Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-402/2004 pagal ieškovo R. J. firmos ,,Tastos statyba“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo (trečiasis asmuo byloje – Kauno apskrities viršininko administracija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nesutikdamas su preliminariu teismo sprendimu, atsakovas dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateikė teismui prieštaravimus.

Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovas savo reikalavimus turėjo pareikšti trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad tretysis asmuo nėra šalių sudarytos statybos rangos sutarties, jos papildymo arba papildomo susitarimo dalyvis, todėl sprendė, kad trečiojo asmens atžvilgiu minėta sutartis teisių ir pareigų nesukuria.

Be to, teismas nurodė, kad rangovo atestato galiojimo laiko pasibaigimas, ieškovui užtęsus darbų pabaigą dėl objekto finansavimo nutraukimo, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą.

Apeliantas ginčo objekto rekonstrukcijos darbų užsakovu buvo iki Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus komisija 1999 m. vasario 23 d. aktu užsakovo funkcijas perdavė trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai. Pagal atsakovo su trečiuoju asmeniu 1999 m. kovo 10 d. sudarytą sutartį, tretysis asmuo įsipareigojo finansuoti jam perduoto objekto statybos darbus (sutarties 4 p.), o atsakovas - vykdyti darbų techninę priežiūrą, atlikti projekto koregavimą, taip pat buvo įgaliotas sudaryti su ieškovu rekonstrukcijos darbų tęsimo sutartį (sutarties 3.3 p.). Tuo tarpu teismas nenustatė tikrojo darbų užsakovo, kuris ir turėtų atsakyti rangovui, nepagrįstai taikė CK 6.644, 6.655, 6.681 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Tur­to ban­kas” v. UAB „Vaid­lu­vė”, AB „Li­nas”, UAB „Di­dy­sis Ar­ka­nas” (bylos Nr. 3K-3-406/2000 m.), suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.Teismas nepagrįstai nevertino LR Vyriausybės veiksmų reikšmės statybos rangos sutarčių vykdymui. LR Vyriausybės 2000 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 181, LR Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 359 bei LR Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 317 numatytos lėšos ginčo objekto rekonstrukcijai realiai nebuvo skirtos, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas turėjo realias finansavimo galimybes. Tokie LR Vyriausybės veiksmai teismo turėjo būti vertinami kaip veiksmai, kurių apeliantas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti, taigi negalėjo užkirsti kelio pasekmių atsiradimui, kas sudaro pagrindą atleisti apeliantą nuo atsakomybės CK 6.212 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl LR Vyriausybės įtraukimo į bylą.Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas nuo 2001 m. balandžio 3 d. neturėjo teisės atlikti statybos rangos sutartyje numatytų statybos darbų, nes 2001 m. balandžio 3 d. pasibaigė ieškovui LR Aplinkos ministerijos išduoto atestato Nr. 0362 galiojimas, o naujas atestatas nebuvo išduotas.Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nustatė ieškovui dėl statybos rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo padarytos žalos dydį. Statybos rangos sutartyje Nr. 1 numatyta rekonstrukcijos darbų kaina - 3 735 000 Lt, o ieškovas atliko darbų už 2 221 462 Lt, todėl liko neatlikta rekonstrukcijos darbų už 1 513 538 Lt. Taigi 10 proc. ieškovo negauto pelno yra 151 353, 80 Lt, o ne 311 353, 80 Lt, kaip nustatė teismas. Be to, 5 proc. dydžio netesybos (bauda) nuo sutarties kainos, tai yra 3 735 000 Lt, sudarytų 186 750 Lt, tačiau jos negalėjo būti skaičiuojamos, nes sutartį nutraukė ne atsakovas (statybos rangos sutarties Nr. 1 9.2 p.), o ieškovas. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, kadangi pagal statybos rangos sutarties Nr. 1 6.5 punktą, delspinigiai skaičiuojami tik už atliktus, bet neapmokėtus darbus, tuo tarpu byloje esantis 2000 m. sausio 1 d. atsiskaitymo suderinimo aktas Nr. 4 (t. 2, b. l .39) patvirtina, jog už visus atliktus darbus atsiskaityta. Teismas nepagrįstai į priteisiamos žalos atlyginimo sumą įskaičiavo 136 620 Lt už statybos objekto apsaugą, neatsižvelgė į byloje esančią Kauno apskrities VMI 2004 m. liepos 28 d. pažymą, patvirtinančią, jog subrangovo UAB ,,Šeba“ buhalterinėje apskaitoje ginčo objekto apsaugos darbai nėra užfiksuoti (t. 2, b. l. 194), nesiaiškino ar apsaugos darbai realiai buvo atliekami, juo labiau, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad objektas ne kartą buvo apvogtas, degė (t. 2, b. l. 154-155), o nuo 2003 m. gegužės 23 d. objekto apsaugą vykdė UAB ,,Falck Security“.

Pastaruoju argumentu savo apeliacinį skundą grindžia ir trečiasis asmuo bei prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovas su atsakovu 1997 m. rugsėjo 15 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr.1 dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių skyriaus rekonstrukcijos (b. l. 9, t. 1). Sutarties kaina- 3 735 000 Lt. 1998 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutartis buvo papildyta (b. l. 10-11, t. 1). Papildomos sutarties kaina 1 000 000 Lt. 1999 m. kovo 10 d. šalys pasirašė dar vieną papildomą susitarimą prie 1997 metų statybos rangos sutarties ir šiuo sutarties papildymu statybos objekto kaina nustatyta pagal numatytą valstybės investicijų programą 1999 m. (b. l. 14, t. 1). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad papildomi susitarimai buvo sudaryti dėl papildomų darbų tęsiant pagrindinės sutarties vykdymą. Tą patvirtina Kauno miesto savivaldybės komisijos 1997 m. gruodžio 23 d. komisijos posėdžio ,,Dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų statybos objekto projekto dalinio pakeitimo“ protokolas (b. l. 93, t. 1), 1998 m. vasario 16 d. Kauno miesto mero patvirtinta statybos objekto 5 507 000 Lt sąmatinė vertė (b. l. 94, t. 1), 1999 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities viršininko administracijos pasitarimo ,,Dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių skyriaus rekonstrukcijos projekto pakeitimo“ protokolas (b. l. 95, t. 1). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad buvo keičiamas statybos objekto projektas, todėl atsirado papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti 1998 m. statybos rangos sutartyje. Šių pakeitimų išvadoje didėjo rekonstruojamo objekto statybos darbų kaina, todėl šalys pasirašė du minėtus papildomus susitarimus, kuriais kaina buvo padidinta.

Iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2007 m. vasario 21 d. rašto Lietuvos Respublikos Vyriausybei matyti, kad po statybos objekto projekto pakeitimo rekonstruojamų patalpų plotas, palyginus su patvirtintu projektu, padidėjo 15 proc., o kaina išaugo 6 941 800 Lt arba 2,5 karto (b. l. 148-149, t. 2). Byloje esančia medžiaga taip pat nustatyta, kad statybos darbus ieškovas vykdė iki 1999 metų pabaigos, o po to objektą užkonservavo. Tą aplinkybę patvirtina Kauno miesto savivaldybės 2002 m. sausio 28 d. raštas Nr. 07-209 (b. l. 196-197, t. 2), Kauno apygardos teismo 2002 m. sausio 1 d. sprendimas, kad darbus ieškovas buvo priverstas sustabdyti, nes užsakovas Kauno miesto savivaldybė nevykdė statybos finansavimo (b. l. 33-41, t. 1). Kauno apygardos teismas, minėtu sprendimu konstatavęs, kad statybos darbai buvo sustabdyti ne dėl ieškovo, o dėl atsakovo kaltės, atsisakė tenkinti Kauno miesto savivaldybės ieškinį nutraukti statybos rangos sutartį. Nors vėliau valstybė ir skyrė finansavimą namų rekonstrukcijai, tačiau ieškovas nebuvo finansuojamas. Ieškovas, negavęs finansavimo, statybos rangos sutartį 2003 m. liepos 30 d. nutraukė (b. l. 42, t. 1). Taigi atsakovas nuo 2000 metų nefinansavo statybos darbų, t. y. nevykdė statybos rangos sutartimi numatytos prievolės. Kai šalys netinkamai vykdo arba nevykdo prievolės, tai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d.).

Ieškovas prašo atlyginti negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų vykdęs sutartį. Negautos pajamos yra nuostoliai, kuriuos asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo 2002 m. sausio 17 d. sprendimu yra nustatyta, kad ieškovui buvo neįmanoma vykdyti statybos rangos sutarties, nes atsakovas nevykdė pareigos finansuoti statybą. Dėl tos priežasties, kad atsakovas nevykdė statybos rangos sutarties, ieškovas negavo iš statybos rangos sutarties to, ko tikėjosi gauti. Ieškovas nebuvo suinteresuotas sutartį nutraukti. Tą aplinkybę patvirtina Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-137/2002, kurioje ieškovas nesutiko su atsakovo jam pareikštu ieškiniu dėl statybos rangos sutarties nutraukimo. Vėliau buvo išspręstas statybos finansavimo klausimas, tačiau ieškovas vis tiek iš atsakovo negavo pinigų vykdyti statybos darbus. Todėl jam atsirado pagrindas nesitikėti, kad statybos rangos sutartį ateityje atsakovas vykdys. Atsiradus minėtoms aplinkybėms, ieškovui atsirado pagrindas sutartį su atsakovu nutraukti (CK 6.217 str. 1, 4 d.). Nutraukus sutartį nepranyksta teisė reikalauti atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl sutarties nevykdymo (CK 6.221 str. 2 d.). Ieškovas nuostolių dydį apskaičiavo negautu pelnu, kurį jis gaudavo už atliktus atsakovui statybos darbus – 10 % nuo atliktų statybos darbų vertės. Tą aplinkybę, kad ieškovas iš atsakovo gaudavo 10 % pelno patvirtina atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai (b. l. 52-161, t. 1), atsakovo mokėjimo dokumentai. Iš to seka, jeigu atsakovas būtų vykdęs sutartį, ieškovas būtų gavęs tą pelną, kurį gavo sutarties vykdymo laikotarpiu. Kadangi sutarties vykdymas buvo sustabdytas ir sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltų veiksmų (nefinansavo statybos), atsakovas privalo dėl sutarties nevykdymo patirtus nuostolius ieškovui atlyginti (CK 6.245 str. 2 d.). Ieškovas iš atsakovo už darbų atlikimą yra gavęs 2 002 548 Lt. Iš bendros statybos darbų kainos, kuri pagal statybos rangos sutartis yra lygi 5 335 000 Lt, atėmus darbų kainą, kurią ieškovas iš atsakovo yra gavęs – 2 002 548 Lt, statybos darbų liko už 3 113 538 Lt sumą. Nuo šios statybos darbų kainos ieškovas 10 % pelno negavo ir tai sudaro 311 353,80 Lt sumą.

Kauno apygardos teismo 2002 m. sausio 17 d. sprendimu buvo atmestas Kauno miesto valdybos ieškinys dėl 158 890 Lt priteisimo iš ieškovo. Atsakovas ieškovui pagal rangos sutarties sąlygas (1997 m. sutarties 3 punktas) yra pervedęs 377 800 Lt avansą, kuris turi būti užskaitomas atlikus visus darbus. Kadangi sutartis tarp šalių yra nutraukta, tai 377 800 Lt avanso suma turi būti užskaityta, kaip numatyta statybos rangos sutarties sąlygose. Už atliktus darbus atsakovas yra ieškovui neapmokėjęs 218 914 Lt, todėl, padarius užskaitą, ieškovas turi atsakovui grąžinti 158 886 Lt (377 800 Lt - 218 914 Lt). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, 158 886 Lt sumą įskaitė. Teismas už ieškovo atliktus darbus iš atsakovo priteisė 218 914 Lt, tačiau, apskaičiuodamas visą priteisiamą sumą, iš visos priteisiamos sumos minusavo 377 800 Lt avansą, kaip ir buvo numatyta statybos rangos sutartyje. Pažymėtina, kad ir Kauno miesto savivaldybė 2002 m. sausio 28 d. pareikšdama prieštaravimus dėl Kauno apskrities viršininko administracijos prašymo išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo, išreiškė poziciją, kad pas ieškovą likusi pinigų suma yra ne skola, o avansas, kuris bus užskaitytas baigus statybos darbus (b. l. 197, t. 2).

Pagal rangos sutarties sąlygas, atsakovas, uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, ieškovui moka 0,2 % neapmokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi atsakovas už atliktus darbus ieškovui yra ne viską sumokėjęs, tai turi mokėti 0,2 % delspinigių už uždelstą laiką atsiskaityti (CK 6.71 str., 6.72 str.). Ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius. CK 6.73 str. 1 d. numatyta, kad netesybos yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą, kai yra pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius. Tačiau ieškovo prašomi atlyginti nuostoliai yra kildinami ne iš to, kad atsakovas uždelsė sumokėti už atliktus darbus, o tuo pagrindu, kad atsakovas, nenutraukęs statybos rangos sutarties, nutraukė statybos darbų finansavimą. Todėl priteistų delspinigių pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįskaitė į atlygintinus nuostolius.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, nes Kauno m. VPK kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto pasisavinimo atliekant Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių skyriaus priestato statybos bei rekonstrukcijos darbus.

Baudžiamojoje byloje (Kauno m. VPK ENTS baudž. byla Nr. 20-1-1575.04) BPK 205 str. tvarka buvo paskirtas tyrimas, kurį atliko UAB ,,Kauno komprojektas“ specialistai, nustatyti, ar faktiškai atliktų darbų kiekiai ir apimtys atitinka R. J. firmos ,,Tastos statyba“ pateiktuose apmokėjimui aktuose ir apmokėtų darbų kiekius, ar apmokėjimui pateiktuose aktuose taikomi darbų įkainiai ir medžiagų kainos atitinka tuo metu galiojusios statybos skaičiavimo kainas ir ar buvo padaryta žala ir kokio dydžio. Be to, baudžiamojoje byloje BPK 205 str. tvarka buvo paskirtas tyrimas, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus specialistė.

Tiek UAB ,,Kauno komprojektas“ specialistai, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistė nustatė, kad ieškovas į darbų atlikimo aktus įrašė faktiškai neatliktus darbus už 193 595 Lt. Šie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai yra rašytiniai įrodymai, ir jais remdamasi teisėjų kolegija sprendžia, kad, sprendžiant reikalavimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus, 193 595 Lt suma iš pirmosios instancijos teismo priteistos 218 914 Lt sumos turi būti išminusuota (218 914-193 595=25 319). Tai reiškia, kad už atliktus darbus atsakovas ieškovui yra nesumokėjęs 25 319 Lt ir nuo šios sumos yra skaičiuojami 0,2 % delspinigiai už laiku neapmokėtus darbus. Tokiu būdu delspinigiai sudaro 9 114,84 Lt (25 319 Lt x 0,2 % x 180 dienų).

Pirmosios instancijos teismas už statybos objekto saugojimą iš atsakovo ieškovui priteisė 136 620 Lt. Apeliantai teigia, kad ieškovas realiai saugojimo darbų neatliko ir kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino, ar saugojimo darbai realiai buvo atliekami.

Kaip jau buvo pasakyta, Kauno m. VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius atliko ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės turto pasisavinimo tame darbe ir apmokėjimo už statybos objekto apsaugą R. J. firmai ,,Tastos statyba“ vykdant Krikščioniškųjų gimdymo namų priestato rekonstrukciją. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad statybos objektas nebuvo saugomas ir kad dokumentai, kurių pagrindu ieškovas iš atsakovo prašo priteisti už statybos objekto apsaugą, yra suklastoti. Apeliacinės instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų bei padarytų išvadų pagrindu sprendžia, kad nėra pakankamai įrodymų konstatuoti aplinkybę, kad ieškovas nesaugojo statybos objekto (CPK 177 str., 183 str., 185 str.). Todėl atsakovas pagal statybos rangos sutarties sąlygų 6.2 punktą turi ieškovui mokėti už objekto apsaugą. Pati Kauno miesto savivaldybė 2002 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismui nurodė, kad J. firma vykdo statybos objekto apsaugą (b. l. 197, t. 2).

Išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma yra mažinama. Iš atsakovo ieškovo naudai yra priteisiama: 311 353,80 Lt nuostolių (negautas pelnas), 25 319 Lt skola už atliktus darbus, 136 620 Lt skola už objekto saugojimą, 9 114,84 Lt delspinigių, iš priteistos sumos atimamas 377 800 Lt avansas, kurį atsakovas yra sumokėjęs ieškovui.

Sumažinus priteistą sumą, atitinkamai paskirstomos tarp šalių jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovu turėtų būti Kauno apskrities viršininko administracija ar Vyriausybė, yra nepagrįstas, nes statybos rangos sutartis buvo sudaryta su Kauno miesto savivaldybe, o ne su Kauno apskrities viršininko administracija. Ieškovas jokių sutartinių santykių su Kauno apskrities viršininko administracija neturėjo, todėl pastaroji neturi ieškovui turtinės prievolės atlyginti nuostolius, sumokėti už atliktus darbus (CK 6.245 str. 3 d., 6.687 str., 6.256 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 8876486) priteistą ieškovui R. J. firmai „Tastos statyba“ (kodas 5750492) sumą sumažinti iki 184 205 (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų penkių) Lt ir nuo šios sumos priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2004 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteistas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 8876486) bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. J. firmai „Tastos statyba“ (kodas 5750492) sumažinti iki 16 120 (šešiolikos tūkstančių vieno šimto dvidešimt) Lt.

Priteistas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 8876486) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu, sumažinti iki 26 (dvidešimt šešių) Lt. Iš ieškovo R. J. firmos „Tastos statyba“ (kodas 5750492) priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu, padidinti iki 18 (aštuoniolikos) Lt.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. J. firmos „Tastos statyba“ (kodas 5750492) valstybės naudai 1 960 (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 30 (trisdešimt) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 8876486) valstybės naudai 27 (dvidešimt septynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme.