Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 2 d. apie 18.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu sudavė peiliu A. J., tokiu būdu padarydamas pastarajam kiauryminę durtinę pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės (VIII tarpšonkaulio srities ties vidurine pažastine linija) žaizdą su kiauriniu perdangos skliauto kairės pusės sužalojimu ir 100 ml kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę ir tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė A. J. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu J. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta ir sutinka duoti parodymus. Jis pripažįsta, kad smogė peiliu A. A., tačiau jis nenorėjo to daryti. Tikslaus laiko jis, nepamena, jis namuose gėrė alų su draugais- K. (tėvu ir sūnumi), R. B., A. J. ir pastarojo draugu A. A., kurį atsivedė A. J.. Jis nežino, kiek jis buvo išgėręs alkoholio, bet jis jautėsi truputį apsvaigęs. Tarp jo ir A. A. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas nurimo, jis ir jo draugai toliau gėrė alkoholį. Jis nuėjo į virtuvę prie alaus paimti lašinių. Tuo metu jis sėdėjo ir peiliu pjaustė lašinius. A. J. draugas A. A. vėl pradėjo konfliktuoti ir jį pavadino negražiu žodžiu- „gaidys“. Tada jis sugriebė peilį, kuriuo jis norėjo tik pagąsdinti A. A.. A. J. išsigando ir atsistojo, turbūt norėdamas nuraminti juos. Viskas įvyko labai greitai. R. B. iš jo atėmė peilį ir pastarąjį sulaužė. Greičiausiai R. B. peilį išmetė. Jis peilio neišmetė. Jis negalvojo, kad peilis sulys į A. J. kūną. Buvo iškviesti medikai. Policijai apie įvykį nebuvo pranešta todėl, kad jis ir jo draugai galvojo, kad viską patys išspręs. Jis nežino, kodėl A. A. padarytas sužalojimas. Gali būti, kad jis kažko ir nepamena. Jis niekam nebandė suduoti kumščiu. Jis nežino, kodėl A. A. duoda tokius parodymus, gal yra piktas ant jo. Jis su niekuo parodymų nederino. Pamatęs sužalotą draugą jis buvo šokiruotas. Jis atsiprašė A. J..

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 12 d. apklausos metu J. S. parodė, kad A. J. jis pažįsta, tai yra jo draugas, tarp jų normalūs santykiai, jis su A. J. pastoviai bendrauja. Apie tai, kad A. J. sužalotas peiliu ir yra gydomas ligoninėje, jis sužinojo iš vietinių gyventojų. Jis nežino, kas sužalojo A. J.. Kur jis buvo 2017 m. birželio 2 d., jis tiksliai pasakyti negali. Jis tikrai buvo Grigiškėse, Vilniuje, tikriausiai jis buvo namuose. Apie A. J. sužalojimo aplinkybes jis nieko parodyti negali (T. 3, b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. papildomai parodė, kad jis neturėjo tyčios nieko sužaloti. Jis keičia savo parodymus tam, kad paaiškėtų tiesa. A. J. yra jo geras draugas. 2017 m. birželio 2 d. jis buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas jį atvažiavo V. K. ir pastarojo sūnus D. K.. Jis ir abu K. gėrė alų. Po to pas jį atėjo A. J. su savo draugu- aukštu šviesiu vaikinu, kuris yra Grigiškių gyventojas, tačiau pastarojo nei vardo, nei pavardės jis nežino. A. J. ir pastarojo draugas atsinešė alaus, prisėdo prie jų. Jie visi sėdėjo kambaryje prie stalo. Po to atėjo jo pažįstamas R. B., kuris taip pat prisijungė prie jų. Jie visi sėdėjo aplink stalą. Po to jis pradėjo konfliktuoti su aukštu šviesiu vaikinu. Dėl ko kilo konfliktas, jis neprisimena. Tada jis nuėjo į virtuvę atnešti alaus. Sugrįžęs jis pamatė, kad tas vaikinas vis dar nerimsta. Tada jis išgirdo, kaip tas vaikinas pavadino jį gaidžiu. Jis yra teistas, sėdėjęs kalėjime, todėl jis dėl tokio įvardinimo labai supyko, tiesiog negalėjo to pakęsti. Jis stvėrė nuo stalo virtuvinį plastikine rankena peilį, gulėjusį šalia lentelės, ant kurios buvo papjaustyta duona ir lašiniai. Jis norėjo tiesiog pagąsdinti, laikė peilį rankoje prieš save bei iš nervų jis mostelėjo ranka į priekį. Tuo metu iš savo vietos pašoko A. J., kuris suaimanavo. Tada jis suprato, kad tuo peiliu jis padūrė A. J. kažkurį šoną. Jis labai išsigando. Visi pašoko iš savo vietų, prasidėjo sąmyšis. Kažkas pradėjo kviesti medikus. Po to jie visi nusprendė patys A. J. vežti į ligoninę. Jis mažai ką prisimena, nes buvo šoke. Jis nenorėjo žaloti draugo, tiesiog taip gavosi, kadangi jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jie visi buvo išgėrę alaus. Po to tą peilį, kuriuo buvo sužalotas A. J., jis matė sulaužytą, geležtė ir rankena atskirai gulėjo ant stalo. Jis nežino, kur tas peilis yra šiuo metu, tikriausiai vėliau tvarkant stalą peilis buvo išmestas. Tą dieną tuo peiliu jis daugiau nieko nesužalojo. Po to visi išvažiavo į ligoninę- išvežė A. J., o jo bute liko jis pats bei K. tėvas. Po to įvykio jis gėrė dar tris dienas. Jis vaikiną peiliu norėjo tik pagąsdinti, pastarojo sužaloti jis nenorėjo. Tuo metu vaikinas nuo jo stovėjo tam tikru atstumu. Jis suprato, kad minėto vaikino pasiekti tuo metu jis negalėjo, tiesiog norėjo pastarąjį pagąsdinti (T. 3, b. l. 24-30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 29 d. apklausos metu J. S. parodė, kad savo kaltę dėl to, kad jis sužalojo A. J., jis pripažįsta. Jis labai gailisi, kad taip atsitiko. Jis lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Jis A. J. atsiprašė, su šiuo susitaikė (T. 3, b. l. 34-35).

