- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-2148-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06117-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- TEO LT, E. J., A. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9795-920/2014 pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės L. U. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys TEO LT, AB, E. J., A. J. firma „Arjanta“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2014 m. vasario 25 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 dėl 2014 m. vasario 17 d. A. J. patikslinto skundo ir atnaujinti terminą skundui paduoti; panaikinti 2013 m. spalio 31 d. patvarkymą dėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymo išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenims nuosavybe, nustatymo termino pratęsimo vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 ir išieškojimą nutraukti.
Nurodė, kad antstolė L. U. D. vykdo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-15499-530 dėl 844,47 Lt skolos (baudos) ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 778,47 Lt nuo 2009 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš A. J., ieškotojo TEO LT, AB naudai. Gavęs 2013 m. gegužės 20 d. antstolės patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251, pareiškėjas 2013 m. birželio 20 d. nuvyko pas antstolę ir paaiškino, kad šiuo metu turi finansinių sunkumų bei iš karto nurodytos skolos grąžinti negali, pateikė antstolei dokumentus apie savo finansinę padėtį, o taip pat A. J. firmos „Arjanta“ finansinius dokumentus. Pateikė antstolei prašymą leisti mokėti įsiskolinimą dalimis, t. y. kiekvieno mėnesio paskutinėmis dienomis į antstolės depozitinę sąskaitą pervedant po 200 Lt. Antstolė pareiškėjui patvirtino, kad prašymą patenkins ir leis skolą padengti dalimis. 2013 m. birželio 28 d. patikrinęs A. J. firmos „Arjanta“ sąskaitą, pareiškėjas pastebėjo, kad iš įmonės į antstolės depozitinę sąskaitą 2013 m. rugpjūčio 20 d. nurašyta 625,38 Lt, 2013 m. birželio 26 d. – 364,64 Lt, 2013 m. birželio 27 d. – 362,90 Lt, 2013 m. liepos 10 d. buvo nurašyta 145,15 Lt, 2013 m. liepos 16 d. – 389,47 Lt. Dėl šių, pareiškėjo manymu, neteisėtų antstolės veiksmų 2013 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas pateikė skundą. 2013 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas. 2014 m. sausio 17 d. nuvykus į Kauno apylinkės teismą, pareiškėjui buvo įteiktas TEO LT, AB pareiškimas su jame nurodytais priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, iš kurių pareiškėjui tapo aišku, kad išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 nebaigtas, nors pareiškėjo įsitikinimu, tiek su kreditoriumi, tiek su antstole jis pilnai atsiskaitė. Lėšos iš įmonės buvo nuskaičiuotos jau 2013 m. liepos mėnesį, jo skundas dėl antstolės veiksmų 2013 m. spalio 10 d. nutartimi buvo atmestas ir jokių kitų duomenų, dokumentų ar pranešimų iš antstolės ar iš teismo pareiškėjas nėra gavęs. 2014 m. sausio 30 d. susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga pareiškėjas pastebėjo, kad patvarkymą pasiūlyti išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolė priėmė tik 2013 m. rugpjūčio 6 d., t. y. kai 2013 m. rugpjūčio 5 d. gavo pareiškėjo skundą. Išieškotojas kreipėsi su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo į Kauno apylinkės teismą, 2013 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje civilinėje byloje Nr. 2-19399-773/2013 laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Kaip matyti iš 2013 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymo antstolė prašymui pateikti terminą buvo nustačiusi iki 2013 m. rugsėjo 20 d., todėl neturėdama duomenų, kad iki patvarkyme nustatyto termino buvo kreiptasi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, ir toks pareiškimas buvo priimtas nagrinėti teisme, ji, anot pareiškėjo, privalėjo nutraukti išieškojimą kaip tai numatyta CPK 667 straipsnyje. TEO LT, AB prašymas dėl termino pratęsimo prie vykdomosios bylos Nr. 0050/13/00251 gautas tik 2013 m. spalio 30 d. 2013 m. spalio 31 d. patvarkymu buvo patenkintas ir pratęstas kreipimosi su prašymu į teismą terminas dėl skolininko