Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1079-383/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-31
Bylos Nr.
1S-1079-383/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1079-383/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. (R. C.) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 30 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. C., gim.(duomenys neskelbtini), nuteistas 2015-10-12 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 1 d. - (plėšimas) ir galutinė bausmė paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2016-02-08. Bausmės pabaiga: 20117-08-06. Neatlikta bausmės dalis Komisijos 2016 m. birželio 30 d. nutarimo priėmimo dienai 1 metai 1 mėnuo 6 dienos.2016 m. birželio 30 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam R. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p. ir 157 str. 3 d.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. C. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taikant lygtinį paleidimą R. C. būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. C. prašė panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir nustatyti socialinės reabilitacijos priemones, kurios teismo manymu bus veiksmingos lygtinio paleidimo metu. Skunde nurodė, jog Komisija apsvarstė visas numatytas aplinkybes dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo ir nutarė taikyti nuteistajam R. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t.y. nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių lygtinis paleidimas būtų teisiškai nepagristas ar prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo argumentai yra neįeinantis į lygtinio paleidimo svarstymo aplinkybes, t.y. kad turi būti atsižvelgta į visuomenės interesą. Ši aplinkybė nėra nurodyta, kad ją turi svarstyti (nagrinėti) dėl lygtinio paleidimo. Todėl nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas savo prerogatyva priėmė diskrecinį sprendimą, kuris yra nenumatytas ir prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams. Taip pat pirmos instancijos teismo argumentas, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nusikals yra aiškiai šališkas bei pažeidžiantis nuteistojo nekaltumo prezumpciją ir Konstituciją.Nuteistojo įsitikinimu, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybės kurios yra aktualios dėl lygtinio paleidimo t.y. į bausmės vykdymo principus bei lygtinio paleidimo tikslus. Be to lygtinio paleidimo taikymas nuteistiesiems naudingas ne tik viešojo saugumo prasme, bet ir ekonominiu atžvilgiu. Lygtinis paleidimas siejamas su pasitikėjimu, kad nuteistasis gali toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, jam nustatomas tam tikras bandomasis laikas, kuriuo laikytina neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis.Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog Probacijos tarnyba yra pateikusi pažymą, kad yra techninės galimybės jam taikyti intensyvią priežiūrą. Probacijos įstatymas tiksliai apibrėžia probacijos tarnybos paskirtį. Todėl, nuteistojo atveju, jis privalo priimti siūlomą pagalbą iš atitinkamų tarnybų bei tiksliai ir nuosekliai vykdyti jų užduotis. Motyvacija būti laisvėje ir nenusikalsti yra pakankamai stipri, kadangi yra šeima, vaikai, kuriais turi rūpintis. Su Probacijos tarnybos specializuotų darbuotojų pagalba nuteistasis galės išlaikyti motyvaciją būti laisvėje ir nenusikalsti.

Prokuroras atsiliepime į nuteistojo skundą prašo jį atmesti.Nuteistojo R. C. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas BVK. Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. C. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis – 49 balai, taigi R. C. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistajam atvykus į būrį buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai ir kintamieji kriminogeniniai poreikiai, numatytos intervencinės priemonės, išklausyti visuomenės sveikatos biuro paskaitą. Nuteistasis išklausė visuomenės sveikatos biuro paskaitą. Po paleidimo žada užsiregistruoti į darbo biržą ir ieškotis darbo. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą ir vidaus apdailos specialybę, pataisos namuose dėl darbo trūkumo neįdarbintas. Per laisvės atėmimo laiką pataisos namuose drausmine tvarka nebaustas ir neskatintas. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Požiūris į administracinį personalą teigiamas. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta. Charakterizuojamas teigiamai. Jei nuteistasis būtų paleistas, vyktų gyventi pas žmoną. 2016-03-25 gauta iš Vilniaus apygardos probacijos skyriaus, pažyma, kad techninės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą yra. 2016-03-25 Vilniaus apskrities VPK praneša, kad žmona sutinka priimti(duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės vertinamos neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. C. priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 49 balai. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais išlieka – informacija apie teisės pažeidimus, neatsakingas laisvalaikio leidimas ir neigiama draugų įtaka, problemų sprendimo įgūdžiai, emocinė gerovė. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis iš viso teistas 5 kartus, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas pilnametis (21 m.). Dabartinis teisės pažeidimas būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimas yra vienodas palyginant su ankstesniais nusikaltimais (plėšimai). Laisvėje po paskutinės bausmės išbuvo labai neilgai (apie pusę metų). Nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis R. C. savo skunde kartoja Komisijos nutarime nurodytas teigiamai jį charakterizuojančias savybes bei nurodo ir savo siekius bei planus, kuriuos įgyvendins būdamas paleistas laisvėje, tačiau aukštesnysis teismas daro išvadą, jog tai nepakankami duomenys, kurių pagrindu būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas nei priėmė Vilkaviškio rajono apylinkės teismas. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju išvadai, kad lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos R. C. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Sprendžiant lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimą turi būti atsižvelgta ir į tai, ar bus užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principo įgyvendinimas. Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Neginčytina, jog R. C. elgesys koreguojamas tinkama linkme, matyti pažanga dėl nusikalstamo elgesio, paties nuteistojo nurodytos jo teigiamos savybės, kurios charakterizuoja jį patį, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau jis nė karto nebuvo ir paskatintas už gerą elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.Apibendrinus visa kas išdėstyta, įvertinus skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, atsižvelgiant į nuteistojo pastangas taisytis ir norą tinkamai elgtis visuomenėje, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu pagal BVK 157 str. 3 d. Taip pat įvertinus atliktos bausmės dydį, jo santykį su dar likusia neatlikta laisvės atėmimo bausme, teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą jo atžvilgiu.Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Išanalizavus bylą konstatuojama, jog atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. C. (R. C.) apeliacinį skundą atmesti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisValdas Vitunskas