Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areštu 40 parų, pagal BK 187 str. 3 d. areštu 25 paroms. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. Č. paskirta subendrinta bausmė – areštas 40 parų. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2010-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi – prie 2010-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu subendrintos bausmės dalis ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš A. Č. priteista UAB „duomenys neskelbtini“ naudai 386,45 Lt žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: jis, 2011-09-10, apie 11.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo į UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančią parduotuvę „duomenys neskelbtini“, esančią duomenys neskelbtini, kurioje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė iš prekybinės salės su pakabomis 149,90 Lt vertės vyriškas kelnes, 99,90 Lt vertės vyriškus marškinius ir 89,90 Lt vertės vyriškus marškinius, nusinešė į persirengimo kabiną, kur nuo visų prekių nuplėšė magnetines apsaugas, taip sugadindamas 99,90 Lt vertės marškinius, 149,90 Lt vertės kelnes, kuriuos apsivilko po savo rūbais, o užkluptas pardavėjos konsultantės persirengimo kabinoje 89,90 Lt vertės marškinius numetė ir bandė iš parduotuvės pabėgti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nenustatytų asmenų ir atvestas atgal į parduotuvės patalpas, kur buvo perduotas apsaugos darbuotojui. Tokiu būdu, A. Č. pasikėsino pagrobti UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančio 339,70 Lt vertės turto ir sugadino UAB „duomenys neskelbtini“ 249,80 Lt vertės turto.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo A. Č. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, tik nesutinka su paskirta bausme ir teigia, kad nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą.

BPK 51 str. nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, t.y. nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas; nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Byloje nenustatytos būtinos gynėjo dalyvavimo sąlygos, todėl vadovautis BPK 51 str. 3 d. nuostatomis, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Apelianto A. Č. argumentas, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista yra nepagrįstas, nes nebuvo įstatyme numatytų sąlygų, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o teisiamajame posėdyje jis pats pareiškė, kad gynėjas jam nereikalingas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Č. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, ir sąlygos gauti nemokamą teisinę pagalbą, bet A. Č. gynėjo dalyvavimo nepageidavo. Teismas A. Č. siuntė pranešimus, kad norėdamas turėti gynėją, jis turi teisę pasirinkti ir pakviesti gynėją savo nuožiūra arba kreiptis į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Teisiamojo posėdžio metu A. Č. buvo išaiškintos teisės ir jis pareiškė, kad gynėjo nereikia (b. l. 121). Nors apeliantas teigia, kad teismo pranešimo, kuriame išaiškinta teisė kreiptis į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo, negavo, bet iš bylos medžiagos matyti, kad teismo šaukimas, kuris paprastai siunčiamas su tokiu pranešimu, jam buvo įteiktas. Be to A. Č. dirbo, turėjo pajamų, todėl teismui nekilo abejonių, kad jis pats negali pasisamdyti gynėjo. A. Č. neprašė, kad gynėjas jam būtų skirtas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. Č. buvo išaiškintos jo teisės ir jis patvirtino, kad gynėjas jam nereikalingas. Kadangi, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pats atsisakė gynėjo dalyvavimo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nes jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, prispirtas byloje surinktų įrodymų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis kritiškai vertintų savo padarytas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėtųsi. Pirmosios instancijos teisme apeliantas prisipažino sugadinęs džinsines kelnes, tačiau neigė sugadinęs marškinius, teigė, kad į matavimosi kabiną nešėsi tik vienerius marškinius, o kiti marškiniai buvo palikti kabinoje kito asmens (b. l. 121-122). Tačiau tos aplinkybės, kad nuteistasis A. Č. pasikėsino pagrobti UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančias 149,90 Lt vertės vyriškas kelnes, 99,90 Lt vertės vyriškus marškinius ir 89,90 Lt vertės vyriškus marškinius, kuriuos nusinešęs į persirengimo kabiną, nuo visų prekių nuplėšė magnetines apsaugas, taip sugadindamas 99,90 Lt vertės marškinius ir 149,90 Lt vertės kelnes, byloje yra neginčijamai įrodytos visuma surinktų ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtų įrodymų (liudytojų ir civilinio ieškovo atstovės parodymais, daiktų apžiūros protokolu). Iš to seka, kad nuteistasis pripažino tik dalį teismo nustatytų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, kai kurias esmines aplinkybes neigdamas ir tokiu būdu mėgindamas sušvelninti savo padėtį. Todėl tokio dalinio nuteistojo kaltės pripažinimo teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

A. Č. skundžia nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, nurodo, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

A. Č. teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, taip pat vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 77-78). Naujus baudžiamuosius nusižengimus padarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tokiu savo elgesiu, nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo ir toliau darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, A. Č. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti nusikalstamas veikas. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai už naujus baudžiamuosius nusižengimus jam paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo A. Č. klausimą, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad padarė du baudžiamuosius nusižengimus turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus nuosavybei (teistas už plėšimą ir vagystę), bausmės vykdymo atidėjimo metu, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad atlygino dalį žalos, augina vaiką, žmona laukiasi kūdikio, bei į kitas A. Č. apibūdinančias aplinkybes, ir padarė išvadą, kad A. Č. skirtina artima sankcijos vidurkiui arešto bausmė. Su tokiais apylinkės teismo bausmės skyrimo A. Č. motyvais kolegija visiškai sutinka, juolab, kad šiuo metu jis kaltę pripažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, atlygino padarytą žalą, tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas, akivaizdžiai prieštaraudamas savo paties išvadai (neužsimindamas apie galimybę A. Č. skirti ženkliai griežtesnę už sankcijos vidurkį arešto bausmę), A. Č. paskyrė už baudžiamąjį nusižengimą, pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. – artimą maksimaliam BK 49 str. 3 d. numatytam arešto bausmės dydžiui 40 parų (už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmės vidurkis yra 27 paros). Tokiu būdu, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pažeidė ne tik BK nuostatas, reikalaujančias skiriant bausmę atsižvelgti į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, bet ir BPK nuostatas, reikalaujančias motyvuoti konkrečios bausmės skyrimą. Taigi įvertinusi šioje byloje nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, A. Č., už baudžiamąjį nusižengimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje paskyrė savo dydžiu per griežtą bausmę, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, A. Č. už veiką numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. skiriama švelnesnė bausmė. Kolegija, kaip jau pažymėta, visiškai sutikdama su apylinkės teismo išvada, jog A. Č. skirtina artima sankcijos vidurkiui bausmė, laiko galimu, atsižvelgiant į BK 54 str., BK 57 str. ir BK 61 str. nuostatas, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. skirtą arešto bausmę sumažinti iki 30 parų.

Šiuo nuosprendžiu A. Č. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. paskyrus kitą bausmę, iš naujo sprendžiamas šios bausmės bendrinimo su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 187 str. 3 d. paskirta 25 parų arešto bausme ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, klausimas. Bendrindamas už baudžiamuosius nusižengimus paskirtas bausmes, apylinkės teismas laikėsi BK 63 str. reikalavimų. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Kadangi A. Č. naujus baudžiamuosius nusižengimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu skirtą subendrintą bausmę ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino BK 64 str. tvarka, palankesniu nuteistajam daliniu bausmių sudėjimo būdu. Bausmės bendrintinos tokia pat tvarka ir tokiomis pat proporcijomis, kaip ir buvo subendrinta skundžiamu nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 5 mėnesių 29 dienų (b. l. 87-91) laisvės atėmimo bausmės pridedant paskirtos bausmės dalį, nustatant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams 20 dienų.

Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos (baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) išvadų 8 punkte (Teismų praktika Nr. 28) konstatuota, kad sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei kitus bylos duomenis.

Apylinkės teismas tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų A. Č. atidėti bausmės vykdymą nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingai, kolegija laiko, jog anksčiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Jau ne kartą nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo, toliau darydamas nusikalstamas veikas, A. Č. demonstruoja atkaklų nenorą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir taisyklių. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis dirba, žmona laukiasi vaiko, vienas išlaiko šeimą, todėl jam realiai atliekant bausmę, jo šeima netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes būdamas teistas, jis puikiai suvokė tokios savo nusikalstamos veikos galimas pasekmes ir vėl įvykdė nusikalstamas veikas rizikuodamas savo laisve. Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai jam atliekant paskirtą bausmę. Paskirdamas nuteistajam realią galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, šiuo aspektu keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti.

A. Č. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. paskirtą bausmę sumažinti iki 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą pagal BK 187 str. 3 d. bausmę subendrinti apėmimo būdu, A. Č. paskirti subendrintą bausmę – areštą 30 parų. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėti paskirtos subendrintos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams 20 dienų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.