Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-256-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-17
Bylos Nr.
1A-617-256-2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01578-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Švedienė (pirm.), Stasys Punys, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
O. S., UAB “J”
Civilinis ieškovas
UAB “T”, UAB “J”
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Nuorašas

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-256/2012

Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01578-2008-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.17.12.; 1.2.18.10.; 2.1.7.; 2.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

teisėjų Stasio Punio, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Mačiulaitienei,gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,nuteistajam O. S.,UAB “J” (duomenys pakeisti) atstovams Gintautui Vaclovui Martinkui, Laimai Šarkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal UAB “J” (duomenys pakeisti) ir nuteistojo O. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. nuteistas:

pagal BK 208str. 1d. 20 MGL (2600 Lt) bauda;

pagal BK 222str. 1d. 40 MGL (5200 Lt) bauda.

Bausmes subendrinus BK 63str. 4d. tvarka galutinė nustatyta 50 MGL (6500 Lt) bauda.

Civilinių ieškovų UAB “T” (duomenys pakeisti) ir UAB “J” (duomenys pakeisti) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. nuo 2004-01-14 iki 2008-10-08 būdamas UAB “T” (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios adresu Linkmenų g. 28, Vilniuje, generaliniu direktoriumi ir pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21str. būdamas atsakingas už UAB “T” (duomenys pakeisti) apskaitos organizavimą, nuo 2005-01-01 iki 2008-10-08 eidamas ir UAB “T” (duomenys pakeisti) kasininko pareigas, ir pagal 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30p. būdamas atsakingas už vykdomas kasos operacijas, nuo 2004-05-26 iki 2006-07-19 iš Ramūno ir R. J. pagal 2004-05-25 rangos darbų sutartį Nr. 08/0405, sudarytą tarp UAB “T” (duomenys pakeisti) ir R. J., gavęs 172 179 Lt sumą už UAB “T” (duomenys pakeisti) atliktus darbus ir patiektas prekes, tyčia, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6str. 2d., kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12str. 1d., kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12str. 4d., kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3p., kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, 16p., kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nuo 2004-07-08 iki 2007-02-02 išrašė kasos pajamų orderius tik 113 500 Lt, gautų iš R. ir R. J., sumai, tačiau likusiai iš R. ir R. J. gautų piniginių lėšų daliai - 58 679 Lt sumai – kasos pajamų orderių neišrašė, į kasos knygą šios pinigų sumos neįrašė, t.y. į UAB “T” (duomenys pakeisti) apskaitą neįtraukė iš R. ir R. J. pagal minėtą 2004-05-25 rangos darbų sutartį Nr. 08/0405 už UAB “T” (duomenys pakeisti) atliktus darbus ir patiektas medžiagas gautų 58 679 Lt piniginių lėšų. Be to, O. S., pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6str. 2d., kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, į UAB “T” (duomenys pakeisti) apskaitą tyčia neįtraukė UAB “A” (duomenys pakeisti) bendrovei “T” (duomenys pakeisti) 2008-07-04 išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ser. ARD Nr. 0118223, už prekes 710,30 Lt sumai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “T” (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2004 - 2008 metų laikotarpį.

O. S. nuteistas ir už tai, kad dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, t.y. nuo 2004-01-14 iki 2008-10-08 būdamas UAB “T” (duomenys pakeisti), į. k. 122898577, registruotos Mokslininkų g. 11, Vilniuje, veiklą vykdžiusios adresu Linkmenų g. 28, Vilniuje, generaliniu direktoriumi bei nuo 2005 m. vieninteliu šios įmonės akcininku, žinodamas, kad UAB “T” (duomenys pakeisti) nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija visą jos turimą turtą, kad atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė galimybių neturi, ir dėl šių priežasčių bendrovei “T” (duomenys pakeisti) akivaizdžiai gresia bankrotas (jis pats kaip įmonės vadovas 2008 m. rugpjūčio 8 ir 28 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB “T” (duomenys pakeisti) iškėlimo, 2008-09-22 iškelta UAB “T” (duomenys pakeisti) bankroto byla), neturėdamas galimybės patenkinti visų UAB “T” (duomenys pakeisti) kreditorių reikalavimų (Vilniaus apygardos teismas 2010-01-07 nutartimi patvirtino 457 724,85 Lt dydžio bankrutuojančios UAB “T” (duomenys pakeisti) kreditorinių reikalavimų sumą, 2008-07-31 datai įmonės turto vertė buvo tik 24 746 Lt), jis iš bendrovės kasos pagal 2008-07-04 ir 2008-07-14 kasos išlaidų orderius Nr. KIO-8.7.2 ir Nr. KIO-8.7.3 išsimokėjo sau 7000 Lt ir 4000 Lt, iš viso 11 000 Lt, kuriuos jis kaip UAB “T” (duomenys pakeisti) akcininkas pagal 2008-02-06 ir 2008-04-07 kasos pajamų orderius Nr. TK 0000102 ir Nr. TK 000104 buvo įnešęs į įmonės kasą atlyginimams išmokėti, prekėms ir paslaugoms pirkti, taip padengdamas UAB “T” (duomenys pakeisti) skolą jam pačiam kaip UAB “T” (duomenys pakeisti) atskaitingam asmeniui, bei 2008-07-31 išsimokėjo sau kaip UAB “T” (duomenys pakeisti) darbuotojui 2634,31 Lt darbo užmokestį, t.y. minėtais būdais jis patenkino tik vieno UAB “T” (duomenys pakeisti) kreditoriaus - savo paties - 13 634,31 Lt dydžio reikalavimus, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB “T” (duomenys pakeisti) kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą minėtai sumai, tuo jiems padarant 13 634,31 Lt dydžio turtinę žalą.

