Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atstovams Inai Šejanovienei, advokatui Justinui Borevičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje pagal A. U. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsakovui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Darbo kodekso 301 straipsnyje nustatyta, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas darbo bylose vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. CPK 762 str. 1d. numato, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodytos normos antroji dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal šio Kodekso 760 ir 761 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamu atveju kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, todėl atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Pagal CPK reglamentavimą sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas yra ribojamas bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo. Tokiose bylose atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų (CPK 762 straipsnio 4 dalis).

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimu tenkinant ieškinį iš dalies, buvo nuspręsta ieškovo A. U. atleidimą iš darbo UAB “Druskininkų autobusų parkas” autobuso vairuotojo konduktoriaus pareigų 2010m. balandžio 13d. UAB “Druskininkų autobusų parkas” įgalioto asmens įsakymu Nr. P-17 pagal LR DK 136str.3d.2p.(kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas DK 235str.) pripažinti neteisėtu. Į darbą ieškovo negrąžinti, darbo sutartį laikyti nutraukta pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti ieškovui A. U. iš atsakovo UAB “Druskininkų autobusų parkas” dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 3383,10Lt (su mokesčiais), vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo 2010 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojamą pagal ieškovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį 79,79 Lt (su mokesčiais), vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį 1691,55 Lt (su mokesčiais). Priteisti ieškovui A. U. iš atsakovo UAB “Druskininkų autobusų parkas” 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Sprendimo dalį dėl 1691,55 Lt (su mokesčiais) priteisimo leista vykdyti skubiai.

Atsakovo UAB “Druskininkų autobusų parkas” apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2011-06-29 nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Vykdydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas UAB “Druskininkų autobusų parkas” išmokėjo ieškovui A. U. 2011-03-14 1285,58 Lt, 2011-07-04 15541,37 Lt priteistų sumų (tai patvirtinta bankiniais nurodymais pervesti pinigus).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-21 nutartimi (c.b. nr. 3K-3-47/2012) panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-04-04 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-29 nutartį bei priėmė naują sprendimą, kuriuo visiškai atmetė ieškovo A. U. ieškinį.

Sprendžiant atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, teismas konstatuoja tai, kad ieškovas iki kasacinės instancijos sprendimo priėmimo pagal teismų sprendimus gavo su buvusiais darbo santykiais susijusias išmokas, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, jam nepriklausė. Darbo užmokesčio sąvoka pateikta DK 186str. nuostatose, numatančiose, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Apie kitas darbo užmokesčiui prilygintas išmokas pasisakoma Darbo kodekso XV skyriaus normose. Ieškovui buvo priteistos ir išmokėtos išeitinė pašalpa, numatyta DK 140 str., tai viena iš garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių, piniginė kompensacija numatyta DK 297 str. 4d., taikant šioje normoje numatytą alternatyvų darbo teisių gynimo būdą ir neturtinė žala. Nurodytos išmokos nėra atlyginimas už darbą ir nenumatytos Darbo kodekso XV skyriaus normose, reglamentuojančiose darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas. Nagrinėjamoje byloje pagal LAT 2012-02-21 nutartį darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nutrūko 2010 m. balandžio 13d. darbdaviui priėmus įsakymą Nr. P-17, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Ši aplinkybė rodo, kad ieškovui sumokėtos nurodytos sumos tuo laikotarpiu, kai jo ir atsakovo nesiejo darbo santykiai. Dėl nurodytų priežasčių ieškovui išmokėtos sumos nepriskirtinos ir prie CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išmokų (pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų), todėl atsakovas įgyja teisę jas išreikalauti ir kaip be pagrindo įgytą turtą pagal CK 6.237str. 1,2d.

Kaip minėta, CPK 762 str. 4d. numato, kad apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taigi šis ribojimas nėra absoliutus. Nurodytų išieškotų sumų išreikalavimas tampa galimas tuo atveju, kai nustatoma ieškovo bloga valia, nesąžiningumas. CK 4.26 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sąžiningumo prezumpcija, todėl ar darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas darbo užmokestis buvo nesąžiningas, turi įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis asmuo (pareiškėjas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012m. vasario 21 d. nutartyje pažymėjo, kad ieškovas tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, todėl už jo padarytą pažeidimą galėjo būti skiriama drausminė nuobauda atleidimas iš darbo. Teismo nuomone, pareiškėjas ieškovo veiksmus, kuriais padarytas darbo drausmės pažeidimas, bei pareikštas ieškinys, ginčijant atleidimą iš darbo, pagrįstai prašo kvalifikuoti kaip nesąžiningus. Bylos dokumentais patvirtinta, kad ieškovas A. U. tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidęs darbo drausmę, nesąžiningai elgėsi reikšdamas ieškinį, kad būtų teismine tvarka ginama jo tariamai pažeista teisė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. numato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kasacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad ieškovas A. U. savo tyčiniais veiksmais pažeisdamas darbo drausmę, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą pareigą gerbti žmogaus teises. Tuo pačiu ieškovo veiksmai prieštaravo geros moralės normoms, kuriomis grindžiami civiliniai santykiai (CK 1.2str.). Civilinio kodekso 1.5 str. normos numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir įpareigoja, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Netenkinant nagrinėjamu atveju prašymo dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, teismas nusižengtų šiems principams, paneigtų kasacinio teismo sprendimo prasmę, tuo pačiu Civilinio proceso tikslus apibrėžtus CPK 2 str.– ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

Atgręžti sprendimo įvykdymą civilinėje byloje Nr. 2-14-200/2011 dėl neteisėto atleidimo iš darbo pagal A. U. ieškinį atsakovui UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ ir priteisti iš A. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“, į.k. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), naudai pagal panaikintus teismų sprendimus išmokėtas jam sumas, t.y. 16826,93 Lt (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt šešis litus 93 centus).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.