Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B. teismo posėdyje dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui A. G., jos atstovei advokatei A. B., Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei A. K., išnagrinėjęs A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 1961-08-24, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios(duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdančios veiklą (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-02 11.20 val. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nustatyta, jog direktorė A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pradėjusi konsultuoti pacientę J. V. dėl ligų gydymo dėlėmis bei sveikatos būklės pagerinimo. A. G., išklausiusi pacientės nusiskundimų, teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, konsultavo ją. Nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi įstaigai išduotos Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos. A. G. taip pat neturi jai išduotos medicinos praktikos licencijos. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK ) 43³ straipsnį.

Teismo posėdžio metu A. G. kaltės nepripažino, nurodė, jog nuo 2004 m. augina dėles, o nuo 2005 m. gydo dėlėmis. Nurodė, jog yra įgijus medicinos sesers kvalifikaciją, mokėsi Rusijoje, tačiau neturi teisės Lietuvoje verstis nei gydytojos, nei slaugytojos praktika. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba ji ir gydytojas terapeutas. Nurodė, jog pas ją kreipiasi patys pacientai, jie turi turėti bendrus kraujo tyrimus bei ligos išrašus, ji, įvertinus tyrimus, paskiria gydymą dėlėmis, matuoja ir kraujospūdį, užpildo asmens korteles. Pažymėjo, jog visam pasaulyje gydoma dėlėmis ir be medicininio išsilavinimo. Pažymėjo, jog pacientams neskiria medikamentų, tik deda dėles, gydo dėlės. Paaiškino, jog gydymas dėlėmis egzistuoja tūkstančius metų, Lietuvoje nuo 2004 m. stengėsi licencijuoti šią veiklą, tačiau iki šiol ši veikla nereglamentuota, priskirtina netradicinei medicinai. Nesutiko, jog jos vadovaujamoje įstaigoje buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nurodė jog pati atlieka tik mechaninį darbą uždėdama dėles ant paciento kūno. Mano, kad traukiama atsakomybėn neteisėtai ir visiškai nepagrįstai. Jau po protokolo kreipėsi dėl licencijos savo veiklai išdavimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą, kad licenciją tarnyba išduoti negali, kadangi gydymas dėlėmis kaip ir kitos netradicinės medicinos sritys nėra teisiškai reglamentuotas, todėl negali būti licencijuojamas. Susidarė situacija, kai veikla negali būti licencijuota, o traukiama atsakomybėn už tai, kad verčiamasi veikla be licencijos.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A. K. paaiškino, jog protokolas surašytas už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla, o pastaroji yra labai aiškiai reglamentuota. Asmens sveikatos priežiūra licencijuota. Šiuo atveju akivaizdu, kad A. G. pacientus konsultavo, užvesdavo asmens ligos istoriją, vertino kraujo tyrimus ir skyrė gydymą dėlėmis. Šie veiksmai, atlikti iki dėlių uždėjimo procedūros, priskiriami gydytojo praktikai. Atstovės nuomone, A. G. pacientams siekia sudaryti įspūdį, kad bus suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Įstaigoje pacientai turi pasirašyti, įstaiga turi atmintinę. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrovės veiklą reklamuojantį skelbimą, kad atliekamas gydymas dėlėmis, taip pat refleksoterapija. Refleksoterapijai reikalinga licencija, ši veikla taip pat aiškiai reglamentuota. A. G. užsiimti refleksoterapija neturi teisės. Pažymėjo, jog protokolas A. G. surašytas už paciento konsultavimą, tyrimų vertinimą, o ne už dėlių dėjimą ir gydymą jomis.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 43³ straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.

Nors A. G. nesutinka su jai pareikšto pažeidimo padarymu iš esmės dėl to, jog mano, kad ji neteikė sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau byloje surinkta rašytinė medžiaga patvirtina, kad visgi su tuo sutikti nėra pagrindo. Sveikatos priežiūros paslaugos sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – Sveikatos sistemos įstatymas) 2 straipsnio 6 punkte bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.725 straipsnio 2 dalyje. Taigi, pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 punktą asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. LR CK 6.725 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog sąvoka „asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ reiškia veiklą, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę. Kaip matyti, tokia nuostata aiškiai nurodo tris atvejus, kuomet veikla yra pripažįstama asmens sveikatos priežiūros paslaugomis – tai veikla, kai stengiamasi išgydyti asmenį, veikla, kuria siekiama apsaugoti asmenį nuo susirgimo, arba veikla, kuria siekiama įvertinti asmens sveikatos būklę. Nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančios Sveikatos sistemos įstatymo bei CK nuostatos yra taikomos sistemiškai ir vienos kitas papildo. Iš išdėstytų nuostatų darytina išvada, kad sveikatos priežiūros paslauga yra pakankamai plati ir savo turiniu gali būti skirtinga veikla, nebūtinai susijusi su asmens tiesioginiu gydymu, t. y. gali būti ir tokia veikla, kuria siekiama tik įvertinti asmens sveikatos būklę (LR CK 6.275 str. 2 d.). Akcentuotina, jog tinkamas asmens sveikatos būklės įvertinimas ir esančių sveikatos sutrikimų nustatymas (diagnozavimas) nėra savitikslis, priešingai, šia veikla siekiama, kad asmuo galėtų atgauti ir sustiprinti sveikatą. Atitinkamai A. G. prieš paskirdama gydymą dėlėmis nustato pacientų sveikatos būklę, daro ir įvertina kraujo tyrimus, vertina pacientų ligos išrašus, matuoja kraujospūdį, veda ligos istoriją, taip teikdama jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau, nebūdama asmens sveikatos priežiūros specialiste, A. G. neturėjo teisės teikti jokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, juo labiau diagnozuoti ligas ir skirti gydymą, nes asmens sveikatos būklės tikrinimas, ligų profilaktika, diagnozavimas ir ligonių gydymas yra medicinos praktika, o ja verstis turi teisę tik gydytojas, turintis medicinos praktikos licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai ir rašytine bylos medžiaga (Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-08-02 kontrolės aktas, teismui patiktos Ambulatorinio paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo gydymosi bei informacijos apie jį teikimo lapas, atmintinė pacientui, fotonuotraukos iš UAB „Lodeksa“ patalpų) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, nes, nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, neteisėtai teikė ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tokie jos veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal LR ATPK 43³ straipsnį.

A. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, teismas įvertina tai, kad nenustatyta A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir padaryto pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimo laikotarpis, pažeidėjo asmenybė (nebausta administracine tvarka, duomenų apie teistumą byloje nėra, dirbanti). Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. G. paskyrus minimalaus dydžio baudą, numatytą LR ATPK 43³ straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43³ straipsnyje, ir paskirti jai 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 313 str., išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei administracinio tesiės pažeidimo bylos Nr. A.2.1-1473-416/2016. Nenurodžius paminėtų rekvizitų, suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.