Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-207-611/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-05
Bylos Nr.
2A-207-611/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Andžej Maciejevski (pran.)
Ieškovas
I. Z., A. G., J. K., S. Z.
Atsakovas
B. M., V. M., Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro
Trečiasis asmuo
R. G., K. G.
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-207-611/2009Procesinio sprendimo kategorija: 25.3.; 30.4.1.; 33.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei,

dalyvaujant ieškovams I. Z. ir A. G. , atsakovams B. M. ir V. M. , jų atstovei adv. Laurai Juozumaitei, atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovei E. B. , atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijos seniūnui V. J. , trečiojo asmens R. G. atstovui adv. Algirdui Cegeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. , J. K. , I. Z. ir S. Z. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. , J. K. , I. Z. ir S. Z. ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo atsakovams Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijai, VĮ Registrų centrui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijai, B. M. ir V. M. , tretieji asmenys R. G. ir K. G. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami apginti jų nuosavybės teises: pripažinti negaliojančia Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūno 2003-02-24 pažymą Nr.V/1-30; pripažinti negaliojančia pirties 5JI/m teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažinti negaliojančiu 1991-10-29 antrinio žemės naudojimo aktą Nr.9, kurio pagrindu V. M. suteikta žemė Pagudūniškio kaime; pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymą Nr.3174-86 dalyje dėl 0,036 ha žemės V. M. priskyrimo. Nurodė, kad I. Z. 1990-01-19 sutartimi Nr.45-16 pardavė atsakovui V. M. 71 kv. m bendrojo naudingojo ploto medinį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Švenčionių raj., Pagudūniškio k., esančius 0,06 ha dydžio žemės plote. Ši sutartis 1990-02-23 buvo užregistruota Švenčionių rajono Kaltanėnų apylinkės LDT vykdomajame komitete. 1992-02-24 V. M. kreipėsi į Švenčionių rajono Kaltanėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu parduoti jam 0,50 ha namų valdos žemės sklypą ir pateikė Švenčionėlių miškų urėdijos 1991-10-29 antrinio žemės naudojimo aktą Nr.9, kuriame nurodyta, kad jam Švenčionėlių miškų urėdijos 1989-12-18 sutartimi yra suteikiama 45 arų tarnybinė dala. 2003-01-06 buvo parengtas 0,45 ha atsakovui V. M. priklausančios namų valdos žemės sklypas. Šis sklypo planas buvo nustatyta tvarka suderintas ir toks sklypo plotas buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.3174-86 patvirtintame Lakajos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tame tarpe papildomas 0,036 ha žemės sklypas, nutolęs nuo V. M. žemės valdos apie 250 metrų, buvo suformuotas prie pastato, kadastrinių matavimų byloje pažymėto 5J1/m. Ieškovai mano, kad atsakovui V. M. žemės sklypas nuo 0,06 ha iki 0,45 ha padidintas nepagrįstai, nes sklypo padidinimą lėmė neteisėti atsakovo VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos veiksmai, išduodant antrinio žemės naudojimo aktą Nr.9, neteisėti Vilniaus apskrities viršininko veiksmai, įsakymu Nr.3174-86 patvirtinant Lakajos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir įtraukiant 0,45 ha dydžio žemės sklypą V. M. , ir Labanoro seniūnijos seniūno V.Jusio neteisėti veiksmai, išduodant pažymą, kurios pagrindu V. M. buvo nuosavybėn priskirta pirtis 5J1/m. Atsakovas VĮ Registrų centras nepagrįstai inventorizavo ir įregistravo minėtą pirtį V. M. nuosavybėn, nes pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir inventorizavimo metu minėta pirtis nebuvo registruota, inventorizuota ji buvo tik V. M. prašymu. Seniūno 2003-02-24 pažymos pagrindu neturėjo būti atlikta nuosavybės teisės į pirtį registracija, kadangi bendros kompetencijos teisme nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. nuosavybės teise valdo ir minėtą pirtį. Toks faktas turėjo būti nustatytas teisme, nes Seniūnijos ūkinėse knygose duomenų, kad minėta pirtis priklausė pardavėjui I. Z. ar pirkėjui V. M. nebuvo. Ieškovai mano, kad išvardinti neteisėti atsakovų veiksmai pažeidžia ieškovų nuosavybės teises.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė byloje įrodymų ir neįrodė, kad jie yra Pagudūniškio kaimo gyventojai, taip pat neįrodė, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 7 dalies (1999-05-13, 2001-12-11 redakcijos, Žin. 76-3018) reikalavimus ta apimtimi, kuria nustatyta, jog valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė ir miškas grąžinami perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar miško plotą tik piliečiams, gyvenantiems tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar draustinis, neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie 2001-08-17 gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius butus, jų dalis valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose. Pirmosios instancijos teismas tai pat pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarime nustatyta, kad tokie pretendentų teisių suvaržymai yra neprieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2008-07-04 LR Konstitucinis teismas priėmė sprendimą byloje Nr. 03/04-15/04-05/06, kuriuo išaiškino savo nutarimą ir nusprendė, kad piliečiai, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas ar vandens telkinys iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet kurie negyvena to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, negali būti laikomi turinčiais teisėtą lūkestį atkurti nuosavybės teises, įgydami nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško ar vandens telkinio plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, tačiau tai nereiškia, kad gali būti paneigtas minėtų asmenų teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises kitu įstatymo nustatytu būdu. Teismas pažymėjo, kad ieškovai negali turėti teisėtų lūkesčių reikalauti atkurti jiems nuosavybės teisę į žemę Lakajos k.v., Pagudūniškio kaime, Labanoro regioninio parko teritorijoje. Pažymėjo, kad ir šio įstatymo pagrindu ieškovai negali kelti reikalavimų dėl nepagrįstai atsakovams V. ir B. M. formuojamų sklypų, nes jie negali turėti teisėtų lūkesčių atkurti nuosavybės teises Labanoro regioninio parko teritorijoje esančiame Pagudūniškio kaime, nes jame negyvena. Ieškovai, siekdami nuosavybės teisių atkūrimo, negali ginčyti ieškinyje nurodytos seniūno pažymos ir kelti kitų susijusių reikalavimų, nes netgi tokių reikalavimų patenkinimas ar nepatenkinimas jokios įtakos jų teisėms, atkuriant nuosavybės teises, neturės, nes šios natūra Labanoro regioniniame parke negali būti atkurtos.

