Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. (A. S.), jo atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai,

civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotojai atstovei Monikai Tamošaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2025 m. sausio 10 d., apie 16.45 val., kieme, adresu Vilnius, Šimulionio g. 4, sėdėdamas automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, kilus žodiniam konfliktui, A. S. priėjus prie vairuotojo pusės durelių, tyčia kaire ranka sugriebė jam už striukės ir staigiu judesiu patraukė link savęs, dėl to A. S. galva trenkėsi į kairės pusės priekinio lango statramstį, taip jam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą padarydamas muštines žaizdas apatinės lūpos raudonyje ir gleivinėje, vienuoliktojo danties vainiko nuskilimą. Taip A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė smurtaujant sukėlus A. S. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojus, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sėdėdamas automobilyje ranka sugriebė ties krūtine ir staigiu judesiu patraukė link savęs prie automobilio lango A. S., dėl to jis galėjo atsitrenkti į automobilį ir patirti jam nustatytus sužalojimus. Be A. M. prisipažinimo, jo kaltę sukėlus A. S. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojus įrodo nukentėjusiojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iš kurių matyti, kad A. M. ranka sugriebė jį už striukės ir staigiu judesiu patraukė link savęs, dėl to jis galva atsitrenkė į automobilio lango statramstį; liudytojos N. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagrindžiantys, kad A. M. ranka tampė A. S.; specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. S. nustatytos muštinės žaizdos apatinės lūpos raudonyje ir gleivinėje bei 11 danties vainiko nuskilimas, sužalojimai padaryti prieš A. S. kreipiantis medicininės pagalbos, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti juntamas fizinis skausmas; ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. A. M. suvokė ir numatė, kad staigiu judesiu patraukus link savęs A. S. gali atsitrenkti į automobilį, taip patirti sužalojimus. Teismas sutinka su A. M. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek teisiamojo posėdžio metu, apie tai, kad jis norėjo ne sužaloti A. S., o jį paauklėti, nes tai rodo panaudotas neintensyvus smurtas, tačiau A. M. pasirinko tokį elgesio variantą, kuris akivaizdžiai galėjo tai nulemti, todėl veiką padarė netiesiogine tyčia.

Atskirai paminėtina, kaltinamasis A. M. apklausiamas taip pat parodė, kad A. S. link automobilio ėjo išmetęs rėmą, laikė sugniaužęs kumščius, šaukė, todėl taip pasielgė saugodamas save, vis dėlto, pats A. M. pripažino, jog, automobiliams negalint prasilenkti, rodydamas A. S. sukaliojo pirštu prie smilkinio, net negirdėjo, ką priėjęs A. S. jam sakė, staiga patraukdamas norėjo apraminti, pagąsdinti A. S., dėl, jo vertinimu, nederamo A. S. elgesio, logiškai nepaaiškino, kodėl apie sugniaužtus A. S. kumščius pirmą kartą užsiminė teisme ir kt. Be to, liudytojos N. O., kuri yra objektyvi įvykio liudininkė, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagrindžia, kad agresyviai elgėsi ne A. S., o A. M., jog A. S. nesmūgiavo, paleistas atsitraukė, o A. M. kartu su trimis keleiviais išlipę iš automobilio šaukdami ir vartodami necenzūrinius žodžius toliau reikalavo juos praleisti. Atsižvelgdamas į tai, būtinosios ginties situacijos teismas nenustatė.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. A. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, nes panaudotas smurtas buvo neintensyvus, netiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas paauklėti A. S., nusikalstama veika A. S. padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri nėra atlyginta. A. M. yra pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, turintis mažametį vaiką, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prieš tai vykdė individualią pavėžėjo veiklą, praeityje teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, teistumas išnykęs, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, pagrinde už nusižengimus, susijusius su transportu, informacijos apie daugumos baudų sumokėjimą nėra. Tai A. M. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai: nors pagrindo spręsti apie jo polinkį nusikalsti nėra, tačiau nagrinėjama nusikalstama veika negali būti vertinama kaip visiškai atsitiktinė. A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. M. pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką – jos esmines faktines aplinkybes, atsiprašė A. S., tačiau nuoširdžiai nesigaili, atvirkščiai, ne kartą pabrėžė, kad susiklosčiusioje situacijoje laiko save teisiu ir jog kitaip pasielgti turėjo A. S. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, su kurios parinkimu A. M. sutiko, bausmės dydį nustatytinas artimą vidurkiui.

A. M. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo.

A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 815 Eur dydžio turtinės ir 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos, patirtos dėl jo sveikatos sužalojimo, atlyginimo priteisimo iš A. M.

Pagal CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (1 dalis). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (2 dalis).

Reikalavimą atlyginti turtinę žalą pirmiausia sudaro: 135 Eur dydžio danties plombavimo išlaidos, 10 Eur dydžio vaistų įsigijimo išlaidos, 35 Eur dydžio ortopantomogramos išlaidos, 40 Eur dydžio danties apžiūros, plombos poliravimo ir korekcijos išlaidos, 25 Eur dydžio kelionės pas gydytoją išlaidos. Danties plombavimo, ortopantomogramos, danties apžiūros, plombos poliravimo ir korekcijos išlaidos yra pagrįstos pateiktais sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymu, kasos kvitais. Teismo vertinimu, pagrindo abejoti vaistų įsigijimo ir kelionės pas gydytoją išlaidomis nėra, nes A. S. ne kartą vyko pas gydytoją, ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyti rekomenduojami vaistai, išlaidų dydis yra protingas. Nustatyta, kad danties vainiką A. S. nuskėlė A. M., todėl A. M. turi atlyginti A. S. patirtas danties gydymo išlaidas.

Pažymėtina, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

Būsimos žalos atlyginimo priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidų atlyginimą prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą. Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas būsimų gydymo išlaidų atlyginimas, turi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).

Reikalavimą atlyginti turtinę žalą taip pat sudaro: 20 Eur dydžio gydytojo konsultacijos dėl būsimo danties gydymo ir kainų išlaidos, 350 Eur dydžio būsimų penkių vizitų pas gydytoją, ortopantomogramų, danties apžiūrų, plombos poliravimų išlaidos, 200 Eur dydžio būsimo danties plombos pakeitimo išlaidos. Gydytojo konsultacijos išlaidos yra pagrįstos kasos kvitais, o būsimos vizitų pas gydytoją, ortopantomogramų, danties apžiūrų, plombos poliravimų ir pakeitimo išlaidos įrodinėjamos ambulatorinio apsilankymo aprašymu ir gydymo planu. Tačiau ambulatorinio apsilankymo aprašyme ir gydymo plane nenurodyta, kad A. S. greitu laiku reikalingas danties gydymas. Tai, kad dantis šiuo metu yra išgydytas, be ambulatorinio apsilankymo aprašymų patvirtino pats A. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme ir gydymo plane tik rekomenduojamas danties periodinis stebėjimas pas gydytoją. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad A. S. sveikatos sužalojimo padariniai yra pašalinti ir jis yra iš esmės sugrąžintas į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį, todėl gydymas šiuo metu ar greitu laiku jam yra nereikalingas. Tas pats pasakytina dėl ambulatorinio apsilankymo aprašyme ir gydymo plane rekomenduojamo plombos pakeitimo po aštuonerių–dešimties metų. Jau nekalbant apie tai, kad sunki A. S. finansinė padėtis, dėl kurios jis negali atlikti nurodomų mokamų gydymo procedūrų, kaip dar viena būsimos žalos atlyginimo priteisimo sveikatos sutrikdymo atveju sąlyga, įrodinėjama nebuvo. Atsižvelgiant į tai, atlyginti šių išlaidų A. S. A. M. neturi. Atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, susijusių su danties gydymu, A. S. turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

CK 6.250 straipsnio pagrindu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 dalis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų iki 2 000 Eur ir dažniausiai neviršija 1 000 Eur dydžio sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K-86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kt.).

Neabejotina, kad dėl jo atžvilgiu A. M. matant aplinkiniams panaudoto smurto jam sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl kurio jis buvo priverstas kreiptis teisėsaugos pagalbos ir į gydymo įstaigas, A. S. patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą. Vis dėlto, civiliniame ieškinyje išdėstytą ir A. S. bei jo atstovo teisiamojo posėdžio metu išsakytą neturtinės žalos dydžio argumentavimą teismas vertina perdėtu. Nustatyta, kad panaudotas smurtas buvo neintensyvus, rimtų liekamųjų reiškinių sveikatai nesukėlė. Teismas sutinka, kad A. S. yra priverstas atsargiai kąsti maistą, vengti kietų maisto produktų tam, jog nelūžtų iš plombos atstatytas 11 danties kraštas, tačiau nurodyti kiti neigiami padariniai sveikatai yra daugiau deklaratyvūs ar hipotetiniai. Kaip minėta, A. S. sveikatos sužalojimo padariniai yra pašalinti ir jis yra iš esmės sugrąžintas į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį, joks gydymas šiuo metu ar greitu laiku jam yra nereikalingas. Be to, reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose ir teismas nerado priežasties nuo jos nukrypti. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą išvadai, kad A. M. turi atlyginti A. S. patirtą neturtinę žalą, tačiau jos dydis mažintinas.

Apibendrinant, A. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 82,64 Eur dydžio turtinės žalos, patirtos dėl A. S. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, atlyginimo. Nustatyta, kad fizinį skausmą A. S. sukėlė ir jo sveikatą nežymiai sutrikdė A. M. Žalos dydis įrodytas pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Atsižvelgiant į tai, A. M. turi ją atlyginti. Tai sudaro pagrindą Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

A. S. prašo iš A. M. išieškoti 1 450 Eur dydžio išlaidas advokato Mindaugo Zalepūgos, kuris dalyvavo byloje tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos pagrįstos pridėtais sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo nurodymais. Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, rekomenduojamo baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti dydžio. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą jas išieškoti iš A. M.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. M. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.

A. S. (A. S.), gimusio 2002 m. liepos 3 d., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. M. priteisti 245 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 245 Eur nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš A. M. priteisti 82,64 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 82,64 Eur nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu A. M. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į keleivinį automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pakeisti: palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl A. S. (A. S.) ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo (šiuo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo). Nuosprendžio nuorašą nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

A. S. (A. S.) naudai iš A. M. išieškoti 1 450 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje (laikomas voke prie bylos viršelio).

Išaiškinti A. M., kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.