Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2020 m. sausio 12 d., 03.18 val. Mažeikių mieste Laisvės – Vytauto gatvių sankryžoje, vairavo P. J. priklausančią kelių transporto priemonę – BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2020 m. sausio 12 d. alkotesterio „ALCOTEST 6810“ parodymus Nr. 11275, nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

K. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. sausio 12 d., apie 2.45 val. nakties metu vienas pradėjo vartoti alkoholį namie – gėrė alų. Išgėrė 2-3 butelius alaus. Po to susiskambino su draugais ir po 03.00 val. vienas pats automobiliu BMW 740 išvažiavo pas draugus į klubą. Automobilį BMW 740 buvo pasiskolinęs savo tikslams iš draugo P. J.. Draugas nesidomėjo, kokiems tikslams jis skolinosi ir nežinojo, kad sėdo už automobilio vairo išgėręs. Iki draugų neprivažiavo, nes buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Į alkotesterį įpūtė 1,73 promilių. Nebuvo praėjęs ilgas laiko tarpas nuo to laiko, kai vartojo alkoholį iki kol buvo sustabdytas, nes išgėrus iškart ir išvažiavo. Nepamena, kokio stiprumo buvo alus. Važiavo, nes nepagalvojo, kad tiek įpūs. Taip gavosi, kad išgėręs sėdo už vairo. Nelabai dažnai taip būna, kad naktį išgeria. Mama buvo namie, bet ji miegojo. Jei nebūtų miegojusi, gal ir būtų jį įtakojusi. Nėra dažnas jo potraukis išgerti. Tas potraukis yra valdomas. Jis gyvena iš tų lėšų, kurias buvo uždirbęs, kai buvo išvykęs į užsienį. Užsienyje dirbo apie tris metus su pertraukomis. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau kol kas darbo pasiūlymų negavo. Planavo atsidaryti savo verslą – mašinų plovyklą. Po to įvykio viskas yra sustabdyta. Grįžo į Lietuvą su tikslu įkurti savo verslą. Pradėjo daryti tam žygius – ieškoti patalpų. Buvo jau atidarę įmonę, bet veiklos nebuvo pradėję. Reikėjo sutikimų iš įmonių, kad pradėti verslą. Tą vakarą, kai pradėjo vartoti alkoholį, ketino važiuoti pas draugus, ir pasilikti pas juos. Taip sugalvojo tada, kai susiskambino su draugais, ir jie pakvietė jį atvykti pas juos. P. J. sakė, kad jo automobilis BMW 740 buvo iš Amerikos, ir kad automobilis turėjo defektą, todėl už jį mokėjo 7000 eurų. Iki tol, kol pradėjo vartoti alkoholį, nieko neveikė, buvo namie ir tiek. Sugalvojo paskui vartoti alkoholį. Prieš šitą įvykį alkoholio nevartojo. Neprisimena, ar policijos pareigūnai siūlė pasitikrinti alkoholį kraujyje. Jam atrodo, kad jis sutiko su alkotesterio parodymais. Neapgalvotai pasielgė ir nuoširdžiai labai dėl to gailisi. Parodė, kad ateityje taip nepasikartos, stengsis tiesiog, kad taip nepasikartotų. Viską labai gerai apgalvojo ir šis įvykis pakeitė gyvenimą, labai nenorėtų, kad ateityje pasikartotų.

Kadangi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, jos nekelia abejonių, kaltinamasis K. G. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas ir davė parodymus, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo K. G. kaltė, be jo pačio visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

2020 m. sausio 12 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000020719, kuriame nurodyta, jog buvo sustabdytas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. G., kuriam nustatytas 1,82 promilių girtumas (b. l. 11-12).

2020 m. sausio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta randasi Mažeikių mieste, Laisvės – Vytauto gatvių sankryžoje. Ties minėta sankryža dešinėje kelio pusėje stovi žalios spalvos automobilis BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio išorę ir salono vidų bylai reikšmingų pėdsakų nestebima (b. l. 13-14).

Foto lentele Nr.1, kurioje matyti stovintis prie kelkraščio automobilis BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo salonas (b. l. 16-20).

2020 m. sausio 12 d. asmens blaivumo testais Nr. 11274 ir Nr. 11275, iš kurių matyti, jog K. G. 2020 m. sausio 12 d. 03.18 val., atlikus blaivumo testą, nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, o 03.35 val., pakartojus testą, nustatytas 1,73 promilių neblaivumas (b. l. 22).

2020 m. sausio 12 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad K. G. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš pusę valandos, atliktas tikrinimas prietaisu „ALCOTEST 6810“. Pirmas tikrinimas atliktas 03.18 val., rodmenys – 1,82 promilių, antrasis tikrinimas 03.35 val., rodmenys – 1,73 promilių (b. l. 24).

2020 m. sausio 12 d. priverstiniu transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 14, iš kurio matyti, kad automobilis BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autobastionas“ aikštelę (b. l. 25).

Liudytojo apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad P. J. apklausos metu parodė, kad 2020 m. sausio 11 d. vienas iš draugų K. G. paprašė paskolinti savo automobilį BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keletui dienų, nes jis norėjo kažkur nuvažiuoti, smulkmenų neklausinėjo, tą pačią dieną t. y. 2020 m. sausio 11 d. jis su draugais išvažiavo į Klaipėdą kur ir gyvena, daugiau nesidomėjo dėl automobilio ir K. G., kada tiksliai jam buvo pranešta, kad draugas K. G. būdamas neblaivus vairavo automobilį nepamena, tai padarė pats K. G.. Kad K. G. vairuos neblaivus automobilį nežinojo, pats švenė tuo laiku, tai nelabai ką atsimena. Ne pirmą kartą K. G. skolino automobilį, bet iki šiol nieko panašaus nėra buvę. Automobilis jam pačiam reikalingas asmeniniam naudojimui ir darbui (b. l. 28-29).

2020 m. sausio 12 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2020 m. sausio 12 d. apie 03.15 val. dirbant Mažeikių mieste, prie Laisvės – Vytauto gatvių sankryžos buvo sustabdytas automobilis BMW 740I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. G.. Priėjus prie vairuotojo nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl jam buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą. K. G. neneigė, kad šiandien yra gėręs alaus. Pirmu pūtimu 03.18 val. jam buvo nustatyta 1,82 promilių. Antru pūtimu 03.35 val. jam buvo nustatyta 1,73 promilių. Jis su alkotesterio parodymais sutiko, vykti į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „Mažeikių ligoninė“ duoti kraują atsisakė. Jam buvo atliktas neblaivumo nustatymas ir užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Įvykio vieta buvo fotografuota ir padaryta foto lentelė, filmuota medžiaga įkelta į IBPS sistemą. K. G. įteiktas šaukimas. Automobilis BMW 740I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Autobastionas“ pagalba buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Apie automobilio nuvežimą buvo informuotas automobilio savininkas P. J. (b. l. 44)

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo K. G. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, nes K. G. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

K. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas prašymas atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnyje numatytą laidavimo institutą, taip pat gautas galimos laiduotojos G. K. prašymas dėl K. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Posėdžio metu prokuroras taip pat siūlė pasitikėti jaunu žmogumi bei atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant G. K..

Prašyme G. K. nurodo, kad K. G. yra jos vyresnysis sūnus, kuris jai ypatingai padeda tvarkytis buityje. K. G. gyvenamoji vieta deklaruota, kur gyvena jo seneliai, kuriais pastarasis rūpinasi ir padeda, tačiau faktiškai jis gyvena tuo pačiu adresu kaip ir ji ir jo nepilnamečiai broliai, t. y. jos mamai nuosavybės teise priklausančiame name. Nurodo, kad ji kartu su sūnumi K. G. buvo išvykusi dirbti į Norvegiją, nes siekė turėti piniginių lėšų, kadangi ketino pradėti verslą Lietuvoje, tačiau atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, į tai, kad teks patirti didelių išlaidų, numatomą veiklą teks stabdyti jos net nepradėjus. Dabartiniu metu tiek ji, tiek K. G. niekur nedirba, yra registruoti Užimtumo tarnyboje, jokių papildomų išmokų negauna ir gyvena iš turimų santaupų. Nurodo, kad K. G. yra geras, dėmesingas, užjaučiantis, darbštus sūnus, daug laiko ir dėmesio skiriantis broliams. Pastarasis iki šiol nebuvo teistas. Nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvojęs savo veiksmų ir kilsiančių pasekmių, pasielgė spontaniškai. Po įvykio ir dabar labai išgyvena, supranta, kad vienas neapgalvotas poelgis, bent jau artimiausiu laiku, sužlugdė jo svajones apie nuosavą verslą, į nepavydėtiną materialinę padėtį pastūmėjo visą šeimą. Mano, kad sūnus padarė atitinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pati neturi žalingų įpročių, praeityje nėra teista ar bausta administracine tvarka, nesirgo ir neserga psichikos ir priklausomybės ligomis, todėl mano, kad šios jos savybės atitinka BK 40 straipsnyje numatytas laiduotojo sąlygas bei įrodo, kad yra verta teismo pasitikėjimo. Nurodo, kad yra įsitikinusi, kad galės sūnui daryti teigiamą įtaką, todėl prašo atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato vienerių metų laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu G. K. apklausta kaip galima laiduotoja papildomai paaiškino, kad ją su sūnumi K. G. sieja labai artimi ryšiai, jie gyvena kartu, todėl nepaleis jo iš akių. Ji supranta savo kaip galimos laiduotojos atsakomybę ir prisiima atsakomybę bei visas rizikas, kad sūnus nebenusikals. Prašo paskirti laidavimą be užstato, nes supranta, kad ir taip ne maža bauda bus, už kažką reikės mokėti, o šiuo metu yra bedarbė, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t. y.: jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes kaltinamasis K. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padaręs, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jauno, gyvenimiškos patirties nedaug turinčio, asmens neapgalvoto elgesio pasekmė ir yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teisiamas ir nors baustas administracine tvarka, tačiau anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra grubūs ir nesusiję su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, be to, visas paskirtas nuobaudas sumokėjęs (b. l. 54, 55-57), charakterizuojamas teigiamai, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje ir nesigydė nuo priklausomybės ligų (b. l. 63), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 58), materialinė žala nepadaryta, todėl, galima daryti išvadą, kad K. G. atitinka visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos G. K. asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui: G. K. yra kaltinamojo mama ir artimiausias jam žmogus, juodu nuolat ir dažnai bendrauja, nes kartu gyvena. Be to, pagal bylos duomenis laiduotoja G. K. neteista, administracine tvarka nebausta, registruota Užimtumo tarnyboje, auginanti dar du sūnus, esanti kaltinamajam autoritetu ir galinti daryti jam teigiamą įtaką. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad G. K. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turinti akivaizdžią ir realią galimybę kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra ir teisinis pagrindas atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti, paskiriant K. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys, 67 straipsnio 2 dalis, 71 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Be to, įtvirtinus baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilių alkoholio (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), įstatymų leidėjas siekė padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, todėl atsižvelgiant į tai, kad K. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 13 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis, automobilis BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P. J. (b. l. 46). Taigi, nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, kad P. J. būtų žinojęs apie tai, kad kaltinamasis K. G. pasiskolinęs automobilį vairuos girtas, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konfiskuoti P. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės. Teismas nekonfiskavęs automobilio, turi teisę konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal VšĮ ,,Emprekis“ pateiktus duomenis, 2008 – 2012 metų gamybos automobilio BMW 740I, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 14 000 Eur (be PVM) (b. l. 47). Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į kaltinamojo ir jo šeimos finansinę padėtį, į tai, jog kaltinamasis šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau negaunantis jokių socialinių išmokų, gyvenantis pas mamą, o vairuotojo pasiskolinto automobilio rinkos kaina yra ganėtinai didelė, darytina išvada, kad tokio dydžio sumos konfiskuotinos turto vertės išieškojimas būtų neproporcinga ir per griežta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam, juolab įvertinus, jog, kaip minėta, priimtas sprendimas kaltinamąjį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, pagrįstai manant, kad K. G. daugiau nenusikals, todėl konfiskuotinos turto vertės suma mažintina. Įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl pavojingos nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o tai reiškia, kad jokia bausmė jam neskirtina, mažesnės nei VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytos automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkanti pusiausvyrą tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos.

Esant nurodytoms aplinkybėms iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės (70 proc.) atitinkanti pinigų suma – 9 800 Eur.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas K. G. paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 81-82; 78-79).

2012 m. sausio 12 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu buvo paimti objektai: automobilis BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14). 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. sausio 20 d. nutarimais, P. J. nutarta grąžinti iš automobilio BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną Iphone su pakrovėju, įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančius dokumentus, rūbus, taip pat automobilį BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos nurodyta saugoti, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 32-33, 40), todėl šių daiktų laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui P. J..

Išaiškintina K. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu, 72 straipsniu, 281¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį laiduotojos G. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti K. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant šią įmoką per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka turi būti sumokėta į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. sausio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti K. G. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 9 800 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus eurų), valstybės naudai.

K. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotus saugoti P. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui P. J..

Išaiškinti K. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Išaiškinti laiduotojai G. K., kad ji, būdama laiduoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.