Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1803-467/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-09
Bylos Nr.
e2S-1803-467/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22233-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“
Skolininkas
G. B.
Kategorijos
  • 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1803-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22233-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 125.11.1.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties atsisakyti priimti kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Žirmūnų būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei G. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės G. B. 508,73 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 28,07 EUR bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog skolininkei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Apkasų g. 12A-85, Vilniuje, o kreditorius šiam namui teikia daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Už suteiktas paslaugas kreditorius skolininkei kas mėnesį išrašydavo sąskaitą su priskaičiuota mokėtina suma, tačiau skolininkė jos laiku nemokėjo, už ką ir susidarė įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį pareiškimą atsisakoma priimti, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas, tuo tarpu kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės 24,20 EUR už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, t.y. kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiu atveju prašymas iš skolininko priteisti 24,20 EUR išlaidų, sumokėtų UAB „SKOLOS LT“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą nepagrįstos, nes nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, pareiškimą, kaip aiškiai nepagrįstą atsisakytina priimti (CPK 435 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, konstatuodamas, jog CPK XXIII skyriaus nuostatuose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, neatitinka suformuluotos teismų praktikos. CPK nėra numatyta draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra prašymas priteisti iš skolininko pagrindinę skolą, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Todėl, kreditoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl 508,73 EUR skolos, 3 EUR žyminio mokesčio priteisimo, 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priimti teismo įsakymą dėl 508,73 EUR skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei 28,07 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės G. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, motyvuodamas tuo, kad kreditoriaus prašomos iš skolininko priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nes nėra duomenų, jog kreditorius kreipėsi dėl teisinės pagalbos į advokatą ar advokato padėjėją, o įstatymas nenumato galimybės priimti teismo įsakymą tik dalyje reiškiamų reikalavimų. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį prašo panaikinti tuo pagrindu, kad įstatymas nedraudžia priimti teismo įsakymo tik dėl dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo išduoti teismo įsakymą dėl pagrindinės skolos ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 431 straipsnio 1 dalį bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Tačiau pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Šis pagrindas taikytinas tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba aiškiai laikytinas nepagrįstu. CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reikalavimą. Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 6-8 punktus išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama). Taigi teismo įsakymo išdavimo apimtis aiškiai apibrėžta CPK 436 straipsnio 2 dalyje ir priimant pareiškimą teismas turi patikrinti, ar įsakymas galės būti priimtas visais įsakymo turinio aspektais.

Įstatymas riboja teismo įsakymo apskundimo teisę (CPK 436 str. 7 d.). Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tačiau teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.), o teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi, t.y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.). Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią atsisakymui pilna apimtimi priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą pakanka, kad būtų pareikštas nepagrįstas reikalavimas tik dėl papildomos prievolės (netesybų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimybės išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies pareikštų reikalavimų nėra, nes, neišdavus teismo įsakymo dėl bylinėjimosi išlaidų, o taip pat abejojant, ar gali būti laikomos pakankamai pagrįstos išlaidos dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų paieškų, pats ieškovas praranda teisę į apeliaciją. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kreditoriaus pareiškime reiškiamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra aiškiai nepagrįstas, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo visų reikalavimų apimtyje (CPK 435 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškimą dėl įsakymo išdavimo palieka kreditoriui teisę kreiptis į teismą, patikslinus pareikštus reikalavimus dėl įsakymo išdavimo, arba siekiant prisiteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas, jei kreditorius laiko, kad jos yra pagrįstos, kreiptis į teismą su ieškiniu. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė