- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-22
- Bylos Nr.
- 2-1290-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01696-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autokras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autokras“ atstovui Jonui Kilčiauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autokras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti UAB „Autokras“ dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Saurida“ 2 797,36 Lt skolos, 1 487,07 Lt palūkanų ir palūkanas, lygias vieno mėnesio Vilibor palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7).
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. preliminariu sprendimu (b.l. 58-59) ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, tačiau atsakovas UAB „Saurida“ pareiškė prieštaravimus (b.l. 62-63). Prieštaravimuose atsakovas nurodo, jog su ieškovo reikalavimu priteisti 2 797,36 Lt skolos sutinka, tačiau mano, jog preliminarus teismo sprendimas dalyje dėl 1 487,07 Lt palūkanų ir procesinių palūkanų, lygių vieno mėnesio Vilibor palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo yra nepagrįstas ir šioje dalyje naikintinas. Atsakovo nuomone, tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nepatenka į Mokėjimo vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą komercinių sandorių sampratą, todėl šiame ginče šis įstatymas neturi būti taikomas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus (b.l. 69) ieškovas su atsakovo prieštaravimais nesutiko ir prašė Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovas siaurinamai aiškina Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, apibrėžiančias šio įstatymo taikymo atvejus – komercinių sandorių sampratą. Ieškovo nuomone, turto nuomos sandoris, dėl kurio netinkamo vykdymo pareikštas ieškinys, pilnai atitinka Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą komercinio sandorio sampratą, kadangi: 1) sandoris buvo sudarytas tarp dviejų ūkio subjektų (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) – ieškovo (nuomotojo) ir atsakovo (nuomininko), išnuomojant kuro kolonėles atsakovo ūkinei veiklai vykdyti; 2) sandorio objektas – turto (kuro kolonėlių) nuoma – yra atlygintinė paslauga (suteikimas teisės naudotis svetimu, t.y. ieškovo, turtu), kuri pripažįstama ekonominės veiklos rūšimi bei atitinkamai apmokestinama.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir paaiškino, kad sandoris yra sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų, turtas – degalinės buvo išnuomotos už atlyginimą. Turto nuoma buvo ieškovo bendrovės ūkinė-komercinė veikla, kurios pajamos taip pat yra apmokestinamos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl atsakovo prieštaravimai yra nepagrįsti.
Atsakovo, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, atstovas į teismo posėdį neatvyko, raštu prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovo atstovui ir pakeisti preliminarų sprendimą palūkanų dalyje.
Preliminarus sprendimas keistinas.
Atsakovas UAB „Saurida“ pateiktuose prieštaravimuose dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. priimto preliminaraus sprendimo pripažįsta atsakovo skolą ieškovui bankrutuojančiai UAB „Autokras“ 2 797,36 Lt sumai (b.l. 62-63). Todėl atsakovui pripažinus ieškinio dalį, bylos nagrinėjimas iš esmės dėl 2 797,36 Lt skolos išieškojimo, remiantis CPK 140 straipsnio 2 dalimi, nutrauktinas, ir ši sprendimo dalis grįstina sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Pateikta 2005 m. sausio 18 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b.l. 8-11) patvirtina, kad ieškovas įsipareigojo už 3 400 Lt plius PVM nuomos mokestį perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudoti ieškovui priklausančius daiktus: 1) benzino kolonėlės pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), požeminį suskystintų dujų modulį (rezervuarai c1, c2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus priklausinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune; 2) kuro bazę su priklausiniais ir juose esančiomis materialinėmis vertybėmis, adresu: (duomenys neskelbtini) Raseinių sav.; 3) degalinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juose esančiomis materialinėmis vertybėmis bei 0,2374 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini) Ukmergės sav. Šalių pasirašyti 2005 m. sausio 31 d. patalpų perdavimo - priėmimo aktai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (b.l. 12-17) patvirtina, kad ieškovas perdavė turtą atsakovui. Ieškovo išrašytos PVM sąskaitos - faktūros (12 vnt., b.l. 20-31) laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 3 d. iki 2006 m. sausio 3 d. patvirtina bendrą atsakovo mokėtiną nuomos mokestį – 31 871 Lt. Pateikti sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 3 d. iki 2006 m. sausio 12 d. (10 vnt., b.l. 32-41) patvirtina bendrą atsakovo sumokėtą sumą (29 073,67 Lt) ir likusią skolos dalį – 2 797,36 Lt. Kadangi atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai ir liko skolingas ieškovui 2 797,36 Lt, todėl ši skola ieškovui 2010 m. lapkričio 25 d. preliminariu sprendimu priteista pagrįstai.
Ginčas tarp šalių kyla dėl 1 487,07 Lt palūkanų, susidariusių iki ieškinio teismui pateikimo dienos, ir procesinių palūkanų (skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos) priteisimo, kadangi atsakovas mano, jog šios palūkanos paskaičiuotos ir iš jo priteistos nepagrįstai pritaikius Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau - Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas). Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardyti sandoriai ir atvejai, kurių šis įstatymas nereglamentuoja. Šioje byloje ginčas kilo dėl pavėluotų mokėjimų pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šia sutartimi nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo už nuomos mokestį mažmeninei prekybai naftos produktais, prekybai maisto ir kitomis prekėmis bei kitai ūkinei komercinei, nuomininko (atsakovo) įstatuose numatytai veiklai perduoti nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudoti nuomotojui (ieškovui) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.1 p.). Kadangi buvo sudarytas atlygintinis negyvenamųjų patalpų nuomos sandoris tarp dviejų ūkio subjektų – ieškovo (nuomotojo) ir atsakovo (nuomininko) - atsakovo ūkinei veiklai vykdyti, darytina išvada, jog šalių sudarytas sandoris atitinka Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai įstatymas netaikomas. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Taigi, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas palūkanas teismas taiko tik tuo atveju, jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus. Šią aplinkybę patvirtina ir teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Iš šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.4 punkto matyti, jog nuomininkui (atsakovui) laiku nesumokėjus nuomotojui (ieškovui) pagal pateiktas sąskaitas nuomos mokesčio ar už komunalines paslaugas, nuomotojas (ieškovas) turi teisę reikalauti iš nuomininko (atsakovo) sumokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo paskaičiuotos ir nesumokėtos mokesčio sumos. Tai reiškia, kad šalys sutartimi buvo susitarę dėl skolininko atsakomybės už piniginės prievolės nevykdymą formos, o būtent dėl delspinigių. Palūkanos, kaip ir netesybos yra skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti (CK 6.37, 6.261 straipsniai). Kadangi šalys sutartimi buvo susitarę dėl delspinigių dydžio, tai reiškia, kad buvo susitarę dėl būtent tokios apimties minimalių nuostolių atlyginimo. Todėl ieškovas, prašydamas priteisti nuostolių atlyginimui didesnes įstatymo numatytas palūkanas, o ne sutartimi nustatytus delspinigius turėtų pagrįsti, kad minimalūs nuostoliai, kurių kompensavimas sutartyje buvo numatytas nustatyto dydžio delspinigiais, yra didesni ir dėl to turėtų būti priteistos įstatymo numatytos palūkanos, o ne sutartimi numatyti delspinigiai. Ieškovas nuostolių dydžio neįrodinėjo, todėl minimalūs jo nuostoliai negali viršyti šalių susitarimu nustatytų delspinigių dydžio, ir todėl priteistini delspinigiai, o ne įstatymo numatytos palūkanos. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.4 p., CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, jog 1 487,07 Lt palūkanos Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. preliminariu sprendimu ieškovui buvo priteistos nepagrįstai, dėl ko preliminarus sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovo ieškovui 100,70 Lt delspinigių (apskaičiuota nuo 2 797,36 Lt sumos, skaičiuojant sutartinius 0,02 proc. dydžio delspinigius už 180 dienų laikotarpį).
LR CK 6.37 straipsnio 2 d. nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismui nustačius, jog šalių sudarytas sandoris atitinka Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, teismas daro išvadą, jog procesinės palūkanos (skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos), taikant Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, buvo priteistos pagrįstai, dėl ko keisti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. preliminarų sprendimą šioje procesinių palūkanų priteisimo dalyje nėra pagrindo.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi jam iškelta bankroto byla (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl patenkinus ieškovo reikalavimus iš dalies (67,64 procentais), iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei priteistina 43,29 Lt žyminio mokesčio dalis (CPK 96 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 punktai) ir 12,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso – 55,34 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi ir 8 dalimi,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ (įmonės kodas 2669 16280, buveinės adresas: Montuotojų g. 8, LT-89101, Mažeikiai, a.s. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke) ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Autokras“ (įmonės kodas 3554326, buveinės adresas: Betygalos g. 2, Kaunas, a.s. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; adresas korespondencijai: A. Jakšto g. 5, LT-01105 Vilnius) 2 797,36 Lt skolos, 100,70 Lt delspinigių, iš viso – 2 898,06 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus ir 6 centus) ir palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, lygias vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais, galiojusiai tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną).
Ieškinį dalyje dėl 1 386,37 Lt palūkanų priteisimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ (įmonės kodas 2669 16280) 55,34 Lt (penkiasdešimt penkis litus ir 34 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.