Šalies argumentai

UAB “J” (duomenys pakeisti) apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui išnagrinėti ieškovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-01-05 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje ir įpareigoti teismą išnagrinėti civilinį ieškinį iš esmės. Nurodo, kad prokurorė R. M. 2011-01-05 nutarimu nepagrįstai nutarė: nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, nesant O. S. ir kitų UAB “T” (duomenys pakeisti) atsakingų asmenų veiksmuose požymių nusikaltimų, numatytų BK 182str., 184str., 186str., 205str., 208str. 2d., 209str., 219str., 220str. 1d., 222str. dėl pinigų gavimo iš A. Ž., K. K., J. R. ir juridinių asmenų, išskyrus R. J., BK 223str. 1d. bei dalyje nusikaltimo, numatyto BK 220str. 2d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nutarimas buvo apskųstas Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui, skundas 2011-02-02 persiųstas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, kuri skundą persiuntė teismui. Teismas skundą prijungė prie bylos, tačiau procesinio sprendimo nepriėmė. UAB “J” (duomenys pakeisti) prašymą grąžinti bylą prokuratūrai, kad būtų išnagrinėtas skundas teismas atmetė. Buvo ignoruoti visi civilinio ieškovo prašymai dėl papildomų klausimų pateikimo O. S., papildomų įrodymų ištyrimo motyvuojant tuo, kad dėl to O. S. nebuvo perduotas teismui. Šie BPK pažeidimai, nepagrįstas ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl O. S. nusikalstamų veikų, neišnagrinėtas civilinio ieškovo skundas dėl prokurorės 2011-01-05 nutarimo nulėmė neteisingą teismo išvadą, kad kaltinimai O. S. dėl nusikalstamų veikų padarymo UAB „Jūratės korporacija“ atžvilgiu nepareikšti, ir UAB „Jūratės korporacija“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Nuteistasis O. S. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas nepilnai įvertino įrodymus, jo parodymus vertino kaip nepatikimus, tuo paneigdamas, kad buvo susitarimas tarp jo ir R. J.. UAB “T” (duomenys pakeisti) R. J. statytame objekte už atliktus darbus ir nupirktas medžiagas išrašė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą 169198,74 Lt sumai. Iš pakvitavimų matyti, kad R. J. ir R. J. O. S. sumokėjo 172179,2 Lt avansą statybai. Tarp faktiškai sumokėtų pinigų ir išrašytos sąskaitos faktūros yra 2980,46 Lt skirtumas, tačiau nepaisant to R. J. pasirašė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, t.y. pasirašė dokumentą, kuriame nurodyta mažesnė pinigų suma nei jis sumokėjo. Be to, yra skirtumai tarp pakvitavimuose ir kasos pajamų orderiuose nurodytų datų ir sumų. Kasos pajamų orderių buvo išrašyti 7 vnt., tame tarpe vienas R. J. vardu. Su R. J. buvo sutarta dėl delspinigių sumos, ko pasėkoje buvo išrašyta ir abiejų šalių pasirašyta delspinigių PVM sąskaita faktūra 55698,74 Lt sumai, tačiau R. J. parodė, kad dėl delspinigių šiai sumai susitarimo nebuvo, nors pasirašyti dokumentai rodo priešingai. Be to, R. J. parodė, kad UAB “T” (duomenys pakeisti) sumokėjo 192175 Lt, o ne 172175 Lt, skirtumas atsiradęs neva dėl iš jo atsiimto ir sunaikinto 20000 Lt kasos pajamų orderio, tačiau 2010-12-27 specialisto išvadoje parašyta, kad bendrovė “T” (duomenys pakeisti) 2000-06-21 Vilniaus apskrities VMI įsigijo 200 vnt. griežtos apskaitos dokumentų blankų - kasos pajamų orderius nuo LAB Nr. 3632381 iki LAB Nr. 3632580 (...) Tarp tyrimui pateiktų sugadintų ir nepanaudotų specialių apskaitos dokumentų blankų sugadinto (ir buhalterinėje apskaitoje apskaityto) kasos pajamų orderio 20000 Lt sumai nebuvo, tą patvirtino ir specialistė D. B.. Nuosprendis paremtas Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje minimu aktu (2005 m. lapkričio 3 d. 210198 Lt), kuris neatitinka faktinėms aplinkybėms ir dėl to buvo anuliuotas. Minėtame akte parašyta, kad „Užsakovas” (R. J.) „Rangovui” (UAB “T” (duomenys pakeisti)) sumokėjo 163000 Lt, o pagal pateiktus R. J. pakvitavimus matyti, kad 2005 m. lapkričio 3 d. R. J. buvo sumokėta 143000 Lt suma. Be to, nėra jokių sąmatų ar kitų priedų prie sutarties, kurie pagrįstų rangos darbų sutartinės kainos padidėjimą nuo 175113 Lt iki 210198 Lt (skirtumas 35085 Lt). Nepaisant visų prieštaravimų, teismas rėmėsi R. J. parodymais, kuriais jis neigia buvusį žodinį susitarimą, kad tik dalį darbų atliks UAB “T” (duomenys pakeisti), kitus darbus atliks fiziniai asmenys su verslo liudijimais, ko pasėkoje atsirado skirtumas tarp faktiškai R. J. sumokėtų pinigų ir pinigų, įneštų į UAB “T” (duomenys pakeisti) kasą. Be to, dalyje pakvitavimų (29175 Lt sumai) neįrašyta kokiam tikslui ar už ką pinigai buvo mokėti. Apelianto nuomone, negalima visiškai atmesti to fakto, kad R. J. yra UAB „K” (duomenys pakeisti) vadovas ir turi atitinkamą kompetenciją buhalterinėje apskaitoje. Be to, specialisto išvada nustatyta, kad UAB “T” (duomenys pakeisti) piniginių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais turėjo tik 2004-03-31 ir 2004-04-30, o laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-07-31 pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais pagal visus turimus UAB “T” (duomenys pakeisti) įsipareigojimus piniginių lėšų nepakako. Taigi, praktiškai per visą laikotarpį kol jis buvo UAB “T” (duomenys pakeisti) direktoriumi įmonės finansinė padėtis nebuvo lengva, todėl jis negalėjo 2008 metų finansinės situacijos išskirti kaip akivaizdžiai priešbankrotinės. Pinigus darbuotojų atlyginimams jis skolinosi iš K. S., kuriuos įnešė į bendrovės kasą, ką patvirtina ir kasos dokumentai, skolinosi terminuotai. Galutinis atsiskaitymo terminas buvo 2008 m. gegužės 26 d. Kadangi K. S. suteikė tikslinę paskolą, todėl pirmiausia turėjo grąžinti suteiktą paskolą. Tuo metu galiojusio Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3str. buvo nustatyta, kad kai piniginiams įsipareigojimams nepakanka piniginių lėšų, pirmiausia turi būti vykdomos su darbo santykiais susijusios išmokos. Jei jis to nebūtų padaręs, tai šiuo metu pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai būtų 11 000 Lt didesni (tarp šiuo metu esančių pirmos eilės kreditorinių reikalavimų yra ir jo 13890,94 Lt kreditorinis reikalavimas), todėl įstatymo jis nepažeidė. Be to, nesutinka su teiginiu, kad į apskaitą tyčia neįtrauktos UAB „Ardena” bendrovei UAB “T” (duomenys pakeisti) išrašytos 710,3Lt sumai PVM sąskaitos faktūros. Teismas neatsižvelgė į tai, kad medžiagas jis pirko už asmeninius pinigus, todėl UAB “T” (duomenys pakeisti) nuostolio nepatyrė, o sąskaita buvo neįtraukta dėl neapdairumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

UAB “J” (duomenys pakeisti) apeliaciniame skunde nurodė, kad byla jos atžvilgiu išnagrinėta neteisingai, nes 2008-07-16 pradėtas ikiteisminis tyrimas UAB ,,T“ (duomenys pakeisti) atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, galimai padarytų UAB ,,J“ (duomenys pakeisti) atžvilgiu. Prokuratūra 2011-01-05 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje nesant O. S. ir kitų UAB “T” (duomenys pakeisti) atsakingų asmenų veiksmuose požymių nusikaltimų, numatytų BK 182str., 184str., 186str., 205str., 208str. 2d., 209str., 219str., 220str. 1d., 222str., BK 223str. 1d. bei dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 220str. 2d., suėjus senaties terminui. Šis nutarimas nėra panaikintas. Taigi, minėtu nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl žalos padarymo UAB ,,J“ (duomenys pakeisti) yra nutrauktas, nuo 2011-01-05 UAB ,,J“ (duomenys pakeisti) šioje byloje neteko civilinio ieškovo statuso, ir tik per klaidą buvo laikoma civiliniu ieškovu. Esant tokioms aplinkybėms UAB “J” (duomenys pakeisti) apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir jais remiantis padarė pagrįstą išvadą, kad O. S. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimų, numatytų BK 208str. 1d., 222str. 1d., sudėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 208str. 1d. atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. BK 208str. 1d. nustatytos nusikalstamos veikos vienas iš objektyviųjų požymių – pavojinga veika – reiškiasi vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimu arba užtikrinimu. Būtinaisiais objektyviaisiais požymiais yra dvi aplinkybės - sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nusikalstamos pasekmės – turtinė žala ir (ar) negautos pajamos kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti. Turi būti nustatytas priežastinis ryšis tarp pasirinkto kreditoriaus (kreditorių) reikalavimų patenkinimo ir atsiradusios turtinės žalos likusiems kreditoriams. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymo momento (materialioji sudėtis). Šio nusikaltimo subjektas yra specialusis – tik įmonės vadovai ar įgaliotieji atstovai.

Subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai įmonės vadovas supranta, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki arba nemoki, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, kad sąmoningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, jog dėl to kiti kreditoriai patirs ar gali patirti žalą, ir to nori. Esant netiesioginei tyčiai įmonės vadovas nenori, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirastų žala kitiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti.

Nuteistasis O. S. neigia kaltę dėl to, kad žinodamas, jog bendrovė nemoki, pradelsti įsipareigojimai viršija turimą turtą, atsiskaityti su visais kreditoriais neturi galimybių ir akivaizdžiai gresia bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno kreditoriaus - savo paties - 13 634,31 Lt dydžio reikalavimus, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB “T” (duomenys pakeisti) kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą minėtai sumai, tuo jiems padarant 13 634,31 Lt dydžio turtinę žalą. Apelianto kaltė įrodyta jo paties, liudytojo A. V. parodymais, specialistų išvadomis ir kita bylos medžiaga.

Iš VRM CDB duomenų matyti, kad UAB “T” (duomenys pakeisti) direktoriumi nuo 2004-01-28 iki 2008-10-08 buvo O. S. (t.7 b.l.71-74). Šią aplinkybę teisme patvirtinto ir pats O. S., kuris parodė, kad minėtu laikotarpiu buvo UAB “T” (duomenys pakeisti) direktorius ir kasininkas, todėl buvo atsakingas už UAB “T” (duomenys pakeisti) apskaitos organizavimą, kasos dokumentų išrašymą. Be to, parodė, kad 2008-07-04 ir 2008-07-14 išsimokėjo sau atlyginimą (t.17 b.l.8).

Liudytojas A. V. parodė, kad nuo 2005-01-03 iki 2008-10-22 būdamas UAB “T” (duomenys pakeisti) vyriausiuoju buhalteriu matė, kad nuosmukis prasidėjo 2008 m. birželio – liepos mėnesiais, darbuotojai jau nuo gegužės mėnesio negaudavo darbo užmokesčio. 2008 m. žiemą buvo pasirašytos preliminarios sutartys, tačiau dėl krizės klientai jų atsisakė, ir įmonės veikla sustojo dėl pinigų trūkumo. 2008 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį buvo pradėti ruošti dokumentai dėl bankroto bylos iškėlimo. 2008 m. vasario ar balandžio mėn. O. S. į bendrovės kasą įnešė 11 000 Lt. Kadangi bendrovė O. S. buvo skolinga minėtą pinigų sumą, jis pats tą sumą vėliau išsiėmė iš kasos (t.10 b.l.3-8, t.17 b.l.11).