Šalies argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-10-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų pateiktą ieškinį patenkinti pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su ginčijamu teismo sprendimu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas. Anot apeliantų, teismas nevertino to fakto, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūno V. J. 2003-02-24 išduota pažyma Nr.V/1-30, kurioje nurodyta, jog V. M. nuosavybės teise įregistruota pirtis 5JI/m, esanti Pagudūniškių km., Labanoro sen., Švenčionių raj., yra niekinė. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-11 konsultaciją Nr.A3-66 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo normų taikymo" bei tuo metu galiojusio CPK 272 str. 2 d. 6 p., juridiniai faktai yra nustatinėjami teismo tvarka, o ne seniūnijose. Kaimo vietovėse ši tvarka galiojo iki 1991-07-25, t.y. iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėse buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų, bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų. Jeigu ūkinėse knygose, kuriose buvo padaryti atitinkami įrašai, neišlikusios, dingusios, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (LR CPK 272 str. 2 d. 6 p./ LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo LR CK 1.80 str., 1.95 str. l d. įtvirtinta nuostata, kad sandoriai, taip pat ir administraciniai aktai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių padarinių. Tuo atveju, kai nagrinėjant ir sprendžiant bylą paaiškėja, kad kokie nors aktai yra akivaizdžiai niekiniai, teismas privalo ex officio, net ir nesant proceso šalies ieškinio reikalavimo, pripažinti tokį aktą nesukėlusiu jokių civilinių teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

Atsakovai V. M. ir B. M. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą. Mano, jog apeliantai nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Pažymi, jog apeliantas I. Z. yra miręs, todėl nei jis, nei jo vardu advokatas negalėjo pateikti apeliacinio skundo. Taip pat iš apeliacinio skundo matyti, jog trečiuoju asmeniu yra nurodyta R. G. , tuo tarpu kitas trečiasis asmuo, K. G. , skunde nebuvo nurodytas, ko pasekoje išnagrinėjus bylą ir nepranešus suinteresuotam asmeniui įvyktų LR CPK nuostatų pažeidimas. Pažymi, jog ieškovai nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, kad jie turėjo reikalavimo teisę ieškinio padavimo metu ar vėlesniame etape. Ieškovai savo ieškinį grindė klaidingomis prielaidomis, kad panaikinus statinio – pirties teisinę registraciją, išnyks pagrindas taikyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Akivaizdu, kad teismas negalėjo tenkinti ieškinio reikalavimų, kadangi toks teismo sprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių ieškovams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, kadangi ieškovai nėra įgiję nuosavybės teisių į suprojektuotus sklypus, kurie įtraukti į Lakajos kadastrinės vietovės projektą, patvirtintą atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-09-22 įsakymu Nr.3174-86. Apeliantai negali būti tinkami ieškovai, kadangi įstatymai nesuteikė jiems teisės ginti viešąjį interesą, pareikštais reikalavimais kėsinasi į atsakovams priklausantį turtą, neturėdami tam teisinio pagrindo.

Atsakovas VĮ Švenčionėlių miško urėdija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, jog ieškovams negali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią Lakajos k.v., Pagudūniškio kaime, Labanoro regioninio parko teritorijoje, kadangi jie toje teritorijoje negyvena, tačiau jie gali įgyvendinti savo teisę atkurti nuosavybės teises kitu įstatymo nustatytu būdu. Taip pat jų ieškinyje minimi administraciniai teisės aktai įtakos atkuriant nuosavybės teises neturės.

Atsakovai – VĮ Registrų centras, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnija ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, mano, kad sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. M. 1992-02-04 kreipėsi į žemės reformos tarnybą dėl 0,5 ha žemės sklypo po jam priklausančiais pastatais, esančio Pagudūniškio k., Labanoro sen., Švenčionių r., pardavimo, Vilniaus apskrities viršininko 2000 09 22 įsakymu Nr. 3174- 86 patvirtintame Lakajos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte atsakovui V. M. buvo nustatytas 0,45 ha žemės sklypas. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovai pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą į V. Z. , mirusiam 1965-03-03, priklausiusią ir nacionalizuotą 17,83 ha žemę, esančią Paguduniškio kaime, Lakajos kadastrinėje vietovėje, Labanoro seniūnijoje, Švenčionių rajone. Anot ieškovų, atsakovui priskirtas žemės sklypas užima dalį ieškovams priskirto grąžinti žemės sklypo, o taip įvyko dėl to, kad atsakovas neteisėtai savo nuosavybėn įregistravo pirtį, pažymėtą 5JI/m bei neteisėtai jam buvo išduotas antrinis žemės naudojimo aktas dėl 0,45 ha tarnybinės dalos (sodybinio sklypo). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nė vienas iš ieškovų negyvena minėtame Pagudūniškio k., Švenčionių raj., o ieškovo I. Z. tėvas I. Z. 1990-01-19 sutartimi pardavė atsakovui V. M. turėtą gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius Švenčionių raj., Pagudūniškio k.. Žemės sklypas, į kurį atkurti nuosavybės teises pretenduoja ieškovai, yra Labanoro regioninio parko teritorijoje. Pagal LR saugomų teritorijų įstatymo 12 str. regioniniai parkai yra valstybinių parkų porūšis.

Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 7 d. valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką, ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001-08-17 gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001-08-17 šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį. Nemuno deltos regioniniame parke žemė perduodama nuosavybėn lygiaverčiu žemės plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, piliečiams, kurie gyvena šio regioninio parko teritorijoje, taip pat Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse. Remiantis iki 2001-08-17 patvirtintais žemės reformos žemėtvarkos projektais, valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai piliečiams, gyvenusiems ir turėjusiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis, grąžinami perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško plotą ar vandens telkinį. LR Konstitucinio teismo 2007-07-05 nutarimu minėta norma ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško ar vandens telkinio plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas ar vandens telkinys iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo ne to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet kitur, ir tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas ar vandens telkinys iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, tačiau tie piliečiai gyvena ne to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, bet kitur, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str., 128 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai reiškia, kad jeigu iš asmens neteisėtai nusavinta ar nacionalizuota žemė yra valstybinio parko teritorijoje, o pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą į šią žemę negyvena ar neturi nuosavybės teise pastatų ar nenaudoja žemės to valstybinio parko, kuriame buvo nusavinta žemė, teritorijoje, tai jie neturi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra buvusioje vietoje, t.y. to valstybinio parko teritorijoje. Minėtas LR Konstitucinio teismo nutarimas buvo priimtas 2007-07-05, paskelbtas buvo 2007-07-10, todėl pagal LR Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 1 ir 4 d. nuo paskelbimo dienos nurodytais atvejais asmenims negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nors jie tokią teisę turėjo iki minėto LR Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo. Ieškovams iki minėto LR Konstitucinio nutarimo paskelbimo nuosavybės teisės į 17,83 ha žemę, esančią Pagudūniškio k., Labanoro sen., Švenčionių r., nebuvo atkurtos, ieškovai šiame kaime negyvena, taip pat nuosavybės teise nevaldo namo ir nenaudoja žemės, o žemė, į kurią jie pretenduoja, yra valstybinio parko teritorijoje, todėl nuosavybės teisės natūra buvusioje vietoje jiems nebegalės būti atkurtos. Dėl šios priežasties atsakovui V. M. priskirto žemės sklypo dydžio, ginčo pirties, pažymėtos 5JI/m, priklausymo atsakovui fakto teisėtumas ir pagrįstumas ieškovų teisėms ir interesams jokios teisinės reikšmės ir įtakos neturi. T.y. ieškovų nuosavybės teisių atkūrimas nepriklauso nuo atsakovui patvirtinto žemės sklypo dydžio ir vietos, todėl jų teisės ir teisėti interesai ginčijamais aktais nėra pažeidžiami. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šias aplinkybes bei teisingai aiškino bei taikė norminius aktus. Pagal LR CPK 5 str. 1 d. kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar nuginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kadangi ieškovų teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtais motyvais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai negali ginčyti atsakovui priskirto žemės sklypo dydį, ginčo pirties jam priklausomumą ir teisinę registraciją, nes neturi tokios reikalavimo teisės, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį. Norminiai aktai nesuteikia ieškovams teisės ginti viešo intereso, jiems manant, kad toks yra pažeistas. Antra vertus, ieškovai to net neįrodinėjo, nes teigė, kad yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Ieškovų ginčijamus aktus pripažinti ex officio niekiniais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Danutė KutrienėPetras Jaržemskis