Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-08-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2862-859/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
1-2862-859/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01296-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2862-859/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01296-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.12; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas: Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2001-12-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 275 straipsnio 1 dalį (iki 2003-05-01 galiojusio BK redakcija), laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams (bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004-12-02 nutartimi ir L. K. pasiųstas atlikti bausmę), kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K., būdamas nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme pagal 2001 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nuosprendį, pripažinus jį kaltu padarius BK 275 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams (BK 47¹ straipsniu (1961 m. birželio 26 d. BK 1998 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-849 rtedakcija, galiojusi nuo 1998 m. liepos 29 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968), ir Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 2 d. nutartimi šį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą panaikinus bei pasiuntus L. K. atlikti bausmę, jis, nutarčiai įsiteisėjus, būdamas nesuimtas, nenustatytu laiku išvyko iš nurodytos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų vengia atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis L. K. ikiteisminiame tyrime pripažino, kad jis žinojo apie tai, kad yra nuteistas 2001-12-21 Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nuosprendžiu 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Po šio nuosprendžio įsiteisėjimo jis dalį teismo priteistų pinigų sumokėjo, bet neturėjo galimybės sumokėti likusius pinigus. Probacijos tarnyboje jam buvo išdėstytas pinigų mokėjimo grafikas. Vėliau jis teisme gavo porą įspėjimų, kad jei nesumokės visų priteistų pinigų, bus pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Reikiamos pinigų sumos jis sumokėti negalėjo, todėl išvyko į Didžiąją Britaniją, tikėdamasis greitai užsidirbti pinigų ir juos grąžinti. Žinojo, kad negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tačiau vis tiek išvyko ir nuo to laiko gyveno Didžiojoje Britanijoje, kur pradžioje dirbo legaliai. Po to, kai buvo sulaikytas už Anglijoje padarytą teisės pažeidimą, pareigūnai nustatė, kad yra išduotas Europos arešto orderis, todėl buvo nuvežtas į Londono Westministerio Magistratų teismą. Kadangi jis oficialiai dirbo, mokėjo visus mokesčius, teismas jį paleido už užstatą. Pasibaigus bylai Anglijoje, jis toliau ten gyveno. Žinojo, kad jo ieško Lietuvoje, tačiau išsigando ir nieko nedarė, nesiruošė sugrįžti. Bijojo kalėjimo. Supranta, kad vengė laisvės atėmimo bausmės, dėl to gailisi (b. l. 137-138).

Dėl sprendimo pripažinti kaltinamąjį kaltu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina šie įrodymai:

- Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 21 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-427-12/01- L. K.pripažintas kaltu pagal BK 275 str. 1 d. (1961 m. birželio 26 d. BK 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, galiojusi nuo 1999 m. gruodžio 15 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968)) ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo bausme. Šios bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. (BK 47¹ straipsnis). Nuosprendis įsiteisėjo 2002-01-11. Kaltinamasis L. K. dalyvavo posėdyje ir išklausė nuosprendžio paskelbimą (b. l. 21-26);

- Iš duomenų apie asmenis, kurie kirto Lietuvos Respublikos sieną matyti, kad 2004 m. rugsėjo 17 d., 13:09 val. nuteistas L. K., kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas, išvyko iš Lietuvos Respublikos oro transportu (b. l. 11);

- 2004 m. spalio 20 paskelbta nuteistojo L. K. paieška (b. l. 2, 5). Išduotas Europos Arešto Orderis (toliau - EAO) (b. l. 64);

- Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 2 d. nutartimi nuteistajam L. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teismas nutartimi nustatė, kad kaltinamasis pažeidė apkaltinamojo nuosprendžio įpareigojimą nekeisti gyvenamosios vietos ir iki 2002 m., rugsėjo 1 d. pilnai atlyginti AB (duomenys neskelbtini)likusią neatlygintą nusikaltimu padarytą 17 157,05 LT žalą (b. l. 29). Nutartis įsiteisėjo 2004-12-08 ir Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. T-2-481-15/04, apkaltinamasis nuosprendis perduotas vykdyti (b. l. 31);

- iš 2007 m. liepos 5 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pranešimo Nr. PN/5847/41/LT/04 matyti, kad iš Jungtinės Karalystės biuro gauta informacija apie ieškomą L. K., kuris, iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo paleistas už užstatą, įpareigojant jį 2007 m. liepos 5 d. atvykti į Londono Gatwick oro uostą ir prisistatyti policijos pareigūnams. Tačiau pastarasis pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų (b. l. 62-63);

