Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjai A. M. ir jos atstovei advokatei Ramunei Snarskytei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams Agnei Jokšaitei, Donatui Žvinkliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, V. B., dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius 2009-11-23 įsakymu Nr. 3K-112 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., 21 str. 3 d., 24 str. 2 d., vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, nusprendė, kad Lietuvos Respublikos pilietybės neteko A. M. (A. R. M.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje (b. l. 136).

Pareiškėja A. M. 2010-04-27 teismui padavė skundą, prašydama panaikinti 2009-11-23 Migracijos departamento direktoriaus įsakymą Nr. 3K-112, kuriame nustatyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės (b. l. 1-4).

Pareiškėja nurodė, kad ištekėjusi už Egipto piliečio, kreipėsi dėl Egipto pilietybės suteikimo. Dokumentų, patvirtinančių Egipto pilietybę, nebuvo gavusi. Pareiškėjos buvęs sutuoktinis byloje dėl santuokos nutraukimo pateikė pažymą, kurios pagrindu pripažinta, kad pareiškėja yra Egipto pilietė, tačiau pažymoje nurodyta kito asmens pavardė, neaišku, kokia data yra Egipto pilietybės įgijimo data. Pareiškėja 2007-09-19 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte ir 2010-10-10 į Egipto Arabų Respublikos ambasadą Kopenhagoje, prašydama tarpininkauti stabdant Egipto pilietybės suteikimo procedūrą. Tuo metu, kai pareiškėja buvo ištekėjusi už Egipto piliečio ir kreipėsi dėl Egipto pilietybės suteikimo, galiojęs Pilietybės įstatymas numatė galimybę turėti dvigubą pilietybę, o atsakovas, nagrinėdamas klausimą dėl pilietybės panaikinimo, neišsamiai ištyrė aplinkybes, nesurinko įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėja apie pilietybės panaikinimo procesą nieko nežinojo, todėl negalėjo teikti įrodymų ginčytinais klausimais. Pareiškėjos teigimu, faktas, kad pareiškėjos protėviai gyveno Lietuvoje, akivaizdus. Dėl to pareiškėja, kaip lietuvių kilmės asmuo, galėjo tuo metu turėti dvigubą pilietybę.

Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 105-107).

Atsakovas nurodė, kad nustatęs, jog pareiškėja įgijo Egipto pilietybę po 2003-01-01, kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėja atitinka Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., t.y. ar gali būti laikoma lietuvių kilmės asmeniu ir turėti dvigubą pilietybę. Ištyrus archyvų pateiktus dokumentus, pagal pareiškėjos senelės M. P. liniją, padaryta išvada, kad pareiškėja negali būti laikoma lietuvių kilmės asmeniu, nes dokumentai prieštaringi. Teisės aktai neįpareigoja informuoti asmens, sprendžiant jo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimą. Faktą, kad pareiškėja 2006-03-27 įgijo Egipto pilietybę, patvirtina 2007-09-26 Egipto Arabų Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma. Migracijos departamentas nekvestionuoja kompetentingų užsienio valstybių institucijų teikiamos informacijos, todėl ši pažyma laikytina pakankamu įrodymu, kad pareiškėja įgijusi Egipto pilietybę. Tai, kad pareiškėja kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl šios pilietybės atsisakymo, šiuo atveju neturi įtakos sprendimo teisėtumui.

Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 95-96).

Nurodė, kad pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., asmuo netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijęs kitos valstybės pilietybę. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinys - Migracijos valdyba, turėdama teisę naudotis Gyventojų registro duomenų centrine baze nustatė, kad nors pareiškėja įgijo Egipto pilietybę, tačiau jai netaikytinas LR pilietybės netekimas, nes ji atitinka Pilietybės įstatymo (galiojusio iki 2006-11-16) 18 str. 2 d. 1 p. reikalavimus ir surinktus dokumentus išsiuntė į Migracijos departamentą. Gavus pakartotiną įpareigojimą, buvo parengtas teikimas dėl pilietybės netekimo. Pilietybės įstatymo 21 str. 4 d. nustato, kad LR pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos skyriui, tarnybai, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui arba konsulinei įstaigai. Pareiškėjai įvykdžius šią prievolę, jai būtų pranešta, kokius ji turėtų pateikti dokumentus.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad iki šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėja buvo Lietuvos Respublikos piliete. Pareiškėjos, gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuo 1989-07-07 iki šiol gyvenamoji vieta deklaruota kartu su jos tėvais Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 119). 1993-10-25 pareiškėja pasirašė pasižadėjimą Lietuvos Respublikai pagal Pilietybės įstatymo 24 str., 1993-10-28 pareiškėjai išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas (pakeistas 2001-09-05) (b. l. 121-122, 131-132).

2003-01-12 Egipte pareiškėja susituokė su Egipto piliečiu M. A. M. E. E. (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 1 t., b. l. 163).

2004-04-22 Egipte, Kaire, gimė A. E., kurios tėvais yra A. M. ir M. A. M. E. E. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius įrašą apie tai gimimo metrikų knygoje įrašė 2007-08-01 (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 1 t., b. l. 14).

2007-07-31 pareiškėja pateikė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigai prašymą dėl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 1 t., b. l. 146).

2007-07-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius sudarė A. M. ir M. A. M. E. E. santuokos, sudarytos 2003-01-12, Kaire, Egipte, sudarymo įrašą; išdavė santuokos liudijimą (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 1 t., b. l. 163, 66).

2007-09-05 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. A. M. E. E. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008).

2007-09-19 pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte ir 2007-10-10 į Egipto Arabų Respublikos ambasadą Kopenhagoje, prašydama tarpininkauti siekiant procedūras dėl Egipto pilietybės suteikimo nutraukti (b. l. 23, 24). Prašymuose buvo nurodyta, kad pareiškėja, ištekėjusi už Egipto piliečio, 2004-03-27 kreipėsi su prašymu suteikti Egipto pilietybę, turėdama informaciją, jog Lietuvos piliečiai gali turėti dvigubą pilietybę.

2008-12-18 A. M. ir M. A. M. E. E. pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos ieškinį, prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-24 sprendimu yra panaikintas santuokos, sudarytos 2003-01-12 Kaire, Egipto Arabų Respublikoje, 2007-07-31 apskaitytos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp A. M. ir M. A. M. E. E., apskaitos įrašas bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 2 t., b. l. 110-113). Sprendimas yra įsiteisėjęs.

2009-03-28 Vilniaus miesto CM skyrius pareiškėjai išdavė ištuokos liudijimą patvirtinantį A. M. ir M. A. M. E. E.santuokos nutraukimą 2009-01-24 (b. l. 21).

2008-04-16 civilinėje byloje Nr. N2-934-656/2008 M. A. M. E. E. buvo sudaręs neterminuotą atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartį su advokatu V. B., pagal kurią advokatas įsipareigojo, be kita ko, be atskiro pavedimo atstovauti klientui Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių teisminėse, arbitražinėse, valstybinėse, savivaldos institucijose; be atskiro pavedimo atstovauti klientą teismuose (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 1 t., b. l. 176-181).

2008-11-06 į Migracijos departamentą kreipėsi advokatas V. B. ir nurodė, kad A. M. 2006-03-27 įgijo Egipto pilietybę, bei prašė priimti sprendimą dėl A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. (b. l. 35). Prašyme nėra nurodyta, kad prašymas pateikiamas atstovaujant tam tikro asmens interesams. Prašyme paminėti pridedami dokumentai: Egipto vidaus reikalų ministerijos 2007-09-26 pažymos su vertimu nuorašas; LR teisingumo ministerijos 2008-09-29 rašto su priedais nuorašas; advokato pažymėjimo nuorašas.

Egipto Arabų Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotoje 2007-09-26 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėta, kad pareiškėja, 2003-01-12 susituokusi su M. A. M. E. M. E., įgijo Egipto pilietybę (b. l. 114). Po šiuo užrašu yra įrašyta data – 2006-03-27, kuri byloje dalyvaujančių asmenų yra vertinama kaip Egipto pilietybės įgijimo data.

Remiantis Egipto Arabų Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma, kurią 2010-07-15 legalizavo Lietuvos Respublikos ambasada Egipte, pareiškėjos Egipto pilietybė nuo 2009-03-30 yra panaikinta (b. l. 157).

2009-07-14 Migracijos departamentas raštu Nr. (15/3-6)10K-32/27 informavo Migracijos valdybą, jog gauti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėja įgijusi Egipto pilietybę, ir prašoma parengti teikimą dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka iki 2009-08-14 (b. l. 97).

