Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. 2016 m. vasario 27 d., apie 16 val., tikslus laikas nenustatytas, buto, esančiame (duomenys neskelbtini), Telšiuose, virtuvės kambaryje tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sugyventiniu L. M., tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į krūtinės sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą, III, IV šonkaulių kremzlinių dalių vientisumo pažeidimus, širdiplėvės pažeidimą, aortos kylančios dalies vientisumo kiauryminį pažeidimą, kraujosruvą aortos kylančioje dalyje, širdiplėvėje, krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą apie žaizdą krūtinės dešinėje ir, nukentėjusiajam ginantis nuo jį žalojusio įrankio, padarė jam poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, ko pasekoje L. M. mirus įvykio vietoje 2016 m. vasario 27 d. 17 val.10 min nuo ūmaus nukraujavimo į vidaus ertmes ir dalinės širdies tamponados dėl durtinio- pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su aortos sužalojimu, taip ji tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį L. M..

Kaltinamoji Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai, teigdama, jog nužudyti L. M. nenorėjo. Kaltinamoji parodė, jog 2016-02-27 buvo su savo sugyventiniu L. M. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Telšiuose, žiūrėjo televizorių. L. M. paskambino R. A.. R. A. atėjo pas juos į svečius, atsinešė alaus, sidro, visi trys pradėjo gerti. Neutrukus atėjo, atsinešė alaus ir sidro. Kartu gėrė J. V.. Išgėrus alkoholį, L. M. su R. A. išėjo, o kaltinamoji atsigulė pailsėti. Praėjus kuriam laikui, parėjo L. M., buvo dar daugiau išgėręs, paprašė, kad padarytų kaltinamoji pavalgyti. Jai atsisakius, sugyventinis L. M. pradėjo pykti, koneveikti necenzūriniais žodžiais. Kaltinamoji nurodė, jog tada ji pradėjo L. M. priekaištautui, kad šis niekur nedirba, nuolat geria, ir tuomet jie tarpusavyje susistumdė. Tuo metu buvo išgėrusi. Ant virtuvinės spintelės buvo peilis, paėmusi jį dūrė L. M. vieną kartą į krūtinę ir jis pargriuvo. Pargriuvus L., paklausė, gal reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jis atsakė, kad nereikia, kad jam viskas gerai. Kadangi bėgo iš krūtinės kraujas, kaltinamoji užklijavo jam žaizdą, netrukus atėjo R. A., jam pasakė, jog padūrė L.. R. A. padėjo L. M. pernešti ir paguldyti ant lovos, po to R. A. išėjo. Praėjus kelioms minutėms L. M. paprašė, kad padėtų kaltinamoji nueiti jam į tualetą. Tualete netrukus išgirdo, kaip kažkas subildėjo, pažiūrėjus pamatė, jog L. buvo parkritęs ant žemės, tuomet paskambino R. A., šis nurodė iškviesti greitąją pagalbą. Kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, bandė daryti dirbtinį kvėpavimą. Kaltinamoji nurodo, jog nesuprato, kur jam dūrė, matė, jog pataikė į krūtinės sritį, nes užklijavo žaizdą. Savo poelgio negali paaiškinti, nurodydama, jog jos ir L. M. šeimoje buvo naudojamas fizinis smurtas, ji buvusi ne kartą sumušta, todėl ir šį kartą bijojusi, kad ją sumuš. Įvykio dieną prieš ją fizinis smurtas nebuvo naudojamas, galbūt gynėsi nuo psichologinio smurto. Kaltinamoji mano, jog jai buvo per daug visko susikaupę, nes prieš ją buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Dėl ankstesnių jos sužalojimų nėra kreipusis į jokias institucijas. Po dūrio nuplovė peilį ir padėjo į spintelėje esantį stalčių. Dėl padaryto kairės rankos plaštakos sužalojimo kaltinamoji jokių aplinkybių nurodyti negalėjo, tačiau neneigia, jog galimai padaryta kaip nurodoma kaltinime. Kaltinamoji patvirtino, jog su L. M. gyveno 5 metus, paskutinius du mėnesius L. M. daug vartojo alkoholio. Kadangi įvykio dieną buvo išgėrusi sidro, mano, jog išgertas alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams, būdama blaivi taip nebūtų pasielgusi. Nurodo, jog L. M. tėvams parašiusi laišką, jų atsiprašiusi, tačiau nežino, ar jo tėvai jai atleido, juos buvo mačiusi tik du kartus. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Liudytoja D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji kartu mokėsi su kaltinamąja Telšių suaugusiųjų mokykloje. Apie įvykį nieko negali pasakyti, tačiau nurodė, jog retkarčiais sutikdavo kaltinamąją gatvėje, tekdavo pasikalbėti. Pamena, jog 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo sutikusi Ž. K., matė jos paakiuose mėlynes, Ž. K. nurodė, jog ją sumušė jos draugas. Liudytoja teigia daug kartų mačiusi Ž. K. sugyventinį neblaivų, sakė Ž., jog ji pagalvotų, su kuo gyvena, tačiau Ž. nurodė savo sugyventinį mylinti. Žino, jog Ž. K. sugyventinis pas ją gyveno apie 3–4 metus, Ž. dirbdavo atsitiktinius darbus, o tarpu jos sugyventinis niekur nedirbo, iš jos prašydavo pinigų. Visa tai žino iš Ž. K. žodžių.

Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra kaltinamosios brolis, sutiko duoti parodymus. Liudytojas parodė, jog įvykio nematė, tačiau gali apibūdinti sesers gyvenimo būdą, nurodydamas, jog Ž. K. gyveno liudytojui priklausančiame bute kartu su sugyventiniu L. M., kuris nevengdavo vartoti alkoholį, nedirbo, o sesuo visuomet dirbo ir sugyventinį išlaikė. Siūlė seseriai iškeldinti sugyventinį, nes kiek pas ją užeidavo į namus, tiek būdavo geriama, matė seserį kelis kartus sumuštą, tačiau Ž. nurodydavo kitas priežastis dėl atsiradusių mėlynių, neigdama, jog buvo sumušta sugyventinio.

Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra kaltinamosios Ž. K. tėvas, sutiko duoti parodymus. Liudytojas parodė, jog apie įvykį nieko nežino, tačiau gali nurodyti, jog su sugyventiniu L. M. dukra gyveno kartu apie trejus metus, žino, jog sugyventinis dažnokai vartojo alkoholinius gėrimus ir, kiek jam žinoma, jo dukra daugiausia viena dirbo ir sugyventinį išlaikė. Dukra liudytoją aplankydavo, tačiau ateidavo viena, buvo sakiusi, jog L. „kumščiais mosikavo“, tačiau liudytojas sužalotos dukters nėra matęs, žino, jog dukra kartu su sugyventiniu taip pat vartojo alkoholį. Liudytojas siūlęs dukrai kreiptis į policiją dėl barnių su L., tačiau dukra atsisakiusi, nurodydama, jog jį myli.

Iš 2016-02-27 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Telšiai, butas, kuriame nužudytas L. M.. Lavonas guli buto koridoriaus viduryje. Iš buto virtuvėje esančios spintelės, atidarius stalčių, rasti trys peiliai, jie paimti ir supakuoti bei pridėti prie bylos. Virtuvėje grumtynių pėdsakų, kitų daiktų turinčių reikšmės tyrimui, nerasta. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas telefonas „Nokia“, priklausantis L. M. (1 tomas, b. l. 12–28). Protokole nurodoma apžiūros vietas (duomenys neskelbtini) ( 1 tomas, b. l. 12–13), tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi nustatyta, jog įvykis buvo (duomenys neskelbtini) name.

Iš 2016-06-01 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas L. M. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su jame esančia „Tele2 Pildyk " SIM kortele, kurioje išsaugoti SMS žinučių tekstai, gauti nuo 2016-02-19 iki 2016-02-24 iš Ž. K. priklausančio numerio (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 29–34, 36).

Iš 2016-04-25 apžiūros protokolo garso įrašo, pateikto Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, matyti, jog į bendrąjį pagalbos centrą 2016 m. vasario 27 d. 16.36 min. skambino Ž. K., nurodomas skambinimo tekstas (1 tomas, b. l. 122–127).

