Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2014-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-50-458/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-26
Bylos Nr.
1-50-458/2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00358-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arvydas Daugėla
Kaltinamasis
D. M.
Baudž. byla Nr. 1–50–458/2014
Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00358-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.7.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Arvydas Daugėla,

sekretoriaujant Ingai Navickienei, Audriui Kvajauskui, Irinai Fiodorovai, Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,gynėjui Remigijui Bukėnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

2008 m. gruodžio 1 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, šios bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderiu Nr. 2008–15 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iš anksto sumokėjo 702 000 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi jis buvo, pinigus perduodamas šios bendrovės atstovei M. J., o nuo 2008 m. gruodžio 19 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2008 m. gruodžio 23 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės M. J., sudarė sutartį dėl 6,6900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 25000/66900 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 1 300 000 litų, nors šio žemės sklypo dalies vertė buvo 376 000 litų, taigi už perkamą žemės sklypą iš įmonės kasos sumokėjo 326 000 (702 000–376 000) litų daugiau, negu nustatyta nurodyto žemės sklypo dalies vertė. Kartu D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2008 m. gruodžio 19 d. su D. J. pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl parduotuvės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, įsipareigodami ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 25 d. pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, preliminariosios sutarties pagrindu pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2008-17 D. J. iš įmonės kasos sumokėjo 95 000 litų avansą, žinodamas, kad šioje sutartyje numatytos likusios pinigų sumos – 255 000 litų – bendrovė D. J. nesumokės ir nurodytų patalpų neįgis. Tokiu būdu D. M. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 421 000 litų vertės turtą.

Kaltinamasis D. M. kaltu dėl nurodyto nusikaltimų padarymo neprisipažino ir parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, o nuo 2008 m. gruodžio 19 d. – ir direktorius. Bendrovė vykdė prekybą nekilnojamuoju turtu, statybos ir kitą su nekilnojamuoju turtu susijusią veiklą. Šios veiklos vystymui 2008 m. kovo mėnesį „Nordea“ bankas buvo suteikęs 7 800 000 eurų paskolą. Kitų didesnių finansinių įsipareigojimų bendrovė niekam neturėjo. Tais pačiais metais bendrovė statė daugiabutį gyvenamąjį namą Palangoje (duomenys neskelbtini), dėl daugumos statomų butų įsigijimo su pirkėjais buvo sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys, buvo rezervuota 114–115 iš 150 butų, būsimi pirkėjai buvo sumokėję avansus. 2008 m. pabaigoje šio pastato statybos baigtumas siekė 80 procentų, baigiamųjų darbų buvo likę tik 3–4 mėnesiams, o 2009 m. kovo mėnesį turėjo pradėti sudarinėti butų pirkimo–pardavimo sandorius. Įgyvendinus šį projektą buvo planuota gauti 30 milijonų litų pelno. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat vykdė su nekilnojamuoju turtu susijusią veiklą, iki 2008 m. gruodžio 4 d. jis buvo šios bendrovės direktorius. Tais metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengė gyvenamųjų namų statybos projektus Joskaudų kaime, Kretingos rajone, ten buvo įsigijusi žemės sklypus. Šiai veiklai vystyti bendrovei trūko pakankamų lėšų, iš bankų buvo paimti kreditai, kurių grąžinimo terminus reikėjo pratęsinėti, daryti sąlygų pakeitimus, o tam taip pat reikėjo lėšų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2008 m. gruodžio mėnesio šiai bendrovei buvo paskolinusi apie 600 000 litų. Dar 702 000 litų jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderiu. Nenorėdamas susiklosčius nepalankioms aplinkybėms prarasti paskolintų pinigų nusprendė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti vieną jos Joskaudų kaime turėtų žemės sklypų. 2008 m. gruodžio 23 d. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore M. J. sudarė sutartį dėl 6,6900 ha žemės sklypo dalies pirkimo už 1 3000 000 litų. Šie pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti nebuvo, nes buvo užskaityta anksčiau jai suteiktų paskolų suma. Įsigyto žemės sklypo vertė atitiko rinkos vertę. Tai patvirtino anksčiau ir vėliau atlikti nekilnojamojo turto agentūrų vertinimai. Be to, jis pats savo pasiūlymais ir kitais būdais daug prisidėjo rengiant Kretingos rajono bendrąjį planą, kuriame žemės sklypai nurodytoje vietovėje buvo įtraukti į gyvenamosios statybos plėtros teritoriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytame iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype taip pat ketino vykdyti gyvenamųjų namų statybą. Dėl visų šių priežasčių įsigyto žemės sklypo kaina tikrai nebuvo mažesnė už to meto rinkos vertę. Tik vėliau tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepavyko įgyvendinti savo ketinimų vykdyti statybas, nes užtruko detaliojo plano parengimas, greta nurodytoje vietovėje buvo stiprių investuotojų, be to, prasidėjo ekonominė krizė. Jis taip pat neiššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagal preliminariąją sutartį sumokėdamas D. J. avansą už bendrovei perkamas patalpas. 2008 metais bendrovė turėjo daug veiklos, nuomojosi patalpas, esančias „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, kurių normaliam darbui nepakako. Todėl bendrovei reikėjo erdvesnių patalpų miesto centre. Iš keleto žiūrėtų pasiūlymų patraukliausios buvo D. J. turėtos patalpos, esančios „(duomenys neskelbtini)“. D. J. sutikimu šioje patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo įregistruota. Dėl nurodytų priežasčių, bendrovei turint apyvartinių lėšų, 2008 m. gruodžio 19 d. su D. J. pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl nurodytų patalpų pirkimo–pardavimo už 350 000 litų, įsipareigodami ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 25 d. pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, D. J. iš įmonės kasos sumokėjo 95 000 litų avansą. Į nurodytą patalpų pirkimo–pardavimo kainą įėjo patalpų įrengimas ir apstatymas baldais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikius, tai padaryti buvo įsipareigojęs D. J. Dėl šių priežasčių į minėtas patalpas bendrovė iškart neįsikėlė. Todėl gali būti, kad minėtą sutartį su D. J., taip pat kaltinime nurodytus veiksmus, susijusius su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sutarties su ja pasirašymu, jis atliko bendrovės patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini)“. 2008 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą finansavęs bankas „Nordea“ dėl neaiškių priežasčių ėmė trikdyti bendrovės veiklą, aiškindamas, kad ateina krizė, ėmė abejoti, ar statomi butai bus nupirkti, šio projekto nebenorėjo toliau finansuoti ir finansavimą faktiškai sustabdė. Buvo reikalaujama statybininkams nebemokėti pinigų, o vėliau atsiskaityti statomais butais. Be to, šis bankas savavališkai kaip suteikto kredito dengimą nusirašė Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintus 3 milijonus litų. Su minėtu banku jis vykdė intensyvias derybas dėl bendrovės tolesnio finansavimo, po keletą kartų važinėjo į centrinę būstinę Vilniuje, sugaišdamas daug laiko įvykdė banko reikalavimą surinkti iš žmonių garantinius raštus, kuriais beveik visi patvirtino, jog neatsisako pirkti butų. Jis bankui siūlė atlikti bendrovės restruktūrizaciją. Iš pradžių bankas su tuo sutiko, jis, patirdamas daug išlaidų, parengė restruktūrizavimo planą. Tačiau po to bankas iš viso su juo nustojo bendrauti. Esant tokiai padėčiai, bendrovei faktiškai nebegalėjus vykdyti veiklos, atsiskaityti su veiklos partneriais ir kreditoriais, 2009 metų sausio mėnesį jis kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2009 m. kovo mėnesį tai ir buvo padaryta. Dėl šių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal nurodytą sutartį neįvykdė įsipareigojimų D. J. ir dėl to neįgijo nurodytų patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. kaltė įrodyta toliau dėstomais liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis.

Liudytojas D. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti vadybininku, o vėliau šios bendrovės vienintelis akcininkas D. M. jam pasiūlė eiti direktoriaus pareigas, nes pats D. M. visų bendrovės reikalų tvarkyti nebespėjo. Nepamena, kokiu laikotarpiu ėjo šias pareigas. Kaip direktorius pasirašinėdavo įvairias sutartis, finansinius dokumentus, kuriuos pasirašyti pateikdavo D. M. ir buhalterė K. Š. Kokia buvo bendrovės ūkinė finansinė padėtis, ar ji turėjo kokių nors įsipareigojimų kitoms įmonėms, jis nežinojo, apskritai, šios veiklos neišmanė, o faktiškai bendrovei vadovavo akcininkas D. M. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė daugiabučio namo statybą Palangoje, jo manymu, darbai vyko sklandžiai, dėl daugumos statomų butų buvo sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys. Kaip bendrovės direktorius jis nebuvo gavęs jokių pretenzijų, reikalavimų iš rangovų ir kreditorių.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko D. M. sprendimų nustatyta, kad D. P. šios bendrovės direktoriumi buvo paskirtas nuo 2007 m. spalio 1 d., iš šių pareigų atleistas nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. (t. 1, b. l. 173, t. 2, b. l. 1).

Iš 2008 m. kovo 17 d., gegužės 7 d., birželio 30 d., 2008 m. rugpjūčio 6 d. paskolos sutarčių, sudarytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P., kaip paskolos davėjo, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens D. M., kaip paskolos gavėjo, nustatyta, kad paskolos davėjas gavėjui perdavė atitinkamai 205 000, 200 000, 143 000, 50 000 litų, iš viso 598 000 litų (t. 4, b. l. 152–155).

Liudytoja M. N. parodė, kad nuo 2008 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2009 m. vasario mėnesio pradžios dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu turėjo kitą pavardę – J. Šioje bendrovėje atliko galimybių studiją dėl finansavimo pritraukimo, vykdė įvairius akcininkų pavedimus, taip pat ir pavedimus pasirašyti įvairius dokumentus. Tačiau dirbo epizodiškai, nes turėjo sveikatos problemų, bendrovės veikla ir finansine padėtimi nesidomėjo. 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderyje, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota 702 000 litų, pasirašė jinai kaip šios bendrovės įgaliotas asmuo. Pinigų perdavimo pagrindo ir priežasties prisiminti negali, bet toks buvo bendrovių akcininkų sprendimas. Taip pat jinai, jau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, pasirašė 2008 m. gruodžio 23 d. sutartį dėl žemės sklypo už 1 300 000 litų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju ji taip pat nesidomėjo paties sandorio aplinkybėmis, ar parduodamo sklypo kaina atitiko rinkos vertę. Šiuos klausimus sprendė bendrovių akcininkai.

Liudytojas D. J. parodė, kad 2008 m. gruodžio 19 d. pasirašė preliminariąją pirkimo– pardavimo sutartį dėl parduotuvės patalpų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo šioje sutartyje nurodytą avansą. Vėliau jis dar turėjo šiose patalpose atlikti remontą, iki preliminariojoje sutartyje nurodytų terminų gauti likusius pinigus ir pasirašyti pagrindinę pirkimo– pardavimo sutartį. Dėl kokių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimų neįvykdė, jam nežinoma. Dėl šių įsipareigojimų neįvykdymo numatytas sandoris neįvyko ir nurodytų patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2008–15 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašant M. J., buvo išduota 702 000 litų, pagrindu nurodant kaip avansą už žemės sklypą (t. 4, b. l. 40). Kaltinamasis D. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog šiame orderyje kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir pinigus išdavęs asmuo pasirašė jisai.

Iš 2008 m. gruodžio 23 d. sutarties nustatyta, kad D. M. kaip pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės M. J., sudarė sutartį dėl 6,6900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 25000/66900 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 1 3000 000 litų (t. 4, b. l. 53–56). Tą pačią dieną dėl šio turto priėmimo–perdavimo tie patys asmenys pasirašė aktą (t. 1, b. l. 57–58) bei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 59).

Iš 2008 m. gruodžio 19 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad D. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius su D. J. susitarė dėl parduotuvės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo už 350 000 litų, įsipareigodami ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 25 d. pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjui per 5 darbo dienas įsipareigojant pardavėjui pervesti 95 000 litų avansą, 100 000 litų avansą sumokėti vėliausiai iki 2009 m. gegužės 15 d., likusią sumą įsipareigojant sumokėti pasirašant pagrindinę sutartį (t. 4, b. l. 69–71).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2008–17 nustatyta, kad D. J. buvo išduota 95 000 litų, pagrindu nurodant kaip avansą už komercines patalpas pagal 2008 m. gruodžio 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (t. 4, b. l. 72). Kaltinamasis D. M. patvirtino, jog šiame orderyje kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir pinigus išdavęs asmuo pasirašė jisai.

Iš nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. L12/052 LCH NT nustatyta, kad 6,6900 ha žemės sklypo 25000/66900 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė iki Kretingos rajono savivaldybės 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimu Nr. T2–322 patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano, kuriuo buvo numatyta leisti keisti žemės sklypo paskirtį, buvo 89 000 litų, po 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2008 m. gruodžio 23 d.­ – 376 000 litų (t. 5, b. l. 137–160).

Byloje esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo vertinimo ataskaitoje Nr. A–021–12, kurios užsakovu buvo bankrutuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad vertinamo 6,6900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė 2008 m. gruodžio mėnesį galėjo būti 220 000 litų (t. 5, b. l. 19–40).

Byloje esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, kurios užsakovu buvo D. M., nurodyta, kad 6,6900 ha žemės sklypo 25000/66900 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008 m. gruodžio 23 d. buvo 1 055 000 litų (t. 5, b. l. 42–65).

Kaip matyti iš nurodytų ataskaitų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti žemės sklypo vertinimai labai skiriasi – nurodyto turto rinkos vertė 2008 m. gruodžio 23 d. atitinkamai nurodoma 220 000 litų ir 1 055 000 litų. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje nurodyta viso 6,6900 ha žemės sklypo vertė, tai reiškia, kad šio žemės sklypo 25000/66900 dalies vertė būtų dar keletą kartų mažesnė ir nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje nurodytos vertės skirtųsi keliolika kartų. Esant tokiam iš esmės skirtingam nurodyto turto vertinimui ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi, kaip vieną pagrindų ir nurodant labai skirtingą minėtų bendrovių pateiktą turto vertinimą, pagrįstai buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė (t. 5, b. l. 126–127). Anksčiau nurodytos ekspertizės, kurios metu buvo atliktas labai išsamus tyrimas, išvadomis teismas neturi pagrindo abejoti, todėl konstatuoja, kad iki 2008 m. gruodžio 18 d. 6,6900 ha žemės sklypo 25000/66900 dalies, dėl kurios pirkimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderiu kaltinamasis D. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė 702 000 litų, o 2008 m. gruodžio 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, vertė buvo 89 000 litų, o 2008 m. gruodžio 23 d.­ – 376 000 litų. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje apklausta ekspertizę atlikusi ekspertė L. C. pagrįstai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje žemės sklypo rinkos vertės nustatymui buvo pasirinkti įvykę didžiausios vertės sandoriai ne tik iš Darbėnų seniūnijos zonos, bet ir iš kitų zonų.

D. M. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė 613 000 vertės turtą 2008 m. gruodžio 1 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos sumokėdamas 702 000 litų už 89 000 litų vertės perkamą sklypo dalį. Ši kaltinimo dalis grindžiama faktu, jog kaltinamasis avansą už perkamą žemę sumokėjo 2008 m. gruodžio 1 d., ir anksčiau nurodyta ekspertizės išvada, kad iki Kretingos rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano patvirtinimo 2008 m. gruodžio 18 d. nurodyto žemės sklypo dalies vertė buvo 89 000 litų. Tačiau teismas konstatuoja, kad vien šie duomenys nėra pakankami daryti išvadą, jog kaltinamasis sumokėdamas nurodyto dydžio avansą įgijo minėtai bendrovei tik tokios vertės turtą. Teismas pažymi, kad avansas buvo sumokėtas nedaug laiko prieš Kretingos rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano patvirtinimą (t. 5, b. l. 114–115), apie šio plano rengimą ir numatomą tvirtinimą kaltinamasis ne tik žinojo, bet ir pats aktyviai dalyvavo jį rengiant (t. 8, b. l. 67–73). Dėl šio plano patvirtinimo atsirado galimybė perkamo žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties pakeisti į gyvenamosios paskirties, o tai didino nurodyto žemės sklypo vertę. Be to, žemės sklypo dalies pirkimo sandoris buvo sudarytas 2008 m. gruodžio 23 d., kai, kaip nustatyta nurodytos ekspertizės išvada, šio turto vertė buvo 376 000 litų. Todėl, teismo įsitikinimu, šie duomenys yra pagrindas konstatuoti, jog kaltinamasis sumokėdamas avansą ir sudarydamas žemės sklypo dalies pirkimo sandorį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 702 000 litų įgijo 376 000 litų vertės nurodytą turtą, tai yra permokėdamas 326 000 litų. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo teiginius, kad minėtoje sutartyje nurodyta žemės sklypo dalies 1 300 000 litų kaina atitiko rinkos vertę, nėra. Kaltinamasis D. M. parodė, kad šią sumą sudarė 702 000 litų avansas ir minėtų ankstesnių UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų už 598 000 litų suma. Kaltinamasis pripažino, jog kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius šią paskolą faktiškai nurašė įskaitydamas į perkamo žemės sklypo nurodytą kainą. Tačiau, teismo manymu, tai visiškai nereiškia, kad nurodyto turto vertė buvo 1 300 000 litų. Tiesiog D. M. dėl 598 000 litų vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo nurodytais veiksmais nėra kaltinamas ir teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Bylos duomenimis kaltinamasis D. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, o nuo 2008 m. gruodžio 19 d. ir direktorius (t. 2, b. l. 11), dėl šios padėties ir užimamų pareigų jis valdė bendrovės turtą ir turėjo teisę pavaldiems asmenims duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas D. M. anksčiau nurodytu 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderiu, kurį pasirašė ir jam pavaldi finansininkė K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi tuo metu jis pats buvo (t. 3, b. l. 175–176), kaip avansą už perkamą žemės sklypo dalį jis perdavė 702 000 litų, o 2008 m. gruodžio 23 d. jau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, kuria už šią sumą nupirko tik 376 000 litų tikrosios vertės turtą. Taip pat D. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pagal 2008 m. gruodžio 19 d. sutartį su D. J. dėl parduotuvės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo ir šios sutarties pagrindu pagal kasos išlaidų orderį D. J. iš įmonės kasos sumokėjo 95 000 litų avansą. Apie tai, jog kaltinamasis žinojo, kad šioje sutartyje numatytos likusios pinigų sumos bendrovė D. J. nesumokės ir nurodyto turto neįgis, bus pasisakyta vėliau.

Teismas pažymi, jog kaltinamojo veiksmai atliekant anksčiau nurodytus veiksmus ir sudarant sutartis dėl turto sukuria civilinių teisinių santykių atsiradimo regimybę. Tačiau dėl toliau nurodomų papildomų sąlygų buvimo yra pagrindas daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo veiksmų ir sutarčių sudarymo atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai.

D. M. buvo kaltinamas nurodytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (613 000 ir 95 000 litų) iššvaistęs šiai įmonei esant nemokiai, nes 2008 m. gruodžio 1 d. jos įsipareigojimai 28 530 200,35 litų viršijo pusę 13 776 369,37 litų turto vertės (27 552 738,73/2). Kaltinimas D. M. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo grindžiamas specialistės A. B. 2010 m. spalio 29 d. išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 3, b. l. 120–143). Šioje išvadoje, įvertinant nurodytos įmonės nemokumą, remiamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytais kriterijais. Šiame įstatyme nustatyta, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau specialistės A. B. išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo pateikta neatsižvelgiant į įmonės įsipareigojimų nevykdymo apimtį, kaip nurodyta „neatsižvelgus į įsipareigojimų pradelstumą, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė K. Š. neužregistravo įsipareigojimų pradelstumo“. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė A. B. parodė, kad ji įmonės nemokumą nustatė remdamasi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakyme nurodytu ekonominiu įmonės nemokumo apibrėžimu. Pagal Bankroto įstatyme nurodytą teisinį nemokumo apibrėžimą nebuvo ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų pradelstumo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė K. Š. neužregistravo įsipareigojimų pradelstumo, neaišku, ar visi įsipareigojimų pradelstumą rodantys dokumentai buvo ir būtų pateikti. Jeigu būtų buvę įmanoma, ji būtų skaičiavusi įsipareigojimų pradelstumą. Vertinant įmonės nemokumą, visus įsipareigojimus, nebuvo įmanoma atskirti, kurie įsipareigojimai pradelsti, kurie ne. Konkrečių duomenų, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir kokie pradelsti, nebuvo. Siekiant tai nustatyti turi būti garantija, kad pateikti visi kreditorių reikalavimai. Kitu atveju daryti tikslias išvadas nebūtų galima. Taigi iš specialistės teisme duotų paaiškinimų darytina išvada, kad nebuvo, nėra ir nebūtų galima tiksliai, patikimai nustatyti, ar nusikalstamos veikos padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė įsipareigojimų ir kokia apimtimi pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę. Esant tokiems specialistės paaiškinimams teismas neturėjo pagrindo skirti buhalterinę ekspertizę. Taigi remiantis specialistės A. B. išvada negalima konstatuoti, jog kaltinime nurodytų D. M. veiksmų atlikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki.

Tačiau toliau pateikiami duomenys rodo, jog kaltinime nurodytų D. M. veiksmų atlikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė ekonominė padėtis buvo komplikuota, įmonė turėjo jos viso turto vertę viršijantį kreditinį įsipareigojimą „Nordea“ bankui, kuriam nebemokėjo palūkanų, panaši buvo ir UAB (duomenys neskelbtini)“ padėtis ir apie visa tai kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma.

Iš civilinėje byloje Nr. B2–34–513/2014 esančio D. M. pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, Klaipėdos apygardos teisme gauto 2009 m. sausio 9 d., nustatyta, kad jis, be kita ko, nurodė, jog 2009 m. sausio 5 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali atsiskaityti su kreditoriais ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus jiems pagal balanso, sudaryto 2008 m. gruodžio 1 d., duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertė siekė 27 553 763 litų, finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekė 28 531 255 litų, iš jų finansinės skolos – 23107 217 litų, skolos tiekėjams 1 866 622 litų, iš viso nuostoliai siekė 987 492 litų. Šiame D. M. pareiškime išdėstytus duomenis patvirtina 2008 m. gruodžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 1 d. balansas, pelno nuostolių ataskaita, 2008 m. gruodžio 1 d. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas. Taip pat iš šioje civilinėje byloje esančio 2008 m. gruodžio 19 d. „Nordea“ banko pranešimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad bankas informavo bendrovę dėl vėlavimo mokėti palūkanas pagal kredito sutartį ir įspėjo dėl banko teisės nutraukti sutartį, nurodant, kad nuo 2008 m. gruodžio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtos kredito palūkanos sudarė 28 104, 86 litus. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla.

Civilinėje byloje Nr. B2–119–538/12 esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiškime dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, Klaipėdos apygardos teisme gauto 2009 m. kovo 24 d., be kita ko, nurodyta, kad nuo 2008 m. pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla tapo nuostolinga, pagal bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, sudarytus 2009 m. sausio 31 d., apskaičiuotas 19 061 lito nuostolis, bendrovės turtas sudarė 3 654 440 litų, o mokėtinos sumos ir finansiniai įsipareigojimai sudarė 3 271 676 litų. Šiame pareiškime išdėstytus duomenis patvirtina 2009 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas, pelno nuostolių ataskaita, kreditinių įsiskolinimų sąrašas. Pažymėtina, kad šiame sąraše nurodytas ir D. M., kuriam UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo suma nurodyta 220 000 litų. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla.

Esant tokioms sąlygoms, nors nėra pakankamai duomenų pripažinti, jog kaltinamasis D. M. turėjo išankstinę tyčią iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, todėl ši kaltinimo dalis pripažintina nepagrįsta, nurodytais veiksmais kaltinamojo D. M. žemės sklypo dalies pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokant jam patikėtų ir jo žinioje buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų žymiai daugiau, negu nustatyta nurodyto turto vertė, bendrovės lėšomis avanso pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimas D. J. vertintinas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas. Nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis kaltinamojo sąmoningais veiksmais ir sudarytais sandoriais pažeistų UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių atkūrimas, bendrovei padarytos žalos atlyginimas civilinio proceso priemonėmis buvo visiškai neperspektyvus. Tai neabejotinai ne tik suprato, bet ir šią situaciją savo veiksmais sukūrė kaltinamasis D. M. Dar kartą pažymėtina, kad jis nurodytus veiksmus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu atliko bendrovės finansinei padėčiai esant komplikuotai, nedaug laiko iki to, kai pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo. Visiškai akivaizdu, jog šioje situacijoje jis žinojo, kad sutartyje su D. J. numatytos kitos pinigų sumos bendrovė D. J. nesumokės ir nurodyto turto neįgis, o bendrovė kartu praras sumokėto avanso lėšas.

Kaltinime D. M. buvo nurodyta, kad 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą žemės sklypo dalį 702 000 litų jis perdavė, o 2008 m. gruodžio 23 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kaip nurodyta anksčiau, kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiose patalpose įsikūrusi nebuvo, nurodytus veiksmus galėjo atlikti bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Šiuos parodymus paneigiančių duomenų nėra, todėl teismas patikslina šią kaltinime nurodytą aplinkybę ir konstatuoja, kad minėtus veiksmus kaltinamasis atliko pastarosiose patalpose.

Taigi anksčiau išdėstyti duomenys yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis D. M. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės – 421 000 litų – vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą (32 500 litų), svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 184 str. 2 d.

Bausmės skyrimas ir civilinio ieškinio išsprendimas

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis D. M., veikdamas tyčia, padarė sunkų nusikaltimą, neatlygino padarytos žalos.

Vertinant kaltinamojo D. M. asmenybę pažymėtina, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jos darymo metu kaip nors neigiamai jį apibūdinančių duomenų nėra. Taip teigti nėra pakankamas pagrindas ir anksčiau jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 6, b. l. 77–81). Duomenų apie tokius kaltinamojo teisės pažeidimus pastaruoju metu nėra. Kaltinamasis D. M. iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo ir dirba šiuo metu. Visa tai neleidžia teigti, kad nurodyta nusikalstama veika buvo nuoseklus jo gyvenimo būdo ar kokio nors netinkamo elgesio padarinys. D. M. niekada anksčiau nusikalstamų veikų padaręs nebuvo, nusikalto pirmą kartą, o nuo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra praėjęs didesnis negu penkerių metų laikotarpis. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sulaikytas ir suimtas, jam buvo paskirta viena švelniausių kardomųjų priemonių. Kaltinamasis yra turi šeimą, mažametį vaiką. Teismo įsitikinimu, dėl šių aplinkybių skirti kaltinamajam D. M. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę nebūtų teisinga. Pirmiausia turi būti įvertinta, ar paskirta bausmė tinkamiausiai atitiktų BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be kita ko, jos paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Visi išdėstyti duomenys neleidžia daryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmė D. M. būtų tinkamiausia, sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, tinkamiausiai jį nubaustų ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių įstatymo už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir tos aplinkybės yra pagrindas jam taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę. Teismo įsitikinimu, geriausiai bausmės tikslai būtų pasiekti paskiriant kaltinamajam baudą. Nustatydamas kaltinamajam baudos dydį teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1, 2 dalimis, remiasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija.

Pareikštas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas. Nors byloje buvo pareikštas 714 788 litų sumos pirminis ieškinys (t. 6, b. l. 2–3), vėliau buvo tikslinamas nurodant 708 000 litų padarytos žalos sumą, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta tokios sumos civiline ieškove (t. 6, b. l. 19, 21), vėliau ieškinys buvo patikslintas nurodant 613 000 litų sumą, atsižvelgiant į tai, kad visi šie reikalavimai buvo pareikšti dėl kaltinamojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir viršija šiuo nuosprendžiu nustatytos kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytos 421 000 litų sumos žalos dydį, tokio dydžio žalos atlyginimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš kaltinamojo priteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301–303, 308 str.,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., ir, taikant BK 54 str. 3 d., nubausti 170 MGL dydžio – 22 100 litų – bauda.

Remiantis LR BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d. į bausmę įskaityti vieną dieną D. M. suėmimo nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. sausio 10 d., suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL (260 litų) dydžio baudai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam D. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš nuteistojo D. M. 421 000 (keturis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį) litų žalos atlyginimo BŪAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosavybės teisių apribojimą į turtą – poilsio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinę patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančias D. M. ir S. M., žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius D. M., palikti galioti iki žalos atlyginimo ar jos išieškojimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 2010 m. sausio 4 d. priėmimo– perdavimo aktu bei 2010 m. rugsėjo 6 d. dokumentų pateikimo protokolu perduotus Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS ir saugomus saugykloje, perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Arvydas Daugėla