turto dalies, esančia bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo iki 2013 m. lapkričio 15 d. Manydamas, kad 2013 m. spalio 31 d. patvarkymas dėl antstolės nustatymo termino pratęsimo turėtų būti panaikintas, kaip neteisėtas, o išieškojimas nutrauktas, pareiškėjas 2014 m. sausio 31 d., t. y. sekančią dieną po to, kai sužinojo apie aukščiau nurodytas aplinkybes, nunešė antstolei skundą, kuriuo prašė atnaujinti įstatymu nustatytą terminą skundui paduoti, panaikinti 2013 m. spalio 31 d. patvarkymą dėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymo išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo termino pratęsimo vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 ir nutraukti išieškojimą, tačiau antstolė jį atsisakė priimti motyvuodama tuo, kad tą dieną ji interesantų nepriiminėja, todėl minėtą skundą pareiškėjas antstolei išsiuntė registruotu paštu. 2014 m. vasario 5 d. patvarkymu antstolė atsisakė priimti pareiškėjo 2014 m. sausio 31 d. skundą, motyvuodama tuo, kad pateiktas skundas neatitinka skundui dėl antstolio veiksmų keliamų reikalavimų, t. y. nepateiktas atitinkamas skundo egzempliorių skaičius, kaip tai numatyta CPK 113 straipsnyje, jis adresuotas Kauno apylinkės teismui. Nesutikdamas su minėtu patvarkymu, 2014 m. vasario 17 d. pareiškėjas pateikė skundą, kurį antstolė atsisakė priimti, todėl, jį pareiškėjas išsiuntė registruotu paštu. Skundu pareiškėjas prašė panaikinti 2014 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo priimti 2014 m. sausio 31 d. skundą. Prie 2014 m. vasario 17 d. skundo, siekdamas nevilkinti proceso, pridėjo patikslintą skundą, kuriame pareiškėjas buvo ištaisęs 2014 m. vasario 5 d. patvarkyme, kuriuo buvo atsisakytas priimti jo minėtas skundas, išvardintus trūkumus ir manė, kad antstolė, atsižvelgdama į pareiškėjo 2014 m. vasario 17 d. skundo motyvus, jį panaikins ir išspręs 2014 m. sausio 31 d. pateiktą skundą, kadangi antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas tą ir prašė padaryti. Pareiškėjui 2014 m. vasario 25 d. buvo įteikti du antstolės patvarkymai dėl 2014 m. vasario 17 d. skundo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kol nebus pašalinti skundo trūkumai ir 2014 m. vasario 17 d. pareiškėjo patikslinto skundo, kuriuo buvo atsisakyta priimti 2014 m. vasario 17 d. patikslintą skundą. 2014 m. vasario 25 d. patvarkyme dėl 2014 m. vasario 17 d. pareiškėjo skundo, antstolė nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka skundui dėl antstolio veiksmų keliamų reikalavimų, kadangi teikiant skundą dėl antstolio veiksmų turi būti pateikiami procesinių dokumentų originalai, pateiktų procesinių dokumentų skaičius turi būti toks, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. A. J. pateikė tik vieną skundo egzempliorių. Pirmu patvarkymo punktu antstolė atsisakė priimti 2014 m. vasario 17 d. pareiškėjo pateiktą skundą, tačiau antru patvarkymo punktu nurodo pašalinti skundo trūkumus per 7 dienų terminą. Taigi iš priimto antstolės patvarkymo visiškai neaišku, ar antstolė atsisakė priimti pareiškėjo skundą, ar nustatė 7 dienų terminą jo trūkumams pašalinti. Jei minėtu patvarkymu buvo nustatytas 7 dienų terminas skundo trūkumams pašalinti, nustatytų trūkumų šalinimas netenka prasmės, kadangi jau kitu 2014 m. vasario 25 d. patvarkymu dėl 2014 m. vasario 17 d. A. J. patikslinto skundo, patikslintas skundas, kurį minėtu skundu prašė priimti ir jį laikyti paduotu jo pateikimo dieną, t. y. 2014 m. sausio 31 d., buvo atsisakytas priimti, kaip neatitinkantis skundui dėl antstolio veiksmų keliamų reikalavimų, tačiau iš nurodyto patvarkymo motyvuojamosios dalies galima spręsti, kad antstolė atsisakė tenkinti prašymą ir atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą, todėl minėtą skundą ir atsisakė priimti. Taigi abu skundai buvo paduoti dėl to paties fakto, todėl tik išsprendus skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2014 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo priimti 2014 m. sausio 31 d. skundą vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251, klausimą antstolė turėjo spręsti 2014 m. sausio 31 d. pateikto skundo dėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymo išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo termino pratęsimo vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 ir nutraukti išieškojimą, laikyti paduotu jo pradinio pateikimo dieną, panaikinimo, kuriame pareiškėjas prašė atsižvelgiant į jame išdėstytas aplinkybes atnaujinti terminą skundui paduoti. 2014 m. sausio 31 d. antstolei pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas patvarkymas vykdomojoje byloje priimtas 2013 m. spalio 31 d., tačiau apie tai, kad toks patvarkymas yra priimtas jis sužinojo tik 2013 m. sausio 17 d. nuvykęs į Kauno apylinkės teismą ir gavęs procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-22765-199/2013, o apie tai, kad jis priimtas pažeidžiant pareiškėjo teises, jis sužinojo tik 2014 m. sausio 30 d., kai antstolė pareiškėjui leido susipažinti su vykdomąja byla. Pareiškėjas mano, kad antstolė sąmoningai nesiuntė skundžiamo patvarkymo bendrosios nuosavybės dalyviams, juo labiau, kad patvarkyme yra nurodyta E. J. darbovietė, į kurią teismas siuntė procesinius dokumentus ir jie buvo įteikti, todėl manytina, kad antstolė tokiais savo neteisėtais veiksmais sąmoningai ketina užkirsti kelią pareiškėjui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nurodytas priežastis pareiškėjas prašo laikyti svarbiomis ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Antstolė, atsisakydama atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą, nurodo, kad 2014 m. vasario 17 d. patikslintas skundas neatitinka skundui dėl antstolio veiksmų keliamų reikalavimų, t. y. praleistas skundo padavimo terminas. Tačiau toks procesinio dokumento trūkumas, kaip terimo praleidimas, nėra numatytas, juolab, kad pateiktu skundu praleistą terminą ir prašo atnaujinti, todėl visiškai nesuprantamas antstolės argumentas, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka skundui dėl antstolio veiksmų keliamų reikalavimų. Antstolė taip pat nurodo, kad pareiškėjas nepateikė rimtų procesinių terminų praleidimo priežasčių ir prie prašymo nepridėjo įrodymų, kuriais vadovaujantis praleistas procesinis terminas būtų atnaujintas. Terminą paduoti skundą pareiškėjas praleido tik dėl antstolės neteisėtų veiksmų, kadangi jam buvo suteikta klaidinga informacija apie vykdomosios bylos eigą, apie 2013 m. spalio 31 d. priimtą patvarkymą nei pareiškėjo, nei kitų suinteresuotų asmenų, antstolė neinformavo, be to, antstolė klaidingai nurodė ir tas aplinkybes, kad 2014 m. sausio 29 d. atvykus į antstolės kontorą, pareiškėjui buvo suteikta visa informacija apie vykdomosios bylos eigą, nors informacija apie bylos eigą pareiškėjui buvo suteikta tik 2014 m. sausio 30 d., nes 2014 m. sausio 29 d. neva nebuvo antstolės kontoroje. Mano, kad antstolė tyčia, matydama, kad po kelių dienų bus praėję devyniasdešimties dienų terminas, kuris laikytinas naikinamuoju, antstolė visokiausiais būdais stengėsi, kad jis būtų praleistas. Tačiau pareiškėjas, sužinojęs apie pažeistas teises, nedelsiant reagavo į tokius antstolės veiksmus ir skundą dėl minėto patvarkymo pateikė nedelsiant, jau sekančią dieną, t. y. 2014 m. sausio 31 d. Antstolė, atsisakydama atnaujinti skundo pateikimo terminą, klaidina pareiškėją, nurodydama, kad priimtas patvarkymas pagal CPK 510 straipsnį ir 512 straipsnį gali būti skundžiamas tiesiogiai antstoliui, tačiau CPK 512 straipsnyje aiškiai numatyta, kad antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą gali būti skundžiamas tiesiogiai teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Atsiliepimas
A. G. A., pavaduojanti antstolę L. U. D., atsiliepimu į pareiškėjo skundą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir kt. vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 prašė teismo nenaikinti 2014 m. vasario 25 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 dėl 2014 m. vasario 17 d. patikslinto skundo ir neatnaujinti termino skundui paduoti; nenaikinti 2013 m. spalio 31 d. patvarkymo dėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymo išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatyto termino pratęsimo vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 ir išieškojimo nenutraukti. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos skundo pateikimo praleidimo priežastys nėra rimtos ir pagrįstos, kadangi skolininkas jau daug metų, t. y. nuo 2009 m., pagal išieškojimo pranešimą vengia mokėti įsiskolinimą TEO LT, AB. Antstolė neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kadangi pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko šį terminą praleido. Pareiškėjas apie vykdomą išieškojimą žinojo, tačiau antstolei nepateikė jokių pasiūlymų, kaip kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą.
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) TEO LT, AB teismo prašė pareiškėjo A. J. prašymus atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėjas beveik ketverius metus bando išvengti teismo sprendimo įvykdymo, tokie jo veiksmai negali būti ginami, nes tai prieštarautų teisės principams Antstolė L. U. D. tiksliai laikėsi įstatymų reikalavimų. Pareiškėjo argumentus dėl subjektyvios jo padėties ir tariamo negalėjimo prievolės įvykdyti metai po metų, laiko apsimestiniais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolės L. U. D. veiksmų atmetė.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad tiek 2014 m. sausio 31 d. skundas, tiek 2014 m. vasario 17 d. patikslintas skundas neatitiko numatytų reikalavimų, kadangi skundai buvo pateikti praleidus CPK 512 straipsnyje numatytą skundo padavimo terminą. Teismas nurodė, kad skundžiamas veiksmas atliktas 2013 m. spalio 31 d. Patvarkymas 2013 m. lapkričio 4 d. išsiųstas suinteresuotiems asmenims. Vadovaujantis CPK 604 straipsniu procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, todėl vadovaujantis šia norma laiškas laikomas tinkamai įteiktu 2013 m. lapkričio 9 d. Pirmąjį skundą pareiškėjas antstolei pateikė 2014 m. vasario 3 d., tai yra praleidęs 20 dienų terminą. Teismas pažymėjo, kad skundas pateiktas praėjus naikinamajam skundo pateikimo terminui (po daugiau nei 90 dienų po skundžiamo veiksmo atlikimo). Pareiškėjo nurodyti skundo atnaujinimo motyvai nėra svarūs ir pagrįsti, nepridedami įrodantys dokumentai, taip pat prie patikslinto skundo nepridedami įrodymai, kuriais vadovaujantis skolininko praleistas procesinis terminas būtų atnaujintinas. Teismas darė išvadą, kad skolininkas, žinodamas, kad turi įsiskolinimą TEO LT, AB, pasyviais savo veiksmais nesistengė sumokėti susidariusio įsiskolinimo. Teismas nurodė, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Teismas laikė kad pareiškėjas skundo padavimo terminą prašo atnaujinti, tačiau nenurodo svarių priežasčių, dėl ko šį terminą praleido, todėl antstolė neturėjo pagrindo jo atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė ėmėsi visų priemonių, jog skolininkas sužinotų apie vykdomą išieškojimą, siųsdama jam dokumentus tiek deklaruotu adresu, tiek skolininko darbovietės adresais. Skolininkas, žinodamas apie įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš jo priteistą skolą ir nesiėmęs priemonių ją išmokėti, pats pažeidė skolininko pareigas domėtis vykdymo procesu, informuoti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, todėl teismas sprendė, kad jam pačiam tenka dėl jo paties pasyvaus elgesio kilusios neigiamos pasekmės. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad skolininkas netinkamai vykdė įstatyme nustatytą savo pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, todėl jo prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir kt. vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad antstolės veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9795-920/214 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino ir tinkamai neišanalizavo vykdomojoje byloje esančios medžiagos, todėl skundžiama nutartis akivaizdžiai nepagrįsta ir naikintina. Teismas klaidingai nurodė, kad antstolės procesinis veiksmas atliktas 2013 m. spalio 31 d., o skundas dėl jo pateiktas 2014 m. vasario 3 d. Pažymėjo, kad skundas dėl 2013 m. spalio 31 d. antstolės atlikto procesinio veiksmo antstolės kontorai pateiktas 2014 m. sausio 31 d., kuris 2014 m. vasario 5 d. patvarkymu buvo nepagrįstai atsisakytas priimti, vėliau sekė eilė kitų pareiškėją klaidinančių ir jo teises pažeidžiančių antstolės patvarkymų.
2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė jos visiškai nemotyvuojant, tik išimtinai nurodant ir remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis skundų padavimo terminus. Tačiau ir normas supainiojo jų taikymo aspektu, taip nepagrįstai ir nesuprantamai padaręs išvadą, kad antstolės veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, todėl skundą atmetė, nors antstolės veiksmų teisėtumo visiškai neanalizavo ir šiuo klausimu nutartyje nepasisakė.
3. Apelianto nuomone, skundžiamas veiksmas turi būti atliktas per 20 dienų nuo to momento, kai asmuo sužinojo apie skundžiamą veiksmą, o ne nuo procesinio dokumento įteikimo dienos, jo įteikimo terminą aiškinant CPK 604 straipsnyje įtvirtintų nuostatų prasme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie 2013 m. spalio 31 d. priimtą patvarkymą sužinojo tik 2014 m. sausio 17 d. nuvykęs į Kauno apylinkės teismą ir gavęs procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-22765-199/2013, o apie tai, kad jis priimtas pažeidžiant jo teises, sužinojo tik 2014 m. sausio 30 d., kai antstolė jam leido susipažinti su vykdomąja byla. Skundą dėl minėto patvarkymo panaikinimo antstolei pareiškėjas pateikė jau 2013 m. sausio 31 d., nepraleidęs įstatyme nustatyto 20 dienų termino. Pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių neanalizavo, nenurodė jokių konkrečių motyvų, kuo remiantis bei kokie antstolės veiksmai negali būti laikytini neteisėtais ir kodėl tuo pagrindu pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 30 dienų terminui (įstatyme numatytas 90 dienų terminas), suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Neaišku, ar teismas rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostatomis, kadangi jokios išvados šiuo klausimu nebuvo padarytos, byla minėtų straipsnių pagrindu nebuvo nutraukta, skundas atmestas nusprendus, kad antstolės veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Iš nutarties motyvų galima daryti prielaidą, kad teismas nustatė, jog yra praleistas naikinamasis skundo padavimo terminas. Pareiškėjas su tokia teismo pozicija ir naikinamojo termino skaičiavimu nesutinka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė L. U. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodė, kad tiek 2014 m. sausio 31 d., tiek 2014 m. vasario 17 d. pareiškėjo skundai neatitiko skundams keliamų reikalavimų, skundai buvo pateikti praleidus CPK 512 straipsnyje numatytą skundo padavimo terminą. Skundžiamas veiksmas (priimtas patvarkymas) atliktas 2013 m. spalio 31 d., kuris 2013 m. lapkričio 4 d. išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims. Vadovaujantis CPK 604 straipsniu procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, todėl vadovaujantis šia norma laiškas laikomas tinkamai įteiktu 2013 m. lapkričio 9 d. Pirmasis skundas teikiamas 2014 m. vasario 3 d., tai yra praleidus 20 dienų terminą, be to, praėjus naikinamajam skundo pateikimo terminui (po daugiau nei 90 dienų po skundžiamo veiksmo atlikimo). Pareiškėjas neteisingai taiko terminų skaičiavimo metodiką. Skolininko nurodyti skundo atnaujinimo motyvai nėra svarūs ir pagrįsti, nepridedami įrodantys dokumentai, taip pat prie patikslinto skundo nepridedami įrodymai, kuriais vadovaujantis skolininko praleistas procesinis terminas būtų atnaujintinas. Nurodytos skundo praleidimo priežastys nėra rimtos ir pagrįstos, kadangi skolininkas jau daug metų, t. y. nuo 2009 m., pagal išieškotojo pranešimą, vengia mokėti šį susidariusį įsiskolinimą TEO LT, AB. Pareiškėjo pateiktas 2014 m. vasario 17 d. patikslintas skundas neatitiko skundui dėl antstolio veiksmų keliamų reikalavimų, t. y. pateiktas praleidus skundo padavimo terminą, nepateiktos rimtos procesinių terminų praleidimo priežastys, prie prašymo nepridedami įrodymai, kuriais vadovaujantis skolininko praleistas procesinis terminas būtų atnaujintinas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti antstolės 2013 m. spalio 31 d. patvarkymą nenagrinėtinas kaip skundžiamas veiksmas. Nors apie vykdomą išieškojimą skolininkas žinojo, tačiau antstolei nepateikė jokių pasiūlymų, kaip kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą. Antstolė ėmėsi visų priemonių, kad skolininkas sužinotų apie vykdomą išieškojimą, siųsdama jam dokumentus tiek deklaruotu adresu, tiek darbovietės adresais.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės L. U. D. veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.
Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0050/13/00251 duomenimis nustatyta, kad antstolė L. U. D. vykdo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-15499-530 dėl 844,47 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 778,47 Lt nuo (2009 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko A. J. trečios eilės išieškotojui TEO LT, AB. 2014 m. vasario 5 d. patvarkymu antstolė atsisakė priimti 2014 m. sausio 31 d. A. J. skundą ir jį grąžino pateikusiam asmeniui. 2014 m. vasario 17 d. skundu pareiškėjas antstolės prašė panaikinti 2014 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo priimti 2014 m. sausio 31 d. skundą vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251, panaikinti 2013 m. spalio 31 d. patvarkymą dėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymo išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo termino pratęsimo vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 ir nutraukti išieškojimą, skundą laikyti paduotu jo pradinio pateikimo dieną. Tą pačią dieną skolininkas pateikė patikslintą skundą, kuriuo antstolės prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, prijungti civilinę bylą Nr. 2-19399-773/2013, panaikinti 2013 m. spalio 31 d. patvarkymą dėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymo išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo termino pratęsimo vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 ir nutraukti išieškojimą. Antstolė 2014 m. vasario 25 d. patvarkymu atsisakė priimti 2014 m. vasario 17 d. A. J. skundą, kol nebus pašalinti skundo trūkumai, nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo patvarkymo įteikimo skolininkui trūkumams šalinti, informavo, kad nepašalinus skundo trūkumų per nurodytą terminą skundas bus laikomas nepaduotu. Šis patvarkymas išsiųstas 2014 m. vasario 25 d. pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos patvarkymu dėl 2014 m. vasario 17 d. patikslinto A. J. skundo antstolė patikslintą skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, patvarkymą išsiuntė pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 3 d. A. J. antstolei pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad 2014 m. vasario 25 d. antstolės patvarkymas dėl trūkumų šalinimo jam įteiktas 2014 m. kovo 26 d., todėl pareiškėjas teikia prašymą dėl patvarkyme nurodytų trūkumų šalinimo. Antstolė 2014 m. balandžio 4 d. patvarkymu laikė skundą nepaduotu, pasibaigus antstolės nurodytam terminui trūkumams šalinti ir pareiškėjui tinkamai ir laiku nepašalinus trūkumų. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 2 d. skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir kt. vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251. Teismas skundą atmetė, termino neatnaujino.
Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks 90 dienų terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis 20 dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolių veiksmų.
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų.
Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad antstolės skundžiamas veiksmas atliktas 2013 m. spalio 31 d., t. y. 2013 m. spalio 31 d. priimtas patvarkymas dėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymo išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo termino pratęsimo. Minėtas patvarkymas 2013 m. lapkričio 4 d. išsiųstas suinteresuotiems asmenims: A. J. adresu: (duomenys neskelbtini), skolininko sutuoktinei E. J. adresu: (duomenys neskelbtini), A. J. firmai „Arjanta“ adresu: (duomenys neskelbtini), TEO LT, AB adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vadovaujantis CPK 604 straipsniu, procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, todėl vadovaujantis šia norma laiškas laikomas pareiškėjui tinkamai įteiktu 2013 m. lapkričio 9 d. Atmestini apelianto teiginiai, kad jis negavo kitų antstolės siųstų patvarkymų, su vykdomosios bylos medžiaga ir skundžiamu potvarkiu susipažino tik nuvykęs į antstolės kontorą 2014 m. sausio 30 d. Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Vykdymo procese antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė procesinius dokumentus išsiuntė skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, Juridinių asmenų registre nurodytu A. J. firmos „Arjanta“ registracijos adresu, kurį dokumentų siuntimui nurodė ir pats skolininkas A. J. 2013 m. birželio 20 d. pranešime dėl skolos mokėjimo dalimis. Antstolės veiksmai, išsiunčiant raginimą ir kitus procesinius dokumentus skolininkui vykdomajame rašte nurodytu adresu ir kitais nustatytais adresais, yra teisėti, nes atitinka įstatymo reikalavimus ir vykdomojoje byloje esančius duomenis dėl skolininko adreso. Antstolė nėra atsakinga dėl to, kad skolininkas pats neatsiėmė jam tinkamu adresu išsiųstų procesinių dokumentų. Apeliantas, žinodamas apie įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš jo priteistą skolą ir nesiėmęs priemonių ją sumokėti, pats pažeidė skolininko pareigą domėtis vykdymo procesu (CPK 644 straipsnio 4 punktas), informuoti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą (CPK 644 straipsnio 2 punktas), todėl jam pačiam tenka dėl jo paties pasyvaus elgesio kilusios neigiamos pasekmės. Taigi, spręstina, kad apeliantui apie visus antstolės atliktus veiksmus yra pranešta tinkamai.
Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skolininko nurodyti termino skundui paduoti atnaujinimo motyvai nėra svarūs ir pagrįsti. Pažymėtina, kad skolininkas nuo 2009 m. vengia sumokėti įsiskolinimą išieškotojui TEO LT, AB, t. y. pasyviais savo veiksmais nesistengia sumokėti susidariusio įsiskolinimo ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimo. Iš bylos duomenų spręstina, kad apeliantas apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą žinojo, ne kartą buvo atvykęs pas antstolę, kur jam buvo suteikta visa informacija apie vykdomą išieškojimą, padarytos vykdomosios bylos kopijos, apeliantas ne kartą vykdomojoje byloje teikė pretenzijas, skundus, tačiau antstolei nepateikė jokių pasiūlymų, kaip kuo greičiau ir realiai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismo vertinimu, išieškoma skolos suma (844,47 Lt) nelaikytina pakankamai didele, kurios per gana ilgą laikotarpį (nuo 2009 m. gruodžio 23 d.) nebuvo įmanoma geranoriškai įvykdyti. Vykdymo procese skolininkas turi ne tik teises (CPK 643 straipsnis), bet ir pareigas (CPK 644 straipsnis), bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Be to, skolininkas jam suteiktomis teisėmis turi naudotis laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apelianto 2014 m. sausio 31 d. ir 2014 m. vasario 17 d. antstolei pateikti skundai neatitiko skundams numatytų reikalavimų, be to, skundai buvo pateikti praleidus CPK 512 straipsnyje numatytus skundo padavimo terminus, o skolininkas nenurodė rimtų procesinių terminų praleidimo priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad skundas dėl 2013 m. spalio 31 d. patvarkymo paduotas nepraleidus naikinamojo 90 dienų termino, nes skundas dėl 2013 m. spalio 31 d. antstolės atlikto procesinio veiksmo antstolės kontorai pateiktas 2014 m. vasario 3 d., paštu išsiųstas 2014 m. sausio 31 d., t. y. 92 dieną.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.