- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 1-2850-865/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00773-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- R. M., J. Š.
- Advokatai
- Birutė Strimaitytė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. M. mušdamas nesunkiai sužalojo artimąjį giminaitį, nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2013-12-14 apie 19.00 val., vartojant alkoholį, bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu tėvui R. M. sudavė 2 smūgius kumščiu į veidą, po to paėmęs metalinį žarsteklį juo sudavė vieną kartą į kaktą, nuo ko nukentėjusysis R. M. parkrito ant grindų, tęsdamas savo veiką gulinčiam tėvui R. M. kojomis sudavė ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. M. odos nubrozdinimą viršugalvio kairėje pusėje, muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, krūtinės ląstos kairės pusės VI-o šonkaulio lūžį, poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą nugaros kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairio klubo srityje, kas visumoje dėl kairės pusės VI-o šonkaulio lūžio vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, toliau tęsdamas savo veiką J. Š., bandančiai apginti savo sugyventinį R. M., metaliniu žarstekliu sudavė vieną smūgį į krūtinę-šoną ir ne mažiau 10 smūgių kumščiais į abejas rankas, nuo ko J. Š. neišlaikiusi pusiausvyros atsitrenkė į durų rankeną ir susimušė kaktą, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. Š. kaktos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, daugybines poodines kraujosruvas abejose rankose, abipus krūtinės ląstos srityse, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva pilvo sienos dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą dešinio kelio sąnario srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, parodė, jog tėvas pirmas pradėjo jį mušti, o jis gindamasis sudavė porą smūgių, tada jis, V. M., nukrito, o J. Š. išbėgo konflikto pabaigoje, kai viskas baigėsi, jos nemušė. Atsakydamas į klausimus parodė, jog tyrimo metu teisingai nurodė, jog šis įvykis nutiko 2013-12-14. Susitiko su tėvu, sėdėjo virtuvėje, gėrė alų, po to atėjo jo žmona jį pakviesti namo. Kada ji išėjo, tėvas pradėjo ant jos keiktis necenzūriniais žodžiais. Tada jis pradėjo ją ginti, o tėvas jam iš nugaros sudavė smūgius, tempė jį atgal ir padėjo mušti. Muštynių pabaigoje išbėgo J. Š., paėmė metalinį daiktą ir sudavė jam smūgį į koją. J. Š. paėmė metalinį žarsteklį. Paskui jis išėjo namo, atvažiavo GMP (greitoji medicinos pagalba), jį apžiūrėjo, bet į ligoninę nevažiavo, nes neskaudėjo. Buvo nelabai daug išgėręs. Sutinka su alkotesterio rezultatu. Tėvas gėrė su juo, bet jis jau prieš tai buvo išgėręs. Tėvas sukėlė žodinį konfliktą, pradėjo keikti jo žmoną necenzūriniais žodžiais. Jis į tai reagavo žodžiu. J. Š. konflikto metu nebuvo, ji atėjo tik pabaigoje, konflikto ji nematė. Negyvena su tėvu. Šiuo metu ieško darbo, gyvena su žmona ir vaiku. J. Š. nesudavė nei vieno smūgio. Tėvui porą smūgių sudavė į galvą, o kiek tas jam, nepamena. Tėvas jam trenkė dar į nosį, bėgo kraujas, nosis lūžusi nebuvo. Kai jis išėjo, močiutė stovėjo prie durų. J. M. jo močiutė, ji pačio konflikto nematė. Su J. Š. nebendrauja, su tėvu bandė bendrauti, bet neišėjo. Taikytis su tėvu bandė, bet neišėjo. Po šio įvykio jie buvo parašę pareiškimą, kad jis kabinėjasi necenzūriniais žodžiais, bet byla buvo nutraukta. Konfliktai tęsiasi. Gal girta pati J. Š. nukrito, nežino, kaip ji susižalojo. Kai nuėjo pas tėvą, tėvas jį vaišino.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. M. parodė, jog kaltinamasis jo sūnus. Sūnus atėjo namo, sėdėjo virtuvėje, o jis kambaryje, jis visada kada užeidavo, pasibelsdavo, o čia paskambino telefonu ir pasakė, jog išeitų, jis virtuvėje. Jis, R. M., atėjo, J. Š. irgi išėjo. Jis, R. M., su juo susitaikė, davė alaus, J. Š. valgyti. Paskui atėjo sūnaus žmona, atidarė duris ir pasakė, jog eitų namo. Sūnus ją pasiuntė, kalbėjimo tonas po paskutinio butelio pakilo, suprato, kad bus ne taip, negerai. Kai jis, R. M., pakilo eiti, sūnus jam sudavė į nosį, jis nukrito. Tada tas pasilenkė, netoli gulėjo žarsteklis, dėjo jam į galvą, tada pradėjo spardyti. Išgirdo, kaip J. Š. pasakė, ką daro, tada tas pasakė, jog še ir jai, ir ją sumušė. Atsakydamas į klausimus parodė, jog J. Š. mušė visaip ir rankomis, ir kojomis. J. Š. gynėsi, sakė, ką tas daro. Tai ne pirmas toks atvejis, jis sūnui dovanodavo, galvojo, kad žmogus supras, nes vedė. Nežino, kodėl tokie konfliktai, sūnus nedirba. Neskaičiuoja, kiek jam sudavė smūgių sūnus, bet daug. Jie kalbėjosi visokiomis temomis, paskui sūnus pakėlė toną. Pradžioje jam sudavė į nosį, jis nukrito, tada pašoko ir puolė į lauką, o sūnus žarsteklį ir į lauką. J. Š. matė situaciją. Ji girdėjo, kad tas rėkė, jis, R. M., rėkė. Sakė, ką daro su tėvu, užmuš. Močiutė nėjo, jų nematė po įvykio. Kai atėjo kaltinamojo žmona, ji atidarė duris ir pasakė sūnui, jog eitų namo, ir viskas, daugiau jos nebuvo. J. Š. šiandien temperatūra, nežino, ar ji buvo pas daktarę. Sūnus ją spardė. Jis gulėjo ant žemės, buvo sulaužytas šonkaulis ir praskelta galva, kai sūnus pradėjo mušti J. Š.. Gavo J. Š. apie 18 smūgių, buvo labai sumušta. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Buvo vienoje ligoninėje, paskui jį vežė į kitą ligoninę. J. Š. važiavo kaip lydintis asmuo kartu į ligoninę su juo. Ar sūnui buvo iškviesta GMP, nežino. Į policiją dėl sūnaus elgesio nesikreipė.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. Š. parodė, jog kaltinamasis jos sugyventinio sūnus. Buvo šeštadienis, ji su R. sėdėjo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Paskui R.telefonu paskambino jo sūnus ir pasakė, kad sėdi ir laukia jo virtuvėje, atnešė akumuliatoriaus pakrovėją. R. išėjo, pasakė, jog turi truputį alaus, pavaišins sūnų ir jie išėjo į virtuvę gerti. Iš pradžių kalbėjosi gražiai, V. buvo stipriai išgėręs, kai atėjo. Paskui