- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- e2-68-356/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00667-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Dovilė Užkurėnė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo atsakovo V. L. prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-68-356/2020, pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui V. L. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019-05-09 preliminariu sprendimu patenkino ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 952,10 EUR smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Taip pat iš atsakovo valstybei priteisė 33,00 EUR žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
2019-05-22 gauti atsakovo prieštaravimai dėl 2019-05-09 preliminaraus sprendimo ir ieškovės ieškinio. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti, nes nebuvo kliūčių kreiptis į teismą, neatmetus ieškinio šiuo pagrindu, būtų iš esmės pažeisti atsakovo teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai. Atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovė, kaip įgaliota valstybės institucija, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų savalaikį kreipimąsi į teismą, kad atsakovo, kaip fizinio asmens, interesai neturi nukentėti dėl to, kad nebuvo imtasi reikiamų priemonių, šiuo atveju valstybės institucija bando ištaisyti savo klaidas atsakovo sąskaita. Ieškinio senatis praleista ženkliai – 20 dienų, nėra jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti. Ieškovė nuolat vėluoja pateikti ieškinius.
Atsiliepimas
2019-06-10 gautas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimas į atsakovo pateiktus prieštaravimus. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais dėl tokių motyvų: ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; 2016-03-21 sprendimu nuspręsta kompensuoti 2 952,10 EUR žalą, pinigai pervesti 2016-03-29, ieškinys pareikštas 2019-04-18; sprendžiant dėl ieškinio senaties termino taikymo būtina vadovautis teisingumo principu ir ieškoti protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Ieškinio senaties terminas praleistas tik 20 kalendorinių dienų, tiesioginės įtakos tam turėjo: didelis skaičius priimamų sprendimų, dėl kurių teikiami regresiniai ieškiniai, apskaitos programos neturėjimas, nepakankami žmogiškųjų išteklių resursai – Teisinio atstovavimo skyriuje dirba 6 darbuotojai, kurie vykdo daug įvairių ir kitokio pobūdžio funkcijų. Prašė atnaujinti praleistą dėl minėtų svarbių priežasčių ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovo 2 952,10 EUR žalai atlyginti.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2016 m. kovo 9 d. į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kreipėsi A. F. U. su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą neturtinę žalą ir vykdymo išlaidas. Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu atsakovas V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir iš atsakovo nukentėjusiajam A. F. U. priteista 1 451,99 Lt (420,53 EUR ) turtinei ir 10 000 Lt (2 896,20 EUR) neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nusprendė kompensuoti ir 2016-03-29 išmokėjo A. F. U. 2 952,10 EUR kompensaciją, kurią sudaro 2 896,20 EUR neturtinės žalos atlyginimas ir 55,90 EUR vykdymo išlaidos. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo, kurio paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus, 14 straipsnyje numatyta, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kad dėl padarytų nusikaltimų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas, valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavusi dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Valstybė, atlyginusi smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, perima pradinio žalos atlyginimo prievolės kreditoriaus reikalavimo teisę išmokėtos kompensacijos apimtimi, tokiu atveju valstybės reikalavimo teisės įgyvendinimui taikoms sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-03-21 sprendimu nuspręsta kompensuoti 2 952,10 EUR žalą, pinigai pervesti 2016-03-29, ieškinys pareikštas 2019-04-18, taigi pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą. Preliminariu sprendimu buvo nustatyta, kad ieškinys pagrįstas, todėl, vadovaujantis CK 6.245, 6.249, 6.263 straipsniais, 6.280 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta jį tenkinti, nepriklausomai nuo to, kad pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, nes ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, gavęs ieškovės procesinius dokumentus ir preliminarų sprendimą, reikalauja taikyti ieškinio senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti. Atsiliepimu į prieštaravimus ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir ieškinį tenkinti.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o klausimas, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, sprendžiamas atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis, kiekvienu konkrečiu atveju ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.
Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), būtina įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.
Kadangi Teisingumo ministerija atstovauja valstybei, šiai įgyvendinant savo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingų asmenų, būtent šiai institucijai tenka pareiga užtikrinti veiksmingą Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės reikalavimo teisės įgyvendinimą.