Migracijos valdyba išreikalavo iš UAB „Archyvų sistemos“ dokumentus dėl A. M. buto kortelės kopiją, pasižadėjimo kortelės originalą); išreikalavo minėtus dokumentus dėl A. M. tėvų; dokumentus iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo dėl pareiškėjos senelės, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą dėl pareiškėjos senelės gyvenimo Lietuvoje (b. l. 118, 123, 129, 130, 133).

2009-10-08 Migracijos valdyba raštu Nr. 10-27-S-10136 informavo, kad pareiškėjai 2006-03-27 suteikta Egipto pilietybė, tačiau asmuo atitinka Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. (yra vaikaitis asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę), nuostatų reikalavimus ir jai netaikomas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. – pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę (b. l. 98).

2009-10-15 Migracijos departamentas raštu Nr. (15/3-6)10K-42725 informavo Migracijos valdybą, kad pateiktuose dokumentuose skirtingai nurodomi pareiškėjos senelės M. P. asmens duomenys, nepateiktas M. P. santuokos liudijimas arba pažyma apie santuoką, todėl pareiškėja neatitinka Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. reikalavimų, ir pakartotinai prašoma skubiai parengti teikimą dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (b. l. 99).

2009-10-21 Migracijos valdyba surašė teikimą Nr. 10-27-TK-148 dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (b. l. 117).

2009-11-09 Migracijos departamento išvadoje Nr. (15/3-6)3P-792, išnagrinėjus Migracijos valdybos teikimą ir dokumentus, konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., galiojusio iki 2006-11-16 Konstitucinio Teismo 2006-11-13 nutarimo, reikalavimų, ir siūloma pritarti minėtam teikimui (b. l. 137).

2009-11-30 Migracijos departamentas raštu Nr. (15/3-6)10K-48088 Migracijos valdybai pranešė, kad A. M. (A. R. M.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Migracijos departamento direktoriaus 2009-11-23 įsakymu Nr. 3K-112, įsigaliojusiu 2009-11-28, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., 21 str. 3 d. ir 24 str. 2 d. (b. l. 101). Apie šį įsakymą pareiškėja informuota 2009-12-02 Migracijos valdybos raštu Nr. 10-27-S-11771 (b. l. 102).

2009-11-30 Migracijos departamentas raštu Nr. (15/3-6)10K-48089 Gyventojų registrų tarnybai pranešė, kad A. M. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, ir paprašė padaryti žymas apie šios asmens pilietybės netekimą.

2010-04-27 pareiškėja teismui padavė skundą. Pareiškėja skunde prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. 2010-04-29 teismo nutartimi nustatyta, jog skundžiamas įsakymo nuorašas pareiškėjai įteiktas 2010-03-30, į teismą pareiškėja kreipėsi 2010-04-27 (b. l. 90). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Todėl 2010-04-21 teismo nutartyje konstatuota, kad įstatymo nustatyto vieno mėnesio skundo padavimo termino pareiškėja nepraleido.

Byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Migracijos departamento direktoriaus 2009-11-23 įsakymo Nr. 3K-112, kuriuo nuspręsta pripažinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą, teisėtumo.

Ginčijamame sprendime šio sprendimo priėmimo pagrindu yra nurodyti Pilietybės įstatymo 21 str. 3 d. ir 24 str. 2 d., kurie reglamentavo tokio sprendimo priėmimo proceso pagrindines taisykles. Administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios Pilietybės įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Analogiška nuostata galioja ir šiuo metu. Administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios ir šiuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo 24 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, ar kad Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ar 4 punktą. Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. buvo ir šiuo metu yra nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas asmenims, įgijusiems kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės, pilietybę.

Ginčijamą sprendimą priėmė Migracijos departamentas.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3K-12, 97 p. nustatyta, kad asmenų prašymai ministerijoje nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytą administracinę procedūrą.

Ši nuostata atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytą reglamentavimą dėl asmenų prašymų, skundų ar pranešimų nagrinėjimo reglamentavimo.

Atsakovas pradėjo neteisminį administracinį procesą pagal V. B. pranešimą, kuriuo jis prašė spręsti klausimą dėl kito asmens – A. M. pilietybės netekimo. Dėl to pranešimas turėjo būti nagrinėjamas pagal procesines taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatyme.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d., administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra: 1) asmens skundas; 2) valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas; 3) kito asmens pranešimas.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d., pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Šios normos nenustato asmens, paduodančio skundą ar pranešimą, suinteresuotumą bylos baigtimi, t.y. materialines teisines prielaidas dėl teisės kreiptis su skundu ar pranešimu į viešojo administravimo subjektą. Tokį pranešimą turi teisę paduoti ne bet kuris asmuo, bet asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami. Atsakovas, gavęs pranešimą, nesusijusį su konkretaus asmens pažeistos ar ginčijamos teisės gynyba ar įstatymų saugomu interesu, turėtų vertinti, ar pranešimo nagrinėjimas yra susijęs su minėtomis aplinkybėmis, t.y. vertinti asmens suinteresuotumą dėl pranešimo pateikimo. Atsakovas, nei inicijuodamas administracinį procesą, nei vykdydamas administracinę procedūrą, visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes. Atsakovas nesiaiškino, ar advokatas atstovauja kito asmens interesams, ar kito asmens interesams gali turėti reikšmės pranešimo nagrinėjimas. Kartu su panešimu nebuvo pateikta atstovavimo ar kita sutartis, tokie duomenys nebuvo nurodyti ir pranešime, atsakovas nepareikalavo jokių paaiškinimų ar papildomų dokumentų. Atsakovas, nesiaiškinęs šių aplinkybių, nenustatė jokių minimalių kriterijų, kaip pranešimą paduodantis asmuo yra susijęs su A. M., dėl kurios teisių ir pareigų buvo inicijuotas neteisminis administracinis procesas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas išnagrinėjo pranešimą asmens, kuris atstovavo buvusio pareiškėjos sutuoktinio interesams. Pranešimas paduotas tuo metu, kai tarp pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio vyko ginčas dėl visų esminių santuokos nutraukimo pasekmių ir pačios santuokos nutraukimo bendrosios kompetencijos teisme, t.y. tuo metu, kai buvo konfliktinė situacija tarp privačių subjektų ginčo, kuris vėliau buvo užbaigtas nagrinėti taikiai.

Minėti atsakovo veiksmai, pažeidžiantys Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d., neteisminio administracinio proceso pradžioje sąlygojo tolimesnius veiksmus, kurie neužtikrino pagrindinių procedūrų ir taisyklių laikymosi.

Viešojo administravimo įstatymo 28 str. reglamentuoja apklausos vykdymą administracinės procedūros metu. Pagal šio straipsnio 1 d., prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai apklausa privaloma. Pagal 2 d., administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra. Jeigu šis asmuo atsisako atvykti į apklausą arba yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių apklausti asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė procedūra nutraukiama. Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad administracinės procedūros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu: 1) skundas patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; 2) pagal teisės aktų reikalavimus administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas nedelsiant.

Ginčijamu atveju atsakovas neapklausė nei asmens, padavusio pranešimą, nei asmens, dėl kurio teisių ir pareigų buvo nagrinėjamas klausimas, t.y. pareiškėjos. Bylos dokumentai neginčijamai patvirtina, kad buvo būtina apklausti pareiškėją, nes buvo reikalingi paaiškinimai ir dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėja yra vaikaitis asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę. Dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšius, gali pateikti pats asmuo, nes žinodamas savo giminaičių gimimo datas ir vietoves gali gauti iš archyvų išsamius duomenis, kurių negalėjo gauti institucijos, neturinčios minėtų duomenų. Jeigu tokių dokumentų trūksta, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja, nežinodama apie procesą, neturėjo galimybės nei teikti paaiškinimų, nei teikti dokumentų, kurie buvo pateikti teismui.

Neteisminis administracinis procesas, kaip ir teisminis administracinis procesas, yra ginčas tarp dviejų šalių, ginčijamu atveju tarp pareiškėjos ir atsakovo. Toks procesas negali būti pripažintas teisėtu tuomet, kai yra visiškai nepaisoma vienos iš šalių teisių, t. y. nėra suteikiamos jokios garantijos dėl kitos proceso šalies dalyvavimo šiame procese. Procesinės garantijos asmeniui turi būti suteiktos kiekvienu atveju nepriklausomai nuo to, kokias viešojo administravimo institucija daro išvadas dėl kitos proceso šalies, materialinių teisės normų reikalavimų vykdymo. Ginčijamu atveju atsakovas minėjo, jog pareiškėja privalėjo pranešti apie kitos pilietybės įgijimą, tuomet būtų laiku sužinojusi ir apie pilietybės panaikinimo procesą. Pagal minėtą Įstatymo normą, asmenims, kurie galėjo turėti dvigubą pilietybę, toks reikalavimas neturėjo būti taikomas.

Dėl nurodytų motyvų, atsakovo sprendimas naikinamas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 3 p.). Nurodyti pažeidimai sąlygojo, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą neteisingai ir be pagrindo taikė pareiškėjos atžvilgiu Pilietybės įstatymo nuostatas, pagal kurias priimtas ginčijamas sprendimas.

Ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės nepripažinimo priimtas vadovaujantis 2002-09-17 Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 (redakcija iki 2006-11-16) 18 str. 1 d. 2 p.

Ginčijami teisiniai santykiai atsirado galiojant 2002-09-17 Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 redakcijai, galiojusiai iki 2006-11-16. Pagal nurodyto laikotarpio teisės normas buvo ir turėjo būti vertinamos pareiškėjos teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę, nes buvo konstatuota, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėja įgijo kitos valstybės pilietybę.

Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę. Analogiška nuostata galioja ir šiuo metu.

Ginčijamo sprendimo priėmimas vadovaujantis 18 str. 1 d. 2 p. buvo susijęs su kitų tuo metu galiojusių normų taikymu. Būtent, Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę po 2003 m. sausio 1 d., jeigu jis yra: 1) asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis (jeigu šis asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo); 2) lietuvių kilmės asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.

Pagal iki 2006-11-16 galiojusio Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d., buvo nustatytos kitos taisyklės, susijusios su šia teisės norma. Pilietybės įstatymo 21 str. 3 d. buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos. Pilietybės įstatymo 21 str. 4 d. buvo nustatyta, Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai, išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau – migracijos tarnyba), arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo 17 p. pripažino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 95-4087) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai; 18 p. pripažino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2006 m. balandžio 6 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 46-1645) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo III dalies 64 p. konstatavo: „Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo), taip pat lietuvių kilmės asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu, įgiję kitos valstybės pilietybę, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės; taigi šie asmenys tuo pat metu gali būti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiai. Taip sudaromos prielaidos dvigubai pilietybei būti ne ypač reta išimtimi, o plačiai paplitusiu reiškiniu.

Toks Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo III dalies 69 p. konstatavo: „Tai, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad <...> Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) prieštaravo Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai, negali būti interpretuojama kaip pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima kvestionuoti asmenų, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę (esančių Lietuvos Respublikos piliečiais) pagal atitinkamas antikonstituciniais pripažintus Pilietybės įstatymo (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) straipsnius (jų dalis) ir turinčių dar ir kitos valstybės pilietybę, turimą Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokie asmenys ir toliau yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo motyvai, būtent III dalies 69 p. turinys patvirtina, kad Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostata negalioja nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos (Konstitucijos 7 str. 2 d., 107 str. 1 d. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str.). Dėl to, šioje byloje nėra aktualus Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimas ex tunc arba retroaktyviai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo Įstatymo 72 straipsnio 1 dalis, doktrina patvirtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik ateičiai, jiems nebūdingas grįžtamasis galiojimas, išskyrus išimtis, kurios gali būti taikomos, kai nustatoma, kad jų netaikymas pažeistų teisingumo bei asmenų lygybės prieš įstatymą principus.

Dėl nurodytų motyvų, atsakovas sprendė klausimą dėl Pilietybės įstatymo nuostatų, kurios administracinio sprendimo priėmimo metu buvusios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo pareiškėjos atžvilgiu. Analogiškas klausimas yra nagrinėjamas ir teisme.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje mano, kad ji atitiko Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., t.y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, vaikaitis, turėjo teisę pagal tuo metu galiojantį įstatymą turėti dvigubą pilietybę. Atsakovas sprendė klausimą, ar pareiškėjos senelė, M. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940-06-15.

Pilietybės įstatymo 26 str. 4 d. numatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba konsulinės įstaigos pareigūno; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra pakankamai dokumentų, įrodančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba patvirtinančių lietuvių kilmę, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti arba šie duomenys nustatomi teismo tvarka.

Byloje pateiktas 1993-06-23 M. P. prašymas išduoti pasą, kuriame nurodyti duomenys: M. P. tėvai – R. G. ir M. G., M. P. gimimo data – (duomenys enskelbtini) (b. l. 108-109). Remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Raimundo ir M. G. duktė M. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 130). 1993-06-20 pareiškėjos motinos, L. M., prašyme išduoti pasą nurodyta, kad L. M. motina, M. P., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-111). Byloje pateiktas L. P. gimimo įrašo išrašas, kuriame nurodyta, kad L. P. motina, M. P., gimus dukrai buvo 33 metų (b. l. 128). Remiantis šiuo įrašu, skaičiuojant nuo 1946 m., M. P. yra gimusi 1913 m. Byloje pateikta Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-793)P2-759, kurioje nurodyta, kad 1931-07-28 susituokė M. P., M. sūnus (28 metų) ir M. P., R. duktė (23 metų) (b. l. 13). Remiantis šia pažyma, skaičiuojant nuo 1931 m., M. P., R. duktė, yra gimusi 1908 m. Remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 1887 m. susituokė A. P. ir A. G. (b. l. 17), o Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R., gimęs 1886-12-04, yra A. G. sūnus (b. l. 18). Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-2211, M. P. yra gimusi 1911 m., nurodyti lietuvių tautybės asmenys P. M., gimęs 1903 m., P. M., gimusi 1912 m., jų vaikai E., gimusi 1933 m., J., gimusi 1937 m., ir G., gimusi 1939 m. (b. l. 78).

Taigi byloje pateiktuose dokumentuose nurodyti tokie duomenys: M. P. gimimo metai – 1908 m., 1911 m., 1913 m., mergautinės pavardės – G. ir P. Pažymėtina, kad M. P. tėvo, R. G., gim. 1886 m. (b. l. 18), motina, A. G., ištekėjo už A. P. 1887 m. (b. l. 17). Todėl darytina išvada, kad netikslumai dokumentuose, o būtent tai, kad nurodyta M. G. (pagal A. G.) arba M. P. (pagal A. P.), nesudaro pagrindo abejoti, kad tai vienas ir tas pats asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo laikotarpio tikslius asmens duomenis gali būti sunku nustatyti, nes neišlikę dokumentai arba tokie duomenys apskritai nebuvo užfiksuoti raštu.

Pateikti dokumentai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjos protėviai dar XI a. pabaigoje gyveno Lietuvoje. Pažymoje apie gyvenimą Lietuvoje nurodyta, kad pareiškėjos seneliai P. M. ir P. M. buvo įtraukti į rinkėjų Seimą 1935 m. ir 1938 m. sąrašus, Vilniaus – Trakų apskrities Šumsko valsčiuje, kur gyveno nuo gimimo (b. l. 78).

Atsakovas galėjo vertinti dokumentus pagal pareiškėjos senelio P. M. liniją, kurio dokumentuose nėra jokių netikslumų. Dėl to pareiškėja pagrįstai tvirtina, jog atsakovas skubotai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad pareiškėja, po 2003-01-01 įgijusi Egipto pilietybę, buvo išsaugojusi teisę į Lietuvos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. nuostatas.

Kaip jau buvo minėta, Egipto Arabų Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma patvirtina, kad pareiškėjos Egipto pilietybė yra panaikinta nuo 2009-03-30. Taigi 2009-11-23 priimant ginčijamą įsakymą pareiškėja kitos valstybės pilietybės neturėjo, todėl Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. nuostatos pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti taikomos ir dėl nurodytos priežasties. Pažymėtina, kad minėta pažyma legalizuota 2010-07-15, todėl ginčijamo įsakymo priėmimo metu atsakovas duomenų apie panaikintą Egipto pilietybę neturėjo. Tačiau nurodyta aplinkybė nepaneigia fakto, jog pareiškėja ginčo metu Egipto pilietė nebuvo, ir tai sudaro pagrindą naikinti 2009-11-23 Migracijos departamento direktoriaus įsakymą Nr. 3K-112 kaip neteisėtą iš esmės (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinę procedūrą, nenumato galimybės atnaujinti administracinę procedūrą, jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos proceso šalims, bet galinčios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Dėl to, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, administracinis sprendimas naikinamas teismo sprendimu, nes negali būti kitaip apgintos pažeistos asmens teisės ir negali būti paliktas galioti neteisėtas iš esmės sprendimas.