Iš duomenų apie Ž. K. blaivumą, tikrinant 2016 m. vasario 27 d. 18.41 min., matyti, jog jai nustatytos 0.98 promilės (1 tomas, b. l. 158).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. M 121/2016(03) matyti, jog L. M. mirė nuo ūmaus nukraujavimo į vidaus ertmes ir dalinės širdies tamponados dėl durtinio- pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su aortos sužalojimu. Ištyrus mirusio L. M. kraują rasta 3.93 promilės etilo alkoholio. Durtiniai pjautiniai sužalojimai krūtinės ląstos srityje padaryti nemažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio dinaminio poveikio pasekoje, duriančiomis pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu. Sužalojimai krūtinės ląstoje sunkūs, nesuderinami su gyvybe. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje susidarė L. M. pasyviai ginantis nuo jį žalojusio įrankio ar daikto poveikio (1 tomas, b. l. 57–59).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 41/2016 (01) dėl žalojusio įrankio identifikavimo matyti, jog tyrimui buvo pateiktas rudos spalvos medine rankena peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, dėl rasto vyriškos lyties lavono su durtine žaizda krūtinės srityje, adresu: Telšiai, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog tikėtina, kad tirta L. M. krūtinės dešinės pusės durtinė-pjautinė odos žaizda yra padaryta tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali (1 tomas, b. l. 64–67).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11–818 (16) matyti, jog tirti pateiktuose megztinyje ir marškinėliuose krūtinės srityje yra po vieną durtinį- pjautinį pažeidimą. Jie padaryti duriamuoju– pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su aštriais ašmenimis, t. y. peiliu. Individualizuojančių tirti pateikto peilio geležtę požymių nėra, todėl nustatyti, ar tirti pateiktų megztinio ir marškinėlių pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu, negalima. Taip pat nurodoma, kad tirti pateiktų drabužių pažeidimai pagal išdėstymą atitinka Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 121/2016 (03) nurodytą nukentėjusiojo sužalojimą (1 tomas, b. l. 70–73).

Parodymų patikrinimo vietoje Ž. K. patvirtino savo duotus parodymus apklausos metu ir parodė, kur ir kokioje vietoje dūrė L. M.. Taip pat šių parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip nukentėjusysis L. M. ant jos puolė, norėdamas rankos kumščiu suduoti smūgį. Po to įtariamoji parodė kur L. M. dūrė peiliu (1 tomas, b. l. 175–187).

Iš siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, jog apžiūrėta Ž. K. ir surašyta gydytojo A. D. epikrizė, konstatuojant, jog Ž. K. sužalojimų nenustatyta (1 tomas, b. l. 140–141).

Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina Ž. K. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str., t. y. nužudymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo kaltę pripažino, nurodydama, jog vieną kartą peiliu dūrė savo sugyventiniui į krūtinės sritį, teigdama, jog bijojo, kad L. M. smurtaus jos atžvilgiu. Nusikalstama veika dėl L. M. nužudymo visiškai įrodyta kaltinamosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole esančiais duomenimis, specialistų išvadomis, Ž. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, liudytojų D. D., J. K., L. K. parodymais. Nustatyta, kad nusikaltimas įvykdytas 2016-02-27, apie 16 val. Telšiuose, (duomenys neskelbtini), kaltinamosios Ž. K. gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamosios broliui ir tėvui – L. K. ir J. K. (1 tomas, b. l. 155–156). Tai, kad L. M. mirė būtent nuo smūgio peiliu, neginčijamai patvirtina specialisto išvada (1 tomas, b. l. 58–59), kurioje vienareikšmiškai nurodoma, jog L. M. mirė nuo ūmaus nukraujavimo į vidaus ertmes ir dalinės širdies tamponados dėl durtinio–pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su aortos sužalojimu, šis sužalojimas padarytas vieno trauminio kontaktinio smūginio dinaminio poveikio pasekoje, bei nustatyta poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, kuri padaryta ne mažiau vieno trauminio dinaminio poveikio pasekoje, tikėtina L. M. pasyviai ginantis nuo jį žalojusio įrankio ar daikto poveikio. Durtiniai pjautiniai sužalojimai krūtinės ląstos srityje padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu kontaktiniu smūginiu dinaminiu poveikiu, duriančiomis pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, šie sužalojimai sunkūs, nesuderinami su gyvybe. Tai, kad dūrė peiliu vieną kartą L. M., neneigia ir kaltinamoji Ž. K., kuri po smūgio peiliu šį nuvalė ir padėjo į stalčių. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu paiimti peiliai (1 tomas, b. l. 24), kurių vienas, pagal kaltinamosios nurodymą tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 tomas, b. l. 8–9) buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, pateiktas specialistui nustatyti ar minėtu peiliu padarytas sužalojimas. Specialisto išvadoje pateikta tikėtina išvada, jog tyrimui pateiktu peiliu buvo padaryta L. M. krūtinės dešinės pusės durtinė-pjautinė odos žaizda, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali ir pateikti kategoriškos išvados negalima (1 tomas, b. l. 64–66). Tai, kad sužalojimas padarytas peiliu patvirtina specialisto išvadoje nustatyti L. M. priklausančiuose megztinyje bei marškinėliuose nustatyti pažeidimai, kurie pagal išsidėstymą atitinka specialisto išvadoje Nr. M 121/2016(03) nurodytą nukentėjusiojo sužalojimą (1 tomas, b. l. 70–73). Parodymų patikrinimo vietoje metu Ž. K. parodė, jog sudavė peiliu smūgį L. M., po to jį paguldė virtuvėje ir, atėjus pažįstamam R. A., jam padedant paguldė L. M. į lovą (1 tomas, b. l. 175–187). Dėl padaryto kairės rankos plaštakos sužalojimo, kaltinamoji neneigia šio sužalojimo, toks sužalojimas nustatytas specialisto išvadoje, jis galimai padarytas pasyviai ginantis nuo sužalojimo ir tai neprieštarauja nustatytam įvykio mechanizmui. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir Ž. K. kaltei pagrįsti. Ž. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nenorėjusi nužudyti L. M., tačiau gynėsi nuo jo psichologinio smurto, be to, bijojo, jog jis gali ją sumušti, nes ėjo link jos, jie susistumdė. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji, būdama suaugusi, normalaus protinio išsivystymo, turinti pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodama peiliu nukentėjusiajam L. M. į krūtinės sritį, kito neblaivaus žmogaus gyvybei svarbų organą, negalėjo nesuprasti, kad toks smūgis yra pavojingas žmogaus gyvybei ir nuo tokio veiksmo nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-28-976/2015). Sudavusi smūgį peiliu L. M. į krūtinės sritį Ž. K. matė L. M. kraujuojant, užklijavo pleistrą ant žaizdos, nunešė ir paguldė į kitą kambarį. Šie objektyviai atlikti veiksmai ir subjektyvus pačios kaltinamosios suvokimas apie atliką veiksmą bei galimas jo pasekmes, patvirtina, jog veika padaryta netiesiogine tyčia, t. y. kaltinamoji suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogu, to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Veika baigtinė, sukeltos realios pasekmės.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015).

Kaltinamosios Ž. K. nurodymas, jog ji gynėsi nuo L. M. psichologinio smurto ir bijojo, kad jai ko nors nepadarytų, atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta būtinosios ginties sąlygų – pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio asmuo turi teisę gintis: nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog L. M. ruošėsi, planavo, bandė suduoti ar sudavė kokius nors smūgius kaltinamajai, kaltinamosios kūne nerasta jokių sužalojimų, liudytojos D. D. parodymai apie Ž. K. patirtą smurtą iš L. M. tėra Ž. K. žodžių persakymas be jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, o kreipimosi dėl smurto artimoje aplinkoje iš Ž. K. nėra buvę (1 tomas, b. l. 130–131, 153). Smūgis peiliu kaip atsakymas į Ž. K. vadinamą psichologinį smurtą, t. y. plūdimąsi, necenzūrinių žodžių vartojimą jos atžvilgiu, akivaizdžiai neadekvatus veiksnys, atkreipiant dėmesį, jog pačiai Ž. K. nėra svetimas, neįprastas ar provokuojantis necenzūrinių žodžių vartojimas, tai užfiksuota pačios kaltinamosios kalboje ir bendravime skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą (1 tomas, b .l. 122–126), todėl, kaip minėta, atmestinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas kaltinamosios argumentas dėl galimos gynybos.

BK 129 str. 2 d. 3 p. nustatyta atsakomybė už kvalifikuotą nužudymą savo artimojo giminaičio ar šeimos nario. Pagal BK 248 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Ž. K. gyveno kartu su L. M. neįregistravę santuokos apie 5 metus, vedė bendrą ūkį, buvo prisiėmę atitinkamas pareigas vienas kito atžvilgiu, dalijosi gaunamas pajamas, todėl laikytini šeimos nariais ir Ž. K. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Ž. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę suinkinančia aplinybe teismas pripažįsta tai, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ( 1 tomas, b. l. 158) ir, kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu Ž. K., bei nustatyta teisiamojo posėdžio metu, tai turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę Ž. K. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikų stadiją, kaltininko asmenybę.

Kaltinamoji Ž. K. neteista (1 tomas, b. l. 142), administracine tvarka nebausta (1 tomas, b. l. 143), iki sulaikymo dirbo (1 tomas, b. l. 144), charakterizuojama kaip asmuo neretai vartojęs alkoholį, tačiau nekonfliktinė, tvarkinga moteris, darbdavio apibūdinama teigiamai (1 tomas, b. l. 147, 157), nustatytos viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui”. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Vadinasi, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Atsižvelgiant į visumą, matyti, jog Ž. K. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, veika padaryta netiesiogine tyčia, tačiau iki nusikaltimo padarymo kaltinamoji charakterizuojama pakankamai teigiamai, buvo dirbanti, nekonfliktinė ir tik dėl nereto alkoholio vartojimo, teismo nuomone, įvyko nusikaltimas. Po nukentėjusiojo L. M. žūties kaltinamoji iš esmės neneigė savo kaltės, nuosekliai davė parodymus ir akivaizdžiai gailėjosi. Nors yra nustatytos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, teismo nuomone, tikslinga skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sancijos vidurkis, konstatuojant, jog bus išlaikyta pusiausvyra siejant bausmės tikslus su kaltinamajai būsimu bausmės poveikiu ir tokia bausmė nebus pernelyg švelni bei atitinkanti veikos pavojingumą, kaltininkės asmenybę bei humaniškumo principą, nesumenkinant nukentėjusiųjų interesų.

Taikyti kaltinamajai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindų nėra, kadangi iš pirmiau aptartų duomenų visumos matyti, kad teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių ir bausmės, numatytos sankcijoje, skyrimas aiškiai neprieštarautų teisingumo principui. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį, tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.

Vadovaujantis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamosios asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę teismas kaltinamajai skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Byloje pateikta pažyma, jog kaltinamosios Ž. K. advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, užmokestis 104,22 Eur, kurį prašoma priteisti iš kaltinamosios (2 tomas, b. l. 69). Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Šiuo atveju kaltinamiesiems gynyba buvo paskirta teismo, nustatant įstatyme (BPK 51 str. 1 d. 5 p.) nurodytą būtinąją gynėjo dalyvavimo sąlygą. Atsižvelgiant į tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis (paskyrimas advokato kaltinamųjų gynybai) ir jų priteisimas iš kaltinamųjų nesuderinamas su jų teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą, todėl nepriteistinos iš Ž. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 104,22 Eur.

Daiktai turintys reikšmės bylai: nuosprendžiui įsiteisėjus: piniginė, peiliai, 3 vienetai, marškinėliai, megztinis, perduoti saugoti Telšių AVPK (1 tomas, b. l. 41–42) nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); L. M. priklausęs telefonas „5140i Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM „Tele2Pildyk“ kortele, perduotas saugoti Telšių AVPK (1 tomas, b. l. 41–42), grąžintinas L. M. arba R. M. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.); CD laikmenos su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir L. M. telefono informacija (2 tomas, b. l. 26), paliktinos saugoti byloje (BPK 94 str. 1d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307 str. 1 d., 6–7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d. 4 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jai bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-02-27 iki 2016-10-06.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti iš Ž. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 104,22 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai: nuosprendžiui įsiteisėjus: piniginę, peilius, 3 vienetus, marškinėlius, megztinį, perduotus saugoti Telšių AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; L. M. priklausiusį telefoną „5140i Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM „Tele2Pildyk“ kortele, perduotą saugoti Telšių AVPK, grąžinti L. M. arba R. M.; CD laikmenas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir L. M. telefono informacija palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.