Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-121-230/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
2A-121-230/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02177-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
J. S.
Ieškovas
E. S.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-121-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02177-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.14; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5372-451/2013 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei J. S., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11789-775/2010 priteistą iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai L. S. po 450 Lt iki 150 Lt. Ieškinį grindė nurodydamas, kad po teismo sprendimo priėmimo labai pablogėjo jo turtinė padėtis, nes (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, jis yra tik iš dalies darbingas (35 procentų darbingumo lygis), jo pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija – 463,08 Lt, jokio turto neturi. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė sumažinti išlaikymo sumą iki 300 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11789-775/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.1. punktą ir sumažino jame nustatytą E. S. teiktino išlaikymo dukrai L. S. dydį iki 350 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę. Priteisė iš atsakovės valstybei 3,96 Lt pašto išlaidų ir 35,64 Lt žyminio mokesčio bei 194,70 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys yra nepilnametės L. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2010-06-07 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu patenkino šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2.2.1. punktu šalys susitarė, jog dukters L. S. išlaikymui E. S. teiks po 450 Lt kiekvieną mėnesį, nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovui (duomenys neskelbtini)gimė sūnus Kajus, su kurio motina R. S. Iekovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. 2013-06-28 Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1890-924/2013 iš ieškovo priteisė išlaikymą sūnui K. S. po 350 Lt kas mėnesį teikiamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės. Ieškovui nuo 2007-11-06 iki 2036-03-26 nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, ieškovas nedirba, jo mėnesines pajamas sudaro netekto darbingumo pensija 463,08 Lt. Ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas dažnai skundžiasi juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimu, vartoja nuskausminamuosius, simptomai stiprėja, serga įvairiomis kitomis ligomis. Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto taip pat neturi, turi transporto priemonę VW PASSAT, dirba Kauno miesto savivaldybės administracijoje, jos vidutinis atlyginimas – 2000–2300 Lt. Atsakovė yra stebima medikų dėl didėjančių kepenų, dukrai Laurai 2011-08-29 diagnozuotos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, jog aplinkybės dėl ieškovo dalinio darbingumo bei jo mėnesinių pajamų po teismo sprendimo nepasikeitė, kadangi tai egzistavo ir priimant 2010-06-07 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11789-775/2010. Tačiau sprendė, kad yra pagrindas sumažinti ieškovo teiktino išlaikymo dukrai Laurai dydį, kadangi po sprendimo priėmimo dienos iš esmės pasikeitė viena aplinkybė – ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K., kuriam 2013-06-28 Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1890-924/2013 priteisė išlaikymą po 350 Lt. Nors atsakovė teigė, jog ieškovui jau santuokos nutraukimo metu buvo žinoma apie jo būsimo vaiko gimimą, tačiau teismas sprendė, kad ieškovas santuokos su atsakove nutraukimo metu galėjo nežinoti apie vaiko gimimą, nes ieškovas 2012 m. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (vėliau byla buvo nutraukta). Be to, sūnaus K. gimimo liudijimas su pavardės įrašu „S.“ yra išduotas tik 2012 m. balandžio 5 d., kai įrašas apie vaiko gimimą padarytas 2010 m. gruodžio 9 d. Teismas taip pat vertino tai, kad K. motina priimant 2010-06-07 teismo sprendimą galėjo būti nėščia apie tris mėnesius, todėl nėštumas dar neturėjo būti akivaizdžiai matomas, juo labiau, kad ieškovas nurodė, jog su K. motina kartu negyveno, o ieškovas serga ir sirgo priimant 2010-06-07 teismo sprendimą psichikos liga, dėl ko galėjo nevisiškai adekvačiai suprasti ir įvertinti aplinkybes. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas neturi jokio turto, o jo mėnesines pajamas sudaro tik 463,08 Lt netekto darbingumo pensija, padarė išvadą, kad sūnaus gimimas ir išlaikymo jam priteisimas sąlygojo esminį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą.

Teismas nustatė, kad ieškovas negali dirbti pastovaus darbo pilną dieną dėl objektyvių priežasčių, kadangi dėl ligos jam nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, taip pat nenustatė, kad ieškovas turi galimybę įsidarbinti, tačiau to vengia ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia vykdyti išlaikymo pareigą. Todėl sprendė, jog ieškovo galimybės, įvertinus ir pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, pagerinti savo turtinę padėtį yra labai ribotos. Spręsdamas, iki kurios sumos galima sumažinti dukrai teiktino išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į būtinus vaiko poreikius bei į abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas, vertindamas atsakovės nurodytos dukros išlaikymui būtinos pinigų sumos – 1 465 Lt per mėnesį pagrįstumą, padarė išvadą, kad kai kurios išlaidos yra padidintos ir atspindi ne būtinuosius vaiko poreikius, pvz., išlaidos naminiams gyvūnėliams, korepetitorių pamokoms, vaiko kambario atnaujinimui kasmet po 3 000 Lt, vasaros stovyklai, kurios galėtų būti skiriamos tik vaiko tėvams turint tokią galimybę. Išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, dienpinigiams yra akivaizdžios, net jų neįrodinėjant konkrečiais kvitais, tačiau kai kurios jų nėra tokios akivaizdžios ir nėra pagrįstos įrodymais (pvz., knygoms ir pratybų sąsiuviniams, muzikos pamokoms ir instrumentams, atostogoms prie jūros). Todėl teismas sprendė, kad šalių dukters būtinieji poreikiai realiai sudaro apie 1 000 Lt išlaidų per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas oficialiai nedirba, yra tik 35 procentus darbingas, neturi jokio turto, turi dar vieną išlaikytinį, teismas darė išvadą, kad ieškovas patenkinti pusę tokių dukros poreikių dalies yra nepajėgus, jis nebepajėgus teikti ir 450 Lt dydžio išlaikymą dukrai, nes jo pastovios pajamos yra tik 463,08 Lt netekto darbingumo pensija, o kitam išlaikytiniui – sūnui priteistas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį. Tačiau atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra kur kas geresnė nei ieškovo, jos kasmėnesines pajamas sudaro 2000–2300 Lt darbo užmokestis, ji nuosavybės teise turi transporto priemonę, todėl ji šiuo metu turi didesnę galimybę tenkinti dukros poreikius ir gali didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad 350 Lt ieškovo teiktinas nepilnametei dukrai išlaikymas labiausiai atitiks proporcingumo jo dukters būtiniesiems poreikiams bei ieškovo turtinei padėčiai principą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog sprendimas naikintinas, kadangi nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos teismų formuojamai praktikai. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš ieškovo visų su jo gaunamomis pajamomis susijusių įrodymų, nepilnai išsiaiškino kitas su ieškiniu susijusias aplinkybes. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo CK 3.3 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principo įgyvendinimo, taip pat kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, kadangi ieškovo teises ir interesus iškėlė aukščiau jo dukters Lauros interesų. Be to, teismas nesivadovavo byloje išvadą teikusios institucijos išvada, kad patenkinus ieškinį bus pažeisti vaiko interesai. Įvertinęs tai, kad pablogėjusi ekonominė situacija ieškovui apsunkina galimybes susirasti darbą, teismas nevertino to, kad išlaikymo suma taip pat yra nuvertėjusi dėl sumažėjusios perkamosios galios. Taip pat teismas išskirtinai vertino ieškovo sveikatos būklę, kuri buvo nustatyta dar 2007 m., tačiau nepasisakė dėl dukros sveikatos pablogėjimo po santuokos nutraukimo.

2) Teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą, kadangi ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, iš esmės pakeitusių jo turtinę padėtį ir kurių nebūtų buvę santuokos nutraukimo metu (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog ieškovas susilaukė antro vaiko nepatvirtina jo turtinės padėties esminio pablogėjimo, bet to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad santuokos su atsakove nutraukimo metu jis galėjo nežinoti apie sūnaus gimimą, o teismas negalėjo remtis dar neįsiteisėjusiu 2013-07-23 teismo sprendimu. Ieškovas teismui teigęs, jog dirba pavienius darbus ir iš to gauna papildomų pajamų, nepateikė jokių įrodymų apie gaunamas pajamas iš atsitiktinių darbų, taip pat įrodymų, kad siekė susirasti darbą, dėjo pastangas papildomoms pajamoms gauti. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas, turėdamas didelių sveikatos problemų, dirbdamas nepastoviai atsitiktinius darbus, papildomai daug neuždirba. Teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose, turėjo pareigą pilnai išsiaiškinti visas su ieškovo gaunamomis pajamomis susijusias aplinkybes. Teismas nurodė, kad atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 2000–2300 Lt, tačiau neįvertino tai, kad jos nuo 2010-06-07 beveik nepadidėjo, kad atsakovė nekilnojamojo turto neįsigijo, neįvertino svarbios aplinkybės, jog atsakovė turi finansinių įsipareigojimų bankui, jos sveikatos būklė taip pat pablogėjo.

3) Teismas neteisingai įvertino dukters poreikius, neatsižvelgė į tai, jog mergaitė yra 14 metų amžiaus, todėl jos išlaikymui yra būtinos išlaidos ne tik maistui ir būstui, bet ir aprangai, sveikatai, poilsiui ir laisvalaikiui, be to, jai reikalingi regos korekciniai akiniai, dantų korekcinės priemonės, ji lanko smuiko pamokas, reikalingi muzikos instrumentai, imuninės sistemos stiprinimui būtina išvykti prie jūros, dukra vyksta į mokyklos organizuojamas ekskursijas. Kito ieškovo vaiko, kuriam yra 2,5 metų, poreikiai negali būti sulyginami su keturiolikmetės dukros poreikiais. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl dukros L. duotų paaiškinimų, kuriais ji patvirtino, kad tėvas su ja nebendrauja, ja nesirūpina, neatsižvelgė į atsakovės ir dukters L. sveikatos sutrikimus, dėl kurių dukrai L. yra reikalingi papildomai vaistai, specialus maistas ir priežiūra. Nepagrįstai išlaidas knygoms, pratybų sąsiuviniams, muzikos pamokoms, atostogoms teismas laikė nepagrįstomis, kadangi šios išlaidos paskaičiuotos vidutinišku dydžiu, nes juos tiksliai apskaičiuoti nėra įmanoma, o ieškovė išlaidas patvirtinančių įrodymų nekaupė, nes nesitikėjo, kad ieškovas gera valia sutikęs mokėti išlaikymą vėliau sieks jį sumažinti. Teismas, pripažinęs, kad vaiko išlaikymui yra būtina 1 000 Lt suma, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas prie dukros išlaikymo turi prisidėti tik 350 Lt suma, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad dukra lieka gyventi su atsakove, kuriai ir taip tenka didžiausioji dukters išlaikymo išlaidų suma.

4) Teismas laikė, kad šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis – 108 Lt ir, tenkinęs ieškinį 33 proc., iš atsakovės priteisė 33,64 Lt žyminį mokestį, paskaičiuotą proporcingai tenkinto ieškinio daliai. Apeliantės nuomone, ieškovas turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas į teismą kreipėsi dėl išlaikymo, priteisto nepilnametei dukrai, pakeitimo (sumažinimo), todėl ši byla yra priskirtina byloms dėl išlaikymo priteisimo, ir teismas nepagrįstai laikė, jog byla yra turtinio pobūdžio.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, jog teismas visapusiškai, teisingai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, jo turtinę padėtį bei galimybes, jam esant tik iš dalies darbingam, gauti didesnes pajamas. Teismas pagrįstai nustatė dukrai teiktino išlaikymo dydį – 350 Lt, kuris yra proporcingas dukters poreikiams bei šalių turtinei padėčiai. Kadangi atsakovė gauna 2000–2300 Lt darbo užmokestį, kitų išlaikytinių neturi, todėl ji dabartiniu metu turi didesnes galimybes prisidėti prie dukters išlaikymo. Prašo priimti naują rašytinį įrodymą apie 2013-08-02 atliktą medicininį tyrimą, kuris patvirtina, kad jam diagnozuota komplikuota stuburo išvarža, todėl jis negali dirbti nei fizinio darbo, nei darbo sėdint.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo

Atsakovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš ieškovo visų jo gaunamas pajamas patvirtinančių įrodymų ir nepilnai išsiaiškino kitas su ieškiniu susijusias aplinkybes. Tačiau CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma. Atsakovė, pareikšdama prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė, kokias konkrečias bylos aplinkybes reiktų aiškintis papildomai, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šalys pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį) išsamiai nurodė visas, jų nuomone, bylai reikšmingas aplinkybes, grįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, pateikė įrodymus, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Be to, atsakovė turėjo galimybę visas aplinkybes, į kurias reiktų atkreipti dėmesį, nurodyti apeliaciniame skunde, ką ji ir padarė, todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo papildomai aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis). Įrodymų pakankamumo (jų nepakankamumo) klausimas šiuo atveju yra apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to pasisakys, analizuodamas apeliacinio skundo motyvus. Šalys po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismui nutarus prijungti Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-11881-451/2012 ir Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2A-1856–324/2013 (dabar Nr. 2A-75–324/2014), turėjo teisę ir galimybę susipažinti su šių bylų medžiaga ir dėl joje esančių įrodymų pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau rašytinių paaiškinimų nepateikė.

Ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo pateikė papildomus ir gautus po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo duomenis apie jo sveikatos būklę – 2013-08-02 atlikto medicininio tyrimo duomenis (b. l. 120) ir prašo juos prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovo pateiktas įrodymas atitinka šiuos reikalavimus, todėl priimtinas į bylą.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pagrindo

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės L. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2010-06-07 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu patenkino šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2.2.1. punktu šalys susitarė, jog dukters L. S. išlaikymui E. S. teiks po 450 Lt kiekvieną mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovas pradžioje prašė sumažinti išlaikymo dydį iki 150 Lt, vėliau sutiko, kad išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 300 Lt.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3–243/2010).

Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3–286/2004.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3–495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3–331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3–495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, nustatė esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, su kuo nesutinka atsakovė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovo mėnesinės pajamos, jo darbingumo lygis (sveikatos būklė) po Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo nepasikeitė, tačiau atsirado nauja jo turtinę padėtį iš esmės įtakojanti aplinkybė, kadangi po teismo sprendimo priėmimo 2010-11-25 jam gimė sūnus K., kuriam Kauno miesto apylinkės teismas 2013-06-28 sprendimu priteisė iš jo išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį galėjo nežinoti, kad jam gims kitas kūdikis. Teismas šią išvadą grindė tuo, kad ieškovas galėjo to nesuvokti, kadangi serga psichikos liga, 2012 m. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (vėliau byla buvo nutraukta), be to, gimimo liudijimas su ieškovo tėvystės įrašu išduotas tik 2012 m. balandžio 5 d. Atsakovės nuomone, nebuvo pagrindo daryti tokią išvadą, kadangi byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie ieškovo galimybes suvokti nurodytas aplinkybes, o Kauno apylinkės teismo 2013-06-28 (pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismo sprendimas priimtas 2013-05-28) sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1890-924/2013 dar neįsiteisėjęs. Šiuo metu šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai priėmus 2014 m. kovo 3 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas. Tai reiškia, kad atsakovo pareiga mokėti sūnui K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį jau yra nustatyta ir patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybę, jog ieškovas tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį galėjo nežinoti, kad jam gims kitas kūdikis, padarė tik prielaidą, kurią iš esmės paneigia prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1890-924/2013 medžiaga. Šioje byloje yra užfiksuoti kitos ieškovo sutuoktinės R. S. (sūnaus K. motinos) paaiškinimai, kad ji su E. S. kartu gyveno iki santuokos sudarymo (2012-03-31) trejus metus (civ. bylos Nr. 2-1890-924/2013 t. 2, b. l. 52, 86), šiuos paaiškinimus patvirtino ir nurodytoje byloje apklaustos liudytojos Z. D. A., A. V. (civ. bylos Nr. 2-1890-924/2013 t. 2, b. l. 88–89). Todėl ieškovas, 2010-06-07 pasirašydamas su nagrinėjamos bylos atsakove J. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir tuo metu gyvendamas kartu su sūnaus K. motina, negalėjo nežinoti apie gimsiantį kitą vaiką, kuris gimė 2010-11-25. Konkrečių duomenų, kad tuo metu ieškovo psichinė būsena neleido jam suvokti ir įvertinti aplinkybių, susijusių su kūdikio gimimu, byloje nėra pateikta, todėl tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra nepagrįsta. Kad (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus K. iš esmės nepablogino atsakovo turtinės padėties, buvusios 2010-06-07 pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį su atsakove, patvirtina ir tas faktas, kad ieškovas gimus sūnui ir, kaip nustatyta, jam kartu gyvenant su sūnaus K. motina, jis toliau mokėjo Kauno apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimu priteistą dukrai L. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450 Lt, ką patvirtina DNB banko sąskaitos išrašas (b. l. 46–47) ir tik 2013-02-12 kreipėsi dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Todėl esant kitoms tokioms pačioms atsakovo turtinę padėtį apibūdinančioms aplinkybėms (ieškovui esant iš dalies darbingam, gaunant tokio paties dydžio netekto darbingumo pensiją ir turint tam tikrų papildomų pajamų dirbant pavienius darbus, ką pripažįsta pats ieškovas) spręstina, kad ir gimus sūnui K. tai neatėmė ir neapribojo ieškovo galimybių teikti savo valia prisiimto dydžio išlaikymą dukrai L. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas nėra linkęs atskleisti savo papildomai gaunamų pajamų dydžio, nes teigia gaunąs tik minimalias pajamas, nors byloje atsakovės pateikti skelbimai patvirtina, kad ieškovas aktyviai ieško užsakymų (b. l. 29–34), todėl teismas neturi galimybių nustatyti tikslų ir teisingą jų dydį. Dėl šių aplinkybių abejonės dėl ieškovo turtinės padėties esminio pablogėjimo aiškintinos nepilnametės dukros naudai. Tokiu būdu ieškovo nurodyta aplinkybė, kad be šalių dukters jis dar turi išlaikyti ir antroje santuokoje gimusį sūnų, nepatvirtina, kad dėl šios išlaikymo prievolės iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis.

Dėl prioritetinės nepilnametės dukros teisių ir interesų apsaugos ir gynybos

Kaip jau nurodyta, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl ieškovui neįrodžius esminio savo turtinės padėties pablogėjimo ar net esant tam tikroms abejonėms dėl galimo jos pablogėjimo, pirmiausia turi būti paisoma nepilnametės dukros interesų, dėl ko ieškovo gera valia prisiimto išlaikymo dydis negali būti sumažintas. Pažymėtina, kad ir išvadą teikusios institucijos – ­Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomone, 2010 m. priteisto išlaikymo dydžio keitimas, t. y. jo sumažinimas neatitiktų vaiko interesų (b. l. 84).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šalių dukros būtinųjų poreikių patenkinimui reikalinga apie 1 000 Lt suma per mėnesį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3–419/2010; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3–303/2008). Pagal nagrinėjamos bylos duomenis šalių dukteriai Laurai šiuo metu jau yra penkiolika metų, sūnui Kajui –3,5 metų. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalių dukros poreikiai dėl jos amžiaus yra gerokai didesni, nei ieškovo antrojo vaiko – sūnaus poreikiai, o atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui netinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, dėl ko buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos dėl išlaikymo dydžio keitimo, teismo sprendimas naikintinas, priimant naują teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p. 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė nėra pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nėra pateikusi bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Teisėja Nijolia Indreikienė