- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 2-25-633/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Advokatai
- Kęstutis Žiemys
dalyvaujant : ieškovei I. R., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui, savivaldybės institucijos išvadai duoti – Vilkaviškio r. sav. administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Mariui Dūdoniui, atsakovui R. R., - nedalyvaujant (apie bylos nagrinėjimą jam tinkamai pranešta),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo ir kt. reikalavimų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu šioje byloje prašo teismą: 1) jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, 2) nutraukus santuoką jai palikti turėtą santuokoje R.pavardę, 3) nepilnamečių vaikų L. R., gim. 2002-11-21, ir M. R., gim. 2005-03-30, gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškove, 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą šiems vaikams periodinėmis išmokomis po 350 lt. kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo ir vaikų pilnametystės, 5) priteisti iš atsakovo R. R. išlaikymo abiem vaikams įsiskolinimą nuo 2009 m. gegužės 01 d. iki bylos iškėlimo 2011-08-01, - 16200 lt., 6) padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą : a) automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1000 lt., b) automobilį „Rover 827“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1000 lt., c) 0,30 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), bendra vidutinė rinkos vertė – 20.219 lt., taip – abu automobilius priteisti asmeninėn atsakovo nuosavybėn, o nekilnojamus daiktus (sodybą Biliūnų km Vilkaviškio r. sav.) jai, ieškovei, kompensacijos dėl jai atitenkančios didesnės dalies iš bendro turto atsakovui iš jos nepriteisti, nes ji ketinanti išmokėti šio turto vertę siekiantį įsiskolinimą už jį kredito įstaigoms, 7) nustatyti jos ir atsakovo dalis solidariose prievolėse kreditoriams taip – jai priskirti 19.191,47 lt. dalį skolų, o atsakovui – 1.761,47 lt. dalį, 8) priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo : 240 lt. žyminio mokesčio, 1200 lt. išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant ją teisme ir 69,26 lt. procesinių dokumentų viešo įteikimo atsakovui išlaidų, viso – 1.509,26 lt.
Ieškinyje ieškovė I. R. nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jos santuoka su atsakovu yra galutinai iširusi, jie nuo 2009 m. gegužės, kuomet ji dėl nuolatinio atsakovo girtavimo ir dažno fizinio smurtavimo prieš ją bei psichologinio smurto prieš jų vaikus buvo priversta išsikelti iš šeimos namų (duomenys neskelbtini) ir laikinai prisiglaudė tėvų šeimoje, bei kuomet 2009 m. rugsėjo mėn. atsakovas išvyko dirbti ir gyventi į užsienį, nebegyvena kartu santuokinio gyvenimo ir neveda jokio bendro ūkio - atsakovas visiškai nesirūpina nei ja, nei jų vaikais, nuo 2009-05-01 nebeteikia vaikams išlaikymo, jų neaugina, nesirūpina jų ugdymu, auklėjimu, sveikata ir t.t., nuo pat santuokos sudarymo atsakovas Lietuvoje dirbo tik epizodiškai, piktnaudžiavo alkoholio, dažnai fiziškai smurtavo prieš ją, tame tarpe ir vaikų akivaizdoje, tuo psichologiškai juos traumuodamas, - žiauriai elgėsi tiek jos, tiek vaikų atžvilgiu, jis, atsakovas, irgi nereiškia noro atnaujinti jų bendrą gyvenimą, todėl termino susitaikyti prašanti neskirti, nes tai neatitinka nei jos, nei jos vaikų interesus. Nuo 2009 m. gegužės, kai pradėjo gyventi atskirai ir ji persikėlė laikinai gyventi pas savo tėvus, kur tebegyvena ir šiuo metu, abu jų vaikai nuolat gyvena su ja, ji viena ir padedama savo tėvų, kt. artimųjų, vaikus globoja, atsakovas jų visiškai nelanko ir nė karto nesimatė, vaikai prisirišę tiek prie jos, tiek prie savo senelių, todėl turėtų toliau likti gyventi su ja, - ir patys vaikai taip nori. Padedama tėvų, taip pat epizodiškai dirbdamas ir pati, bei su gaunama valstybės socialine parama, ji vaikų išlaikymui šiuo metu tvirtina išleidžianti vidutiniškai po 730 lt. per mėnesį kiekvienam vaikui, mano, kad jų išlaikymo pareiga tarp tėvų dalintina pusiau, todėl ir prašanti priteisti išlaikymo nuolat reikalingiems vaikams išlaikymą būtent aukščiau nurodytomis periodinėmis išmokomis, kol jie sukaks pilnametystės, kadangi vaikai gyvens su ja, ji paskirtina išlaikymo lėšų uzufruktatore (tvarkytoja). Toks išlaikymo dydis vaikams yra būtinas jų būtiniausiems poreikiams maistui, avalynei, drabužiams, lavinimui, mokyklos lankymui ir kt. reikmėms tenkinti, abu vaikai lanko mokyklas, jaunesnysis M. turi lengvą neįgalumą (serga epilepsija), dėl ko turi papildomų poreikių vaistams, maisto papildams, geresniam maitinimui, dažnesniam lankymuisi pas gydytojus ir kt. Be to, kadangi atsakovas vaikams būtino išlaikymo ar kt. materialinės paramos visiškai nebeteikia nuo 2009-05-01, todėl ji reikalaujanti priteisti prašomo išlaikymo abiem vaikams įsiskolinimą nuo nurodytos datos iki bylos teisme pradėjimo, tačiau tik po 300 lt. kas mėnesį vienam vaikui, nes jų poreikiai tuomet buvo dar mažesni. Kadangi automobiliai yra registruoti atsakovo vardu, jis juridiškai juos valdo, ji pati nevairuoja ir neturi tam pažymėjimo, jie nėra reikalingi nei jai, nei liksiantiems su ja gyventi vaikams, todėl prašanti juos, kaip bendrą santuokoje įgytą turtą, priteisti asmeninėn nuosavybėn atsakovui, o kitą turtą – nekilnojamus daiktus, - už banko kreditą įgytą sodybą (duomenys neskelbtini), priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, kadangi planuoja joje su vaikais apsigyventi (pas tėvus glaudžiasi laikinai), kito būsto ji su vaikais neturinti, be to, šiuo metu ji tariasi su kreditoriais dėl susidariusio kredito įsiskolinimo, kuris yra apytiksliai lygus sodybos vidutinei rinkos vertei šiuo metu, išmokėjimo iš jos asmeninių lėšų tam tikromis dalimis per ilgesnį laiką. Dėl šių aplinkybių prašanti kompensacijos atsakovui jokios nepriteisti. Ieškovė tvirtina per savo atstovą siūliusi ir bandžiusi santuoką su atsakovu nutraukti supaprastintai, bendru sutikimu, tačiau atsakovas pritarimo tam nedavė, todėl ji buvo priversta savo ir vaikų interesais kreiptis teismą su šia byla, patyrė aukščiau pažymėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias šiuo atveju turėtų jai visiškai atlyginti dėl šeimos iširimo kaltas, ir nesutikęs santuoką nutraukti supaprastinta tvarka, atsakovas.
Atsakovas R. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos byloje neišsakė, prieštaravimų ieškovės reikalavimams nepareiškė.
Liudytojai : D. V. ir V. R., teismo posėdyje patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog praktiškai nuo santuokos sudarymo atsakovas dažnai girtavo, ieškovę mušdavęs, gąsdinęs ne tik ją, bet ir jų mažus vaikus, ieškovę mušė net tuomet, kai ši buvo nėščia, grasino susidorojimu ne tik jai, bet ir jos tėvams, dėl ko ieškovė tiesiog buvo priversta su mažamečiais vaikais bėgti iš namų Biliūnų km ir glaustis pas savo tėvus, atsakovas jau beveik 3 m. laiko kartu su žmona ir vaikais nebegyvena, - yra juos palikęs ir nuo 2009 m. rugsėjo gyvena atskirai užsienyje, vaikų neaugina, jų neišlaiko, neteikia ir jokios kitokios jiems paramos, jų visiškai nelanko ir su jais nebendrauja.
Teismo per atstovą (Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistą) išklausyti abu šalių vaikai L. R. ir M. R. pareiškė, jog abu nori likti toliau gyventi tik su mama, ji jiems yra gera, o tėvas mušdavo ir jais nesirūpino (b.l. 71-72).
Savivaldybės institucijos išvadai duoti atstovas Marius Dūdonis teismo posėdyje davė išvadą, kad skyriaus specialistai patikrino vietoje dabartines vaikų gyvenimo ir buities sąlygas, bendravo su jais pačiais, ieškove bei vaikų seneliais, pas kuriuos jie visi trys šiuo metu gyvena, abu vaikai išreiškė norą toliau gyventi su mama, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka vaikų interesus, - motina tinkami juos augina ir jais rūpinasi, leidžia į mokyklą, vaikai prisirišę prie esamos aplinkos, ypatingai motinos priežiūros ir rūpesčio yra būtinas lengvai neįgalus mažesnysis vaikas. Atsakovas skyriaus specialistams niekada nepareiškė, kad norėtų pats auginti vaikus, jo gyvenimo ir buities sąlygos nėra aiškios ir žinomos. Kadangi abiejų vaikų poreikis išlaikymui su laiku tik didės, jie abu jau lanko mokyklas, mažesnysis turi papildomų specialių poreikių dėl neįgalumo, atsakovas yra jauno amžiaus, visiškai darbingas ir turi objektyvias galimybes vaikus reikiamai išlaikyti, skyrius pritaria ieškovės prašomo išlaikymo vaikams tiek formai, tiek dydžiui, taip pat pritariama išskirtinai vaikų interesais ir reikalavimui priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Iš ieškovės pareiškimo, jos paaiškinimų teismo posėdyje ir liudytojų parodymų bei remdamasis ir kitais bylos duomenimis (oficialiais rašytiniais įrodymais), teismas sprendžia, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi jau beveik 3 metai (nuo 2009 m. gegužės), sutuoktiniai jau tokį pakankamai ilgą laiką nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, - gyvena visiškai atskirai vienas nuo kito ir nebepalaiko jokių ryšių, ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir atsakovui nereiškiant tam argumentuotų prieštaravimų, terminas šalims susitaikyti neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas pažeistų tiek ieškovės, tiek būtinų nuolatinio išlaikymo jos ir atsakovo vaikų interesus (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 3.64 str. 3 d. ).
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko įrodyta (ieškovės pareiškimu, jos paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojų parodymais, vaikų per atstovą pareikšta nuomone, VTAS išvadomis byloje, policijos pranešimu) atsakovo savo šeimos palikimo nuo 2009 m. gegužės ir tiek laiko visiško nesirūpinimo ja aplinkybę, o taip pat aplinkybes, kad atsakovas santuokoje žiauriai elgėsi su ieškove (savo sutuoktine) ir jų mažamečiais vaikais, ją dažnai mušdamas, taip pat ir mažamečių vaikų akivaizdoje, grasindamas smurtu, o dėl pastarųjų atsiradimo galioja įstatyminė prezumpcija, jog dėl santuokos iširimo kaltas toks šeimą palikęs ir daugiau nei metus ja nesirūpinantis, žiauriai elgęsis su sutuoktiniu ir vaikais antrasis sutuoktinis (CK 3.60 str. 3 d.). Atsakovas savo ruožtu šios prezumpcijos byloje neginčijo ir nenuginčijo.
Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo jos ir dar mažamečiais esančių jų vaikų interesais jai toliau palikti santuokoje turėtą pavardę patenkintinas, nes tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių (CK 3.69 str. 1 d.).
Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).
Remdamasis tais pačiais bylos faktiniais duomenimis (įrodymais), teismas, pirmiausiai atsižvelgęs į savo nuomonę per atstovą jau sugebėjusių pareikšti abiejų vaikų argumentuotus pageidavimus, pripažindamas šiuos visiškai atitinkančiais jų interesams, sprendžia visiškai patenkinti ir reikalavimą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vaikų motina, - savivaldybės institucijos specialistų vietoje patikrintais ir teisme patvirtintais duomenimis, motina ir seneliai vaikus myli, juos nuolat augina ir jais reikiamai rūpinasi, vaikai labai prisirišę tiek prie dabartinės savo gyvenamosios aplinkos, tiek prie minėtų artimųjų (CK 3.174 str. 2 d.). Bendravimo su vaikais tvarka nenustatoma, kadangi toks ginčas byloje nekeliamas (CK 3.176 str. 1 d.).
CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.
Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, be to, gali būti priteisiamas ir išieškomas tokio išlaikymo įsiskolinimas, tačiau nedaugiau kaip už 3 metus.
Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nustatyta vienoda pareiga abiem bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi atitinkamai savo reikalavimuose ar atsikirtimuose.
Teismas aiškina, jog abiejų vaiko (vaikų) tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad tokį ginčą, kaip šioje byloje, spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Kilus interesų konfliktui, vaiko interesas ir prigimtinė jo teisė į tėvų išlaikymą iki pilnametystės turi būti ginamas prioritetiškai. Bylos duomenimis vaikų tėvas, atsakovas R. R., yra jauno ir darbingo amžiaus vyriškis, jau keli metai nuolat gyvena ir dirba užsienio valstybėje (nepatvirtintais duomenimis Didžiojoje Britanijoje), kur bendrasis pragyvenimo lygis pagal viešąją statistiką yra keletą kartų aukštesnis nei Lietuvoje, dėl ko yra pagrindas teismui preziumuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo vaikams (ne jų motinai) teikti turi ir objektyvias, ir faktines subjektyvias galimybes. Kita vertus, teismas laiko reikalingu pažymėti, jog pačios ieškovės, vaikų motinos, dabartinės faktinės galimybės išlaikyti vaikus yra menkesnės ir ribotos dėl nuolatinės 2 nepilnamečių vaikų globos vykdymo, nedidelių pajamų (šiuo metu ieškovė antras mėnuo yra oficialiai registruota bedarbė), taip pat priklausomybės nuo kaime gyvenančių tėvų laikinai teikiamo būsto ir būtinos pragyvenimo paramos. Todėl šiuo atveju būtent atsakovui tenka didesnė našta – didesnė dalis bendros su ieškove pareigos išlaikyti jų vaikus. Atsakovas aplinkybių, kuriomis teismas grindžia išvadą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, byloje neginčijo ir nenuginčijo. Todėl aptariamas reikalavimas išskirtinai mažamečių vaikų interesais turi būti tenkinamas visiškai.
Ieškovei byloje leistinai ir pakankamai įrodžius (ieškovės, 2 liudytojų bei vaikų pareikšta byloje nuomonė) išlaikymo įsiskolinimo buvimą nuo 2009-05-01, o atsakovui šios aplinkybės nenuginčijus, teismas, remdamasis įrodymų vertinime tikimybių pusiausvyros principu, pripažįsta nustatyta byloje aplinkybę, jog egzistuoja ieškovės tvirtinamas išlaikymo vaikams įsiskolinimas, todėl ieškovės reikalavimu ir išimtinai vaikų interesais tokio įsiskolinimo iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistina : per 2009 m. – už 8 mėn., per 2010 m. – už 12 mėn., bei per 2011 m. – už 7 mėn., viso – 27 mėn. x 300 lt. = 8100 lt.