Iš specialisto išvados matyti, kad 2008-07-03 UAB “T” (duomenys pakeisti) įsiskolinimas O. S. sudarė 11 000 Lt, kadangi 2008-02-26 jis pagal kasos pajamų orderį ser. TK Nr. 0000102 įnešė į kasą 4000 Lt, o 2008-04-07 pagal kasos pajamų orderį ser. TK Nr. 0000104 – 7000 Lt. Taigi, minėti pinigai buvo panaudoti skolos O. S. grąžinimui. 2008-07-31 pinigų likutis kasoje sudarė 2156,99 Lt. Pagal 2008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą ser. GEA Nr. 5999142 už mobilų telefoną Nokia O. S. įnešė į bendrovės kasą 1132,16 Lt. Iš minėto likučio ir pinigų, įneštų už telefoną, 2008-07-31 O. S. išmokėtas 2634,31 Lt darbo užmokestis. Vertinant UAB “T” (duomenys pakeisti) piniginių lėšų likutį kasoje bei banko sąskaitose ir įsipareigojimų dydį kiekvieno mėnesio paskutinę dieną nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-07-31 UAB “T” (duomenys pakeisti) pakankamai lėšų pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais turėjo tik 2004-03-31 ir 2004-04-30 dienomis. Piniginių lėšų kasoje ir bankų sąskaitose likučio per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-07-31, išskyrus minėtas datas, pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais pagal visus turimus įsipareigojimus nepakako. Remiantis pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB “T” (duomenys pakeisti) pagal 2008-07-31 ir 2008-10-02 balansų duomenis buvo nemoki (t.8 b.l.17-93).

VMI specialistė D. B. teisme parodė, kad pagal bendrovės pateiktą materialiai atsakingų asmenų atsiskaitymų žurnalą už 2008 metus nustatyta, kad O. S. 2008 m. vasario 26 d. pagal kasos pajamų orderį TK Nr. 0000102 įnešė į bendrovės kasą 4000 Lt ir 2008 m. balandžio 7 d. pagal kasos pajamų orderį TK Nr. 0000104 – 7000 Lt. Šie pinigai buvo panaudoti įmonės apyvartinėms lėšoms, t.y. atlyginimams, prekėms ir paslaugoms apmokėti. 2008 m. liepos mėn. iš įmonės kasos buvo atsiskaityta su O. S. 11 000 Lt sumai: 2008-07-04 jam išmokėta 7000 Lt, 2008-07-14 – 4000 Lt. Iš pateikto balanso matyti, kad įmonėje finansinė padėtis buvo sunki, jau nuo 2007 m. įmonė veiklą vykdė nuostolingai (t.10 b.l.1-2, t.17 b.l.17).

Taigi neginčytinai nustatyta, kad 2008 m. liepos mėnesį, t.y. kai O. S. 2008-07-04 buvo išmokėta 7000 Lt, 2008-07-14 – 4000 Lt bei 2008-07-31 išmokėtas 2634,31 Lt darbo užmokestis, UAB “T” (duomenys pakeisti) ekonominė padėtis tikrai buvo sunki ir grėsė bankrotas, ką neabejotinai suprato ir pats O. S., kadangi bendrovės vadovo statusas jį įpareigoja žinoti apie įmonės finansinę padėtį. Remiantis 2008-07-31 UAB “T” (duomenys pakeisti) balansu, O. S. pasirašytu 2008-08-08 pareiškimu teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir prie jo pateiktu pranešimu, 2008-07-31 bendrovės įsipareigojimai viršijo visą turtą, kuris buvo 24 746 Lt, o įsipareigojimai – 419 880 Lt. Specialisto išvada nustatyta, kad iš esmės visas turtas, kuris buvo 2008 m. pradžioje, nusirašė 2008 m. birželio mėn., kuomet O. S. už dar anksčiau atliktus darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras R. J., A. Ž., K. K. ir J. R., nors pinigai už tuos darbus buvo gauti žymiai anksčiau, t.y. būtent 2008 m. birželio mėn. didžiosios UAB “T” (duomenys pakeisti) balanse įrašyto turto dalies nebeliko, apie ką žinojo ir pats O. S., nes būtent jis tas sąskaitas faktūras išrašė.

Liudytojas A. V. bei pats apeliantas parodė, kad jau keletą mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo darbuotojams nebuvo mokami atlyginimai, vėlavo atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija ir Sodra, vyko priverstiniai išieškojimai į valstybės biudžetą, todėl UAB “T” (duomenys pakeisti) ekonominė padėtis buvo sunki. O. S. taip pat parodė, kad įnešė 11 000 Lt darbuotojų atlyginimų išmokėjimui, nes įmonė neturėjo lėšų, kas parodo, kad jau tuomet įmonės ekonominė padėtis buvo sunki. Tą aplinkybę, kad UAB “T” (duomenys pakeisti) buvo nemoki, jai grėsė bankrotas patvirtina O. S. pasirašytas 2008-08-08 pranešimas teismui, pateiktas kartu su 2008-08-08 pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodyta, kad 2008-07-31 UAB “T” (duomenys pakeisti) įsipareigojimai sudarė 421 256,88 Lt, iš jų neišmokėtas darbo užmokestis – 42 687,99 Lt, mokesčiai valstybinei mokesčių inspekcijai – 146 200,70 Lt, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 35 669,88 Lt, skolos tiekėjams ir gauti išankstinai apmokėjimai – 196 698,31 Lt, kad didžioji dalis įsipareigojimų ir skolų pradelsta atsiskaityti daugiau nei 100 dienų. Be to, 2008-03-15 VSDFV Vilniaus skyrius areštavo UAB “T” (duomenys pakeisti) turtą prievolėms Sodrai įvykdyti už 2008 m. sausio ir vasario mėn., 2008-05-16 ir 2008-07-21 sprendimais priverstine tvarka buvo išieškomos UAB “T” (duomenys pakeisti) skolos VSDFV biudžetui, 2008-06-12 mokesčių inspekcijos sprendimu – valstybės biudžetui. Šie įrodymai patvirtina, kad 2008 m. liepos mėnesį UAB “T” (duomenys pakeisti) ekonominė padėtis buvo sunki ir ji buvo nemoki.

Iš to, kad bendrovė yra nemoki, negalėjo laiku atsiskaityti su darbuotojais, biudžetu, darytina išvada, kad jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nes, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu, būtent šios aplinkybės ir yra pagrindai pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtent tai, kad dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo UAB “T” (duomenys pakeisti) grėsė bankrotas, patvirtina O. S. 2008-08-08 ir 2008-08-28 pakartotinis kreipimaisi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2008-09-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla ir konstatuota, kad UAB “T” (duomenys pakeisti) nemoki, vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus, turi įsiskolinimus biudžetui, jos įsipareigojimai viršija turtą ir didžioji dalis įsipareigojimų pradelsti daugiau kaip 100 dienų. Vilniaus apygardos teismo 2010-01-07 nutartimi UAB “T” (duomenys pakeisti) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas 457 724,85 Lt sumai, kurį sudaro pirmos eilės kreditoriai – 54 398,63 Lt, antros eilės kreditoriai – 263 029,43 Lt, trečios eilės kreditoriai – 140 296,79 Lt. Be to, iš specialisto išvados matyti, kad atsiskaityti su visais kreditoriais UAB “T” (duomenys pakeisti) turėjo galimybes tik 2004-03-31 ir 2004-04-30. Šie įrodymai patvirtina tai, kad 2008 m. liepos mėn. UAB “T” (duomenys pakeisti) neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

Taigi, neginčytinai nustatyta, kad O. S., žinodamas, kad UAB ,,Telktis“ yra nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija visą jos turimą turtą, kad atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė galimybių neturi ir dėl šių priežasčių bendrovei “T” (duomenys pakeisti) akivaizdžiai gresia bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų UAB “T” (duomenys pakeisti) kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno UAB “T” (duomenys pakeisti) kreditoriaus - savo paties - 13 634,31 Lt dydžio reikalavimus, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB “T” (duomenys pakeisti) kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą minėtai sumai, tuo jiems padarant 13 634,31 Lt dydžio turtinę žalą.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad iš K. S. jis terminuotai darbuotojų atlyginimams išmokėti pasiskolino 11 000 Lt, o kadangi ši paskola buvo tikslinė, todėl pirmiausiai turėjo ją grąžinti. Liudytojas K. S. parodė, kad 2008 m. vasario ir balandžio mėnesiais per du kartus O. S. paskolino 11 000 Lt. O. S. parodė, kad juos įnešė į bendrovės kasą ir naudojo įmonės reikmėms, o 2008-07-04 išmokėtus 7000 Lt ir 2008-07-14 išmokėtus 4000 Lt pasiėmė ne sau, o grąžino K. S.. Šios aplinkybės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 208str. 1d. įtakos neturi. Jei ir būtų nustatyta, kad K. S. paskolino pinigus įmonei UAB “T” (duomenys pakeisti), o O. S. būtų patenkinęs tik K. S. reikalavimus, taip išskirdamas jį iš kitų kreditorių, jo veiksmai vis tiek turėtų būti kvalifikuti pagal BK 208str. 1d.

Pirmosios instancijos teismas O. S. pagrįstai pripažino kaltu dėl to, kad dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams bei teisingai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 208str. 1d.

O. S. neigia kaltę dėl apgaulingo UAB ,,Telktis“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau jo kaltė įrodyta iš dalies jo paties parodymais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kita bylos medžiaga.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 222str. 1d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

O. S. kaltę dėl apgaulingo UAB “T” (duomenys pakeisti) apskaitos tvarkymo patvirtina R. J. pateikti pakvitavimai. Remiantis šiais pakvitavimais ir specialistų išvadomis nustatyta, kad R. J. O. S. namo statybai avansu sumokėjo 172 179 Lt, kasos pajamų orderiais apskaityta tik 113 500 Lt suma, gauta iš J, t.y. 58 679 Lt suma, pagal pakvitavimus J sumokėta O. S., yra neapskaityta. O. S. parodė, kad pakvitavimuose nurodytą sumą gavo iš J, tačiau dalį sumos, kuri buvo gauta už UAB “T” (duomenys pakeisti) atliktus darbus, jis apskaitė UAB “T” (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderiais, kita dalis nebuvo apskaityta (t.17 b.l.8-9).

Liudytojai Ramūnas ir R. J. parodė, kad O. S. sumokėjo visą minėtuose pakvitavimuose nurodytą sumą kaip įmonės direktoriui, kadangi statybos darbams atlikti buvo sudarę rangos darbų sutartį su UAB “T” (duomenys pakeisti). Specialistų išvadomis nustatyta, kad 2004-05-25 buvo pasirašyta statybos darbų rangos sutartis tarp R. J. ir UAB “T” (duomenys pakeisti). Liudytojai parodė, kad su jokiais kitais darbininkais per O. S. jie neatsiskaitinėjo, per jį pinigų neperdavinėjo, patys atsiskaitinėjo su asmenimis ar įmonėmis, kuriuos samdėsi. O. S. neorganizavo šių darbininkų darbo, pas juos nedirbo darbų vadovu ir už tai iš J negavo jokio atlygio, jie O. S. mokėjo tik už darbus, kuriuos atliko UAB “T” (duomenys pakeisti) (t.17 b.l.14-17). Šių liudytojų parodymus patvirtina tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pasirašytas tarp R. J. ir UAB “T” (duomenys pakeisti), atstovaujamos O. S., kuriame nurodyta, kad iki 2005-11-03 R. J. rangovui UAB “T” (duomenys pakeisti) sumokėjo 163 000 Lt, kitoje pusėje ranka įrašyti pakvitavimai apie O. S. gautas pinigų sumas (t.10 b.l.26-32). Tai įrodo, kad iki akto surašymo R. J. UAB ,,Telktis“ sumokėjo 163 000 Lt, o tuo tarpu įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityta tik 113 500 Lt. Akte nurodytą sumą R. J. sumokėjo būtent UAB “T” (duomenys pakeisti), ką akte savo parašu patvirtino O. S.. Iš pakvitavimų matyti, kad ir po tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto surašymo R. J. O. S. sumokėjo 24 000 Lt ir 1500 eurų (5179,20 Lt). Be to, R. J. parodė, kad O. S. nei jam, nei R. J. negrąžino sumokėtų pinigų. O. S. parodė, kad dalį pakvitavimuose nurodytų pinigų gavo iš J kaip UAB “T” (duomenys pakeisti) direktorius (t.17 b.l.8-9). Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad kitą dalį pakvitavimuose nurodytų pinigų jis gavo kaip fizinis asmuo.

Tai, kad UAB “T” (duomenys pakeisti) R. J. statomame objekte pagal statybos darbų rangos sutartį atliko darbų ne mažiau kaip 169 198,74 Lt sumai, patvirtina šiai sumai UAB ,,T“ (duomenys pakeisti) R. J. 2008-06-09 išrašyta PVM sąskaita faktūra ser. GEA Nr. 5999134, ir tą pačią dieną tai pačiai sumai surašytas atliktų darbų aktas. 2008-06-09 UAB “T” (duomenys pakeisti) surašytas ir pasirašytas medžiagų nurašymo aktas, kuriame nurodyta, kokiai sumai medžiagų ir įrengimų sunaudota R. J. objektui. Neskaitant atliktų darbų vertės vien medžiagų ir įrengimų sunaudota 154 323,63 Lt sumai, tačiau remiantis 2008-06-09 atliktų darbų aktu įrodyta, kad R. J. objekto statybai buvo sunaudota medžiagų ir mechanizmų tik 84 289,84 Lt sumai. 2008-06-09 defektų šalinimo akte nurodyta, kad taisant defektus UAB “T” (duomenys pakeisti) R. J. objektui sunaudojo medžiagų ir mechanizmų 32 303,9 Lt sumai, t.y. iš viso pagal abu aktus sunaudota medžiagų ir mechanizmų 116 593,74 Lt sumai. Iš bylos dokumentų matyti, kad vien medžiagų R. J. statomam objektui buvo nurašyta 37 729,89 Lt sumai daugiau nei jų buvo nurodyta atliktų darbų ir defektų šalinimo aktuose. Taigi, darytina išvada, kad UAB ,,Telktis“ gavo iš R. J. pinigus, kurie ir nebuvo apskaityti UAB “T” (duomenys pakeisti) kasoje. Nors O. S. teisme parodė, kad medžiagų apie 70 000 Lt sumai, t. y. tą skirtumą tarp sumų, nurodytų atliktų darbų akte ir medžiagų nurašymo akte, sunaudojo defektams šalinti, tačiau remiantis defektų aktu, tam sunaudota medžiagų ir mechanizmų tik 32 303,90 Lt sumai. Be to, liudytojas A. V. teisme parodė, kad visos į apskaitą įtrauktos medžiagos buvo nupirktos UAB “T” (duomenys pakeisti) vardu ir į atskirų objektų sandėlius, t.y. tokius buhalterinius registrus, paskirstytos pagal darbų vadovų nurodymus į atitinkamų objektų, kuriems tos medžiagos buvo nupirktos. Surašius atitinkamam objektui atliktų darbų aktą ir išrašius PVM sąskaitą faktūrą, naudojantis minėta programa buvo atspausdinamas medžiagų nurašymo aktas, į kurį įtraukdavo visas tam objektui skirtas medžiagas (t.17 b.l.11).

Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Jankauskai pinigų sumą, kuri UAB “T” (duomenys pakeisti) nebuvo apskaityta kasos pajamų orderiais, O. S. sumokėjo kaip UAB “T” (duomenys pakeisti) vadovui.

Iš specialisto išvados matyti, kad į UAB “T” (duomenys pakeisti) apskaitą nebuvo įtraukta UAB “A” (duomenys pakeisti) išrašyta 2008-07-04 PVM sąskaita faktūra ser. ARD Nr. 0118223 už prekes 710,30 Lt sumai (t.8 b.l.17-93). Liudytojas A. V. teisme parodė, kad jam kaip buhalteriui ši PVM sąskaita faktūra nebuvo pateikta, todėl į apskaitą jos neįtraukė (t.17 b.l.11). Liudytojas R. B. patvirtino, kad jis minėtą PVM sąskaitą faktūrą pateikė į buhalteriją, padėjo ją į stalčių, kur buvo laikomos visos sąskaitos faktūros, o pinigus prekėms, nurodytoms toje sąskaitoje, pirkti jam davė O. S. ir su juo aptarė kokias prekes pirkti. O. S. buvo žinoma, kad tos prekės buvo nupirktos ir išrašyta UAB “A” (duomenys pakeisti) PVM sąskaita faktūra, kadangi dėl to buvo kilęs ginčas su UAB „Jūratės korporacija“ (t.17 b.l.19). Tai įrodo, kad O. S. buvo žinoma apie minėtos sąskaitos faktūros egzistavimą ir apie tai, kad pagal ją buvo nupirktos prekės, tačiau jis kaip UAB “T” (duomenys pakeisti) vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, neorganizavo ir neužtikrino, kad ši sąskaita būtų įtraukta į apskaitą. Specialistų išvadose yra nurodyti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai būtent dėl to, kad UAB “T” (duomenys pakeisti) apskaitoje kasos pajamų orderiais nebuvo apskaityta iš J gauta 58 679 Lt suma bei neįtraukta į apskaitą minėta UAB “A” (duomenys pakeisti) išrašyta PVM sąskaita faktūra, konstatuota, kad dėl minėtų apskaitos tvarkymo pažeidimų, taip pat ir dėl kiekvieno iš jų atskirai, iš dalies negalima nustatyti UAB “T” (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teismas O. S. pagrįstai pripažino kaltu dėl apgaulingo UAB ,,T“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo ir teisingai kvalifikavo veiką pagal BK 222str. 1d.

Skiriant bausmę Lietuvos Respublikos BK 41str. ir 54str. įtvirtinti bausme tikslai ir skyrimo pagrindai nepažeisti, įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kaltės forma, rūšis, kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, ir paskirta švelniausia bausmės rūšis, numatyta BK 208str. 1d., 222str. 1d. sankcijose, kurią laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326str. 1d. 1p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

UAB “J” (duomenys pakeisti) ir nuteistojo O. S. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) V.ŠvedienėTeisėjai (parašai) V.LenčikasS.PunysNuorašas tikras: kolegijos pirmininkė V.Švedienė