- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- eI1-675-561/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02057-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) 2024 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. SN-22-2214 (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-5394 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) iš naujo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Skunde teismui nurodo, kad su Prašymu kreipėsi į Kalėjimo administraciją, prašydamas sudaryti sąlygas kasdien iki 1 val. naudotis riboto interneto prieiga (toliau – ir RIP). Pareiškėjo teigimu, tai reikalinga, nes jis turi susipažinti su priimtais įstatymais, dirbti su informacine sistema „Liteko“ VEB posistemiu, nes pareiškėjui dokumentai iš teismų siunčiami būtent per šią sistemą. Per mažesnį laiką pareiškėjas negali pasiekti teigiamų rezultatų. Tokių galimybių nesuteikimas žemina pareiškėjo garbę ir orumą, dėl to jis patiria didelių nepatogumų.
Kalėjimas Raštu informavo pareiškėją, kad toks analogiškas pareiškėjo prašymas jau buvo išnagrinėtas 2024 m. sausio 25 d. ir pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas Nr. SN-22-316 (toliau – ir Atsakymas), todėl Prašymo nenagrinėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, kartu su Prašymu buvo pateikti nauji duomenys, leidžiantys abejoti ankstesniu Atsakymo pagrįstumu, todėl Kalėjimas negalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis. Paaiškina, kad Rašte papildomai buvo nurodyta, kad yra numatyta įrengti kelis papildomus kompiuterius, kurie leistų naudotis RIP, tačiau toks įrengimas reikalauja nemažai papildomų resursų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš pateiktų paaiškinimų nėra aišku, kada papildomi kompiuteriai bus įrengti.
Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į LKT, prašydamas įpareigoti Kalėjimo administraciją imtis atitinkamų veiksmų ir sudaryti pareiškėjui sąlygas kasdien, ne mažiau nei vieną valandą, naudotis RIP, įrengti kompiuterį būryje, kuriame pareiškėjas atlieka bausmę, bei vieną pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje.
LKT priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra formalus, iš esmės atkartojantis Rašto turinį, o pareiškėjo argumentai, kad situacija po Atsakymo pareiškėjui pateikimo yra pasikeitusi, įvertinti kritiškai. Sprendime nurodoma, kad pateiktos Seimo kontrolierės rekomendacijos savaime nekeičia realios situacijos konkrečiame kalėjime, nepadidina žmogiškųjų išteklių ir nesudaro pagrindo abejoti pateikto Atsakymo pagrįstumu. LKT Sprendime taip pat nepasisakė, kada papildomi kompiuteriai bus įrengti.
Nurodo, kad dėl nurodytų atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl prašo teismo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės atstovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad naudojimosi RIP tvarka nustatyta Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos apraše, patvirtintame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-406 (toliau – ir Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 12 p., naudotis RIP suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 20.00 val. Esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis RIP skaičiui, gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi RIP grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti RIP ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų. Tuo tarpu, pagal Aprašo 14 p. pažymima, kad siekiant suteikti galimybę pasinaudoti kuo didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, naudojimosi RIP laikas neturi viršyti – 20 min. Nesant dideliam norinčių pasinaudoti RIP suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, laikas gali būti prailginamas iki 35 min.
Remiantis nurodytu reglamentavimu, LKT, atsižvelgdama į norinčiųjų pasinaudoti RIP skaičių ir turimų prieigų skaičių, gali vadovautis savo diskrecija ir spręsti, ar konkrečiu atveju nuteistojo prašymas gali būti tenkinamas pasinaudoti RIP. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-578- 525/2023).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teisę pasinaudoti RIP galėjo pilnai įgyvendinti pagal 2024 m. sausio 12 d. Pravieniškių 1-ojo galėjimo nuteistųjų naudojimo riboto interneto prieiga (RIP) naudojimosi grafiką Nr. SV-22-746. Taigi, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis RIP nepažeidžiant skiriamo laiko reikalavimų. Vien tai, jog paskirtas naudojimosi RIP laikas netenkina pareiškėjo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti LKT neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Pažymi, kad pareiškėjas Atsakymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui neapskundė. Atsižvelgiant į tai, minėtas Atsakymas laikytinas teisėtu ir galiojančiu, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti sudaryti sąlygas naudotis RIP kasdien ne mažiau kaip valandą laiko, turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo atžvilgiu priimti skundžiami sprendimai yra konkretūs, aiškūs, išsamūs ir atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas.
Pareiškėjo skundo LKT direktoriui nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių įrodymų, kad Raštas, neatitikęs pareiškėjo lūkesčių, turėtų būti naikinamas. Susipažinus su skundui aktualia dokumentacija padaryta išvada, kad skundas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti Raštą nepagrįstu ir jį naikinti.
Nurodo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pažymi, kad pareiškėjas dėl neva patirtų išgyvenimų į Kalėjimo psichologus nesikreipė.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti.
Atsakovų atstovai teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimo Rašto, LKT Sprendimo, kuriuo išnagrinėti pareiškėjo prašymas ir skundas, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
Nustatyta, kad pareiškėjas su 2024 m. sausio 22 d. su prašymu kreipėsi į Kalėjimo administraciją, prašydamas suteikti galimybę naudotis riboto interneto prieiga kiekvieną dieną po 1 valandą.
Kalėjimo administracija, išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, 2024 m. sausio 25 d. pateikė pareiškėjui Atsakymą, kuriame nurodė, kad įstaigos direktoriaus 2020-10-01 įsakymu Nr. V-406 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo 12 punktas „Naudotis RIP suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 20.00 val. Esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis RIP, skaičiui gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi RIP grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti RIP ne rečiau, kaip kartą per 15 darbo dienų.“ numato naudojimosi riboto interneto prieiga laiką.
Aprašo 14 punkte yra nurodyta, kad „Siekiant suteikti galimybę pasinaudoti RIP kuo didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, naudojimosi RIP laikas neturi viršyti – 20 min. Nesant dideliam norinčių pasinaudoti RIP suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, laikas gali būti prailginamas iki 35 min.“, tačiau joks galiojantis teisės aktas nenumato galimybės kiekvieną dieną naudotis riboto interneto prieiga po 1 valandą laiko.
Aprašo 9 punktas „Nuteistieji ir suimtieji, norėdami pasinaudoti RIP, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas rašo prašymą direktoriaus vardu, kuriame privalo nurodyti naudojimosi RIP tikslą bei pageidaujamą datą. Nuteistieji ir suimtieji prašymus (priedas) pateikia darbo dienomis Resocializacijos skyriaus (toliau – RS) pareigūnui.“ numato, kad norėdami pasinaudoti riboto interneto prieiga asmenys privalo pateikti rašytinį prašymą resocializacijos skyriaus pareigūnui.
Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu vykstant remonto darbams, riboto interneto prieiga veikia tik prie vieno kompiuterio, todėl nėra galimybės sudaryti sąlygas pareiškėjui riboto interneto prieiga naudotis kiekvieną dieną po 1 valandą laiko. Pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas.
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 20 d. su prašymu kreipėsi į Kalėjimo administraciją, prašydamas suteikti galimybę naudotis riboto interneto prieiga kiekvieną dieną po 1 valandą.
Kalėjimas priėmė Raštą, kuriame nurodė, kad „į Jūsų ankstesnį analogiško turinio prašymą Jums buvo atsakyta 2024-01-25 atsakymu į prašymą Nr. SN- 22-316, todėl papildomai 2024-08-20 prašymas Nr. NPS-22-21905 analizuojamas nebus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad: „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą“.
Papildomai informavo, kad šiuo metu riboto interneto prieiga veikia tik prie vieno kompiuterio, todėl nėra galimybės sudaryti sąlygas pareiškėjui riboto interneto prieiga naudotis kiekvieną dieną po 1 valandą laiko. Taip pat yra numatyta įrengti kelis papildomus kompiuterius, per kuriuos būtų galima naudotis riboto interneto prieiga, tačiau papildomų vietų įrengimas reikalauja nemažai papildomų resursų. Įrengus daugiau tokių kompiuterių gali būti sudaryta galimybė riboto interneto prieiga naudotis dažniau nei šiuo metu, todėl prašoma kantriai palaukti, kol bus tam sudarytos galimybės. Pareiškėjo prašymo netenkino.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į LKT.
LKT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad nuo Atsakymo pateikimo yra pasikeitusius aplinkybės yra vertintinos kritiškai. Visų pirma, pateiktos Seimo kontrolierės rekomendacijos savaime nepakeičia realios situacijos konkrečiame kalėjime, nepadidina materialinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl nesudaro pagrindo abejoti ir ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Duomenų, kad konkrečios RIP teikimo galimybės nagrinėjant Prašymą yra pasikeitę, nenurodoma ir LKT 2024 m. liepos 17 d. rašte Nr. 1S-4613. Tai, kad yra renkami sisteminami duomenys ir bandoma gerinti esamą situaciją, rodo tik LKT pastangas esamais ribotais ištekliais gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas ir vykdyti rekomendacijas, tačiau savaime nereiškia, kad esamos sąlygos jau yra pasikeitę. Į pareiškėjo skundo teiginius, kad nėra informuojamas apie laiką, kada galėtų būti įvykdytos rekomendacijos ir sudarytos sąlygos patenkinti pareiškėjo prašymą atsakė, kad toks laikas nėra nurodytas, nes kol kas nėra žinomas. Pažymėta, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo tikslinta informacija, kuri pateikta Rašte, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo darbuotojų teigimu, objektyvios galimybės nėra pasikeitusios nuo to laiko, kai pareiškėjas gavo Atsakymą. Konstatavo, kad Rašte pagrįstai papildomai nenagrinėtos pareiškėjo Prašymo aplinkybės.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu ir Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (BVK 5 straipsnio 1 dalis). Bausmių vykdymas grindžiamas, be kita ko, humanizmo principu, kurio esmė – kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, o medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai su nuteistaisiais draudžiami, net jei patys nuteistieji sutiktų, kad jie būtų atliekami (BVK 4 straipsnio 5 punktas).
Aprašo 9 punktas nustato, kad nuteistieji ir suimtieji, norėdami pasinaudoti RIP, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas rašo prašymą direktoriaus vardu, kuriame privalo nurodyti naudojimosi RIP tikslą bei pageidaujamą datą. Nuteistieji ir suimtieji prašymus (priedas) pateikia darbo dienomis Resocializacijos skyriaus (toliau – RS) pareigūnui. RS pareigūnas, gavęs suimtojo, nuteistojo prašymą leisti pasinaudoti RIP, registruoja jį įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 10 punktas). Pagal Aprašo 11 punktą nuteistiesiems ar suimtiesiems teisė naudotis RIP gali būti vienkartinė arba daugkartinė. Teisė pasinaudoti RIP suteikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, naudotis RIP suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 20.00 val. Esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis RIP, skaičiui gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi RIP grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti RIP ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų.
Aprašo 14 punktas nustato, kad siekiant suteikti galimybę pasinaudoti kuo didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, naudojimosi RIP laikas neturi viršyti – 20 min. Nesant dideliam norinčių pasinaudoti RIP suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, laikas gali būti prailginamas iki 35 min.
Nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tiek pirminiu prašymu, tiek Prašymu, prašė suteikti jam sąlygas kiekvieną dieną naudotis RIP 1 val.
Kalėjimas, išnagrinėjęs 2024 m. sausio 22 d. pareiškėjo prašymą priėmė Atsakymą, kuriuo pareiškėjo prašymo netenkino.
Teismas, įvertinęs pateikto Atsakymo turinį, sprendžia, kad Atsakyme yra įvertintas pareiškėjo 2024 m. sausio 22 d. prašymas, aiškiai nurodytas teisinis pagrindas bei dokumentai, kuriais remdamasi Kalėjimo administracija nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti. Pareiškėjui paaiškinta, kad šiuo metu vykstant remonto darbams, riboto interneto prieiga veikia tik prie vieno kompiuterio, todėl nėra galimybės sudaryti sąlygas pareiškėjui riboto interneto prieiga naudotis kiekvieną dieną po 1 valandą laiko.
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 20 d. su pakartotiniu Prašymu kreipėsi į Kalėjimo administraciją, prašydamas suteikti jam sąlygas kiekvieną dieną naudotis RIP 1 val.
VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tiek 2024 m. sausio 22 d. pareiškėjas prašymu, tiek 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašymu prašė sudaryti sąlygas pareiškėjui kiekvieną dieną naudotis RIP 1 val., sprendžia, kad Kalėjimo administracija pagrįstai Prašymą laikė pakartotiniu, kuris jau buvo įvertintas priimant Atsakymą. Pareiškėjas skunde teismui neneigia, kad tiek pirminiu prašymu, tiek ir Prašymu buvo prašoma tos pačios paslaugos, tačiau pareiškėjas pabrėžia, kad teikiant Prašymą buvo pasikeitusios aplinkybės. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Pareiškėjas pasikeitusiomis aplinkybėmis laiko LKT 2024 m. liepos 17 d. raštą Nr. 1S-4613 „Dėl rekomendacijos vykdymo“, kuriame yra pateikiamas atsakymas Seimo kontrolieriui. Šiame rašte nurodoma, kad „kalėjimams buvo pateikta informacijos užklausa, siekiant išsiaiškinti naudojimo riboto interneto prieiga poreikį bei šiuo metu esančias technines galimybes. Gavus pareigūnų pateiktus duomenis, bus įvertinti šiuo metu įrengtų vietų skaičiai, problemos, su kuriomis susiduriama įrengiant riboto interneto prieigos naudojimosi vietas, sudarant naudojimo grafikus, nuteistųjų išsakomas naudojimosi riboto interneto prieiga poreikis. Kalėjimų darbuotojams taip pat pateiktos užklausos dėl poreikio atnaujinti svetainių, pasiekiančių naudojantis riboto interneto prieiga, sąrašą. Atsižvelgiant į surinktą informaciją ir nustatytą poreikį, Lietuvos kalėjimų tarnyba imsis atitinkamų priemonių, siekiant sudaryti kuo geresnes sąlygas ir galimybes nuteistiesiems kuo dažniau naudotis riboto interneto prieiga.“ Pažymėtina, jog pacituotame atsakyme nėra pateikiamos jokios kitos išvados dėl riboto interneto prieigos naudojimo, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjo Prašyme pateiktas pageidavimas galėtų būti patenkintas. Pažymėtina, jog LKT pagrįstai Sprendime nurodė, kad tai, jog yra renkami, sisteminami duomenys ir bandoma gerinti esamą situaciją, rodo tik LKT pastangas esamais ribotais ištekliais gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas ir vykdyti rekomendacijas.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad nors Rašte ir yra nurodoma, kad numatyta įrengti kelis papildomus kompiuterius, tačiau nenurodoma, kada tai bus padaryta. Pareiškėjo teigimu, šių aplinkybių LKT nevertino. Teismas ir su šiais argumentais sutikti negali, nes LKT Sprendime yra nurodyta „Į Jūsų Skundo teiginius, kad nesate informuojamas apie laiką, kada galėtų būti įvykdytos rekomendacijos ir sudarytos sąlygos patenkinti Jūsų Prašymą atsakome, kad toks laikas nėra nurodytas, nes kol kas nėra žinomas“.
Pažymėtina, kad vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų statusą bei teises ir pareigas, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad nuteistųjų kalinimas paprastai yra susijęs su tam tikrais sunkumais ir ribojimais, tačiau kalinimo metu nuteistieji nepraranda savo teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Priešingai, tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad nuteistojo kalinimo sąlygos užtikrintų pagarbą žmogaus orumui, o įtvirtinti ribojimai neviršytų kančios ir sunkumų, kurie yra neišvengiami kalinimo metu, nuteistojo sveikata ir gerovė taip pat turi būti tinkamai saugomi (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2010 m. sausio 22 d. sprendimą N. S. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05).
EŽTT yra nurodęs, kad nuteistiesiems turi būti užtikrintos visos Konvencijoje garantuojamos teisės ir laisvės. Įkalinimo aplinkybės, ypač susijusios su saugumu ir nusikaltimų prevencija, pateisina tų teisių apribojimus, tačiau bet koks apribojimas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas ir būtinas demokratinėje visuomenėje; „būtinumas“ reiškia, kad teisės į privatų gyvenimą apribojimas turi kilti dėl „primygtinio socialinio poreikio“ ir turi būti proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams. Nustatant šiuos ribojimus valstybėms narėms suteikta vertinimo laisvė, tačiau jos apimtis priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant apribojamos veiklos prigimtį ir apribojimais siekiamų tikslų. Bet kuriuo atveju, valstybei tenka pareiga įrodyti, kad būtinybė nustatyti apribojimą atsirado dėl primygtinio socialinio poreikio (2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas K. ir N. prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 234/15 ir 22357/15).
EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žiūrėti 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žiūrėti 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Taigi, teismų jurisprudencijoje pripažįstama teisė nustatyti nuteistiesiems tam tikrus reikalavimus, ribojimus (ar draudimus), kuriais siekiama teisėto tikslo ir jei jie būtini demokratinėje visuomenėje. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pareiškėjo teisė naudotis RIP paslauga nebuvo pažeista, šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas.
Įvertinus skundžiamų Rašto ir Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas sprendžia, kad sprendimuose yra aiškiai nurodytas sprendimų teisinis ir faktinis pagrindas, tinkamai pritaikytos teisės normos, išanalizuoti dokumentai ir įrodymai, kurių pagrindu priimti sprendimai, išaiškinta apskundimo informacija.
Atsižvelgęs į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiami Raštas ir Sprendimas yra nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl skunde teismui įvardintų aplinkybių jis patyrė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kančias, todėl prašo teismo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal VAĮ 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, surinktą rašytinę bylos medžiagą bei bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės atstovai veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.