Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendžio, kuriuo

R. J. pripažinta kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir jai paskirta bausmė - 20 MGL, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda;

pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir jai paskirta bausmė - 15 MGL, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., teismas paskirtąsias bausmes subendrino apimant ir R. J. nuteisė galutine subendrinta bausme 20 MGL, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2009 m. liepos 21 d. susižalojusi kairę ranką, 2009 m. liepos 23 d., Panevėžyje, Smėlynės g. 112, su UAB „BTA draudimas“ sudarė savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį NA 028209 ir, apsidraudusi nuo traumų 20 000 litų sumai, žinodama, kad draudimo laikotarpis įsigalioja nuo 2009 m. liepos 26 d., 00:00 val., pateikdama 2009-09-01 pažymą apie neva 2009 m. rugpjūčio 26 d. įvykusią traumą buityje ir draudimo bendrovei UAB „BTA draudimas", nurodydama sveikatos draudėjui neteisingą draudiminio įvykio datą, pasikėsino apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą, UAB „BTA Draudimas“ turtą -sveikatos draudiko UAB „BTA Draudimas“ paskaičiuotą 1000 litų draudimo išmoką dėl patirtos traumos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes UAB „BTA draudimas“, įtarusi apgaulę, draudimo išmokos neišmokėjo ir kreipėsi į prokuratūrą.

Dėl antros traumos kreipėsi pas draudėją, kuri liepė nuvažiuoti į centrinę BTA būstinę Klaipėdos gatvėje, kur dvi specialistės apžiūrėjo dokumentus, pažymą ir pasakė, kad viskas tvarkoj, reikia laukti skambučio. Po trijų savaičių sulaukė skambučio iš specialistės, kuri pasakė, kad draudimo pažymoje data skiriasi nuo jos nurodytos įvykio datos. Sekančią dieną nuėjo pas gydytoją M., kuriam pasakė, kad jis suklydo rašydamas datą ir paprašė ištaisyti. Jis sutiko ir tai padarė bei parašė naują 2009-09-01 dienos pažymą su kita data, kad trauma buityje įvyko 08.26 (t.y. šioje pažymoje nurodė, kad trauma įvyko 08 mėn. nors tikrovėje ji įvyko 07 mėn.). Pristačius naują pažymą į draudimą, jai iš ten po kelių dienų paskambino ir pasakė, kad vėl neteisinga pažyma ir jai dėl to gali būti problemų ir patarė rašyti draudimo išmokos atsisakymą. Kadangi yra užimtas žmogus, neturėjo laiko vėl bėgioto pas M. ir aiškintis tų jo klaidų, tai 2009-10-01 parašė, kad atsisako draudimo išmokos. Šio atsisakymo turinį jai nurodė kažkuri iš draudiko specialisčių ir pagal tai ji parašė jame 25 d. datą.

Sutinka, kad buvo taisytas įrašas, tačiau jis buvo taisytas gydytojo M. ir toks gydytojo padarytas taisymas yra teisėtas. Nurodo, kad jai nebuvo reikalo pačiai taisyti kortelės ar jos įdėtinių lapų įrašų, kadangi žinojo apie savo, paciento, teisę reikalauti ištaisyti jos sveikatos ar ligos istorijoje įrašų prasmę bei šia teise prieš tai nurodyta tvarka pasinaudojo.

Nurodo, kad ji neturėjo tikslo ir motyvo taisyti ginčo įrašą, nors, jeigu būtų turėjusi tikslą sukčiauti ir, darant hipotetinę prielaidą, kad tikrovėje trauma namuose įvyko 25 d., tai tariamam jos sukčiavimui dėl draudimo išmokos gavimo būtų užtekę Mikoliūnui iš karto nurodyti, kad trauma įvyko 26 dieną ir būtų be jokių problemų gavusi draudimo išmoką ir nebūtų reikėję taisyti jokių įrašų.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jos kaltė grindžiama ir ta aplinkybe, kad ji gydytojui L. nenurodė apie 21 d. buvusią traumą, tačiau tokiam nurodymui ir šiuo metu nemato prasmės ir tikslo, nes, visų pirma, tai L. ją apžiūrėjo 21 d. ir jis tai žinojo ir turėjo žinoti, be to, ji buvo įsitikinusi ir šiuo metu yra įsitikinusi, kad 21 d, trauma visiškai nesusijusi su 26 d. trauma ir nematė prasmės L. sakyti apie patirtus visus susižalojimus, būdama įsitikinusi, kad jie neturi reikmės jos gydymui 29 d. dėl jos 26 d. patirtos traumos. Nuosprendyje jos kaltė grindžiama ir ta aplinkybe, kad, teismo vertinimu 29 dieną jai nustatyta supūliavimas paprastai išsivysto per 4-6 dienas, tačiau 29 diena ir buvo po jos 26 d. patirtos traumos esanti 4 diena, be to, L. nurodė, kas supūliavimas galimas ir praėjus 2 dienoms, tačiau tai retenybė. Vertindamas šias aplinkybes, teismas, nuosprendyje nurodydamas abejones, kad antros traumos galimai visiškai nebuvo, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad dar mažiau tikėtina, jog 29 d. nustatytas supūliavimas galėjo gautis dėl 21 d. traumos, nuo kurios 29 diena yra 9 diena. Be to, liko teismo neįvertinta ir nepaneigta galimybė (abejonė), kad hematoma gali atsirasti ir kelių valandų laikotarpyje. Teigia, kad 2009-07-27 dienos įrašo ištaisymas iš „prieš 2 dienas“ į įrašą „prieš 08 26“ nesukelia neigiamų pasekmių, nes nekeičia tokio įrašo prasmės ir nesudaro pagrindo išduoti pažymos apie traumos datą 07.26 d. ir todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Tai vienas iš jos gynybos argumentų, kuris teismo liko neišnagrinėtas, nes skundžiamame teismo nuosprendyje šiuo klausimu nepasisakyta.

Be to, tikro dokumento suklastojimas yra žinomai neteisingų duomenų įrašymas į šį dokumentą, jų patvirtinimas parašu, antspaudu ir pan., o jos nurodytos aplinkybės įrodo, kad 2009-07-27 padarytas įrašas „prieš 2 dienas“ ar po to ištaisytas įrašas „prieš 08 26“ gramatine, logine bei teisine prasme yra analogiški, t.y. įrašo „prieš 08 26“ ištaisymas negali būti vertintinas kaip žinomai neteisingi duomenys, todėl ir dėl šios aplinkybės nėra BK 300 str. numatyto nusikaltimo sudėties.

Nuteistoji R. J. ir gynėjas adv. R. V. prašė skundą tenkinti, prokurorė- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistosios kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., tačiau skundžiamo nuosprendžio dalis, pagal kurią R. J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., naikintina.

Pagal BK182 str. 1 d. sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Jeigu kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir jį panaudojo sukčiavimui padaryti, jo veika kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 182 str. ir 300 str., tačiau, jei kaltininkas suklastotus dokumentus panaudojo tik kaip apgaulės priemonę svetimam turtui užvaldyti, veika kvalifikuojama tik pagal BK 182 str.

BK 22 str. str. 1 d. numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Neigdama savo kaltę dėl BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, jog pateikiant suklastotą dokumentą draudimui, ji nežinojo, kad pažyma yra išduota pagal suklastotus duomenis, tvirtina, kad būtent tokią pažymą jai išdavė gydytojas, jog realiai įvyko dvi traumos - 2009-07-21 ir 2009-07-26.

Šie skundo argumentai atmestini.

Iš bylos matyti, jog R. J. 2009-07-23 išduotas UAB „BTA Draudimas“ savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisas NA028209, bendra draudimo suma 20000 Lt, o draudimo laikotarpis nuo 2009-07-26 00:00 iki 2010-07-25 24:00 val. (1t. b.l. 5).

R. J. pateikė „BTA Draudimui“ 2009-07-28 pareiškimą apie draudiminį įvykį - traumą buityje, nurodydama šio įvykio datą 2009-07-26, o taip pat nurodė banko sąskaita, į kurią prašė išmokėti jai draudimo išmoką (1 t. b.l. 99).

R. J. parodė, kad po dokumentų pateikimo, jai paskambino draudimo įstaigos atstovė ir pasakė, kad skiriasi pateiktoje medicininėje pažymoje ir jos pačios pateiktame pareiškime nurodytos įvykio datos. Tuomet ji kreipėsi pas gydytoją R. M. dėl naujos pažymos. R. M. jai išdavė naują pažymą, tačiau pažymoje įrašė klaidingą įvykio datą - 2009-08-26.

Iš bylos matyti, jog R. J. pateikė „BTA Draudimui“ gydytojo R. M. 2009-09-01 pažymą apie R. J. traumą, kur nurodyta, jog trauma įvyko "08.26", t.y., 2009-08-26 (1 t. b.l. 101) ir 2009-09-02 pareiškimą, kuriame nurodė, jog pristato naują pažymą, kadangi ankstesnėje blogai buvo nurodyta įvykio data, bei, kad trauma įvyko 2009-07-26 (1t. b.l.18), Tačiau byloje esantys įrodymai nebejotinai patvirtina, jog R. J. patyrė traumą dar prieš 2009-07-26, t.y., prieš draudimo sutarties su UAB „BTA Draudimas“ įsigaliojimą. Liudytojų R. L. ir R. M. parodymai kartu su šių gydytojų išrašytų pažymų duomenimis patvirtina, jog R. J. abiems gydytojams pati nurodė, jog traumą ji patyrė 2009-07-25, t.y., prieš draudimo sutarties įsigaliojimą, o ne 2009-07-26. R. J. traumos data - 2009-07-25 - nurodyta gydytojo R. L. pasirašytoje pažymoje (1 t. b.l.104) ir gydytojo R. M. pažymoje (1 t. b.l. 105). Liudytojas R. M. parodė, jog atvykusi 2009-07-27 R. J. nurodė, jog trauma įvyko prieš dvi dienas, tai ir buvo įrašyta į med. kortelę. Liudytojas R. L. , taip pat įrašęs, jog R. J. traumą patyrė 2009-07-25, parodė, jog anamnezės įrašus ligos istorijoje daro iš ligonio žodžių, o ne iš dokumentų.

Pastebėtina ir tai, jog pagal R. J. parodymus, ji patyrė 2 traumas: 2009-07-21 susimušė kairės rankos sritį prie alkūnės, o 2009-07-26 patyrė riešo traumą, dėl pastarosios traumos lūžo ylinė atauga. Tačiau liudytojas R. L. parodė, jog jis operavo R. J. supūliavusią hematomą dėl 2009-07-21 patirtos traumos (operacija alikta 2009-07-29), tačiau jokio R. J. rankos lūžio nematė. Tai atitinka teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG 68(202)/12(01) išvadas, jog 2009-07-29 R. J. padarytoje rentgenogramoje, apimančioje kairiojo riešo sąnarį, kaulų lūžių, atitrūkimų ir panirimų nematyti ( t. 2, b.l. 39). Todėl nors ekspertizės akte Nr. EKG 68(202)/12(01) ir nurodyta, jog R. J. patyrė dvi kairės rankos traumas, t.y. 2009-07-21 ir 2009-07-25, tačiau iš ekspertizės akto taip pat matyti, jog išvada apie dvi traumas padaryta tik iš medicininių dokumentų įrašų ( kaip matyti iš įrašus dariusių liudytojų R. L. ir R. M. parodymų šie įrašai padaryti iš pačios R. J. paiškinimų), o ne iš medicininių duomenų, kurie rodytų, jog R. J. objektyviai patyrė jos nurodytą antrąją traumą, t.y., ylinės ataugos lūžį, nes nei vienoje iš trijų rentgenogramų jokių lūžių ekspertai nenutstatė ( T. 2, b.l. 40). Todėl ekspertizės akto duomenys kartu su liudytojo R. L. parodymais faktiškai paneigia objektyviai buvus antrąjį sužalojimą, t.y., ylinės ataugos lūžimą, dėl kurio R. J. 2009-07-29 ir kreipėsi į UAB „BTA Draudimas“, kad gautų draudimo išmoką.

Iš aptartų duomenų neabejotinai nustatyta, jog R. J. pranešė draudimo bendrovei UAB „BTA Draudimas“ apie neįvykusį draudiminį įvykį, nes traumą ji patyrė prieš 2009-07-26, t.y., prieš įsigaliojant draudimo sutarčiai, o draudėjui nurodė neteisingą draudiminio įvykio datą - 2009-07-26, ir taip pasikėsino apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą, UAB „BTA Draudimas“ turtą -sveikatos draudiko UAB „BTA Draudimas“ dėl traumos paskaičiuotą 1000 litų draudimo išmoką. R. J. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes UAB „BTA draudimas“, įtarusi apgaulę, draudimo išmokos neišmokėjo ir kreipėsi į prokuratūrą. Todėl R. J. veika atitinka BK 22 str. 1d. ir BK 182 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

R. J. taip pat buvo kaltinama, jog veikdama bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2009 m. laikotarpiu nuo liepos 27 d. iki rugsėjo 1 d. jos asmens sveikatos istorijos įdėtiniame lape apie 2009 m. liepos 27 d. įvykusią gydytojo traumatologo - ortopedo R. M. konsultaciją grafoje „Gydytojo įrašai“ padarė pirminių įrašų pakeitimus- ženklų ir jų elementų prirašymo būdu pirminį įrašą „Trauma buityje prieš 2 dienas susižeidė kairę ranką" pakeičiant įrašu „Trauma buityje prieš 08 26 dieną susižeidė kairę ranką“, tokiu būdu nenustatytam asmeniui suklastojus tikrą dokumentą - R. J. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos ambulatorinę kortelę, kurioje esančių duomenų pagrindu 2009 m. rugsėjo 1 d. R. J. buvo išduota pažyma apie neva 2009 m. rugpjūčio 26 d. įvykusią traumą buityje, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo 2 d. panaudojo šią pažymą - žinomai suklastotą tikrą dokumentą, pateikė draudimo bendrovei UAB „BTA draudimas".

Byloje nustatyta, jog R. J. sveikatos istorijos įdėtiniame lape pirminiai įrašai apie 2009 m. liepos 27 d. įvykusią gydytojo traumotologo – ortopedo R. M. konsultaciją, grafoje „Gydytojo įrašai“ pakeistimus – ženklų ir jų elementų prirašymo būdu pirminis įrašas „Trauma buityje prieš 2 dienas susižeidė kairę ranką“ pakeisti įrašais „Trauma buityje prieš 08 26 dieną susižeidus kairę ranką“, ką patvirtina specialisto išvada Nr. 11-301 (10). R. J. parodė, jog šį taisymą padarė gydytojas R. M. . Liudytojas R. M. parodė, kad jokių dokumentų netaisęs. Galimybę ištaisyti įrašus gali daug kas, nes priėjimą prie kortelių turi daug asmenų, kartais pas gydytoją kortelę atsineša pats pacientas.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, nei kas, nei kokiomis aplinkybėmis minėtą įrašą suklastojo. Be to, jei gretinti R. M. 2009-09-01 išrašytos pažymos turinį su minėtų suklastotu R. J. sveikatos istorijos įdėtinio lapo įrašu matyti, jog pažymoje traumos laikas nurodytas "08.26" ( 2009-08-26), o sveikatos istorijos įraše - " prieš 08 26 dieną" ( prieš 2009-08-26). Todėl teigti, jog R. J. išduota 2009-09-01 medicininė pažyma surašyta minėto suklastoto sveikatos istorijos įrašo pagrindu, negalima, nes nurodomas traumos laikas šiuose dokumentuose nesutampa.

Byloje nustatyta, jog 2009-09-01 medicininę pažymą, pagal kurią R. J. traumą buityje patyrė 2009-08-26, surašė ir R. J. išdavė R. M. . R. M. suklastojęs šią pažymą nekaltinamas, o jokie konkretūs veiksmai dėl neteisingų duomenų apie traumos laiką šioje pažymoje įrašymo R. J. taip pat nebuvo inkriminuoti. Todėl pripažinti R. J. bendrininkavus ( kaip organizatorė, kurstytoja ar padėjėja) klastojant dokumentą nėra teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, jog pateikdama draudimo įmonei 2009-09-01 medicininę pažymą, kur įrašyta, jog trauma įvyko 2009-08-26, R. J. 2009-09-02 pareiškime draudimo įmonei UAB „BTA Draudimas“ papildomai nurodė, jog trauma įvyko 2009-07-26 ( t.1, b.l. 99-100). Todėl tokie R. J. veiksmai vertintini tik kaip BK 182 str. numatyta apgaulė, siekiant gauti draudimo išmoką, bet ne kaip BK 300 str. 1 d. numatytas dokumento suklastojimas ar suklastoto panaudojimas. Pagal BK 300 str. 1 d. R. J. išteisintina, šios veikos nepadariusi ( BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).

Joks konkretus bendrininkas R. J. darant šią veiką nenustatytas ir tai tėra prielaida, nepagrįsta jokiais konkrečiais įrodymais. Todėl iš kaltinimo pagal BK 22 str. 1d. ir 182 str. 1d. šalintina aplinkybė, jog R. J. šią veiką padarė veikdama bendrininkų grupe su nenustatytu bendrininku.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d.

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl R. J. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį: R. J. dėl kaltinimo, numatyto BK 300 str. 1 d., išteisinti, šios veikos nepadarius.

Panaikinti bausmių subendrinimą pagal BK 63 str.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.