parodė, jog už laivą perkant buvo sumokėta net 80000 Lt (b. l. 29, t. 16), todėl kolegija laiko, kad šios aplinkybės taip pat neleidžia nukentėjusiojo parodymus laikyti pakankamai patikimais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti ir V. P. parodymų seka paremti motyvai, duodantys pagrindą laikyti jo parodymus ir ne visai nuosekliais. Jokie įrodymai nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų, kad P. K. kaip nors prisidėjo prie V. G. veiksmų reikalaujant nukentėjusįjį perduoti jam pinigus, kad jis ir V. G. veikė kaip organizuota grupė, kurios nariai, pasak kaltinimo atliko labai panašius veiksmus (tokiu atveju nurodymas apie vaidmenų pasiskirstymą atrodo dirbtinas). Todėl P. K. dėl šio kaltinimo išteisintas pagrįstai.

Kolegija negali sutikti su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teisme V. G. pateikti dokumentai dėl su laivu susijusių išlaidų, negali būti pripažinti įrodymais byloje, nes jų kopijos blogos kokybės, dėl ko negalima perskaityti jų turinio, jie nepatvirtinti jokiais parašais ir antspaudais, patvirtinančiais šių kopijų tikrumą. Iš b. l. 138-149, t. 16 esančių kasos pajamų orderių kopijų galima teigti, kad juose neįskaitomi yra tik parašai. Visi kiti tekstai yra rašyti tipografiniu būdu arba kompiuteriu, jie pakankamai gerai matomi ir įskaitomi. Visos kopijos patvirtintos spaudu „tikra“, kartu nurodant kopijas patvirtinusio asmens pareigas, pavardę, patvirtinimo datą ir yra pasirašytos. Beje, visos kopijos yra griežtos atskaitomybės dokumentų, turinčių unikalią seriją ir numerį. Dėl šių motyvų nelaikyti šių dokumentų kopijų įrodymais nėra pagrindo. Šie dokumentai patvirtina, kad tarp V. G. ir V. P. iš tikro galėjo likti neišspręstų turtinių ginčų dėl jų bendrai turėto laivo, nes V. P. , priešingai negu V. G. , dokumentų apie išlaidas išlaikant laivą, nepateikė. Kad V. P. galėjo būti skolingas V. G. , jis pats pasakė 2004-09-21 pokalbyje su A. G. kai į A. G. pasakymą V. P. , apie tai jog jam V. G. sakė, kad jis jam skolingas „tris štukas“, V. P. atsako, kad „net jei ir skolingas, tai niekas pinigų nepaima“ (b. l. 27-29, t. 2). A. G. parodymai leidžia manyti, kad jo brolis V. G. žinojo apie tai, kad A. G. iki suėmimo pas V. P. buvo pasidėjęs iki 1200 eurų.

Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp V. G. ir V. P. buvo civiliniai teisiniai santykiai, galimos skolos ir pavartodamas psichinę prievartą bei reikalaudamas iš nukentėjusiojo grąžinti 1400 eurų skolą, V. G. savavaldžiavo, padarydamas nukentėjusiajam didelę žalą. Tokie jo veiksmai pagrįstai perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį. Pinigus iš nukentėjusiojo V. G. išsireikalavo neteisėtu būdu, savavaldžiaudamas, todėl iš jo priteistas nukentėjusiajam civilinis ieškinys nemažintinas ir toks nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktas prašymas netenkinamas (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnis).

Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka ir su tuo, kad V. G. išteisintas dėl kurstymo grobti automobilius, dėl kurstymo įgyti netikrus kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus, dėl kurstymo įgyti narkotines medžiagas ir jas platinti, dėl kurstymo įgyti šaunamuosius ginklus ir sprogmenis, dėl kurstymo įgyti turtą, gautą nusikalstamu būdu, dėl neteisėto didelio kiekio sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo.

Visi šie kaltinimai, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, buvo grindžiami nukentėjusiojo V. P. parodymais. Kalbant apie nukentėjusiojo parodymų vertinimą, jau motyvuota, kad jo parodymais galima remtis tada, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tuo tarpu dėl nurodytų kaltinimų kiti įrodymai V. G. kaltės nepatvirtina. Kiti įrodymai patvirtina tam tikrus nukentėjusiojo nurodytus faktus – sprogstamųjų medžiagų radimą nukentėjusiojo nurodytoje vietoje, nukentėjusiojo bendravimą su V. G. , jų tarpusavio pokalbius, tačiau šie faktai neįrodo V. G. kaltumo dėl minėtų kaltinimų. Pokalbiuose dėl netikrų eurų tarp V. G. ir V. P. matyti, kad V. G. neįkalbinėjo V. P. įgyti netikrus eurus, o išgirdęs apie juos, pats V. P. tuo susidomi, prašo pažiūrėti, domisi kokybe, sako, kad paimtų kai bus litų (b. l. 90-94, t. 2). Taigi, pokalbio iniciatorius buvo pats V. P. ir nėra pagrindo pripažinti, kad jis buvo kurstomas daryti nusikaltimą – įgyti netikrus eurus. Pokalbyje apie narkotinių medžiagų platinimą VFR matyti, kad V. G. pasakius „dirbi, nenori važiuoti į Vokietiją“, pats V. P. pradeda domėtis „kas ten, kaip ten dirbti“ ir toliau vyksta pokalbis apie tai, kuriame nusikaltimo objektyvioji pusė nėra pakankamai atskleidžiama. Iš pokalbio turinio negalima teigti, kad V. P. buvo kurstomas įgyti ir platinti narkotines medžiagas.

Jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina ir nukentėjusiojo parodymų, kad V. G. kurstė jį važiuoti į VFR grobti automobilius bei įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą. Nustatytas V. G. kaltumas epizode dėl padėjimo platinti psichotropines medžiagas negali būti traktuojamas kaip įrodymas, kad jis kaltas ir dėl kitų kaltinimų, net jei tos veikos (įrodyta veika ir ta veika kuria V. G. kaltinamas), ir yra kai kuo panašios.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino V. G. dėl šių kaltinimų.

Nėra pagrindo tenkinti ir prokuroro apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti ir nuosprendžio dalį dėl S. K. išteisinimo dėl kaltinimų neteisėtai įgijus ir laikius netikrus kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus ir neteisėtai įgijus, laikius ir gabenus vieną šaudmenį.

Apeliacinio skundo argumentai, kad S. K. yra charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirbo, teistas, gyveno iš nusikalstamos veiklos - psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo gali būti reikšmingi bausmių skyrimui, tačiau nėra kaltės dėl konkrečių veikų padarymo įrodymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad S. K. paaiškinimai dėl netikrų pinigų ir šaudmens atsiradimo pas jį nėra paneigti, subjektyvinė veikų padarymo pusė, neįrodyta.

A. G. ir S. V. pagrįstai išteisinti dėl kaltinimo davus melagingus parodymus. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai pripažino, kad šie asmenys apklausiami kaip liudytojai iš tikro melavo, sakydami, kad tardymo izoliatoriuje mobiliaisiais telefonais su niekuo nebendravo. Dėl kaltinimo dalies A. G. , kad jis neteisingai nurodė pas V. P. padėtą pinigų sumą, nustatyta, kad jo aiškinimas apytiksliai nurodant tą sumą, nėra paneigtas. To apeliaciniame skunde prokuroras ir neginčija. Tačiau jis nesutinka su A. G. ir S. V. išteisinimu dėl parodymų apie mobiliųjų telefonų naudojimą ir dėl Konstitucijos normų aiškinimo.

Iš apklausos protokolų matyti, kad tiek A. G. , tiek S. V. buvo apklausiami ir apie tai, ar jiems niekas neskambino į mobiliojo ryšio telefoną tuo laiku, kai jie buvo tardymo izoliatoriuje, kur mobiliaisiais telefonais suimtiesiems naudotis draudžiama. (b. l. 113-115, t. 13; 153-154, t. 12). Tokių klausimų pateikimas apie liudytojais apklausiamų asmenų neteisėtus veiksmus, prieštaravo Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save. Nuoroda prokuroro apeliaciniame skunde, kad psichologinė prievarta naudojama nebuvo, nieko nekeičia, nes vertimas šiuo atveju pasireiškė ne psichologine prievarta, bet įspėjimu apie galimą baudžiamąją atsakomybę už ką tiek A. G. , tiek S. V. prieš duodami parodymus pasirašė. Kaip liudytojai apklausiamiems asmenims gresiančios atsakomybės už veiksmus, dėl kurių jie apklausiami, rūšis (baudžiamoji, administracinė ar kitokia) nėra esminis dalykas. Apklausiami asmenys gali nežinoti kokia atsakomybės rūšis jiems gali būti taikoma, o minėta Konstitucijos norma išlygų, kad tai taikoma tik dėl baudžiamosios atsakomybės, nenumato. Todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir su A. G. ir S. V. išteisinimu dėl kaltinimo davus melagingus parodymus, nėra pagrindo.

Prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas padidinti V. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą siejamas su kitomis jo skundo dalimis, kuriose prašoma nustatyti didesnę nuteistųjų veiksmų prieš nukentėjusįjį apimtį. Tačiau toms aplinkybėms nepasitvirtinus, neturtinės žalos dydis, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, nekeistinas.

Nesikeičiant nustatytoms nusikalstamų veikų apimtims, nuteistiesiems paskirtos bausmės nekeistinos, nes jos paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK VIII skyriaus nuostatų.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 2K-201/2007 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnis (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi įstatymas nustato, kad skiriant bausmę vienodą reikšmę turi visos 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o ne tik atsakomybę lengvinančios ar atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kiekvienos aplinkybės reikšmė teismo turi būti įvertinta ir motyvuotai parinkta švelnesnės ar griežtesnės bausmės rūšis ir bausmės dydis. Taigi, patenkinus prokuroro prašymą tam tikrom aplinkybėms būtų suteikta prioritetinė reikšmė skiriant bausmę, kas pažeistų ir Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, reikalaujantį, kad kaltininkui paskirta bausmė užtikrintų ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, įvertinęs jų visumą tinkamai pritaikė minėto straipsnio nuostatas ir paskyrė teisingą bausmę.

Tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, pasireiškusio S. K. netaikant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatų. Apie tai pagrįstai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kas teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamo veikos gautus pinigus. Nustatyta, kad 2004-11-11 S. K. už psichotropines medžiagas gavo 4500 Lt, o 2004-11-24 gavo 3800 Lt, kurie iš jo įvykio vietoje nebuvo paimti. Šie pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos, todėl turėtų būti konfiskuoti, tačiau konfiskuotini ne visi, o tik 7800 Lt, nes kitu atveju būtų peržengtos prokuroro apeliacinio skundo dėl S. K. ribos. Konfiskuoti 500 Lt iš V. G. nėra pagrindo, nes neįrodyta, kad tuos pinigus jis gavo. Pinigai iš S. K. konfiskuotini pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti: Iš S. K. išieškoti 7800 litų ir perduoti juos valstybės nuosavybėn. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų S. K. bei V. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Teisėjai Aloyzas Kruopys Violeta Ražinskaitė Svajūnas Knizleris