pokalbis pasikeitė, kalbėjosi, kad vienas kitam nepadeda, R. pasakė, jog eitų dirbti, ko visada „melžia“ močiutę. Po to jie pradėjo konfliktuoti, vienas kitą keikti. R. rūkė, labai nervinosi, aiškino vienas kitam, kad ne tėvas ir ne sūnus. Paskui V. pagriebė R. už apykaklės ir ištraukė į koridorių, koridoriuje mušėsi vienas su kitu. Tada V. paėmė metalinį žarsteklį ir trenkė tėvui į galvą. R. nukrito ir pasakė, jog neliestų Janės, V. pasakė, kad ir ji gaus. Tada vėl pagriebė žarsteklį ir kirto jai su žarsteklius. Ji užsidengė veidą. R. tikriausiai prarado sąmonę, nes jam labai bėgo kraujas. Ji pradėjo rėkti, ką daro, užmuš. V. toliau žvėriškai spardė tėvą, buvo su minkštais sportbačiais. Paskui V. kumščiavo jai į rankas, sumušė pilvą, tada ji susimušė kaktą į durų rankeną, nes bandė uždaryti duris. Tada Valdemaras jai dar trenkė su dviračiu ir aiškino, kad ją užkas. Po to ji išbėgo į lauką, pabeldė mamai į langą, mama išėjo į kiemą ir pradėjo rėkti jog, jie pijokai. Jai pasakė, ar mato, kad ji, J. Š., blaivi, o tėvas su sūnumi gėrė alų kartu. Motina pasakė, jog kviestų greitąją pagalbą. Ji buvo šoke, iškvietė policiją, bet V. buvo pabėgęs. Atsakydama į klausimus parodė, jog po šio įvykio V. net nebuvo atėjęs. Ji laukė, jei jis būtų tai padaręs, atsiprašęs, ji gal būtų net nerašiusi pareiškimo, bet jai buvo labai bloga, po įvykio R. jai suleido raminamųjų, paskui jį lydėjo į ligonines ir naktį parvežė taksi namo. Gydytojai pasakė pasidaryti nuotrauką, nes jai viską skaudėjo. Jai padarė rentgeną, pamatė juodas rankas, buvo visa sumušta, po kiek laiko mėlynės praėjo, o ranką skauda iki šiol. Tepa ranką tepalais, ėjo pas chirurgą, padarė nuotrauką, nuo balandžio 5 d. stovi pas A. traumatologą eilėje, lapkričio pabaigoje laukia magnetinis rezonansas ir operacija. Ji įsijungė į konfliktą, kai R. iš virtuvės ištempė į koridorių Valdemarą ir prasidėjo muštynės, ji buvo virtuvėje, kai jie gėrė alų, nebuvo. Ji blaivus žmogus, nešė sumuštinius, viską girdėjo. Iš anksto žinojo, kad bus konfliktas, nes Valdemaras labai susijaudinęs atėjo. Ji nešė sumuštinius jiems. Ne viską atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Į ją metė dviratį V.. Ikiteisminio tyrimo metu to nepasakė, nes buvo tokiame šoke. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, bet kada konkrečiai, nepamena. Du kartus davė parodymus, pirmadienį davė parodymus. Į medikus kreipėsi pirmadienį anksti ryte, nes kai atvyko greitoji pagalba, ji tik pasakė, kad yra sumušta. Pirmadienį iš ryto ėjo į polikliniką. Greitoji pagalba buvo iškviesta R.. Jai nereikėjo tuo metu greitosios, nes R. buvo visas kraujuotas.
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. C. parodė, jog iš salėje esančių asmenų nieko asmeniškai nepažįsta. Įvykio nepamena. Kaltinamąjį matė vieną kartą, bet visai iš kito iškvietimo, nežino, dėl ko pakviestas. Jo parodymai teisingi, kokia situacija buvo, taip ir buvo surašyta. Nepamena, ar teko bendrauti su J. Š..
Teisiamajame posėdyje liudytojas E. S. parodė, jog iš salėje esančių asmenų nieko asmeniškai nepažįsta, įvykio nepamena. Pagarsinus liudytojo V. C. tarnybinį pranešimą parodė, jog nieko daugiau nepamena. J. Š. nepamena. Sutinka su tarnybiniu pranešimu.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. M. parodė, jog kaltinamasis jos anūkas, nukentėjusysis sūnus. Jos sūnus padorus žmogus, dirba, visą laiką gaudavo atlyginimą, nebuvo girtuoklis. Jų namas iš dviejų galų, visada tikėjausi senatvėje iš sūnaus pagalbos, bet yra tokia patarlė, gera moteris ateis į namus ir padarys rojų, bloga moteris ateis į namus ir padarys pragarą. Atėjo sūnaus sugyventinė į namus, namuose prasidėjo alkoholis, sūnus prarado darbą, pinigus, namuose pragaras. Dėl alkoholizmo, dėl šios moters ir viskas nutiko. Atsakydama į klausimus parodė, jog tąkart ji buvo lauke ir matė, kaip jos sūnus tvarkė automobilį sūnui, viskas buvo gražu. Jos anūkas gyvena atskirai, turi jauną šeimą, ji niekada nemanė, kad jis bus čia pas tėvą namuose. Ji įūrėjo televizorių namuose, kaip pamatė, kad bėga anūko žmona, pasidarė aišku, kad jos vyro nėra namuose. A. atidarė duris, o ji nežinojo, kad sūnus pakvietė savo sūnų gerti, nuo to prasidėjo bėda. A. beldė į duris, stovėjo tarpduryje ir sakė, kad vyras eitų namo. Ji neužėjo į vidų pas sūnų. A. greitai išėjo namo ir nuo to momento prasidėjo konfliktas. Girdėjo, kaip pradėjo įžeidinėti sūnaus žmoną, nuo tos moters (J. Š.) viskas prasidėjo, pradėjo pyktis tėvas su sūnumi. Ji į namus neužėjo, viskas prasidėjo nuo to, kad pradėjo įžeidinėti anūko žmoną. Išėjo į lauką, sūnaus sugyventinė atidarė duris, ji nežino jos vardo, sūnus buvo visiškai girtas, ji iškart prie šios moters, nes ji žinojo, kad ten alkoholizmas, pasakė šiai moteriai (J. Š.), kada nustos gerti, ji sakė, kad negėrė. Tada atvažiavo greitoji pagalba, J. Š. nebuvo nei sumušta, nei apdraskyta. Ji, J. M., tik pakalbėjo su šia moterimi, o ne su sūnumi, kad jai skaudu, jog o sūnus geria namuose. Jai 73 metai. Ji nebuvo viduje konflikto metu, įėjo ir tik kalbėjo su J. Š.. Jokių sužalojimų pas ją nematė. J. Š. po įvykio nebuvo sužalota. Po įvykio savo anūko nematė. Jos anūkas turi žmoną ir mažą vaiką. Anūkas ramus, antri meti gyvena su žmona, kūdikį, kuris tik gimė. Anūkas labai rūpinasi savo šeima.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4223/13 (01) nurodyta, kad R. M. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas viršugalvio kairėje pusėje, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, krūtinės ląstos kairės pusės VI-o šonkaulio lūžis, poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas nugaros kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairio klubo srityje. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės pusės VI-o šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Vertinant sužalojimus atskirai, krūtinės ląstos kairės pusės VI-o šonkaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai – nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 8-iais trauminiais poveikiais. Iš jų nemažiau vieno smūgio į kaktos kairę pusę, padarant muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose. Muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, atsižvelgiant į jos ilgį, formą, būdinga smūgio kietu, buku, pailgu daiktu sudavimui, jos pasekoje galėjo susidaryti poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Likusieji kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, kuris būdingas griuvimui, galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkus kūno sritimis į kietus bukus paviršius. Tačiau atsižvelgiant į pastarųjų sužalojimų kiekį, skirtingą jų lokalizaciją kūno paviršiuose, visų jų atsiradimą vienmomentiniu griuvimu paaiškinti negalima. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais, bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2013-12-14). (b.l. 33, 34 )