- iš 2011-10-18 Vilniaus apskrities VPK NTV Asmenų paieškos skyriaus vyresniojo tyrėjo N. D. tarnybiniu pranešimo matyti, kad vykdant Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004-12-02 nutartį dėl L. K., kuria jis pasiųstas atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo paskirta ir jos vykdymas atidėtas 2001-12-21 Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 275 str. 1 d., Vilniaus aps. VPK paskelbė L. K. paiešką ir pradėjo paieškos bylą Nr. 10-07-0459-04. Vykdant L. K. paiešką buvo gauta duomenų, kad ieškomasis išvyko iš Lietuvos ir šiuo metu slapstosi Anglijoje (b. l .2);

- 2011 m. spalio 19 d. pradėtame pagal BK 242 straipsnį ikiteisminiame tyrime 2011 m. lapkričio 17 d. buvo paskelbta nuteistojo L. K. paieška (b. l. 37);

- iš 2011-12-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus paieškos bylos Nr. 10-07-459-04 I dalį, nustatyta, kad 2004-10-18 Vilniaus aps. VPK NTV Asmenų paieškos skyrius gavo Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl L. K. paieškos paskelbimo (2004-09-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi kaltinamajam L. K. paskirta kardomoji priemonė pakeista į griežtesnę). 2004-10-20 buvo pradėta paieškos byla Nr. 10-07-459-04, dėl L. K. paieškos. Paieškos byloje yra Centrinės duomenų bazės prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir kitų valstybinių institucijų duomenų bazių pažymos, teismų nuosprendžiai, tarnybiniai pranešimai, apžvalginės pažymos, susirašinėjimo su tarptautinių ryšių valdyba raštai ir kiti dokumentai. Apžiūros metu buvo daromos paieškos byloje Nr. 10-07-459-04 esančių dokumentų kopijos - tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, liudytojo apklausos protokolas, apžvalginė pažyma, raštas iš Vilniaus Antakalnio poliklinikos, susirašinėjimo su Tarptautinių ryšių valdyba dokumentacija - kurios pridėtos prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01296-11 medžiagos (b. l. 43-65). Iš 2004-12-21 Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus pranešimo Nr. 1/9-R2-1202 matyti, kad 2001-12-21 Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nuosprendyje nuodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) surasti bei nustatyti L. K. dabartinės buvimo vietos nepavyko (b. l. 32);

- 2018 m. liepos 25 d. kaltinamasis L. K. buvo sulaikytas pagal išduotą EAO tačiau EAO buvo atšauktas, o jo tarptautinė paieška nutraukta (b. l. 73).

Aptarti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3-4 dalys) patvirtina, kad kaltinamasis L. K. vengė atlikti įsiteisėjusiu 2001-12-21 Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurią vykdyti jis pasiųstas 2004-12-02 Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartimi panaikinus nuosprendžiu jam pritaikytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Jis nebuvo suimtas ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pažeidęs apkaltinamojo nuosprendžio draudimą, nenustatytu laiku išvyko iš nurodytos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Angliją. Todėl yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje.

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 242 straipsnis numato atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Ši nusikalstama veika yra trunkamasis nesunkus nusikaltimas, kuris prasidėjo po to, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir L. K. pasiųstas atlikti Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 21 d. apkaltinamuoju nuosprendžių paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Vengimo atlikti bausmę padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7/2014).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę buvo nutrauktas teisėsaugos institucijų pareigūnams kaltinamąjį, kuris vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, sulaikius.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties.

Pažymėtina, kad byloje surašydamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras pagrįstai nurodė, kad yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1162) 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, nuteistiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma pagal 1961 m. BK atitinkamų straipsnių taisykles, kai senaties terminai pagal naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas yra ilgesni.

1961 m. BK 50 straipsnyje buvo įtvirtinta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Pagal 1961 m. BK 50 straipsnio 1 dalį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per trejus metus (1), – jeigu nuteista laisvės atėmimu ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu. Senaties eiga nutrūksta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę arba, prieš sueinant terminams, padaro naują nusikaltimą, už kurį teismas nubaudžia laisvės atėmimu ne mažiau kaip vieneriems metams; padarius naują nusikaltimą, senatis pradedama skaičiuoti nuo jo padarymo momento, o jeigu buvo vengta atlikti bausmę, – nuo to momento, kai slapstęsis nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti, arba nuo to momento, kai jis buvo sulaikytas; tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu nuo to laiko, kai jis buvo priimtas, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo (1961 m. BK 50 str. 2 d.).

