Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius; Lietuvos Respublikos pilietis; faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs; nedirbantis, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

1. Vatos tampone (Vokas Nr. 1), kuriuo paimtos nuoplovos nuo įtariamojo P. K. rankų, rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai.

2. Baltos spalvos miltelių iš užspaudžiamo maišelio (Vokas Nr. 2) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,170 g

4. Ant užspaudžiamo maišelio iš degtukų dėžutės (Vokas Nr. 3), juodos spalvos vamzdelio (Vokas Nr. 4), į vamzdelį susukto popieriaus (Vokas Nr.5) vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono pėdsakai.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamu atveju P. K. kaltinamas psichotropinių medžiagų įgijimu, gabenimu ir laikymu, nes byloje nustatyta, kad jis Vilniaus m. sav. iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo kaltinime nurodytą kiekį psichotropinių medžiagų, kurias laikė savo rankose bei „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio salono priekinėje panelėje po radijo grotuvu esančioje daiktadėžėje bei minėtas narkotines medžiagas „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobiliu gabeno per Vilniaus miestą bei Vilniaus rajoną iki tol 2025-07-17 10.45 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnai patikrino bei patikrinimo metu automobilio salono priekinėje panelėje po radijo grotuvu esančioje daiktadėžėje rado ir paėmė psichotropines medžiagas. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į visuomenės sveikatą, kuriai keliamas pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Subjektyviai ši veika pasireiškia tiesiogine tyčia ? kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, siunčia, gabena, laiko narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, ir nori taip veikti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog P. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas 0,202 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė 0,170 g; 1,841 g baltos spalvos kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė 1,552 g, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Be pačio P. K. parodymų, jo kaltę patvirtina policijos pareigūno A. J. duoti parodymai; specialisto išvadose užfiksuoti duomenys; policijos pareigūnų kūno („body“) kameromis užfiksuoti duomenys, kur kaltinamasis prisipažino, jog narkotinės medžiagos priklauso jam; kiti bylos duomenys. Kaltinamojo neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tyčia, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. jo veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

P. K. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti jam paskirtą 2 000 eurų baudą sumokėti dalimis per 18 mėnesių laikotarpį.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas, visos nuobaudos galiojančios, nevedęs, nedirbantis. Byloje nėra duomenų apie P. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. K. už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, laikytos narkotinės medžiagos rūšį ir kiekį, tą aplinkybę, kad kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

P. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į P. K. paskirtos baudos dydį, įtai, kad kaltinamasis nedirbantis, į jo prašymą, teismas sprendžia, kad P. K. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 18 mėnesių, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nurodė, jog laikytos psichotropinės ir narkotinės medžiagos skirtos savam vartojimui, narkotines medžiagas jis vartoja apie 3 metus atsipalaidavimui ir neprieštaravo šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui, vadovaujantis pastarąja teisės norma, P. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Į P. K. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-07-17 10.50 val. iki 2025-07-18 10.55 val., vieną laikino sulaikymo dieną, vadovaujantis teismo baudžiamojo įsakymo dieną galiojančia kaltinamojo teisinę padėtį švelninančia BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija, prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Prokurorė pareiškime prašo iš kaltinamojo priteisti Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdyba už narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą patirtas 592,42 eurų proceso išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. BPK 103 ir 104 straipsniuose minimos išlaidos, kurios gali būti išieškomos iš nuteistojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su minėtais tyrimais, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, išlaidos už tyrimus iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? voką Nr. 1 su pusiau permatomu plastikiniu užspaudžiamu maišeliu (ant kurio iš vienos pusės yra žmogaus ir beždžionės apvaizdas, kitoje maišelio pusė nuspalvinta violetinės spalvos) su baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo rasta narkotinė medžiaga, degtukų dėžutę, kurios viduje buvo rasta narkotinė medžiaga; tamsios spalvos šiaudelį su narkotinės medžiagos narkotinės likučiais; talpą su lazdele; vatos tamponą, vamzdelį, į vamzdelį susuktą popierių 2025-10-08 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos K. Dadelo nutarimu perduotus saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus sandėlį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. K. 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), 66 straipsniu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), į P. K. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025-07-17 10.50 val. iki 2025-07-18 10.55 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešių) MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinis P. K. paskirtos baudos dydis yra 34 MGL (1 700 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, P. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš P. K. Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdyba už narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą patirtas 592,42 eurų proceso išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktinius įrodymus ? voką Nr. 1 su pusiau permatomu plastikiniu užspaudžiamu maišeliu (ant kurio iš vienos pusės yra žmogaus ir beždžionės apvaizdas, kitoje maišelio pusė nuspalvinta violetinės spalvos) su baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo rasta narkotinė medžiaga, degtukų dėžutę, kurios viduje buvo rasta narkotinė medžiaga; tamsios spalvos šiaudelį su narkotinės medžiagos narkotinės likučiais; talpą su lazdele; vatos tamponą, vamzdelį, į vamzdelį susuktą popierių 2025-10-08 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos K. Dadelo nutarimu perduotus saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus sandėlį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 18 mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už” (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank”; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.