Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. spalio 30 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2020 m. liepos 11 d. apie 7.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu smogė kartu gyvenančiam mamos sugyventiniui R. R. į veido sritį, taip nukentėjusiajam R. R. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

A. Z., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. apie 6 val. su draugais grįžo į namus, buvo vartojęs alkoholio. Paryčiui verandoje buvo su draugais, kai pas juos atėjo jo patėvis R. R. ir jam kažką pasakė, ką jis tiksliai pasakė, neprisimena, matomai jo pasakyti žodžiai jam nepatiko, todėl jis nuėjo paskui patėvį R. R. į virtuvę ir nieko jam nesakęs vieną kartą kumščiu smogė į veido sritį. Tada R. R. jam uždėjo ranka ant krūtinės, norėdamas jį atstumti nuo savęs, jį sulaikė ir atėjęs jo dragas, atitraukė jį nuo patėvio. Jam R. R. savo veiksmais nesukėlė jokio fizinio skausmo, jokio smūgio nesudavė. Tuo metu mama J. Z. buvo namie ir miegojo. Jis visiškai prisipažįsta, kad suduodamas kartą kumščiu į veido sritį patėviui R. R. sukėlė fizinį skausmą bei dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Tai alkoholio vartojimo pasekmė, nes tą rytą tiek jis, tiek patėvis R. R. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Konfliktas vyko virtuvėje, jį galėjo matyti tik jo draugas, kuris jį ir atitraukė nuo R. R. (b. l. 101-102, 109-110).

R. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, parodė, kad gyvena su sugyventine J. Z.. Ji turi du nepilnamečius sūnus A. Z. ir R. D., jie turi bendrą vaiką - sūnų N. R., kuriam 5 metai. Gyvena sugyventinei priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), apie 12 metų, jam pradėjus su ja gyventi jos vaikams galėjo būti vienam 5 metai, o kitam 2 metai. Gyvendamas su J. Z., jis jos sūnaus A. Z. sudrausminti negalėdavo, nes jis atsikalbinėdavo, neklausydavo, sakydamas, kad jis jam ne tėvas. 2020 m. liepos 11 d. rytą, paryčiais, galėjo būti apie 5 val. ryto, iš kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) grįžo į namus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo miegoti. Grįžus į namus, namo verandoje nieko nebuvo. Ryte atsikėlė, pasidarė kavos, ruošėsi eiti parūkyti, kai verandoje išgirdo kažką kalbant. Nuėjęs į verandą pamatė A. Z. su draugais, ar jie vartojo alkoholį, nepastebėjo. Ar ką jiems sakė, nepamena, apsisukęs grįžo atgal į virtuvę, jam iš paskos atėjo ir A. Z., kuris nieko nesakęs jam vieną kartą kumščiu smogė į kairės pusės veido sritį. Po suduoto smūgio jis A. Z. sučiupo ir nustūmė nuo savęs, kad daugiau jam nesuduotų. Jis posūniui jokio smūgio nesudavė. A. Z. tą rytą buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nustūmęs nuo savęs A. Z., apie įvykį pranešė policijai ir išėjo į lauką laukti atvykstančių pareigūnų. Ar kas iš A. Z. draugų matė, kad jam A. Z. sudavė smūgį, abejoja, nes jie tuo metu buvo virtuvėje, o jo draugai-verandoje. Jis dėl sužalojimų į medikus nesikreipė ir pas med. ekspertus nevyks, nes nėra padaryti rimti sužalojimai. Po suduoto smūgio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, turtinės žalos nebuvo padaryta, jam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka ir forma dėl moralinės žalos, ieškinio nereikš. Jis A. Z. jokių pretenzijų neturi. Kodėl jis jam sudavė, negali pasakyti, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio (b. l. 53-54).

Liudytojas E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį, dienos nepamena, apie 3 val. atėjęs pas draugą A. Z. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, (duomenys neskelbtini), verandoje su A. Z. gėrė degtinę. Dar buvo ir daugiau jaunuolių, iš kurių vienas ant sofos miegojo. Begeriant jam su A. Z., į verandą atėjo jo patėvis R. R., kuris A. Z. priekaištavo dėl išgertuvių. A. Z. su patėviu R. R. susiginčijo, R. R. stovintį A. Z. abiem rankomis paėmė pečių srityje ir pastūmė į šalį, pasodindamas jį ant sofos, sakydamas „sėsk“. Jis nematė, kad A. Z. po tokio pastūmimo kur nors susimuštų ant sofos. R. R. iškart išėjo iš verandos į kambarį. A. Z. atsistojo nuo sofos ir nuėjo paskui patėvį. Jis nuėjo pasižiūrėti ką A. Z. žada daryti, kai virtuvėje išgirdo jų ginčą ir pamatė, kad R. R. su A. Z. susikabinę už rūbų stumdo vienas kitą, po ko A. Z. kumščiu smogė R. R. į veido sritį. Tada jis paėmė A. Z. iš nugaros pusės, atitraukė nuo R. R. ir išvedė į lauką. Visi kiti buvę verandoje jaunuoliai kas vyko virtuvėje nematė. Jis nematė, kad apsistumdymo metu R. R. būtų sudavęs A. Z. (b. l. 65-66).

Liudytoja J. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškinta teisė, jog gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą šeimos narį, t. y. sūnų A. Z., tačiau parodo, kad R. R. yra jos draugas ir gyvena kartu su jais. 2020 m. liepos 11 d. ji ryte miegojo, kai išgirdo verandoje triukšmą. Išgirdusi triukšmą išėjo pažiūrėti kas vyksta. A. Z. draugas jai pasakė, kad A. Z. smogė R. R. į veido sritį, jos draugas R. R. sėdėjo lauke. Kas apie įvykį pranešė policijai, nežino. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir išvežė A. Z. ir R. R.. Ji konflikto nematė, dėl ko konfliktas nežino. A. Z. su R. R. nesutaria, tą rytą abu buvo apsvaigę nuo alkoholio (b. l. 71).

Motyvuojamoji dalis

A. Z. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. liepos 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 9);

2020 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota įvykio vieta, kur buvo panaudotas smurtas (b. l. 18, 20-22);

Bendra įvykio informacija Roik 0120000366226, kurioje užfiksuota, kad pranešėjo posūnis grasina yra agresyvus; apie 7.30 val. namuose neblaivus A. Z. sumušė neblaivų patėvį R. R. (b. l. 24-30);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. liepos 11 d. 8.12 val. kaltinamajam A. Z. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas,2020 m. liepos 11 d. 7.56 val. nukentėjusiajam R. R.,77 promilių neblaivumas (b. l. 33-36).

2020 m. liepos 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti nukentėjusiajam nustatyta kraujosruva ant veido, įvykyje dalyvavusiu amenų paaiškinimai (b. l. 37-40);

2020 m. liepos 11 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiojo R. R. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad ant veido kairiojo skruostikaulio matomas patinimas, mėlynė (b. l. 46, 48-49).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. Z. 2020 m. liepos 11 d., apie 7.30 val., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė motinos sugyventiniui R. R. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. Z. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. spalio 1 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, įtariamasis ir jo gynėja sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu (b. l. 122, 124-126).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. Z. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, 2017 m. spalio 30 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 79-81), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, bauda sumokėta (b. l. 83-84), SODRA duomenimis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 85, 86). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam sankcijos vidurkiui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Z. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 11 d. 9.12 val. iki 2020 m. liepos 13 d. 8.40 val., t. y. 2 paros, ir laikytina, kad A. Z. yra atlikęs 12 viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. Z. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117-118).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

A. Z. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 11 d. 9.12 val. iki 2020 m. liepos 13 d. 8.40 val. ir laikyti, kad A. Z. yra atlikęs 12 viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. Z. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti A. Z., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti A. Z., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. Z., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. Z. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.