- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- I-3622-189/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01636-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“
- Advokatai
- Nikolajus Semionovas
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Nijolės Žalnieriūnienės,
trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ atstovei Jurgitai Janutėnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl išvados panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašė:
1) Sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad jis ištirtų, ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2012-01-02 įsakymu Nr. 1-2 patvirtinto Branduolinės energetikos objektuose įdarbinamų ir dirbančių asmenų arba kitose institucijose arba įmonėse įdarbinamų ar dirbančių asmenų, kurie dėl jiems paskirtų funkcijų, ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, taip pat asmenų, turinčių dalyvauti vežant branduolinio kuro ciklo medžiagas, tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.5 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 2 str. 1 d. 3, 4, 8 punktams, Darbo kodekso 12 str. ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 11 str. 1 ir 2 dalims;
2) Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2013-04-26 išvadą Nr. (K)-18-995 (toliau – ir Išvada, b. l. 7).
Pažymėdamas faktines ginčo aplinkybes pareiškėjas nurodė, kad VSD Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (toliau – ir Branduolinės energijos įstatymas) 16 str. 1 d. 2 p. pagrindu vykdydamas patikrinimą dėl leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, priėmė išvadą, kurioje siūlė pareiškėjui neišduoti leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas. Išvada priimta vadovaujantis Aprašo 6.5 punktu ir grindžiama tuo, kad pareiškėjas per paskutinius penkerius metus yra daugiau negu vieną kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu.
Dėl Aprašo 6.5 p. prieštaravimo Darbo kodeksui ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ nuostatoms nurodė, jog Aprašo 6.5 p. nėra nurodyta, kad į paskutinių penkerių metų laikotarpį gali būti įtrauktas laikotarpis iki VSD generalinio direktoriaus 2012-01-02 įsakymo Nr. 1-2, kuriuo patvirtintas Aprašas, įsigaliojimo (Aprašas įsigaliojo 2012-01-08). Be to, Aprašo 6.5 p. nenurodyta ir tai, kad į paskutinių penkerių metų laikotarpį gali būti įtrauktas tik laikotarpis po įsakymo įsigaliojimo, t. y. Aprašo 6.5 p. nenurodyta konkreti penkių metų laikotarpio pradžia ir pabaiga. Vadinasi penkių metų laikotarpis laikytinas laikotarpiu prieš atliekamo patikrinimo datą, t. y. kaip ir ginčo atveju, tikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2008-04-26 iki 2013-04-26.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu jam buvo pritaikyta teisės norma (Aprašo 6.5 p.), kuri neteisėtų veiksmų padarymo metu pareiškėjui dar nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Todėl šiuo konkrečiu atveju turėtų galioti principas – įstatymas atgal negalioja.
Dėl Aprašo 6.5 p. prieštaravimo Darbo kodekso 2 str. 1 d. 3, 4, 8 punktams nurodė, kad šiuo atveju priešingai, nei numato valstybės pagalbos asmenims, įgyvendinant teisę į darbą principas (Darbo kodekso 2 str. 1 d. 3 p.), valstybės institucija Aprašo 6.5 p. taikydama atgal pareiškėjui suteikė ne pagalbą, o užkirto kelią dirbti. Taip pat pabrėžė, kad anksčiau iki Aprašo priėmimo galioję teisės aktai jokių sankcijų už tokio pobūdžio nusižengimus nenumatė.
Dėl Aprašo 6.5 p. prieštaravimo Darbo kodekso 12 str. ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 11 str. 1 ir 2 dalims nurodė, jog, kaip nustatyta Darbo kodekso 12 str., darbo įstatymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai atgal negalioja, vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 6.5 p. įsigaliojo 2012-01-08, todėl ši nuostata gali būti taikoma tik į ateitį ir tik tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado tokiam teisės aktui jau įsigaliojus. Iš to seka, kad priešingai nei pareiškėjui, kuris teisės pažeidimus padarė iki 2012-01-08, Aprašo 6.5 p. nuostata negali būti taikoma.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimo (b. l. 83-86) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad Išvada (siūlymas), vadovaujantis Aprašo 6.5 p. nuostata buvo priimta pagrįstai, atsižvelgiant į pareiškėjo per pastaruosius penkerius metus padarytus daugiau nei vieną teisės pažeidimą.
Pabrėžė, jog pareiškėjas šiuo atveju neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti Išvadą ir negali būti laikomas suinteresuotu subjektu, nes pati Išvada (siūlymas) pareiškėjo teisių ir pareigų nepažeidžia ir nesukelia jam teisinių pasekmių. Tuo tarpu Išvada yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindu pareiškėjo darbdaviui baigiamajam sprendimui priimti.
Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio subjektiškumo, todėl prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą taip pat negali būti vertinamas.
Dėl Aprašo 6.5 p. teisėtumo nurodė, kad Aprašas, reglamentuojantis Branduolinės energijos įstatymo 16 str. 1 d. 2 p. nustatytų VSD funkcijų vykdymo tvarką, negali būti vertinamas kaip darbo santykius reglamentuojantis teisės aktas, nes jis nenustato darbo teisių ir pareigų ar jų įgyvendinimo. Be to, VSD dalyvavimas tikrinant asmenų tinkamumą dirbti buvo numatytas ir šio įstatymo redakcijoje galiojusioje iki 2011-09-31, todėl VSD veikla susijusi su patikrinimai yra tęstinio pobūdžio.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ atsiliepimo (b. l. 87-90) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad Išvada buvo priimta atsižvelgiant į aplinkybes, kad pareiškėjas per penkerius metus penkis kartus buvo baustas už pažeidimus susijusius su alkoholio vartojimu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Branduolinės energijos įstatymo 36 str. 3 d. 1 p., institucija privalėjo panaikinti leidimą atlikti jam priskirtas funkcijas.
Priimtą Išvadą vertino, kaip aktą, kuris pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl tuo pagrindu bylą prašė nutraukti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Ginčas byloje kilęs dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2013-04-26 Išvados „Dėl atlikto tikrinimo“ Nr. (K)-18-995 teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi nagrinėjamu atveju, siekiant išspęsti kilusį ginčą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamos Išvados sukeliamas teisines pasekmes. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad VSD yra viešojo administravimo subjektas ir, kaip nurodyta Išvadoje, jog pareiškėjui suteikiama teisė skųsti priimtą Išvadą (nurodyta Išvados apskundimo tvarka), tačiau tai vienareikšmiškai nereiškia, kad tokios institucijos priimti aktai negalėtų būti rekomendacinio pobūdžio ir nesukelti asmeniui tiesioginių teisinių pasekmių.
Bylos medžiaga nustatyta, kad VSD, vadovaudamasi Branduolinės energijos įstatymo 16 str. 1 d. 2 p., kuris minėtai institucijai suteikia teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais vertinti ir teikti išvadas apie branduolinės energetikos objektuose įdarbinamus ir dirbančius asmenis <...>, kurie dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, <...>, atlikusi pareiškėjo tikrinimą dėl leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną ir remiantis Aprašo 6.5 p. pasiūlė neišduoti pareiškėjui leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną. Pagrindas tokio pobūdžio siūlymui priimti – pareiškėjas per paskutinius penkerius metus yra daugiau negu vieną kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažyma apie pareiškėjo baustumą (2003-05-21 nutarimas, 2007-05-01 nutarimas, 2008-05-20 nutarimas, 2010-03-06 nutarimas2010-06-09 nutarimas, 2011-06-08 nutarimas, 2011-09-06 nutarimas, b. l. 11-12). Taigi, kaip patvirtina Išvados turinys, VSD pateikė tik siūlymus, o tuo tarpu pagrindinio sprendimo, kuriuo toks siūlymas (neišduoti leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas) taptų įpareigojimu, ir kuris pareiškėjui vėliau sukeltų teisines pasekmes nepriėmė, nes, šiuo atveju, pareiga, susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste priimti atitinkamą sprendimą, priskirtina institucijai, kurioje pareiškėjas dirba.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. taip pat numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tačiau, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes, tokiu atveju, teismas nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.) yra pažymėjusi, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu).
Ginčo situaciją vertinant išdėstyto teisinio reglamentavimo (ABTĮ 5 str. 22 str.) bei nurodytos teismų praktikos apimtyje darytina išvada, kad VSD priimta Išvada (pasiūlymas), nagrinėjamu atveju yra tik rekomendacinio pobūdžio aktas, kuris pats savaime pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, pareiškėjo teisių apimtis nesusiaurėjo bei papildomų pareigų neatsirado, nes, po tokio pobūdžio Išvados priėmimo, galutinis sprendimas yra priimamas tik pasibaigus procedūrai, kaip šiuo atveju ir yra įvykę (pareiškėjui atėmus specialias teises dirbti tam tikrą darbą, t. y. neišdavus leidimo, pastarasis 2013-06-13 Įsakymu „Dėl V. G. atleidimo iš darbo“ yra atleistas iš VĮ Ignalinos atominės elektrinės Branduolinio kuro tvarkymo cecho reaktorių ir turbinų įrangos remonto šaltkalvio pareigų, b. l. 100-101). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad realūs teisiniai pagrindai pareiškėjui atsirado tik VĮ Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus 2013-06-13 Įsakymo pagrindu, todėl visus nesutikimo su priimtais siūlymais argumentus pareiškėjas galėtų reikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį darbdavio įsakymą, kuomet ir būtų vertinama visuma veiksmų bei jų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui. Iš to seka, kad VSD priimta Išvada (siūlymas), nagrinėjamu atveju, nelaikytina turinčia įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes šia Išvada nebuvo užbaigtas pareiškėjo tikrinimo etapas.
Pabrėžtina, jog sprendimai negali būti laikomi nei individualiais teisės aktais, nei administraciniais aktais ABTĮ 2 str. 15 d. ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 15 d. prasme, kai juose nėra išreikšti sprendimai viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjo teisių ar pareigų ir patys savaime jokių pasekmių nesukelia.
ABTĮ 111 str. 1 d. nustatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 str. 1 d. nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Tuo tarpu nustačius, jog priimta atsakovo Išvada nelaikytina turinčia įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes nelaikytina nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTĮ 2 str. 15 d. ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 15 d. prasme, atitinkamai pareiškėjas nelaikytinas ir subjektu turinčiu teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto atitikimą įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl administracinės bylos stabdymo ir kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą negali būti tenkinamas.
Įvertinus tai, kas išdėstyta ir nusprendus, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Išvadą, kuri jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjui grąžinamas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 4 d., 101 str. 1 d. 1 p., 102 str.,
nutarė:
Administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl 2013-04-26 Išvados Nr. (K)-18-995 panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“) nutraukti.
Pareiškėjui V. G. grąžinti 2013-05-15 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.