Į turinčio būti šiuo teismo sprendimu padalijamo sutuoktinių turto balansą teismas pagal ieškovės pareiškimą, remdamasis ir rašytiniais bylos duomenimis (oficialūs rašytiniai įrodymai – VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenų bankų išrašai), atsakovui nepareiškus prieštaravimų, įtraukia daiktus : 1000 lt. vertės automobilį „VW Golf“, 1000 lt. vertės automobilį „Rover 827“ ir 20.219 lt. vertės namų valdos žemės sklypą su pastatais (sodybą) (duomenys neskelbtini) viso turto už 22.219 lt. Ginčo dėl daiktų vertės byloje nėra.
Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 dalyje įstatymų leidėjas preziumuoja, kad abiejų sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Ši prezumpcija galioja tol, kol nėra nuginčyta suinteresuotos šalies leistinais įrodymais. Teismas sprendžia, jog šioje byloje minima prezumpcija yra leistinai ieškovės nuginčyta, todėl sutuoktinių dalis bendrame turte teismas nustato nelygiomis ir sprendžia, jog ieškovei turi atitekti ženkliai didesnė dalis iš bendro šalių turto dėl šių priežasčių : su ja lieka gyventi du mažamečiai šalių vaikai, kuriems ji viena teikia pilną globą, jau grąžintoji bankui paskolos dalis buvo sumokėta iš esmės ieškovės pinigais, pagal rengiamą susitarimą su kreditoriais ji toliau grąžins visą kreditą iš savo asmeninių lėšų. Reikšmingos šiuo atveju yra ir aplinkybės, jog atsakovas žiauriai elgėsi tiek su ieškove, tiek su jų vaikais, todėl jų gyvenimas kartu tuose pačiuose namuose be žalos ieškovei ir vaikams praktiškai yra neįmanomas, nei ieškovė, nei tuo labiau vaikai, neturi jokio kito būsto, kur galėtų glaustis, neskaitant laikino prieglobsčio pas ieškovės tėvus, todėl teismas sprendžia, jog sodyba šiomis aplinkybėmis tarp sutuoktinių negali būti dalinama, turi atitekti vienam iš jų, ir šiuo atveju būtent ieškovei su mažamečiais vaikais. Kadangi sodyba yra įkeista bankui, ieškovės rengiama grąžinti iš asmeninių lėšų įsiskolinimo už sodybą dalis beveik prilygsta jos pačios (sodybos) šiandieninei vertei, pagrindo priteisti kokią tai kompensaciją iš ieškovės atsakovui nėra. Nustačius, kad automobiliai yra registruoti atsakovo vardu, jis juridiškai juos valdo ir gali jais disponuoti be ieškovės sutikimo ir šiuo metu, pats atsakovas prieštaravimų ieškovės prašomam šio turto (automobilių) ir kito, nekilnojamo turto, padalinimo būdui nepareiškė, todėl jie padalintini ieškovės prašomu būdu, – nekilnojami daiktai natūra priteistini asmeninėn ieškovės nuosavybėn, o du automobiliai natūra priteistini atsakovo asmeninėn nuosavybėn, kompensacijų nenustatytina dėl aukščiau jau išsakytų argumentų.
Dėl prašymo nustatyti bylos šalių dalis jų solidariose prievolėse kreditoriams. Santuokos nutraukimo faktas pats savaime solidarios prievolės kreditoriui pobūdžio (prigimties) nepakeičia, - prievolė ir toliau išlieka solidari. Lietuvos Respublikos CK 6.116 str. 1 d. normos draudžia be kreditoriaus sutikimo solidariems skolininkams susitarti dėl solidarios prievolės pakeitimo į asmeninę, savo dalies (visos ar jos dalies) solidarioje prievolėje perkėlimo vienas kitam, siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus. Ieškovės prašymo nustatyti konkrečiomis skolininkų dalis jų solidariose prievolėse tenkinimas šiomis aplinkybėmis reikštų ne tik jau minėto įstatymo imperatyvo pažeidimą, bet ir neteisėtą suvaržymą įstatymo garantijos kreditoriams savo nuožiūra pasirinkti į kurį solidarių skolininkų ir kokia dalimi (apimti) nukreipti savo reikalavimą. Dėl šių aplinkybių šis ieškovės reikalavimas netenkinamas, nes yra neteisėtas. Teismas išaiškina, jog tik pasibaigus solidariai prievolei (jos visiško įvykdymo ar kt. įstatyme numatytu būdu), priklausomai nuo to, iš kokio, kieno turto ir kokia apimtimi ji bus įvykdyta, buvę sutuoktiniai įgis subjektyvinę civilinę teisę reikšti vienas kitam kompensacinio ar regresinio pobūdžio reikalavimus.
Ieškovė leistinai įrodė bylos procese patyrusi 1509,26 lt. bylinėjimosi išlaidų (240 lt. žyminio mokesčio valstybei, 1200 lt. už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 69,26 lt. už procesinių dokumentų viešą įteikimą atsakovui) ir prašo priteisti jų atlyginimą iš atsakovo. Kadangi ieškinys yra tenkinamas iš esmės visiškai, žyminio mokesčio dydis yra nustatytas įstatymu, o užmokestis advokato padėjėjui už minėtas teisines paslaugas nesiekia ir neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl turi būti patenkintas ir šis ieškovės reikalavimas dėl visų bylinėjimosi išlaidų jai kompensavimo (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Byloje turi būti atlyginamos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, o tokias sudaro : a) 26,62 lt. bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, b) 252 lt. žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė atleista įstatymu, bet neatleistas atsakovas, - už tenkinamą reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams, bei c) 486 lt. žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė atleista įstatymu, bet neatleistas atsakovas, - už tenkinamą reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, viso atlygintinų valstybei išlaidų – 764,62 lt. Kadangi ieškinys tenkinamas iš esmės visiškai, todėl ir šias bylinėjimosi išlaidas byloje privalo atlyginti būtent atsakovas (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 str.str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Santuoką, sudarytą 2001-07-07 Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 91, tarp ieškovės I. R. (R.), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo – R. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo R. R. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – „R.“, o atsakovui palikti pavardę – „R.“.
Nepilnamečių ieškovės ir atsakovo vaikų L. R., gim. 2002-11-21, asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir M. R., gim. 2005-03-30, asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, ieškove I. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo vaikams L. R., gim. 2002-11-21, asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir M. R., gim. 2005-03-30, asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 lt. kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2011-08-01 iki vaikų pilnametystės.
Šio išlaikymo lėšoms tvarkyti uzufruktatoriumi paskirti vaikų motiną, su kuriais jie nuolat gyvena, ieškovę I. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-05-01 iki 2011-08-01 vaikams L. R., gim. 2002-11-21, asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir M. R., gim. 2005-03-30, asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), - po aštuonis tūkstančius vieną šimtą litų (8100 lt.) kiekvienam vaikui.
Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą padalinti taip : a) automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra asmeninėn atsakovo R. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, b) automobilį „Rover 827“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra asmeninėn atsakovo R. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, c) 0,3000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais : pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei inžineriniais – kiemo statiniais (tvora, kiemo aikštele, lauko tualetu, rūkykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra priteisti asmeninėn ieškovės I. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.
Reikalavimą nustatyti identifikuotas ieškovės ir atsakovo dalis nepasibaigusiose jų solidariose prievolėse kreditoriams atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ieškovei I. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį penkis šimtus devynis litus 26 ct. (1509,26 lt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) septynis šimtus šešiasdešimt keturis litus 62 ct. (764,62 lt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
(Bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo perduoti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.