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis reglamentuota naujojo BK 96 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, kad senaties eiga sustoja jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę ir atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl nustatyto, 1961 m. BK nustatyta penkiolikos metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis buvo skaičiuojama nuo nuosprendžio priėmimo, o šiuo metu galiojantis BK nustato analogišką senaties terminą tačiau nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas švelnina kaltinamojo teisinę padėtį. Todėl taikytinos 1961 m. BK 50 straipsnio taisyklės ir laikytina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 21 d. apkaltinamasis nuosprendis turėjo būti įvykdytas per 15 metų nuo 2001 m. gruodžio 22 d. Vadinasi, senaties terminas baigėsi 2016 m. gruodžio 22 d. Tai pažymėta ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. ES1-12-898/2017.

BK 97 straipsnio 1 dalies redakcija netaikytina, nes kaltinamojo padėtį sunkinanti šio straipsnio redakcija įsiteisėjo 2014 m. kovo 25 d. (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija Nr. XII-776).

Dėl apkaltinamuojo nuosprendžio priėmimo senaties.

Minėta, kad apkaltinamasis Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 21 d. nuosprendis nebegali būti vykdomas nuo 2016 m. gruodžio 22 d., kadangi suėjo jo vykdymo 15 metų senaties terminas. Nuo šio termino nebegalima buvo reikalauti iš nuteisto kaltinamojo atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nebelaikytina, kad nusikaltimas trūko ir po šios datos.

Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę negali tęstis ilgiau nei šis naikinamasis senaties terminas. Todėl laikytina, kad kaltinamojo trunkamos nusikalstamos veikos pabaiga sietina ne tik su kaltinamojo sulaikymu, tačiau ir su apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminu, nes jam suėjus nuosprendis nebegali būti vykdomas. Atitinkamai, nuteistas pagal jį asmuo nebegali būti traukiamas ir baudžiamojon atsakomybėn už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl kurios vykdymo yra suėjęs senaties terminas.

BK 95 straipsnis nustato apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto papunktyje (b) nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Šis terminas, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 22 d., nėra suėjęs, todėl kaltinamojo atžvilgiu šioje byloje gali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Vadinasi, ir teismo baudžiamasis įsakymas, kuris taip pat yra nuosprendis (BPK 41 straipsnis).

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nepavojinga veika kadangi BK 242 straipsnyje nustatytas nusikaltimas nėra sunkus, padarytas nusikaltimas nesukėlė jokių didelių padarinių. Veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, vengiant atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal teismo įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamasis suprato, kad veikė neteisėtai, pažeidė aptartu apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus. Būtent dėl šių pažeidimų bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir kaltinamasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 9). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl nustatyto, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią BK 242 straipsnyje numatytą sankciją – baudą ((BK 47 straipsnis).

Nustatant baudos dydį teismas vertina tai, kad veika baigta 2016 m. gruodžio 22 d. Tuo metu galiojančio BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustatė, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma iki 500 MGL dydžio bauda (2016 m. kovo 25 d. įstatymas Nr. XII-2277, galiojęs nuo 2016 m. balandžio 1 d.).

Įvertinus tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kitus jau aptartas bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas baudos dydis artimas vidurkiui, t. y. 50 MGL (1883 EUR). O atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).

Teismas neturi duomenų apie kaltinamojo sulaikyme išbūtą laiką.

Kaltinamajam byloje nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

Dėl kaltinamojo prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą..

Kaltinamasis prašė išdėstyti baudos sumokėjimą 12-ai mėnesių. Tačiau toks prašymas buvo išreikštas siūlant skirti kaltinamajam galutinę 3012,8 EUR (80 MGL) dydžio baudą. Vadinasi, kaltinamasis sutiko kas mėnesį mokėti po 251 EUR. Gi šiuo baudžiamuoju įsakymu teismas kaltinamajam paskyrė galutinę 627,66 EUR dydžio baudą. Šią baudą kaltinamasis gali sumokėti per du mėnesius. Todėl kaltinamojo prašymas dėl baudos išdėstymo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir skirti jam 50 MGL (1883 EUR) dydžio baudą, kurios dydį sumažinti 1/3, t. y. iki 627,66 EUR (BK 64¹ straipsnis).

Išaiškinti L. K., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB Luminor (DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor (Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Įspėjame, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Paaiškiname, kad savanoriškai nesumokėjus baudos, ši bausmė pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Tokiu atveju turėsite papildomų vykdymo administravimo išlaidų. Jeigu Jūs neturėsite lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu Jūs vengsite savo noru sumokėti baudą ir nebus galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij