Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Ingrida Kirsnytė Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. 5000 litų bauda. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus, t. y. būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31d. leido D. L. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neįregistravęs jos į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavęs jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, jo tapatybę patvirtinančio dokumento darbo pažymėjimo ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priimtą į darbą D. L..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų.

Susipažinęs su Pažeidėjo apeliaciniu skundu, šia administracinio teisės pažeidimo byla ir patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog Pažeidėjas padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas Pažeidėją kaltu apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė ir išvardijo Pažeidėjo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo konstatavimui reikšmės turinčius įrodymus, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia jokių abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nutarime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Tai, kad Pažeidėjas D. L. įdarbino nelegaliai – kad D. L. atlygintinai dirbo konkretų nuolatinio pobūdžio darbą (dirbo vairuotoju), šį darbą jis dirbo paklusdamas Pažeidėjo nustatytai tvarkai, nesudarius rašytinės darbo sutarties, nepranešus apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kad D. L. buvo mokamas darbo užmokestis už darbo dieną, o ne atskiras atlygis už kiekvieną konkretų pavežimą ir kt., patvirtino D. L. (19–23, 26 b. l.) ir liudytoja E. K. (18, 27 b. l.). Taip pat tai, kad D. L. dirbo pas jį vairuotoju ir kad jis yra skolingas D. L., patvirtino ir pats Pažeidėjas (12–17 b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad apie D. L. įdarbinimą Pažeidėjas būtų pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kad jis būtų sudaręs su D. L. darbo sutartį ir išdavęs pastarajam darbuotojo pažymėjimą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių Pažeidėjo teiginį, jog D. L. jį vežiojo pagal tarp jų sudarytą vežimo sutartį. Minėtų duomenų apeliacinės instancijos teismui Pažeidėjas taip pat nepateikė.

Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31d. Pažeidėjas buvo nelegaliai įdarbinęs D. L.. Tokia Pažeidėjo veika atitinka ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai Pažeidėjo veiką kvalifikavo ir skyrė jam nuobaudą būtent pagal šią teisės normą.

Pažeidėjas mano, kad nuobauda jam buvo paskirta pasibaigus ATPK 35 str. įtvirtintam nuobaudos skyrimo terminui, nes nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – šio termino pratęsimui nebuvo jokių pagrindų ir terminą pratęsė institucija, kuri to padaryti negalėjo. Tačiau su tokia Pažeidėjo pozicija negalima sutikti. Sistemiškai aiškinant ATPK 35 str. nuostatas matyti, jog administracinė nuobauda turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Šioje byloje tirtas pažeidimas truko iki 2012 m. gruodžio 31 d., todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas, jo nepratęsus, būtų pasibaigęs 2013 m. birželio 30 d. Matydamas, kad dėl pažeidimo tyrimo išspręsti Pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimo nepavyks, pažeidimą tyręs Institucijos darbuotojas, dar nepasibaigus aptariamam terminui, t. y. 2013 m. birželio 4 d., administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki 2013 m. gruodžio 31 d. Skundžiamu nutarimu nuobauda Pažeidėjui buvo paskirta iki nuobaudos skyrimo termino pabaigos. Taigi, pirmiau aprašyta administracinės nuobaudos skyrimo ir nuobaudos skyrimo termino pratęsimo procedūra, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, visiškai atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą praktiką tokiose bylose, minėtas terminas buvo pratęstas ir nuobauda paskirta nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl Pažeidėjas visiškai nepagrįstai mano, kad jam nuobauda buvo paskirta pasibaigus ATPK 35 str. įtvirtintam nuobaudos skyrimo terminui.

Taip pat apeliaciniame skunde Pažeidėjas teigia, kad neišaiškinęs jam teisės turėti gynėją ir tokios galimybės nesuteikęs nemokamai, apylinkės teismas pažeidė jo teisę į gynybą. Tačiau šis teiginys taip pat yra visiškai nepagrįstas. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šis protokolas jam buvo surašytas 2013 m. spalio 11 d. Taip pat jam buvo išaiškintos ATPK 272 str. numatytos teisės, tarp jų ir teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba ir kt. Tai Pažeidėjas patvirtino savo parašu (4, 5 b. l.). Be to, visos procesinės teisės Pažeidėjui buvo išaiškintos apylinkės teismo posėdžio metu (44 b. l.). Būtina pažymėti, kad byla nagrinėti buvo pradėta tik 2013 m. spalio 24 d. posėdyje. Taigi, Pažeidėjas žinojo apie savo teisę naudotis teisine pagalba ir jis turėjo pakankamai laiko pasirūpinti šios savo teisės įgyvendinimu, tačiau to nepadarė. Taip pat Pažeidėjas teismo posėdžio metu neišsakė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl savo noro pasinaudoti teisine pagalba. Todėl Pažeidėjas, šiuo atveju išskirtinai tik pats būdamas atsakingu už teisinės pagalbos sau organizavimą, visiškai nepagrįstai skunde teigia, kad apylinkės teismas apribojo šią jo teisę ir taip padarė proceso pažeidimą.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių neįvertino apylinkės teismas ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo apeliacinės instancijos teisme, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.