Ieškovė nurodė priežastis, kurios egzistavo ieškinio senaties termino eigoje ir turėjo tiesioginę įtaką atliekamų užduočių vykdymo trukmei, kas objektyviai lėmė ieškinio senaties termino praleidimą: didelis skaičius priimamų sprendimų, dėl kurių teikiami regresiniai ieškiniai ir nepakankami žmogiškųjų išteklių resursai – Teisingumo ministerijos Administravimo departamento Teisinio atstovavimo skyriuje dirba 6 darbuotojai, kurie vykdo daug įvairių ir kitokio pobūdžio funkcijų (per 2016 m. šis skyrius parengė 367 sprendimus „Dėl smurtiniu nusikaitimu padarytos žalos kompensavimo“, teismams pateikė 253 regresinis ieškinius, per 2017 m. parengė 324 sprendimus, teismams pateikė 145 regresinius ieškinius, per 2018 m. parengė 398 sprendimus, teismams pateikė 198 regresinius ieškinius), apskaitos programos neturėjimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovas neginčijo pareigos atlyginti Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu iš jo priteistą žalą nukentėjusiam asmeniui ir neįrodinėjo, kad ši jo prievolė būtų pasibaigusi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), vykdomasis raštas nukentėjusiam asmeniui išduotas (duomenys neskelbtini), grąžintas neįvykdytas (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas nustato, kad smurtiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala kompensuojama iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų tuo atveju, kai yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina teismo sprendimu priteistos žalos.
Atsakovas, prašydamas taikyti ieškinio senatį rėmėsi tuo, kad atnaujinus ieškinio senaties terminą, bus pažeisti teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai.
Asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia, kad garantuojama asmens, kuriam teisinė sistema duoda pagrindą tikėtis, jog jis turės tam tikrą rezultatą, jei veiks teisėtai, interesų apsauga. Taigi asmens teisėtų lūkesčių apsaugai svarbu paties asmens veiksmų teisėtumas. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
Nagrinėjamu atveju itin svarbus tas faktas, kad netgi po to, kai ieškovė kompensavo nukentėjusiam asmeniui žalą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, atsakovo prievolė atlyginti žalą nepasibaigė, atsakovas nebuvo atleistas nuo šios prievolės vykdymo, todėl privalėjo vykdyti gera valia, nelaukiant, kol ieškovė kreipsis į teismą su ieškiniu. Todėl atsakovas, pats elgdamasis neteisėtai (nevykdė prievolės atlyginti žalą), negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad tokiu būdu, t. y. jam pačiam gera valia nemokant, o ieškovei nesikreipiant su ieškiniu į teismą per 3 metus, dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo jis bus atleistas nuo šios prievolės vykdymo.
Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju, kai ieškinys dėl ieškovės nurodytų aplinkybių buvo pareikštas nežymiai praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė, kuriai keliami aukštesni elgesio standartai, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, buvo itin neapdairi ir nerūpestinga įgyvendinant valstybės reikalavimo teisę, o nurodytos priežastys – nepateisinamos. Ieškovės ginamas interesas yra susigrąžinti iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų išmokėtus pinigus iš asmens, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo įpareigotas atlyginti žalą, tačiau savanoriškai prievolės nevykdė. Ieškinį atmetus tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas, atsakovo prievolė atlyginti tokio dydžio žalą būtų laikoma pasibaigusia (CK 6.124 straipsnis), to iš esmės, prieštaraudamas ieškiniui ir preliminariam sprendimui, atsakovas ir siekia. Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčo santykių specifiką, nežymiai praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes atsakovo siekis teismo sprendimu įteisinti jo prievolės pasibaigimą nebūtų proporcingas ir nesudarytų konstitucinės vertybės, kurią reikėtų ginti labiau nei ieškovės teisę susigrąžinti nukentėjusiam asmeniui išmokėtas lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą iš asmens, padariusio žalą smurtiniu nusikaltimu.
Ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-05-09 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Byloje susidarė 1,84 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atleista nuo ieškinio reikalavimų apmokėjimo žyminio mokesčiu. Atsakovas yra šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, todėl iš atsakovo valstybei, vadovaujantis CPK 93, 96 straipsniais, priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 33,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis, 430 straipsnio 1 dalis) ir 1,84 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259 - 260, 269 - 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-05-09 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, naudai 2 952,10 EUR smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą regreso tvarka.
Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 33,00 EUR žyminio mokesčio ir 1,84 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.