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4224/13 (01) nurodyta, kad J. Š. padaryti šie kūno sužalojimai: kaktos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, daugybinės poodinės kraujosruvos abejose rankose, abipus krūtinės ląstos srityse, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva pilvo sienos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu, galimai, įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-12-14).Atsižvelgiant į J. Š. nustatytų sužalojimų kiekį, skirtingą jų lokalizaciją bei išsidėstymą kūno paviršiuose, visų jų atsiradimą griuvimu paaiškinti negalima. Kaktos kairės pusės sumušimas, didesnės poodinės kraujosruvos rankose, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva pilvo sienoje, poodinė kraujosruva dešiniame kelyje galėjo gautis ir griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus pavršius. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, neribotą, ribotą bei pailgą ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 52, 53).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1283/14 (01), remiantis J. Š. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į specialisto išvados Nr. G 4224/13 (01) duomenis, duota išvada, kad J. Š., po 2013-12-14, galimai, patirtų kūno sužalojimų, 2014-03-20 VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje gydytojo neurologo diagnozuotą įtampos galvos skausmą tiesiogiai susieti su aukščiau minėto įvykio pasekmėmis negalima, nes diagnozė paremta tik subjektyviais nukentėjusiosios skausminiais nusiskundimais bei pojūčiais. 2014-04-04 chirurgo diagnozuotą dešinio peties sąnario raiščio plyšimą netvirtina nei pateikti tyrimui radiologiniai, nei gydytojas ortopedas-traumatologas, konsultavęs J. Š. 2014-05-07 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir diagnozavęs tik šio sąnario artrozę (degenaricinius sąnario pakitimus), kurie nėra siejami su J. Š. nustatytais kūno sužalojimais po nagrinėjamu įvykiu. Vienintelis objektyvus tyrimas, tvirtinantis sąnario raiščių plyšimą – tai magnetinio branduolinio rezonanso (MBR) tyrimas, kurį iki šiol J. Š. neatliko. Net ir atlikus šį tyrimą šių metų rugpjūčio mėnesį ir pasitvirtinus raiščio plyšimui, pats tyrimas būtų neinformatyvus tikslaus raiščio plyšimo laiko nustatymui (pernelyg didelis laiko tarpas praėjęs nuo įvykio), kad būtų galima jį tiesiogiai susieti su nagrinėjamu įvykiu. Nesant objektyvių, tiesiogiai su nagrinėjamu įvykiu siejamų pasekmių, nėra ir objektyvaus pagrindo keisti sveikatos sutrikdymo mastą. (b.l. 61-63).
Įvykio vietos apžiūros 2013-12-15 metu nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, medinis namas. Užėjus per pagrindines medines įėjimo duris yra koridorius, šalia durų iš dešinės pusės stovi skalbimo mašina, šalia jos stovi metalinis strypas. Iš dešinės pusės yra praėjimas į kambarį, tiesiai yra uždarytos durys virtuvę. Šalia guli maišas, ant kurio yra raudonos dėmės-kraujo dėmės. Ant medinių grindų yra kraujo pėdsakai. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas metalinis strypas (b.l. 17, 18).
Daikto apžiūros 2013-12-17 metu nustatyta, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimtas koridoriuje metalinis strypas yra bendrai 92 cm ilgio, 1,2 cm diametro, vienas strypo galas išlenktas-užlenktas 8 cm ilgio, kitame gale metalinė 2,9x5,2 cm dydžio plokštelė (b.l. 19, 20).
Kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino, parodė, jog tėvas pirmas pradėjo jį mušti, o jis gindamasis sudavė porą smūgių. Muštynių pabaigoje išbėgo J. Š., paėmė metalinį daiktą ir sudavė jam smūgį į koją. Nukentėjusysis R. M. parodė, jog kai jis, R. M., pakilo eiti, sūnus jam sudavė į nosį, jis nukrito. Tada tas pasilenkė, netoli gulėjo žarsteklis, dėjo jam į galvą, tada pradėjo spardyti. Išgirdo, kaip J. Š. pasakė, ką daro, tada tas pasakė, jog še ir jai, ir ją sumušė. Mušė visaip ir rankomis, ir kojomis. Neskaičiuoja, kiek jam sudavė smūgių sūnus, bet daug. Nukentėjusioji J. Š. parodė, jog V. pagriebė R. už apykaklės ir ištraukė į koridorių, koridoriuje mušėsi vienas su kitu. Tada V. paėmė metalinį žarsteklį ir trenkė tėvui į galvą. R. nukrito ir pasakė, jog neliestų Janės, V. pasakė, kad ir ji gaus. Tada vėl pagriebė žarsteklį ir kirto jai su žarsteklius. Ji užsidengė veidą. R.tikriausiai prarado sąmonę, nes jam labai bėgo kraujas. Ji pradėjo rėkti, ką daro, užmuš. V. toliau žvėriškai spardė tėvą, buvo su minkštais sportbačiais. Paskui V. kumščiavo jai į rankas, sumušė pilvą, tada ji susimušė kaktą į durų rankeną, nes bandė uždaryti duris. Tada V. jai dar trenkė su dviračiu ir aiškino, kad ją užkas. Teisiamajame posėdyje liudytoja J. M. parodė, jog pačių muštynių nematė, atvažiavo greitoji pagalba, J. Š. nebuvo nei sumušta, nei apdraskyta. Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. M. nustatyti nesunkus kūno sužalojimai ir nežymūs kūno sužalojimai, jie išvardyti. Kita specialisto išvada J. Š. padaryti nežymūs kūno sužalojimai. Taigi, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina specialistų išvados, kuriomis nustatyti kūno sužalojimai. Būtinosios ginties situacijos čia nebuvo, tuo labiau, kad namuose buvo ir močiutė, kaltinamasis galėjo laisvai nutraukti konfliktą ir išeiti. Vietoj to jis smūgiavo tėvui ir vėliau įsijungusiai į konfliktą J. Š.. Liudytoja J. M. teigia, jog ant J. Š. nematė jokių sumušimo žymių. Ų ir galėjo nematyti, jeigu vizualiai nebuvo kraujo, be to, juk buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o ne sunkus. Paties kaltinamojo pozicija, jog jis gynėsi vertintina kaip jo gynybinė pozicija. Sužalojimų skaičius padarytas abiems nukentėjusiesiems, nustatytas specialistų išvadomis, rodo, jog smūgių buvo ne vienas. Taigi, kaltinamojo V. M. kaltė įrodyta išsamiais nukentėjusiųjų R. M., J. Š. parodymais, specialistų išvadomis, daikto apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolais. Kaltinamojo V. M. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei BK 140 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsakomybę sunkina neblaivumas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa už R. M. ir J. Š. gydymą kaltinamajam V. M. pareiškė civilinį ieškinį 228,65 Lt dydžio (b.l. 84-87). Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, priteistinas atlyginti iš kaltinamojo V. M..
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. M. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, jos smurtinės, baigtos, viena veika apysunkė, kita nesunki. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į pareikštą civilinį ieškinį, jo dydį, į kaltinamojo asmenybę: išsilavinimas vidurinis, šiuo metu registruojasi darbo biržoje, vedęs, vaikui 8 mėnesiai, įgalus, žmona nedirbanti, psichiatrinėse įstaigose nesigydė (b.l. 123, 124), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 122). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemoje pateiktais duomenimis nedirba (b.l.119), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 110-117), neteistas (b.l. 104, 105). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam V. M. už abi nusikalstamas veikas tikslinga skirti vienintelę numatytą sankcijoje bausmę - laisvės atėmimą, mažesnę kaip vidurkis, kurios vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atsižvelgiant, jog kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, t.y. nėra realiai atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmės, viena veika apysunkė, kita nesunki, dirbantis, turi mažametį vaiką, manytina, bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant laisvės atėmimo bausmės, suteikiant šansą kaltinamajam pasitaisyti, t.y. tikslinga atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį: per 3 mėnesius atsiprašyti nukentėjusiųjų (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas), 1 mėnesį dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas); neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 98-99), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti V. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti kaltinamajam subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį: per 3 mėnesius atsiprašyti nukentėjusiųjų (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas), 1 (vieną) mėnesį dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas); neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
VšĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. M. civilinio ieškovo naudai 228,65 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.