- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-24
- Bylos Nr.
- II-212-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04642-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo iš dalies panaikinimo
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės 2014-05-26 nutarimą dalyje dėl jo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 124(2)str. ld. ir nuobaudos pagal šį ATPK straipsnį paskyrimo, kvalifikuoti jo veiką tik pagal ATPK 127str. 2d. ir palikti galioti pagal šį ATPK straipsnį jam paskirtą nuobaudą. Neradus pagrindo tenkinti pirmajame punkte nurodytą prašymą,prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30(1) str. ld. ir palikus galioti pagal ATPK 124(2)str. ld. jam paskirtą 500 litų baudą, netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėjas skunde nurodo bei teismo posėdyje paaiškino, kad vieno administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimas pagal kelis skirtingus ATPK straipsnius administracinių teisės pažeidimų bylose neturėtų būti taikomas , nes tokia galimybė šiame procese nenumatyta. Tokie atvejai procesiškai sureguliuoti tik baudžiamojoje teisėje ir tik esant nusikalstamų veikų idealiosios sutapties sąlygoms, kai viena nusikalstama veika padaromos kelios atskiros, skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos. Jo padarytą pažeidimą papildomai kvalifikuojant dar ir pagal kitą ATPK straipsnį bei už patį pažeidimą papildomai paskiriant dar dvi nuobaudas, būtų iš esmės pažeistas vienas pagrindinių, neginčijamų ir pamatinių teisės principų „Non bis in idem" (negalima du kartus bausti už tą patį nusižengimą). Paaiškino, kad visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti visas bylos aplinkybes. Per 13 vairavimo metų nėra padaręs grubių , tyčinių administracinių teisės pažeidimų. Turi sūnų , kurį visada veža automobiliu į mokyklą, sutuoktinė dėl regėjimo sutrikimų negali vairuoti. Privalo rūpintis savo mama ir sutuoktinės mama, nes jos yra garbaus amžiaus ir turi sveikatos sutrikimų. Jo darbas (duomenys neskelbtini) yra susijęs su klientų aptarnavimu, jų automobilių gedimų nustatymu, suremontuotų automobilių išbandymu gatvėje ir pan., todėl teisė vairuoti, kaip būtina sąlyga, yra numatyta darbo sutartyje.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad Su V. K. skundo reikalavimais nesutinka. Mano, kad jo veiksmai pagal LR ATPK normas kvalifikuoti tiksliai ir skirta nuobauda atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privalu nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). LR ATPK 30¹ str. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. V. K. pažeidimas yra vienas pavojingesnių, todėl vien simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad V. K. vairavo transporto priemonę eismo saugumui grėsmę keliančiu būdu ir tai, kad jo padarytas KET pažeidimas sukėlė didelį pavojų ne tik jo, bet ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai ir padarė žalos svetimam turtui, leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį V. K. padarytas pažeidimas yra pavojingas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas rizikas, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui neišvengiamai sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
V. K. nurodytos aplinkybės nesudaro komplekso faktinių ypatingų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti jo atžvilgiu LR ATPK 30 1 str. Pažymėtina, kad LR ATPK 249 str. įtvirtinta norma yra nukreipiamoji, kur įtvirtinta nuostata, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato LR ATPK ir kiti įstatymai. LR ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso normomis, laikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso normos. Todėl pažeidimai padaryti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir to paties asmens taikant baudžiamojo įstatymo analogiją kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų (pažeidimų) idealioji sutaptis. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis straipsnius. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K--77/2008, 2K-355/2009). Vadovaudamiesi tuo kas išdėstyta, prašo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą paliekant galioti Kauno apskr. VPK KPV pareigūno 2014-05-26 priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas pakeistinas.
Nustatyta, kad 2014-05-26 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ² str. 1 d., 127 str. 2 d. Jam paskirta administracine nuobauda - 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn. V. K. nubaustas už tai, kad 2014-05-13 07.39 val. vairuodamas automobilį Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiuodamas į sankryžą šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui Ford Mondeo, sudarydamas avarinę situaciją, ko pasėkoje pastarojo automobilio vairuotojas vengdamas susidūrimo ir stengdamasis sumažinti padarinius, buvo priverstas keisti važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kitą važiavusį automobilį BMW 530. Tokiais savo veiksmais V. K. sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės iš trijų dalyvavusių eismo įvykyje. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,158 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 1 d. bei 127 str. 2 d.
Byloje nekyla ginčas dėl faktinių teisės pažeidimo padarymo aplinkybių. Pareiškėjas, be KET 9 punkto pažeidimo, pažeidė KET 158 punktą, t.y. nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Šis KET pažeidimas nulėmė pasekmes - kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (ATPK 127 str. 2d.- ). Tačiau teisės pažeidimo padarymo būdas sukėlė pavojingą situaciją, t.y. kito automobilio vairuotojas vengdamas susidūrimo ir stengdamasis sumažinti padarinius, buvo priverstas keisti važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kitą važiavusį automobilį . Pareiškėjo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal ATPK 124² str. 1 d. Šiuo atveju, atsakomybei kilti užtenka vieno KET pažeidimo, kuris sukelia pavojingą situaciją.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad buvo pažeistas non bis in idem principas . Dėl draudimo bausti antrą kartą –nurodyta asmens garantija pradeda galioti nuo to momento, kai pradedamas asmens persekiojimas už antrąjį pažeidimą, o sprendimas už pirmąjį pažeidimą jau būna įgijęs res judicata galią.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Būtent nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. dirba, teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su darbo funkcijomis (b.l.10), charakterizuojamas teigiamai (b.l.9), augina ir išlaiko nepilnametį vaiką, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, turi galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau nėra linkęs daryti KET pažeidimus. Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. K. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str., sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą iki 2 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas
nutaria:
pareiškėjo V. K. skundą patenkinti iš dalies.
2014-05-26 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimą Nr.20N-12762269-14 pakeisti : V. K. už pažeidimą , numatytą ATPK 124 ² str.1d. paskirti 500 litų baudą bei atimti teisę vairuoti transporto priemonę 2 (du ) mėnesius. Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę nuobaudą paskirti 500 litų baudą bei atimti teisę vairuoti transporto priemonę 2 (du ) mėnesius.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.