- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- A2.1.-379-288/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-00064-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Pažeidėjas
- D. V.
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, lietuvio, nevedusio, vaikų neturinčio, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2011-12-21 D. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 41⁴ str. 3 d. dėl to, kad 2011-12-06 pagal pavedimą Nr. 02-1605 buvusių darbuotojų paaiškinimą bei skundą buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Buvusi įmonės darbuotoja V. B. 2011-12-05 skunde nurodė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V., laikotarpyje nuo 2011-06-13 iki 2011-10-11 jai išmokėjo neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio 2900 Lt sumą, už kurią ji niekur nepasirašė, ji buvo įdarbinta 0,5 etato, tačiau per dieną dirbdavo po 12-13 valandų. Apskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio ji gaudavo apie 370 Lt (per mėnesį), kurį pervesdavo į kortelę banke. Pagal pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiusbei Swedbank AB banko išrašus nustatyta, kad V. B. darbo užmokesčio išmokėta: už 2011 m. birželio mėn. 225,32 Lt; už liepos mėn. 383,20 Lt; už rugpjūčio mėn. išmokėta 364 Lt; už rugsėjo mėn. išmokėta 364 Lt, už spalio mėn. išmokėta 245,32 Lt. Viso per minimą laikotarpį jai buvo išmokėta oficialaus darbo užmokesčio 1580,8 Lt.
Šalies argumentai
V. K. 2011-12-01 savo paaiškinime nurodė, kad įmonėje buvo įdarbinta 1 val. per dieną, nors dirbdavo 11-12 valandų, 4-5 dienas savaitėje. Už atliktą darbą jai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V. laikotarpyje nuo 2011-06-02 iki 2011-08-22 išmokėjo 1970 Lt darbo užmokesčio, kuris buvo neapskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurį gaudama ji niekur nepasirašė. Apskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio ji gaudavo apie 120 Lt (per mėnesį), kurį pervesdavo į kortelę banke. Pagal pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius bei Swedbank AB banko išrašus nustatyta, kad V. K. darbo užmokesčio išmokėta: už 2011 m. birželio mėn. 109,42 Lt; už liepos mėn. išmokėta 123,09 Lt; už rugpjūčio mėn. išmokėta 112,33 Lt. Viso per minimą laikotarpį jai buvo išmokėta oficialaus darbo užmokesčio 233,84 Lt.
Pagal pateiktą 2011-12-05 V. B. skundą bei V. K. 2011-12-01 pateiktą paaiškinimą įmonės direktorius D. V. darbuotojams išmokėjo 4870 Lt darbo užmokesčio neapskaityto buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Tuo D. V. kaltinamas pažeidęs 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. reikalavimus, 2002-06-04 darbo kodekso įstatymo IX-926 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d. reikalavimus, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtintų LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 4.7 p. reikalavimus, t.y. pažeidęs LR ATPK 41⁴ str. 3 d.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d., bylos teisena nutrauktina.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nepripažįsta jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo. Viena darbuotoja pas juos dirbo tris ar keturis mėnesius, darė diskomfortą įmonėje, norėjo dirbtinai sukelti atlyginimą, jau norėjo ją atleisti, bet ji pati išėjo. Paskui ji jau norėjo sugrįžti, bet atlyginimų nekėlė, kiti atsirado darbuotojai. Nebuvo prieš, kad jos išeitų iš darbo, nes buvo produktyvesnių, našesnių žmonių. Maždaug po trijų mėnesių vėl kreipėsi, kad įdarbinti, gal nesusirado darbo, nes gražiuoju išsiskyrė. Mano, kad ji – V., kerštauja. Visi atlyginimai mokami per banką. Kita darbuotoja V. iš vis nesupranta kodėl apkalbėjo. Abi dirbo pas juos, viena V., virėja dirbo trumpą laiką, o V. visai minimaliai dribo, neatitiko mūsų keliamų reikalavimų. Mokami pinigai buvo joms pavedimu, per banką. Atsiskaitė už tą laikotarpį, kurį jos abi dirbo. Darbo sutartys buvo sudarytos su abiem darbuotojomis. Dirbo viena, virėja pusę etato, o kita dirbo valandą per dieną. Planavo, kad ji dirbs prie kasos, bet ji netiko. Virėjos gauna pusę etato, skaitęs tik sutartį, nežino tų atlyginimų, minimumas 800 Lt, o pusę etato turėtų būti, kad gauna per pusę. Vokeliuose atlyginimų nemoka ir nemokėjo. Abi darbuotojos nebedirba, viena buvo priimta bandomajam laikotarpiui, vienai valandai per dieną, kita dirbo pusę etato. Su darbuotojom buvo draugiškai nutrauktos darbo sutartys, paskui buvo prašyta vėl įsidarbinti. Bet nepriimta atgal buvo, todėl mano, kad kerštaujama. Mano tai žmonių neužimtumas, todėl taip ir elgiasi, skundžia. Nėra pagrindo tikėti buvusių darbuotojų pamastymais, komentarais, jos net nedirba jau pas juos. Įmonėje buvo daryti patikrinimai. Pažeidimai dėl neapskaitytų pinigų trisdešimt ir šešiasdešimt litų. Už tai atsakinga kasininkė, baudos sumokėtos, laiku, didelės baudos paskirtos buvo, nors nesuvokiami santykiai tarp nusižengimo ir baudos, bet baudos buvo sumokėtos. Pinigai darbuotojams mokami pavedimu. Labai mažai kur atsiskaito grynais pinigais, viską moka pavedimais. Kasininkė netvarko pavedimų, tai buhalterės darbas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi I. M. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas D. V. buvo surašytas tuo pagrindu, kad dvi darbuotojos parašė paaiškinimus apie tai, kad D. V. išmokėjo joms neapskaitytą darbo užmokestį. Surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą remiantis liudytojų paaiškinimais. Tikrino buhalterinę apskaitą, nebuvo užfiksuota mokami atlyginimai tokie, apie kuriuos paaiškino liudytojos. Natūroje vokų jokių nematė, niekur pinigai nebuvo apskaityti, buhalteriniuose dokumentuose duomenų nėra, tik iš liudytojų parodymų buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Mano, kad darbuotojai ne iš piršto laužia, tiesos yra jų kalbose, du kart šią įmonę baudė, kad neapskaito pinigų, kad atsiranda juodi pinigai. Darė patikrinimus, du užpirkimus šioje įmonėje, apie trisdešimt litų ir šešiasdešimt litų, nebuvo pateikti kvitukai, buvome nustatę du pažeidimus, matyt tie pinigai galėjo būti panaudoti juodojoje buhalterijoje.
Liudytoja V. K. parodė, kad D. V. pažįsta, dirbo pas jį įmonėje nuo 2011-06-02 iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio vidurio kasininke-padavėja. Trumpai dirbo, kadangi nebuvo numatyta kiek dirbs, išėjo savo noru. 50 (penkiasdešimt) lt už diena turėjo būti atlyginimas, tai aptarė su vadybininke. Sutiko su tokiu atlyginimu, atsiskaitydavo vieną kartą per mėnesį. Pradirbo mėnesį, gavo už jį 780 Lt, kiek pamena. Paskui dirbo, kitą mėnesį tiek pat gavo. Grynais pinigais didesnę dalį, o į kortelę 120 (vieną šimtą dvidešimt) Lt gavo. Grynais sumokėjo į rankas. Paskui išsiaiškino, kad tos valandos, surašytos sutartyje, už jas į kortelę pervedė, už neoficialias valandas, duodavo grynais į rankas. Pavedimu sumokėjo, kiek turi būti oficialiai sumokama. Kad daugiau dirbo, gavo į rankas už tą laiką, tas kažkiek laiko, kol nesuprato tenkino. Nenagrinėjo sutarties, jos pasirašymo momentu. Nesakė, kad sutartį sudaro vienokią, o dirbs kitaip, sakė, kad dirbt visą dieną ir gaus 50 Lt, o smulkiau niekas neaiškino, neklausė kodėl dalį gauna pavedimu, paskui sutartį paskaitė. Sutarties sąlygos nepatiko, bet nereiškė pretenzijų. Išdirbo 3 mėnesius, nepatiko dirbti, nepatiko sutarties sąlygos, juodi pinigai, kad mokami, santykis darbdavio su darbuotoju nepatiko, todėl išėjo. Niekur nesiskundė, gavo kvietimą iš VMI, pagal tą kvietimą nuėjo, pakalbėjo su inspektore. Klausė kaip gaudavo atlyginimą, atsakinėjo į klausimus, pati nesiskundė, nieko nerašė, neskundė, atėjo su VMI kvietimu, atsakė į klausimus.
Liudytoja V. B. parodė, kad D. V. pažįsta, dirbo pas jį nuo 2011-06-12 iki 2011 metų spalio mėnesio pabaigos virėja. Dirbo keturis su pusę mėnesio virėja po 12-13 valandų per dieną. Pagal darbo sutartį buvo surašyta kad pusę etato dirbs, o dirbo kitaip. Pusę etato buvo įdarbinta, minimumą turėjo mokėti, tai yra 364 Lt. Darbo valandos nuo 10 val. iki 22 val. o penktadienį, šeštadienį nuo 10 val. iki 22:30 val. Atlyginimas man buvo mokamas juodais pinigais. Kai darbinosi kalbėjo su D. V., sutarė, kad atlyginimas bus mokamas nuo suprekiautos sumos, o oficialiai tik pusę etato įdarbino. Juodais pinigais buvo mokama apie 700-800 litų. Pinigus mokėjo D. V. asmeniškai, pačiame restorane. Įvairios sumos buvo, priklauso nuo suprekiauto skaičiaus. Kiekvieną pasikviesdavo salėje atskirai taip sumokėdavo atlyginimus, niekas kitas nematė konkrečiai kiek sumos sumoka. V. K., kad mokėtų matė, bet kiek moka nematė. Spalio pabaigoje išėjo, nes netenkino atlyginimas, darbo valandos. Gavo raštą iš VMI, paprašė ateiti paliudyti. Atgal priimama į darbą neprašė. Ką pasakė, išdėstė ir pasirašė, VMI pasakė, kad raštu išdėstytų, rašė pasiaiškinimą, ne skundą. Buvo du kartus atėjusi į įmonę, kai atsiskaitė su ja. Nesenai įsidarbino, iki to laiko stovėjo darbo biržoje, metus nedirbo.
Liudytoja A. C. parodė, kad nuo 2011 metų sausio mėnesio dirba buhaltere pas D. V.. Įmonė užsiima greitu maistu. Dabar dirba 14 darbuotojų įmonėje. Dirba buhaltere, pusę etato. Įvairiai yra dirbančių įmonėje ir po etatą ir po pusę etato ir po kelias valandas, toks poreikis, nes skiriasi žmonių srautas. Įmonėje atlyginimai pervedami į kortelę visiems, visos pajamos gautos įnešamos į banko sąskaita. Grynais pinigais niekam nemoka atlyginimų, visada tokia tvarka. Algalapių neturi. Dėl atlyginimų, mokamų vokeliuose, jos žiniomis tikrai to nėra, negauna taip atlyginimo, nežino, kad kas gautų kitas. V. B., kad taip nurodė, jog mokami atlyginimai vokeliuose, tikrai nežino tokiu dalykų. Nebūna, kad sutartis su darbuotojais sudaryta vienokiomis valandomis dirbti, o dirba kitaip, taip nebūna įmonėje. Nėra mačiusi, kad D. V. mokėtų atlyginimą grynais, darbovietėje. V. B. dirbo pusę etato įmonėje, keturias valandas. V. K. dirbo taip pat įmonėje, ji dirbo kaip pagalbinė kiek pamena, lyg valandą per dieną, ji buvo, kiek pamena, studentė, gavo minimalų valandinį įkainį, jai į banko sąskaitą buvo pravesta atlyginimas. Nežino, kad V. K. išmokėtų grynais pinigais atlyginimą, prie manęs nemokėjo tikrai, to nematė. K. dirbo po valandą per dieną. Mano, kad neverta tokių pinigų, kuriuos nurodo, apie 2000 (du tūkstančius) litų.
Liudytoja O. L. parodė, kad dirba direktoriaus pavaduotoja. V. B. žino, dirbo virėja, pusę etato. Kaip įdarbinta, taip ir dirbo pusę etato. Atlyginimai įmonėje mokami pavedimu per banką. Paskaičiuojamas darbo užmokestis, kuris sumokamas pavedimu. Kad būtų mokama grynais kam, nežino. Nematė, kad mokami juodi pinigai, įmonės pajamos nėra didelės, todėl darbo užmokesčiai maži. V. K., ateidavo padėti susitvarkyti darbo vietą, išnaudodavo tą valandą, kad susitvarkyti. Gaudavo 120 Lt per mėnesį. Negali būti, kad jai apie 2000 (du tūkstančius) litų mokėtų, nes dirbo tik valandą per dieną.
Atsakomybė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį kylą už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus liudytojų parodymus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas, yra buvusių darbuotojų V. B. ir V. K. parodymai. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra. Teismas kritiškai vertina liudytojos V. B. parodymus, kadangi ji 2011-12-05 skunde Kauno apskrities VMI nurodo tiksliai, kad gaudavo į rankas 65 (šešis šimtus penkiasdešimt) litų, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad juodais pinigais jai buvo mokama 700-800 (septyni šimtai-aštuoni šimtai) litų. Pats D. V. neigė padaręs LR ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, t.y. mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Teismo posėdžio metu apklausti kiti įmonės darbuotojai patvirtino, kad atlyginimas buvo mokamas kas mėnesį pavedimu, jokių kitų pinigų nėra gavę ir neturi duomenų, jog tokius būtų gavę kiti darbuotojai. Šiuos jų parodymus patvirtina byloje esantys priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai, sąskaitų išrašai, darbo grafikai, darbo sutartys, kiti bylos duomenys. Be to Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą pateiktais duomenimis įmonė buvo tikrinta du kartus. Surasti smulkūs pažeidimai už kuriuos įmonė buvo nubausta, tačiau jokių kitų duomenų, be buvusių liudytojų parodymų, nebuvo gauta.
Teismas konstatuoja, kad neginčytinų įrodymų, jog administracinio teisės pažeidimo protokole minimoms buvusioms įmonės darbuotojoms išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis byloje Nr. N575-1196/2011).
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Taigi nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, D. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. V. atžvilgiu pagal LR ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.