- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-9490-843/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- E. S.
- Nukentėjusysis
- S. M., S. K.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kaune, administracinių teisės pažeidimų bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. 2015 m. birželio 10 d., apie 13.00 val., Vilniuje, S. Ž. g. 21, vairuodama automobilį „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė priešinga kryptimi važiuojančius automobilius VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei juos apgadino. Taip E.S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, ji iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus. Taip E. S. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn trauktina E. S. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog važiuojant automobiliu VW GOLF Žukausko gatve, Vilniuje, jai pasidarė bloga, aptemo galva, todėl ji norėjo pasukti į prekybos centro „Senukai“ kiemą, prie troleibusų žiedo. Sukant ji tikriausiai užkabino kitus automobilius. Ji žinojo, kad po susidūrimo privalėjo sustoti eismo įvykio vietoje, tačiau to nepadarė, nes sveikata jai yra brangesnė, be to, nenorėjo, kad susidarytų kamštis. Nuo susidūrimo vietos iki sustojimo vietos ji nuvažiavo nedaug, gal kokius 5 metrus, tačiau ten yra tvora, todėl nukentėjusieji galėjo jos nepamatyti. Tą dieną ji į medikus nesikreipė, tačiau po to buvo nuėjusi pas savo šeimos gydytoją. Jai įvykio metu buvo sutrikęs širdies ritmas. Vėliau ji buvo susiekusi su nukentėjusiaisiais, jų automobiliams buvo padaryti nežymūs įbrėžimai, žalą jiems atlygins draudimas.
Nukentėjusysis S. M. teismo posėdyje nurodė, kad tikslios datos neatsimena, jam važiuojant automobiliu VW GOLF netoli prekybos centro „Senukai“, prie „Banginio“, jo automobilį kliudė, t.y. numušė veidrodėlį, kliudė galinį bamperį ir galinį sparną moters vairuojamas sidabrinės spalvos automobilis VW GOLF. Po kontakto jis iš karto sustojo ir pamatė, kad jį kliudęs automobilis važiuoja toliau. Jis manė, kad tas automobilis sustos, net mojavo jam rankomis, bet jis nestojęs nuvažiavo, todėl jis iš karto puolė užsirašinėti šio automobilio valstybinius numerius. Nukentėjusiojo teigimu, nuvažiuojantis automobilis jo akiratyje važiavo neilgai, gal kokių 100 metrų, bet kur jis toliau nuvažiavo, S. M. nematė. Toje pusėje, kur pasuko nuvažiuojantis automobilis, jokios tvoros nėra. Sustojęs po susidūrimo nukentėjusysis pamatė, kad nuo moters vairuojamo automobilio nukentėjo ne jis vienas, sustojo dar vienas apgadintas automobilis. Jis kalbėjosi su kito apgadinto automobilio vairuotoju, abu kvietė policiją. Nukentėjusiojo teigimu, niekas iš administracinėn atsakomybėn trauktino asmens aplinkos su juo susisiekęs nebuvo, draudimas žalos taip pat kol kas nėra atlyginęs.
Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis S. K. paaiškino, kad 2015 m. vasarą, tikslios datos neatsimena, jam važiuojant automobiliu TOYOTA Žukausko gatve, iš priekio prieš saulę link prekybos centro „Senukai“ važiuojantis automobilis nutrenkė jo automobilio kairės pusės veidrodėlį ir nesustojęs nuvažiavo toliau. Jis negali pasakyti, ar tas automobilis buvo stabtelėjęs, nes nematė. Sustojęs jis pamatė, kad nuvažiavęs automobilis kliudė dar vieną automobilį, kuris sustojo už jo, ir tikriausiai taip pat kažką nubrozdino. Už jo sustojęs vairuotojas kvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusysis nematė, kokį automobilį vairavo ir kur nuvažiavo E. S. vairuojamas automobilis, nes tuo metu buvo virtinė automobilių. Nukentėjusiojo teigimu, niekas iš administracinėn atsakomybėn trauktino asmens aplinkos su juo susisiekęs nebuvo, žalą atlygino draudimas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, administracinėn atsakomybėn trauktina E. S. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme neneigė galėjusi sukelti eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai apgadinti kiti du automobiliai, tačiau teigė tai padariusi dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Be E. S. prisipažinimo, jos kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, yra įrodyta nukentėjusiųjų S. M. ir S. K. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad priešais važiuojantis E. S. vairuojamas automobilis apgadino jų vairuojamus automobilius bei nesustojęs nuvažiavo toliau. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie neprieštarauja vieni kitiems, yra analogiški jų eismo įvykio dieną rašytiems paaiškinimams (b.l. 7, 8) bei yra paremti kita byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš BITR ataskaitų žiūryklės, 2015-06-10, 13.09 val., automobilio VW, v.n (duomenys neskelbtini) savininkas (S. M.) pranešė bendrajam pagalbos centrui apie tai, kad S. Ž. g. 23, Vilniuje, sidabrinės spalvos automobilis VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino du automobilius – TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW, v/n (duomenys neskelbtini), ir pasišalino į Žirmūnų („Senukų“) pusę (b.l. 4). Byloje esantis policijos pareigūno V. L. 2015-06-10 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko automobilių VW GOLF ir TOYOTA vairuotojai S. M. ir S. K., kurie nurodė, kad priešais važiuojantis moters vairuojamas automobilis VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino jų automobilius bei nesustojęs nuvažiavo toliau (b.l. 3). Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos automobilių TOYOTA ir VW GOLF stovėjimo vietos susidūrimo metu (b.l. 5). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, galinis kairės pusės sparnas; automobilio TOYOTA – kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b.l. 6). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) yra registruotas E. S. vardu (b.l. 9). Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriuo jau be minėtų automobilių VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), ir TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) nustatytų apgadinimų, taip pat buvo nustatyti E. S. priklausančio automobilio VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai – įlenktas priekinis sparnas ir nubrozdintas kairėje pusėje, įlenktos ir nubrozdintos priekinės durys kairėje pusėje, nulaužtas veidrodėlio plastmasinis korpusas. Automobilių apgadinimai yra užfiksuoti nuotraukomis (b.l. 12-15). Įvertinus užfiksuotų automobilių apgadinimus, jų aukštį ir lokalizaciją, galima daryti išvadą, kad E. S. vairuojamas automobilis VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė priešpriešais važiuojančius automobilius VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), ir TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) bei juos apgadino. Tokiais veiksmais E. S. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pažeidėja baustina.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei E. S. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.
Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. S. kaltę tyčia pasišalinus iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn trauktinos E. S. parodymus, jog pablogėjus jos sveikatai bei sukėlus eismo įvykį, ji nuvažiavo tik apie 5 metrus, nes turėjo sustoti bei pasėdėti, kol pagėrės sveikata ir kad tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos ji neturėjo, paneigė nukentėjusysis S. M.. Jis, duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė aiškiai matęs, kaip moters vairuojamas ir priešais jį važiuojantis automobilis VW GOLF, atsitrenkęs į jo vairuojamą automobilį, jo akiratyje važiavo apie 100 metrų, o ne 5 metrus, kaip teigia E. S., ir nuvažiavo jam nežinoma kryptimi, nepaisant to, kad nukentėjusysis mojavo jam rankomis. Nukentėjusysis S. M. taip pat paneigė E. S. nurodytą aplinkybę, jog jai pasukus už tvoros, nukentėjusieji galėjo jos nematyti, teigdamas jog toje vietoje jokių tvorų nėra. Kitas eismo įvykyje nukentėjęs automobilio TOYOTA vairuotojas S. K. taip pat teigė nematęs, kur nuvažiavo automobilis, apgadinęs jo vairuojamą automobilį. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie E. S. asmeniškai nepažįsta bei byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog nukentėjusieji galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi. Tokių duomenų nenurodė ir pati E. S..
Pažymėtina tai, kad byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad administracinėn atsakomybėn trauktinos E. S. vairuojamas automobilis su nukentėjusiųjų automobiliais kontaktavo priekine dalimi, todėl įvertinus E. S. automobiliui padarytus apgadinimus – pakankamai stipriai įlenktą priekinį sparną, nubrozdinimus kairėje pusėje, įlenktas ir nubrozdintas kairės pusės priekines duris, nulaužtą veidrodėlio plastmasinį korpusą, taip pat nukentėjusiųjų automobiliams padarytus apgadinimus (b.l. 12-15), galima daryti neabejotiną išvadą, jog E. S. turėjo ne tik pajusti, bet ir matyti kontaktą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad E. S. neva sustojus ir pasėdėjus, kol pagėrės sveikata, ji po to turėjo realią galimybę grįžti į eismo įvykio vietą, nes BITR ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 4), nagrinėjamas eismo įvykis policijos pareigūnų buvo baigtas forminti 14.07 val., t.y. praėjus valandai po susidūrimo. E. S. to nepadarė ir, jos pačios teigimu, nuvažiavo toliau manydama, kad automobiliams padarius nežymius apgadinimus bei nesužalojus žmonių, policijai pranešti apie eismo įvykį nebūtina, visus reikalus sutvarkys draudimas.
E. S. pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina fakto, kad dėl pablogėjusios sveikatos ji galėjo nepajusti susidūrimo, nes į medikus ji kreipėsi tik 2015-06-25, t.y. praėjus dviem savaitėms po nagrinėjamo įvykio, o jai nustatyti sveikatos sutrikimai yra būdingi daugeliui tokio amžiaus žmonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esanti vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, išduota E. S. 2013-12-10, patvirtina, kad pagal sveikatos būklę ji gali vairuoti be apribojimų (b.l. 18) ir jeigu jos sveikatos būklė, anot jos pačios, nuo pažymos išdavimo dienos pablogėjo tiek, kad ji dėl to galėjo sukelti eismo įvykį, E. S., prieš sėsdama už vairo, pati privalo įvertinti galimą riziką bei prisiimti atsakomybę už galimas prisiimtos rizikos pasekmes.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. eismo įvykio metu vairavusi automobilį ir sukėlusi eismo įvykį, suvokė, jog pažeidė nukentėjusiųjų interesus, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko bei nesustojusi išvažiavo. Tokie jos veiksmai yra laikomi tyčiniais ir negali būti vertinami E. S. sąžiningu klydimu dėl savo veiksmų teisėtumo. E. S. teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad toks atvejis yra pirmas jos gyvenime per 34 vairavimo stažo metus, yra paneigtas byloje esančia pažyma apie baustumą, iš kurios matyti, kad ji 2008 metais jau buvo bausta administracine tvarka už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl jai be abejonės turi būti žinomos tokio jos elgesio teisinės pasekmės. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Taigi, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. S., žinodama, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jos veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį (apgadinti du automobiliai) bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. S. - anksčiau buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, esant neblaiviai, galiojančių nuobaudų neturi. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, E. S. skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
E. S. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:
- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € baudą;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 868 € baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 07-15-9379364. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.