Pažymėtina, kad atsakovas sprendė klausimą dėl pilietybės panaikinimo kartu su Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba, kuri rinko faktinę medžiagą bei ją nagrinėjo, o vėliau surašė teikimą dėl siūlomo administracinio sprendimo, t.y. siūlė nepriimti sprendimo dėl pilietybės panaikinimo pareiškėjai (Viešojo administravimo įstatymo 33 str.). Bylos aplinkybės patvirtina, kad Migracijos valdyba, išnagrinėjusi faktinę medžiagą, nesiūlė atsakovui priimti sprendimo dėl pilietybės netekimo. Tačiau atsakovas neatsižvelgė į kitos institucijos nustatyta tvarka padarytas išvadas ir faktiškai įpareigojo skubiai minėtą instituciją raštu išdėstyti teikime tokią išvadą, kurią buvo padaręs atsakovas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nagrinėjo klausimą formaliai, skubotai, neatsižvelgęs į surinktus faktinius duomenis. Taisyklės yra nustatytos ne tam, kad formaliai būtų vykdomi jų reikalavimai, bet tam, kad jas įgyvendinant būtų užtikrinti teisės principai, o tuo pačiu ir asmenų teisės bei teisėti interesai.

Pareiškėja skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-29 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė, nurodęs, kad pareiškėja nepakankamai argumentavo savo prašymą (b. l. 90).

Pagal Pilietybės įstatymo 2 str., Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir pasas.

Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 4 d. 4 p., deklaravimo įstaigos sprendimu deklaravimo duomenys naikinami, kai asmuo netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, <...>, jeigu tas asmuo per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto ar Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pripažinimo negaliojančiu arba nuo sprendimo, kad asmuo nelaikomas Lietuvos Respublikos piliečiu, priėmimo dienos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Išnagrinėjus bylą iš esmės, nustatyta, kad 2009-11-30 Migracijos departamentas raštu Gyventojų registrų tarnybai pranešė, kad A. M. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, ir paprašė padaryti žymas apie šio asmens pilietybės netekimą. Pareiškėja neturi jokio galiojančio dokumento. Bylos nagrinėjimas, sprendimo įsiteisėjimas gali užtrukti ilgą laiką. Dėl to pareiškėjos teisės gali būti iš esmės suvaržytos taip, jog negalima bus atkurti iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties (ABTĮ 92 str.). Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu, t.y. neišnagrinėjus klausimo dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo, bus priversta kreiptis dėl išdavimo papildomų dokumentų, kurie neaišku, ar pareiškėjai bus būtini. Tokie dokumentai nebūtų pareiškėjai būtini, jeigu būtų sustabdytas ginčijamo akto galiojimas, o vėliau toks aktas būtų panaikintas, konkrečiu atveju jau įsiteisėtų šis teismo sprendimas, kuriuo yra naikinamas administracinis sprendimas dėl pilietybės netekimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 1 d. yra numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Dėl nurodytų motyvų, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą.

Pareiškėja per teismo posėdį pareiškė prašymą priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Byloje pateiktas advokatų kontoros „Garlauskas, Sasnauskas, Trečiokienė ir partneriai“ 2010-04-14 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja advokatei Ramunei Snarskytei sumokėjo 5000 Lt.

Rekomendacijų 8.2 p. numatyta, kad už ieškinio surašymą taikytinas maksimalus koeficientas - 3. Rekomendacijų 8.18 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas 0,15 koeficientas. Remiantis šiomis nuostatomis, pareiškėjai už skundą surašymą priteistina 2400 Lt, o už dvi atstovavimo teismo posėdyje valandas – 240 Lt, iš viso – 2640 Lt.

Byloje pateiktas 100 Lt žyminio mokesčio kvitas skundui pirmos instancijos teismui paduoti (b. l. 32).

Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjos naudai iš atsakovo Migracijos departamento priteistina 2740 Lt (2640 Lt + 100 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos A. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009-11-23 įsakymą Nr. 3K-112 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“, kuriuo nuspręsta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės neteko A. M. (A. R. M.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Priteisti A. M. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2740 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009-11-23 įsakymo Nr. 3K-112 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“, kuriuo nuspręsta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės neteko A. M. (A. R. M.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, galiojimą. Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti atsakovui - Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.