Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-11 · Administracinė byla Nr. eI-289-815/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-11
Bylos Nr.
eI-289-815/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01694-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
A. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-289-815/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01694-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2018 m. gegužės 17 d. skundu, kurį tikslino 2018 m. birželio 1 d., 2018 m. birželio 25 d., ir teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartyje priėmė nagrinėti šiuos pareiškėjos reikalavimus:

1.1. panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba) 2018 m. balandžio mėnesio (toliau – ir mėn.) raštus (toliau – ir Raštus);

1.2. įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, išsprendžiant pareiškėjos prašymus ir atstatant teisingumą;

1.3. priteisti žalos atlyginimą: neturtinės žalos – 11 bilijonų eurų, turtinės – 3 000 eurų.

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas elektroniniu (toliau – ir el.) paštu išsiuntė pareiškėjai neteisėtus ir nepagrįstus, didžiulę neatstatomą žalą artimiesiems darančius atsakymus, kuriuose atsisakoma išspręsti jos prašymus ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Pasak pareiškėjos, jos mažametis sūnus V. B. prievarta laikomas ir kankinamas seksualinėje vergijoje, smaugiamas, žalojamas pas labai pavojingą šizofreniką narkomaną A. B., kuris atsisakė V. B. oficialiai teisme ir jo nekenčia, be to, sūnus vedžiojamas pas psichologus, o Tarnyba pažeidė sąžiningumo, teisingumo, moralės principus. Be to, griaunama Lietuvos valstybė neatsakingais, neskaidriais institucijų veiksmais, pažeidžiant vaiko interesus, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) įstatymus.

2.2. Pasak pareiškėjos, jai priteistina neturtinė žala – 11 bilijonų eurų – už emocinius išgyvenimus, sunkiai sutrikdytą sūnaus sveikatą, nebetikėjimą teisingumu, taip pat priteistina turtinė žala (5 m. ji gyvena užsienyje, nes negali grįžti į Lietuvą, kurioje institucijos vyko neskaidrią veiklą, tyčia slėpdamos labai pavojingo šizofreniko A. B. asmens duomenis) dokumentų vertimams (siekiant apginti sūnaus V. B. interesus) – daugiau kaip 3 000 Eur.

2.3. Pasak pareiškėjos, ji termino skundui paduoti nepraleido, nes Tarnybos atsakymus gavo 2018 m. balandžio 17 d., o apskundimo terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos, kai el. paštu buvo išsiųsti Raštai.

2.4. Tarnyba privalo būti įpareigota skubiai vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą ES 2016/679 (toliau – ir Reglamentas), įsigaliojusį 2018 metų gegužės mėn. Pagal Reglamento 39 punktą „Reikėtų imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslūs asmens duomenys būtų ištaisyti arba ištrinti“, „Pagal skaidrumo principą informacija ir pranešimai, susiję su tų asmens duomenų tvarkymu, turi būti lengvai prieinami ir suprantami, pateikiami aiškia ir paprasta kalba“, pagal 20 punktą Reglamentas, be kita ko, taikomas ir teismų bei kitų teisminių institucijų veiklai. Pareiškėja prašo išspręsti bylą dėl viešojo intereso gynimo, kad būtų išvengta tolimesnės rimtos tęstinės teisės aktų apėjimo grėsmės: jos sūnus turi būti išlaisvintas iš seksualinių kankinimų, smaugimų vergijos ir grąžintas jai bei Ignatavičiams. Pareiškėjos mažametis sūnus patenka į sąrašą asmenų, kurie gali būti ginami dėl viešojo intereso gynimo, nes Tarnyba pardavė sūnų į seksualinę vergiją ir pažeidė Konstitucijos 21, 38, 39 straipsnius, šiurkščiai pažeidė savo pareigas. Pareiškėja, jos mažametis sūnus, Ignatavičiai nepabūgo ginti sūnaus interesų, tačiau Tarnyba padarė jiems didžiulę neatstatomą žalą. Pareiškėjai niekada nebūtų reikėję kreiptis į teismą, jeigu Tarnyba būtų atlikusi savo pareigą ir gerbusi įstatymą.

2.5. Pareiškėja negali pateikti 2013 m. spalio 13 d. Nr. 6-8475 (2013 m. spalio 11 d. Nr. 19-2-3345) dokumento originalo lietuvių kalba, nes Tarnyba atsisakė pateikti dokumento originalą (o dokumentas turėjo esminį teisinį vaidmenį, juos pažeminant ir paniekinant). Tarnyba neteisėtai nepagrįstai kratosi teisinės atsakomybės dėl minėto dokumento. Įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas pagrindžia, kad dokumentai, kurių originalią versiją atsisakoma pateikti, paskelbiami negaliojančiais (LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartis, kurioje Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) apeliacinis skundas atmestas).

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ir atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 6–8 punktus, pareiškėjai nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, kad ji nesutinka su Tarnybos 2018 m. priimtais raštais, bet būtina visas dėstomas aplinkybes pagrįsti rašytiniais įrodymais. Taigi, pareiškėjos skundai neatitinka ABTĮ nustatytų jiems keliamų reikalavimų, nes reikalavimai nėra aiškiai suformuluoti, o hipotetinio pobūdžio pamąstymai dėl pareiškėjos sūnaus kankinimų ir / ar seksualinio smurto vaiko atžvilgiu, visiškai nepateikiant jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nelaikytini faktinėmis aplinkybėmis Tarnybos 2018 m. priimtiems individualiems administraciniams aktams panaikinti. Be to, pareiškėja teismui nepateikė konkrečių Tarnybos 2018 m. balandžio mėnesio priimtų ir prašomų panaikinti raštų, o šias aplinkybes grindžia išrašais iš savo el. pašto, iš kurių matyti, kad Tarnyba pareiškėjos nurodytu elektroninio pašto adresu 2018 m. balandžio 16 d. išsiuntė el. parašu pasirašytą dokumentą, prašydama patvirtinti laiško gavimą.

2. Tarnyboje nuo 2013 m. periodiškai gaunami pareiškėjos skundai, prašymai, pranešimai dėl nepilnamečio V. B. teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, pareiškėjai ne kartą išaiškintos teisės ir pareigos, nurodyta, kad visi klausimai, susiję su galimais vaiko teisių pažeidimais, turėtų būti sprendžiami teisės aktuose nustatyta tvarka ir juose įtvirtintus terminus, todėl nuolatiniai pareiškėjos skundai sudaro prielaidas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Pareiškėja akivaizdžiai nepagrįstai inicijuoja teisminius procesus, siekdama sudaryti kliūtis ekonomiškam, operatyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pažeidžia draudimo piktnaudžiauti procesu principą. Be to, nuolatinio pobūdžio susirašinėjimas su pareiškėja itin apsunkina ne tik Tarnybos, bet ir teismų darbą, todėl svarstytina teismo galimybė skirti pareiškėjai ABTĮ 83 straipsnyje įtvirtintą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

3. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

3.1. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama pagal įstatymuose nustatytą tvarką, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, taip pat ri teisingumo principo. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bet visus šias aplinkybes pagrindžiančius įrodomus teismui privalo pateikti tokį reikalavimą teikiantis asmuo (pareiškėja). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Taigi, asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymuose nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų ir / ar neveikimo. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, o nenustačius bent vienos, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl asmens teisės į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Šalies argumentai

3.2. Pareiškėja privalo įrodyti patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų ir / ar neveikimo egzistavimą. Pareiškėja 11 bilijonų Eur turtinės žalos atsiradimą grindžia jos būtinybe gyventi užsienyje dėl Lietuvos institucijų neskaidriai vykdomos veiklos, t. y. valstybei tyčia slepiant labai pavojingo asmens A. B. asmens duomenis. Pareiškėja reikalauja atlyginti ir 3 000,00 Eur žalą, patirtą už suteiktas vertimo paslaugas. Nurodytų duomenų nepakanka turtinei žalai įrodyti, nes nepateikti jokie žalos dydį patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš Tarnybos galimai neteisėtai surašytų 2018 m. balandžio mėn. raštų, tačiau pareiškėja jokių Tarnybos neteisėtų veiksmų ir / ar neveikimo faktų skunduose nenurodo. Tarnybos raštų turinys pats savaime negali būti neteisėtas, galimai patirtos žalos atsiradimo taip pat negalėjo nulemti Raštų priėmimas, nes, kaip minėta, pareiškėja nepateikė įrodymų skunduose minimoms aplinkybėms pagrįsti, galinčių turėti įtakos Tarnybos priimtiems individualiems teisės aktams panaikinti. Taigi, priežastinis ryšis tarp galimai neteisėtų Tarnybos veiksmų ir žalos atsiradimo yra neįrodytas. Pareiškėjos skunduose nurodomos aplinkybės galimai sudarytų prielaidas patirti pareiškėjai neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ir galėtų būti įvertintos pinigine išraiška tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjos pažeistai teisei apginti. Be to, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, nes ji nenurodė konkrečių teisės normų, reglamentuojančių skundžiamą Tarnybos veiklą, pažeidimų, nepagrindė aplinkybių, kaip šie pažeidimai pasireiškė žalą galimai patyrusiai pareiškėjai, taip pat neįrodė, kad atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl konkrečių Tarnybos tarnautojų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjos skundai šioje dalyje yra visiškai nepagrįsti.

4. Pareiškėja prašo įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, išsprendžiant pareiškėjos prašymus ir atstatant teisingumą. Pagal Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, kurie vykdydami teisingumą yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnis), todėl teisingumo vykdymas išimtinai priskirtinas teismams. Viena iš Tarnybos funkcijų yra atstovauti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka vaiko teisėms ir geriausiems interesams Lietuvos teismuose, tačiau vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 1 dalis), todėl tik dėl objektyvių priežasčių tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą negebant užtikrinti vaiko geriausių interesų ar veikiant priešingai jų interesams, Tarnyba padeda šią teisę įgyvendinti viešojo intereso instituto pagalba. Pareiškėjos skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo Tarnybai veikti ginant viešąjį interesą, todėl pareiškėjos skundai laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos 2018 m. vasario 6 d. prašymą dėl jos sūnaus V. B. galimai pažeidžiamų teisių ir geriausių interesų užtikrinimo, 2018 m. vasario 22 d. rašte Nr. S-1124 „Dėl A. I. prašymo“ (toliau – ir raštas Nr. S-1124), be kita ko, nurodė:

1.1. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarime Nr. 1114 patvirtintų Tarnybos nuostatų (2016 m. balandžio 20 d. redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 7 punktu, Tarnybos veiklos tikslas – pagal kompetenciją užtikrinti vaiko teisių apsaugą.

1.2. Tarnyboje periodiškai gaunami pareiškėjos prašymai, skundai, kreipimaisi. Remiantis 2018 m. vasario 6 d. prašymo turiniu, jame keliami reikalavimai skubiai atskirti sūnų nuo teisto dėl labai sunkių nusikaltimų nepilnamečio vaiko tėvo A. B. ir grąžinti vaiką pareiškėjai, taip pat prašoma pateikti dokumento (13/10/2013 Nr. 6-8475 (11/10/2013 Nr. 19-2-3345) originalo vertimą į lietuvių kalbą bei prašoma pateikti pareiškėjai, kaip nukentėjusiojo nepilnamečio motinai, baudžiamosios bylos, perduotos 2016 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu Kauno apygardos teismui, numerį ir kitus procesinius dokumentus iš baudžiamosios bylos. Pažymėtina, kad Nuostatuose ir kituose teisės aktuose įtvirtinti Tarnybos įgaliojimai neapima teisės įpareigoti nepavaldžius subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, nuo jų susilaikyti ar šiuos veiksmus kontroliuoti, todėl Tarnyba, nors ir turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų informaciją jos kompetencijai priskirtais klausimais (Nuostatų 9.1 punktas), tačiau nėra įgaliota reikalauti ar įpareigoti teismą (pareiškėjos prašyme nurodyta, kad A. B. baudžiamoji byla 2016 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu perduota Kauno apygardos teismui) pateikti duomenis iš baudžiamosios bylos, juolab, kad Tarnyba neturi duomenų apie prašyme nurodytos baudžiamosios bylos perdavimą teismui nagrinėti. Prašyme keliamas reikalavimas pateikti dokumento vertimą į lietuvių kalbą taip pat nepatenka į Tarnybos kompetenciją, nes tik dokumentą išdavusi institucija yra įgaliota nagrinėti šią prašymo dalį: iš dokumento 13/10/2013 Nr. 6-8475 (11/10/2013 Nr. 19-2-3345) vertimo matyti, kad jį surašė Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl dokumento originalo lietuvių kalba kopijai gauti reikėtų kreiptis į nurodytą subjektą.

2. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos 2018 m. kovo 20 d. iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SADM) gautą el. laišką, 2018 m. balandžio mėn. rašte Nr. S- „Dėl A. I. elektroninio laiško“, be kita ko, nurodė:

2.1. Pagal Nuostatų 7 punktą Tarnybos veiklos tikslas – pagal kompetenciją užtikrinti vaiko teisių apsaugą.

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (2017 m. lapkričio 15 d. redakcija) 13.2 punktą institucijai raštu pateiktas prašymas ir skundas turi būti parašytas įskaitomai, t. y. turi būti vientisas, jo turinys ir jame keliami reikalavimai aiškiai suprantami, pagal Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti.

2.3. Tarnyba nuo 2013 m. periodiškai gaudama pareiškėjos prašymus (skundus), juos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir pateikė išsamius bei informatyvius atsakymus į visus pareiškėjai rūpimus klausimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp Tarnybai SADM persiųstų el. priedų nėra pareiškėjos Tarnybai adresuoto prašymo (prašymas adresuotas UAB „Bendrosios medicinos praktika“), iš kurio galima būtų spręsti apie jame keliamus reikalavimus, todėl minėtas dokumentas Tarnyboje negali būti nagrinėjamas.

3. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos 2018 m. balandžio 6 d. prašymą dėl suklastoto dokumento 13/10/2013 Nr. 6-8475, skubaus nepilnamečio sūnaus V. B. atskyrimo nuo tėvo bei kitų vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo, 2018 m. balandžio mėn. rašte Nr. S- „Dėl A. I. prašymo“, be kita ko, nurodė:

3.1. Pareiškėja prašo atlyginti nuostolius už galimai jos nepilnamečiam vaikui padarytą žalą, iškelti baudžiamąją bylą asmenims, suklastojusiems esminį dokumentą 13/10/2013 Nr. 6-8475, kurio pagrindu buvo įvykdytas visiškas politinis susidorojimas su pareiškėjos pavyzdinga šeima ir įvykdyta žiauri prekyba žmonėmis, taip pat prašo kuo skubiau pateikti dokumento 13/10/2013 Nr. 6-8475 originalą lietuvių kalba, nes šio dokumento originalas iki šiol jai nepateiktas. Su prašymu pateikti dokumentų priedai anglų kalba.

3.2. Ankstesniuose Tarnybos atsakymuose pareiškėjai išaiškinta, kad Nuostatuose ir kituose teisės aktuose įtvirtinti Tarnybos įgaliojimai neapima teisės įpareigoti nepavaldžius subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, nuo jų susilaikyti ar šiuos veiksmus kontroliuoti, todėl prašyme keliamas reikalavimas pateikti dokumento vertimą į lietuvių kalbą nepatenka į Tarnybos kompetenciją, nes tik dokumentą išdavusi įstaiga yra įgaliota nagrinėti šią prašymo dalį. Tarnybos rašte Nr. S-1124 buvo išaiškinta, kad dokumentą 13/10/2013 Nr. 6-8475 surašė Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, turintis teisę pateikti šio dokumento originalą ir jo vertimą, taip pat išaiškinta ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir registravimo tvarka. Be to, Tarnyba nėra kompetentinga vertinti prašyme nurodomų institucijų netinkamų veiksmų ir / ar neveikimo bei dėl to galimai atsiradusios žalos atlyginimo.

3.3. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis), valstybės civilinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bet visus šias aplinkybes pagrindžiančius įrodomus teismui privalo pateikti tokį reikalavimą teikiantis asmuo (ieškovas), o teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priims sprendimą, vadovaudamasis teisingo žalos atlyginimo koncepcija, atsižvelgdamas į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį bei remdamasis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

3.4. Pagal VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Pareiškėjos prašyme keliami klausimai nepatenka į Tarnybos kompetenciją, atsakymai analogiškomis aplinkybėmis dėl galimų pareiškėjos nepilnamečio sūnaus teisių ir geriausių interesų pažeidimo, galimybės inicijuoti ikiteisminį tyrimą, taip pat dėl 13/10/2013 Nr. 6-8475 dokumento vertimo pareiškėjai pateikti 2017 m. vasario 6 d. rašte Nr. S-598, 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. S-896, rašte S-1124, todėl nepateikus naujų faktų ar aplinkybių, 2018 m. balandžio 6 d. Tarnybai pateiktame prašyme keliami reikalavimai nenagrinėtini.

4. Administracija 2018 m. liepos 16 d. rašte Nr. (33.195)2-2137 teismui nurodė, kad 2013 m. spalio 13 d. dokumento Nr. 6-8475 pateikti negali, nes iki vaiko teisių apsaugos sistemos reorganizacijos 2018 m. liepos 1 d. veikęs Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius registre dokumentų nerengė ir neregistravo, be to, 2013 m. spalio 13 d. buvo sekmadienis (poilsio diena).

5. Remiantis UAB „Baltijos vertimai“ 2015 m. sausio 12 d. pažymą apie apmokėtus vertimus, užsakytus ir atliktus 2013 m. spalio 15 d. – 2014 m. liepos 9 d., iš viso – 2 924,41 Eur.

6. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir KAAT), išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. A-3929 „Dėl A. B. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“, kuriame pareiškėjos šeima įrašyta į nurodytą sąrašą, 2012 m. lapkričio 12 d. sprendime pareiškėjos skundą A. I. (B.) tenkino ir panaikino minėtą įsakymą, o LVAT, išnagrinėjęs Administracijos apeliacinį skundą dėl KAAT sprendimo, 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-594/2013 KAAT 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Tarnybos 2018 m. balandžio mėn. raštus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktus), įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, išsprendžiant pareiškėjos prašymus ir atstatant teisingumą, priteisti žalos atlyginimą: neturtinės žalos – 11 bilijonų eurų, turtinės – 3 000 eurų, t. y. tai, kas priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartyje, dėl kurios atskirojo skundo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti atmetė ir pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartyje paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

2. Išanalizavęs skundžiamus administracinius aktus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktus), teismas daro išvadą, kad Tarnyba negalėjo įgyvendinti jai įstatymais ir teisės aktais (remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarime Nr. 1114 patvirtintų Tarnybos nuostatų (2016 m. balandžio 20 d. redakcija) 7 punktu, Tarnybos veiklos tikslas – pagal kompetenciją užtikrinti vaiko teisių apsaugą) nepriskirtų funkcijų, kurias prašė atlikti pareiškėja, t. y. Tarnyba negalėjo atlyginti nuostolių už galimai jos nepilnamečiam vaikui padarytą žalą, iškelti baudžiamąją bylą asmenims, suklastojusiems esminį dokumentą 13/10/2013 Nr. 6-8475, kurio pagrindu buvo įvykdytas visiškas politinis susidorojimas su pareiškėjos pavyzdinga šeima ir įvykdyta žiauri prekyba žmonėmis, taip pat kuo skubiau pateikti dokumento 13/10/2013 Nr. 6-8475 originalą lietuvių kalba. Teismas buvo aktyvus, reikalavo dokumento iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, tačiau Administracija 2018 m. liepos 16 d. rašte Nr. (33.195)2-2137 teismui nurodė, kad 2013 m. spalio 13 d. dokumento Nr. 6-8475 pateikti negali, nes iki vaiko teisių apsaugos sistemos reorganizacijos 2018 m. liepos 1 d. veikęs Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius registre dokumentų nerengė ir neregistravo, be to, 2013 m. spalio 13 d. buvo sekmadienis (poilsio diena) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą). Vadinasi, Tarnybos 2018 m. balandžio mėn. raštų nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, išsprendžiant pareiškėjos prašymus ir atstatant teisingumą.

3. Pareiškėja taip pat prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priteisti žalos atlyginimą: neturtinės žalos – 11 bilijonų eurų, turtinės – 3 000 eurų.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Kadangi teismas šioje administracinėje byloje nenustatė Tarnybos neteisėtų veiksmų, tai pareiškėjos prašymo priteisti turtinę ir neturtinę žalą tenkinti nėra teisinio pagrindo.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos A. I. skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisGediminas Užubalis