Teisiamojo posėdžio metu A. J. parodė, kad iš pradžių pas J. S. jis užėjo vienas. Po to jis susiskambino su A. A.. Su pastaruoju jis išsišnekėjo ir nutarė kartu atšvęsti pas J. S.. Taigi taip nutiko, kad A. A. atėjo kartu su juo pas J. S. išgerti. Pas J. buvo daug žmonių. Visi sėdėjo, gėrė alkoholį. Pas J. S. buvo jis, K. (tėvas ir sūnus), A. A. ir R. B.. Kažkokiu būdu J. S. ir A. A. pradėjo konfliktuoti, pradėjo rėkti vienas ant kito. Tada J. S. išėjo į virtuvę, po ko grįžo ir pjaustė dešrą. J. S. sėdėjo jam iš kairės pusės, iš kitos pusės sėdėjo A. A.. Jis sėdėjo per vidurį tarp J. S. ir A. A.. Po kurio laiko vėl prasidėjo konfliktas, kurio metu buvo rėkaujama. Jis pašoko iš savo vietos ir pajautė smūgį į šoną, po ko jam pradėjo temti akyse. Jis pamatė, kad jam teka kraujas. Jį išnešė ir nuvežė į ligoninę. Jis pats buvo nemažai išgėręs alkoholio. Jis nepamena, dėl ko prasidėjo konfliktas. Jis nežino, dėl ko jis pašoko iš vietos- kadangi buvo mosikuojama rankomis, rėkaujama, jis iš inercijos pašoko iš vietos. Jis nešoko ant peilio. J. S. mosikavo peiliu, todėl taip gavosi. Jam J. S. peiliu pataikė tarp šonkaulių. Konflikto tarp J. S. ir A. A. metu nebuvo mojavimų, smūgių. Jis visko gerai nepamena. Jis nežino ir neįsivaizduoja, kaip galėjo būti sužalotas A. A., jis to nematė. Ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių jis nurodė kitokias aplinkybes, nes jis buvo po operacijos, taip pat jis nenorėjo niekam sudaryti problemų. Kas jam šovė į galvą, tą jis pasakė ikiteisminio tyrimo metu. Jo J. S. atsiprašė. Po šio įvykio J. S. jam teikė pagalbą. Jis mano, kad J. S. neturėjo tyčios jį sužaloti. Konflikto tarp J. S. ir A. A. metu jis tiesiog sėdėjo ir gėrė alkoholį. Jam A. A. ginti nereikėjo, nes iš J. S. pusės A. A. atžvilgiu nebuvo jokios agresijos, tai buvo tik žodinis konfliktas. Jis ir kiti kompanijoje buvę žmonės ramino A. A. ir J. S., bet pastarieji nenusiramino.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 22, 36-37), A. J. parodė, kad iš pradžių apie įvykį jis pasakojo bet ką. Įvykio metu J. S. ir A. A. prašė apsiraminti. Gal jis ne laiku ir ne vietoje atsistojo. Nebuvo taip, kad J. S. mojavo peiliu- J. S. rankoje turėjo peilį ir kalbėjo. Jis negali pasakyti, kaip peilis atsidūrė jo šone.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 3 d. apklausos metu A. J. parodė, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 18.30 val. jis jam priklausančiu automobiliu „BMW“ atvyko prie namo, esančio Šviesos g. 9B, Grigiškėse. Išlipęs iš automobilio jis ėjo namo. Paėjęs apie 30 metrų link namo jis pajuto, kad jam kažkas dūrė į kairės pusės šoną. Pasisukęs į tą pusę, iš kurios jam dūrė, jis pamatė nubėgantį asmenį. Pastarasis jam nieko nesakė. Jis nežino, kodėl jis buvo sužalotas. Jis pakvietė netoliese buvusius savo draugus R. ir „A.“, kuriems paaiškino, kas nutiko. Tada jį „A.“ pasodino į automobilį „Volvo“ ir norėjo nuvežti į ligoninę. Jam ir „A.“ nespėjus išvažiuoti iš kiemų, kelią pastojo kitas automobilis. Jo draugai minėto automobilio vairuotojui liepė trauktis iš kelio. Tuo automobiliu važiavo kažkokia medicinos seselė, kuri sutvarstė jo žaizdą ir nuvežė jį į ligoninę (T. 1, b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 28 d. apklausos metu A. J. parodė, kad 2017 m. birželio 3 d. jis buvo apklaustas liudytoju dėl 2017 m. birželio 2 d. jam padaryto sužalojimo. Tuo metu jis buvo apklausinėjamas iš karto po jam padarytos operacijos, todėl jis sunkiai orientavosi aplinkoje, prišnekėjo nesąmonių, ne taip parodė jo sužalojimo aplinkybes. Iš tikrųjų viskas vyko kitaip. 2017 m. birželio 2 d. apie 14.00- 15.00 val. Grigiškėse jis susitiko su savo pažįstamu A. A., kurį visi vadina „A.“. Pastarasis pasigyrė, kad jam- A. A. gimė sūnus. Jis ir A. A. nusprendė tai atšvęsti. A. A. buvo su automobiliu. Jie nuvažiavo iki parduotuvės „Iki“, kur nusipirko alaus, užkandžių ir nusprendė užsukti pas pažįstamą J. S., gyvenantį Grigiškėse. Jam ir A. A. atėjus į J. S. butą, kambaryje vyko išgertuvės. Bute buvo J. S. ir pastarojo draugai- K. (tėvas ir sūnus). J. S. yra K. jaunesniojo krikšto tėvas. Jis ir A. A. prie jų prisijungė, gėrė alų. Po to prie jų prisijungė pažįstamas R. B.. Visi jie gėrė alų. Begeriant visai kompanijai alų kilo žodinis konfliktas tarp A. A. ir J. S.. Jis nežino ir neprisimena, dėl ko kilo konfliktas. Jis bei kiti kompanijoje buvę asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tuo metu jis sėdėjo ant kėdės nugara į sekciją, už jo sėdėjo A. A., o iš kitos pusės sėdėjo J. S.. Po žodinio konflikto J. S. išėjo iš kambario į virtuvę, sugrįžo su peiliu rankoje. J. S. buvo apsiraminęs. J. S. atsisėdo į savo vietą, papjaustė dešros. Po to A. A. vėl kažką pasakė J. S.. Pastarasis, išgirdęs tai, pašoko iš savo vietos. Išsigandęs, kad kils konfliktas, norėdamas įsiterpti tarp J. S. ir A. A. jis taip pat pašoko iš savo vietos. Tada jis pajuto, kad J. S. jam dūrė peiliu į šoną. Viskas įvyko spontaniškai, greitai, akimirksniu. Jam pasidarė bloga, aptemo sąmonė. Po to jis nelabai ką prisimena. Jis prisimena, kad D. K. jį išnešė į automobilį, po to važiavo automobiliu į ligoninę. Pakeliui jį apžiūrinėjo kažkokia moteris, prisistačiusi medike. Po to jį atvežė į ligoninę, kur jis buvo operuotas. Jis neprisimena, kad A. A. būtų dar su kuo nors konfliktavęs. Jis nematė, kad kas nors iš kompanijoje buvusių asmenų būtų sužalotas peiliu. Jis J. S. jokių pretenzijų neturi, mano, kad jis buvo sužalotas netyčia, nes jis pats pašoko priešais J. S., norėdamas, kad nekiltų konfliktas tarp J. S. ir A. A.. Jis atsivedė A. A. pas J. S. namo, todėl jautėsi atsakingas. J. S. dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pretenzijų jis neturi. Civilinio ieškinio jis nereikš (T. 1, b. l. 36-37).

Teisiamojo posėdžio metu A. A. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su A. J. gėrė alkoholį. Jie kartu užėjo pas J. S. į butą ir toliau gėrė alkoholį. Užeiti pas J. S. jam pasiūlė A. J.. Anksčiau jis nėra buvęs pas J. S.. Pas J. S. buvo D. K., R. B., A. J., J. S. ir gal D. K. tėtis. Jie visi sėdėjo svetainėje. Jis sėdėjo tarp A. J. ir R. B.- iš kitos stalo pusės, nei kiti išgertuvių dalyviai. J. S. sėdėjo tarp D. K. ir pastarojo tėčio iš krašto. Aplink J. S. sėdėjo greičiausiai R. B. ir D. K. tėtis. Jis sėdėjo šalia R. B.. A. J. sėdėjo šalia R. B. iš kito krašto. J. S. ir A. J. nesėdėjo vienas šalia kito, pastarieji sėdėjo vienas priešais kitą- vienas viename stalo gale, kitas- kitame stalo gale. Tarp jo ir D. K. įvyko žodinis konfliktas, į kurį vėliau įsitraukė visi. Konfliktas įvyko dėl ne vietoje ir ne laiku pasakyto žodžio. Jis ir visi kompanijoje buvę žmonės apsistumdė. Jis su D. K. bandė vienas kitą pasiekti. Jis nežino, kaip atsirado peilis, bet peilis kažkaip atsirado. Jį peilis šiek tiek kabino, jis nukrito. Atsistojęs jis pamatė, kad A. J. kraujuoja. Jis matė, kad jį peiliu užkabino J. S., nes J. arčiausiai jo buvo, kairėje pusėje. Iš kito jo šono sėdėjo A. J.. Visi buvo atsistoję. Jam krentant A. J. atsistojo. Turbūt A. J. norėjo jį ginti, traukti. Jam peiliu buvo užkabintas kairys šonas. Jis skambino bendruoju pagalbos telefonu, kvietė medikus. A. J. stipriai kraujavo, jis ir kiti kompanijoje buvę žmonės bandė stabdyti kraujavimą. Kadangi R. B. negėrė, pastarasis A. J. nuvežė į ligoninę. Jis su D. K. ligoninės priimamajame apsistumdė. Į policijos pareigūnus dėl šio įvyko niekas nesikreipė, bent jau jam tokioje būsenoje nedaug kas rūpėjo. Po to niekas nekalbėjo apie šį įvykį.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 107-108, 150), A. A. parodė, kad visi jie išgėrė daug alkoholio, kilo didelis sąmyšis. Jis nematė, kaip atsirado peilis. Jis pajautė drykstelėjimą. Jis matė, kai įėjo J. S., bet jis nematė, kur J. S. laikė rankas. Peilį pas J. S. jis pamatė paskutiniu momentu. Tai buvo virtuvinis peilis, vidutinio dydžio. Tai buvo ne tas didysis peilis, plona geležte. Jis tokius dalykus greitai užfiksuoja. Peiliu smūgiavo į jį, bet tai buvo tik drykstelėjimas. Jis norėtų pakeisti žodį „smūgiavo“ į „pajaučiau drykstelėjimą“. Visi kompanijos dalyviai buvo susitarę, kad apie įvykį nekalbės, nes jis pretenzijų neturi. Jis nesakė, kad J. S. smūgiavo peiliu- jis sakė, kad J. S. kliudė jį peiliu. Jam sunku pasakyti, kodėl visa tai įvyko. Atstumas tarp jo ir J. S. buvo ne daugiau kaip 1 metras. Tarp jo ir J. S. nieko nebuvo, niekas nestovėjo. J. S. stovėdamas kažką kalbėjo. Jų konfliktas su D. K., prasidėjęs bute, tęsėsi prie ligoninės. Konflikto iniciatoriai buvo jis ir D. K.. Konflikto metu jis buvo išgėręs daug alkoholio. Jis mano, kad jei J. S. būtų turėjęs tikslą jį sužaloti, J. S. galėjo tai padaryti. Konflikto metu buvo blevyzgos, jokio rimto pokalbio nebuvo. Jis mano, kad J. S. tyčia bandė jam smūgiuoti į veidą, o peiliu J. S. smūgiavo netyčia.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis (T. 1 b. l. 150), A. A. parodė, kad jo paaiškinimai prie nuotraukų užfiksuoti teisingai. A. J. neleido jam ir J. S. susimušti. A. J. įlindo į vidurį tarp jo ir J. S.. Tarp jo ir J. S. buvo fizinis kontaktas, o tarp kitų- tiesiog ginčai.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 152), A. A. parodė, kad jis atsistojo, nes tuo metu visi atsistojo, gal buvo viso pykčio kulminacija, visi garsiai rėkė. Jis intuityviai atsistojo. Visi kompanijoje buvę žmonės atsistojo dėl įvykusio konflikto. Jis atsistojo dėl to, kad tarp jo ir D. K. kilo konfliktas. Jis pats skambino bendruoju pagalbos telefonu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad A. J. jis pažįsta daug metų, jie yra kiemo draugai. 2017 m. birželio 2 d. apie pietus jis Grigiškėse susitiko su A. J.. Pastarasis pasigyrė, kad jo- A. J. draugė Laura laukiasi, dėl ko A. J. labai džiaugėsi. Tada A. J. nuėjo į parduotuvę, nes pastarojo pažįstamas, pravarde „S.“, prašė nupirkti šiam butelį degtinės, nes „S.“ buvo užgėręs ir pastarajam buvo blogai. „S.“- tai J. S., pastarasis yra teistas, gyvena daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tada jie dviese užėjo į šalia esančią parduotuvę ir nupirko vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės. Tada jis ir A. J. nuėjo pas J. S. į butą. Atėjus pas J. S. šis buvo vienas, matėsi, kad J. S. iš vakaro gėrė alkoholį, buvo visas pagiringas. Jis ir A. J. atsisėdo pas J. S. kambaryje prie stalo ir jie visi trise gėrė atsineštą degtinę. Po poros valandų pas J. S. į butą atėjo dar vienas vaikinas- R. B.. Jis, A. J. ir J. S. buvo išgėrę vieną butelį degtinės. Tada J. S. iš šaldytuvo išėmė dar vieną butelį degtinės. Jie trise toliau gėrė degtinę. R. B. negėrė degtinės, nes sportuoja, todėl degtinės negeria. Po poros valandų pas J. S. atėjo du asmenys. Jis suprato, kad tai buvo tėvas su sūnumi. Pastarieji irgi atėjo išgerti, kalbėjo rusiškai. Minėti asmenys atnešė maišą butelių su alkoholiniais gėrimais. Jis, J. S., A. J. ir minėti du atėję asmenys gėrė alkoholį. Jis sėdėjo nugara į sekciją ant fotelio prie stalo. Šalia jo iš kairės pusės ant kėdės sėdėjo R. B., šiam iš dešinės ant sofos sėdėjo A. J.- nugara į langą. Tiesiai priešais jį ant sofos prie pat durų sėdėjo J. S., už šio ant sofos sėdėjo vyresnis asmuo (jo įvardintas kaip tėvas), bei už pastarojo- jaunesnis asmuo (sūnus). Visiems besikalbant tarp jo ir to jauno vaikino (kurį jis įvardino kaip sūnų) kilo žodinis konfliktas. Konflikto priežasties jis įvardinti negali. Jis ir tas vaikinas ginčijosi sėdėdami prie stalo. Į jų tarpusavio konfliktą įsikišo minėto vaikino tėvas. Po to į konfliktą įsikišo ir J. S.. Tuo metu jie besiginčydami visi atsistojo. R. B. pasitraukė link durų. Prie jo kažkaip atsirado J. S.. Jis ir kiti bute buvę asmenys buvo labai girti. Jis prisimena, kad tarp jo ir J. S. įvyko kažkoks pokalbis. J. S. rusų kalba jo paklausė: „Kto ty po žyzni?“. Jis J. S. juokaudamas atsakė, kad jis žmogus. J. S. atsakymo nesuprato, vėl rėkė, klausinėjo, kas jis toks. Tada jis atsakė: „Pacan“. Tada J. S. rėkė, o kas tada jis- J. S.. Po to J. S. bandė jam suduoti kumščiu į veidą, tačiau jis pasitraukė. Tada iš savo vietos pašoko A. J., patraukė J. S., pradėjo pastarąjį raminti. J. S. kaip ir apsiramino. Jie visi toliau gėrė alkoholinius gėrimus. J. S. išėjo iš kambario ir uždarė duris. Po to atsidarė durys ir pro duris užėjo J. S., kuris vieną ranką laikė už nugaros. Tada jis pamatė, kad J. S. rankoje turi peilį. J. S. tuo peiliu smūgiavo į jį, peilio ašmenų galiuku kliudydamas jo krūtinę. Tada jis pasitraukė, taip išvengdamas rimtesnių sužalojimų. Pasitraukdamas atgal jis kojomis užsikabino už sofos kampo ir nukrito ant grindų tarp sofos ir sekcijos. A. J. tuo metu sėdėjo prie jo. Jam krentant A. J. atsistojo. Jo nuomone, J. S. tada tuo peiliu sudavė A. J.. Jam atsistojus A. J. laikėsi už šono, kraujavo. Tuo metu R. B. laikė J. S., o vyresnis asmuo (kurį vadino tėvu) atėmė iš J. S. rankos peilį. Vėliau minėtą peilį, kuriuo buvo sužalotas A. J., R. B. sulaužė ir išmėtė. Peilis buvo virtuvinis. Supratęs, ką padarė, J. S. pradėjo verkti. A. J. žaizdą jie prispaudė kažkokiais tvarsčiais. Medikai buvo kviesti iš jo telefono. Tada jie visi nutarė patys vežti A. J. į ligoninės priimamąjį. A. J. pats eiti negalėjo, pastarąjį nešė R. B. su jaunu vaikinuku. A. J. paguldė ant jo automobilio „Volvo“ galinės sėdynės. J. S. išėjęs į lauką nebuvo, liko bute. R. B. sėdo už automobilio vairo. Jiems išvažiuojant iš kiemo priešais atvažiavo moteris, kuri užstojo kelią. R. B. sustojo, pradėjo aiškintis, kuris turi patraukti savo automobilį. Tada moteris pasakė, kad ji yra medikė ir gali apžiūrėti sužalotąjį. Apžiūrėjusi A. J. minėta moteris liepė perkelti pastarąjį į jos automobilį ir pasakė, kad pati nuveš A. J. į ligoninę. Tada jis,R. ir minėta moteris dviem automobiliais nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur A. J. buvo paguldytas. Jam išėjus iš ligoninės tarp jo ir minėto jauno vaikino kilo konfliktas, prie ligoninės pastato jie apsistumdė. Vėliau jis buvo susitikęs su A. J.. Jie buvo susitarę, kad apie šį įvykį jie nieko nekalbės, tiesos nepasakos. Dėl jam padaryto sužalojimo jis į jokią medicinos įstaigą nesikreipė. Jis pats niekam pretenzijų neturi (T. 1, b. l. 107-108, 133-135).

Ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. A. D. K. atpažino kaip asmenį, kuris 2017 m. birželio 2 d. atėjo į butą pas J. S. kartu su savo tėvu, gėrė kartu su visais alkoholinius gėrimus, vėliau tarp jo ir D. K. kilo žodinis konfliktas, į kurį vėliau įsikišo D. K. tėvas bei J. S., o vėliau peiliu buvo sužalotas A. J.. Jis atpažįsta minėtą asmenį pagal veido bruožus, pagal plaukus (T. 1, b. l. 109-110).

Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu A. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vietoje (T. 1, b. l. 141-154).

Teisiamojo posėdžio metu D. K. parodė, kad jis lanko boksą, turėjo daug traumų, po kurių jam sunku viską atsiminti. Ikiteisminio tyrimo metu jis pasakė tai, ką jis atsimena. Jis pažįsta J. S.. Nagrinėjamo įvykio dieną J. S. pakvietė jį į svečius. Pas J. S. jį ir jo tėvą nuvežė jo mama. Pas J. S. buvo jis, J. S., A. J.. Prasidėjo konfliktas, kurio metu beveik visi pas J. S. buvę žmonės konfliktavo, po ko susimušė. Jis nežino, dėl ko kilo konfliktas. Vis konfliktavo, rėkė vienas ant kito. Tą dieną pas J. S. bute įvyko daug konfliktų. Jis neprisimena, dėl ko įvyko konfliktai. Jis neprisimena, ką jis sakė konflikto metu. Iki įvykio pas J. S. bute jis gėrė alkoholį 3-4 dienas. Tą dieną alkoholį jis gėrė 4-5 dieną. Jis negali pasakyti, kiek jis išgėrė. Jis negali pasakyti, kiek laiko tęsėsi konfliktas. Jis negali pasakyti, ar J. S. buvo išėjęs. Jis su A. A. susimušė, tačiau jis negali pasakyti, dėl ko. A. A. pradėjo šokinėti ant jo. Jis nematė, kaip įvyko sužalojimas.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 174-175), D. K. parodė, kad pas J. S. buvo A. J. ir R. B.. Jis neprisimena, kas dar buvo pas J. S..

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad J. S. yra jo krikšto tėvas. Pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini). J. S. nėra jo giminaitis ar šeimos narys. 2017 m. birželio 2 d. apie 15.00-16.00 val. jis ir jo tėvas V. K. nuvyko pas J. S., nes prieš tai buvo sutarę, kad pas šį atvažiuos ir išgers alkoholinių gėrimų. Atvažiavus pas J. S., bute buvo pastarojo draugai-A., kurio pavardės jis nežino, R. su barzda, kurio pavardės jis nežino, bei dar vienas vaikinas, kurį jis matė pirmą kartą. Šie sėdėjo kambaryje prie stalo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Jis ir jo tėvas dar atvežė alkoholinių gėrimų- du 0,7 litro talpos butelius bei užkandos. Visi susėdę jie gėrė alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė labai daug, taigi jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis prisimena, kad A. J. jie nešė į kažkokį automobilį, važiavo į ligoninę, po to juos kažkodėl vežė moteris. Po to jam kažkas iš dalyvaujančių asmenų papasakojo, kad jie važiavo vienu automobiliu, o minėta moteris užtvėrė jiems kelią, t. y. jis ir A. J. persėdo pas moterį į automobilį. Kitą dieną jam aplankius A. J. Lazdynų ligoninėje pastarasis papasakojo, kad jį peiliu sužalojo J. S., tačiau dėl ko, A. J. nepaaiškino. Vėliau iš kitų ligoninėje A. J. lankančių žmonių jis girdėjo, kad kilo konfliktas tarp J. S. ir to vaikino, kurio vardo jis nežinojo. Vaikinas atsistojo, J. S. bandė šiam suduoti, tačiau vaikinas pabėgo nuo smūgio, nukrito, tada J. S. netyčia sudavė A. J. (T. 1, b. l. 174-175).

Specialistas, apžiūrėjęs A. J. medicininius dokumentus, nustatė, kad A. J. padaryta kiauryminė durtinė- pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės (VIII tarpšonkaulio srities ties vidurine pažastine linija) žaizda su kiauriniu perdangos skliauto kairės pusės sužalojimu ir 100 ml kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę. Žaizda padaryta duriančiai- pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuriuo galėjo būti peilis. A. J. nustatytas tik vienas kūno sužalojimas- kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda, kuri padaryta iki keleto valandų prieš kreipiantis medicinos pagalbos laikotarpį. Sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Savęs paties žalojimui A. J. padarytas sužalojimas (žaizda) nebūdinga, nors sužalota kūno sritis sava ranka pasiekiama. A. J. kūno sužalojimas padarytas vienu poveikiu (smūgiu), nes žaizdoje kartotino traumavimo požymių nekonstatuota. A. J. kūno sužalojimas padarytas vienu įrankiu (T. 1, b. l. 34-35).

2017 m. birželio 21 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2017 m. birželio 2 d. apie 18.34 yra užregistruotas vienas pranešimas, susijęs su A. J. sužalojimu (T. 1, b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus garso kopiją, gauta iš Bendrojo pagalbos centro, nustatyta, kad garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo, greitosios medicinos pagalbos darbuotojo ir pranešėjo, prisistačiusio A. A.. Pokalbio metu pranešėjas prašo iškviesti greitąją medicinos pagalbą adresu Šviesos gatvė, Grigiškės, Vilnius, mini, kad tuo adresu yra į pilvo sritį durtine žaizda sužeistas vyras (T. 1, b. l. 15-16).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 18.30 val. bute, esančiame Šviesos g. 15-11, Grigiškėse, Vilniaus m. sav., J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu sudavė peiliu A. J., tokiu būdu padarydamas pastarajam kiauryminę durtinę pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės (VIII tarpšonkaulio srities ties vidurine pažastine linija) žaizdą su kiauriniu perdangos skliauto kairės pusės sužalojimu ir 100 ml kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę ir tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė A. J. sveikatą. Tokia išvada darytina įvertinus teisiamųjų posėdžių metu apklaustų asmenų- kaltinamojo J. S., nukentėjusiojo A. J., taip pat liudytojų A. A., D. K., L. K. teisiamųjų posėdžių metu duotus parodymus, kuriuos patvirtina jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat liudytojų, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nebuvo galimybės juos apklausti teisiamojo posėdžio metu- R. B. ir A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialistų išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, parodymo atpažinti protokolai, taip pat kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją gauti duomenys. Prokuroras J. S. kaltina tuo, kad jis A. J. sužalojo tyčia, J. S. teigia tai padaręs neatsargiai, taigi teismas privalo nuspręsti, ar J. S. veiksmai sužalojant A. J. buvo padaryti tyčia, t. y. ar J. S. veiksmai atitinka tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, ar neatsargiai, t. y. ar J. S. veiksmai atitinka neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys- subjektyvieji (vidiniai- psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę- psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais- gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).“.

Čia svarbu pažymėti, kad, siekiant nustatyti J. S. psichinio santykio su daroma veika bei jos pasekmėmis turinį, labai svarbu įvertinti nukentėjusiojo asmens- A. J. veiksmus- ar pastarojo veiksmai buvo prognozuojami, ar šie veiksmai neįsiterpė į J. S. suvokiamą veiksmų ir pasekmių priežastingumo grandinę tokia apimtimi, kad J. S. galėjo nesuvokti arba klaidingai suvokti savo veiksmų ir pasekmių priežastinį ryšį. Tai, kad kitų asmenų veiksmai gali iškreipti kaltininko įsivaizduojamą priežastingumo grandinę, nurodyta ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje („suvokdamas [savo elgesio abstrakčią pavojingų padarinių atsiradimo galimybę] kaltininkas vertina savo veikimo (neveikimo) pavojingumą, supranta, kad toks jo elgesys apskritai gali sukelti BK numatytus padarinius, tačiau kartu jis mano (yra įsitikinęs), jog egzistuoja aplinkybės, kurios jo sukurtoje pavojingoje, rizikingoje situacijoje neleis kilti žalingiems padariniams. Tokiomis aplinkybėmis, kaltininko nuomone, gali būti <...> kitų įvykyje dalyvaujančių (galinčių dalyvauti) asmenų žinomas, prognozuojamas, atsargus ir pan. elgesys; <...> nuspėjamas kitų asmenų elgesys ir pan.).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

J. S. neatsargiai sunkiai sužalojo A. J., taigi J. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

Spręsdamas dėl J. S. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. S. padarė neatsargų nusikaltimą. J. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. S. teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimų (plėšimų) padarymą, iš laisvės atėmimo vietos jis buvo paleistas 2015 m. spalio 8 d., nuo to laiko jis niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, nepraėjus nei dvejiems metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos jis padarė šį, nors ir neatsargų, bet smurtinio pobūdžio nusikaltimą, taigi J. S. skirtina griežčiausios rūšies BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis- laisvės atėmimas.

Nustatant J. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminą, be šiame nuosprendyje jau išdėstytų aplinkybių, įvertintina ir tai, kad A. J. J. S. jokių pretenzijų neturi, J. S. A. J. atsiprašė, taigi J. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. S. skirtina vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

J. S. 2017 m. liepos 11 d. 20.45 val. buvo laikinai sulaikytas (T. 3, b. l. 37, 38). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi J. S. skirta kardomoji priemonė- suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 11 d. (T. 3, b. l. 52-55). Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimu J. S. skirta kardomoji priemonė- suėmimas panaikinta (T. 3, b. l. 57-58), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis J. S. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

J. S. padarė neatsargų nusikaltimą, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo J. S. būtų padaręs daugiau nusikalstamų veikų, taip pat duomenų, kad po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos 2015 m. spalio 8 d. J. S. būtų padaręs daugiau tyčinių nusikalstamų veikų, teismas neturi, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant J. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, užsiregistruoti darbo biržoje ir/arba pradėti dirbti, nevartoti alkoholio, taip pat įpareigojant J. S. per dešimt mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 1 656,03 eurų turtinę žalą, kas mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., atlyginant po 166 eurus turtinės žalos.

Šio baudžiamojo proceso metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 856,03 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl J. S. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (T. 1, b. l. 40-45).

Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieškinio (T. 1, b. l. 43), A. J. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 1 856,03 eurus. Baudžiamojo proceso metu J. S. atlygino dalį- 200 eurus šios žalos, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl prieš A. J. padarytos veikos patirtos 1 856,03 eurų dydžio žalos tenkintinas iš dalies ir iš J. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 1 656,03 eurų.

Baudžiamojo proceso metu J. S. taikoma kardomoji priemonė- namų areštas (T. 3, b. l. 62-65, 74-78, 186-187), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti J. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į J. S. skirtą bausmę įskaityti jo laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtą laiką, jį prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

J. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant J. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, užsiregistruoti darbo biržoje ir/arba pradėti dirbti, nevartoti alkoholio, taip pat įpareigojant J. S. per dešimt mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 1 656,03 eurų turtinę žalą, kas mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., atlyginant po 166 eurus turtinės žalos.

J. S. skirtą kardomąją priemonę- namų areštą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 656,03 eurų.

Probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarė pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas, laikomas atlikusiu bausmę.Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.