- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- e2-1945-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00046-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Ieškovas
- mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui A. J. (A. J.),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – MB, ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB, atsakovė) 9 665,87 Eur skolą, 5 procentų procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 16 444,71 Eur defektų šalinimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
Mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarė Statybos subrangos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo griežtai laikantis techninio projekto, darbo projekto, kitų techninių dokumentų reikalavimų atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas) stogo remonto, stogo šiltinimo ir prilydamos dangos montavimo darbus, numatytus atnaujinimo ir modernizavimo projekte Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už faktiškai atliktus statybos subrangos darbus. Ieškovė pažymėjo, kad vykdydama sutartį, pilnai atliko visus sutartus darbus iki 2020 m. gruodžio 4 d., iš viso buvo atlikta stogo remonto, šildymo ir prilydimos dangos montavimo darbų už 12 665,87 Eur, atsakovė, vykdydama sutartį už atliktus darbus 2020 m. lapkričio 23 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo tik 3 000 Eur, todėl liko skoninga ieškovei 9 665,87 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vykdant darbus ir po darbų užbaigimo atsakovė nebuvo ir iki šiol nėra išreiškusi jokių pretenzijų dėl darbų kokybės, kiekio ir (ar) darbų atlikimo terminų, taip pat pažymėjo, jog 2020 m. rugsėjo 2 d. sutarties 9.1 punkte numatyta, kad po dalinio/visiško atsakovės darbų atlikimo, galutinio atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos – faktūros išrašymo bei pateikimo ieškovei dienos, pastaroji turi sumokėti už atliktus darbus per 25 kalendorines dienas, ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y., atliko visus stogo remonto, stogo šiltinimo ir prilydydamos dangos montavimo darbus objekte, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo, t. y., atsisako apmokėti už atliktus ir faktiškai priimtus subrangos darbus, t. y., tyčia vengia priimti paskutiniojo etapo darbus, vengia savo prievolės atsiskaityti ir vengia bendrauti. Ieškovė paaiškino, kad šiuo atveju nebuvo įstatyme numatytų pagrindų atsisakyti priimti faktiškai atliktus darbus, nors ieškovė 28 dienas pavėlavo atlikti statybos subrangos darbus, tačiau paskutinio etapo darbus buvo pavėluota atlikti dėl objektyvių aplinkybių, t. y., ypač nepalankių oro sąlygų lauko statybos rangos darbams, taip nėra duomenų, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, nėra duomenų, kad pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 5 dalis). Ieškvovė pažymėjo, kad statybos darbus pagal du pirminius darbų priėmimo - perdavimo aktus atsakovė priėmė juos pasirašydama ir iš dalies apmokėdama už suteiktas paslaugas. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Ieškovė teigė, kad priešingai, darbai buvo atlikti, šias aplinkybes patvirtina tiek kartu su ieškiniu pateikiami pasirašyti atliktų darbų priėmimo – pardavimo aktai, tiek PVM sąskaitos – faktūros, tiek nepasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas, kurį atsakovė gavo, todėl akivaizdu, kad atsakovė yra įgijusi pareigą apmokėti už darbus. Ieškovė pastebėjo, kad nors šiuo atveju nėra pasirašyto 2020 m. gruodžio 4 d. darbų perdavimo – priėmimo akto, kurį atsakovė yra gavusi elektroniniu paštu, tačiau teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad abiejų rangos sutarties šalių darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašymo faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Ieškovė paaiškino, kad akivaizdu, jog atsakovė vengia mokėti už statybos darbus sutartą sumą, nors nėra absoliučiai jokių duomenų apie kažkokius atliktų darbų defektus ar nebaigtus atlikti darbus, todėl suprantama, kad nėra ir priežasčių, dėl kurių atsakovė galėtų atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos sumokėti.
Atsakovės atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko, palaikė priešieškinį. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad pagal sutarties 9.1 punktą atsakovė apmokėjo 3 000 eurų avansą abipusiu šalių susitarimu tik už faktiškai kokybiškai atliktus darbus, pažymėjo, kad sutarties 2.1.3-2.1.4 punktai numato, kad subrangovui mokama už faktiškai atliktus ir „aktuotus“ darbus, sutarties 5.1. punktas numato, jog subrangovas darbus pabaigia 2020 m. lapkričio 6 d, taip pat nurodė, kad sutarties 6.5 punktas numato, jog ieškovė privalo savo lėšomis pašalinti defektus per 10 dienų nuo jų nustatymo momento statybos bei garantinio laikotarpio metu, o pagal sutarties 8.1 punktą rangovas (atsakovė) turi teisę sulaikyti apmokėjimą už atliktus darbus, jeigu: nepašalinti pateiktų darbų trūkumai, rangovo pareikšti raštu Subrangovui iki darbų perdavimo – priėmimo momento (8.1.1 punktas); rangovui padaryti nuostoliai (8.1.2 punktas); laiku neužbaigiami darbai (8.1.3 punktas). Sutarties 10.2 punkte nustatyta, kad subrangovas (ieškovė), neįvykdęs šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų iki 4 punkte nustatyto termino, privalo mokėti rangovui 0,02% dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigiai skaičiuojami nuo neatliktų darbų vertės. Atsakovė nurodė, kad ieškovas atlikdama statybos darbus pažeidė esmines sutarties sąlygas, t. y., neatliko darbų kokybiškai, laiku ir tinkamai, tuo tikslu, dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros vadovui, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) inžinieriui ir atsakovės atstovams 2020 m. gruodžio 11 d., atliekant objekto apžiūrą nustatyta neužbaigtų darbų, trūkumų ir defektų. Atsakovė pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros vadovas ir užsakovas tą pačią dieną iš atsakovės atstovo raštu pareikalavo, atsižvelgiant į oro sąlygas, nedelsiant pradėti taisyti defektus, šalių susitarimu ieškovės padarytų darbų defektų šalinimą atsakovė įsipareigojo įvykdyti iki 2021 m. balandžio 30 d. Atsakovė paaiškino, kad ieškovei sistemingai nereaguojant į pastabas nedelsiant atlikti darbų trūkumų šalinimą, atsakovas 2020 m. gruodžio 28 d. pasirašė statybos darbų rangos sutartį su nauju subrangovu uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini), ieškovės padarytų trūkumų šalinimo ir neužbaigtų darbų paskaičiavimai sudaro 16 444,71 Eur sumą. Atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia tikrovę neatitinkančiais įrodymais, nes atsakovės darbų vadovas I. B. (I. B.) neturi ir niekada neturėjo leidimo (įgaliojimo) pagal jam priskirtas darbo funkcijas tokio pobūdžio darbus priimti, paaiškino, kad pagal atsakovės nustatytą tvarką, darbų vadovas J. B. galėjo tik ,,suderinti“ darbų atlikimo aktą, suderintą darbų priėmimo aktą jis perduoda atsakovės direktoriui A. V. pasirašyti, atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra be minėto direktoriaus parašo negalioja, o jam nesant – be atsakovės įgalioto atstovo parašo, pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 4 d. darbų perdavimo – priėmimo aktas ir 2020 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra nepasirašyti atsakovės įgalioto atstovo, t. y., šioje apimtyje darbai iki šiol nėra priimti. Atkreipė dėmesį, kad palyginus 2020 m. lapkričio 5 d. darbų perdavimo – priėmimo akto poziciją Nr. 1 ir 2020 m. gruodžio 4 d. darbų perdavimo – priėmimo akto poziciją Nr. 3 (atlikti darbai) nustatyta, kad šios pozicijos kartojasi (yra tas pats darbas). Nurodė, kad ieškovė iš tikrųjų yra pateikusi atsakovei 2020 m. lapkričio 5 d. darbų perdavimo – priėmimo akto ir 2020 m. lapkričio 5 d. sąskaitos Nr. 0012 originalus, tačiau atsakovė iškart žodžiu informavo ieškovę, kad darbai atlikti nekokybiškai ir pavėluotai, paragino ištaisyti aptartus trūkumus kuo greičiau. Pažymėjo, kad vienas iš atsakingų atsakovės asmenų už darbų priėmimą ir sąskaitos pasirašymą – A. U. (A. U.) ieškovę dar 2020 m. lapkričio 14 d. papildomai elektroniniu paštu informavo, o būtent atsakovei parašė: ,,Laba diena. Informuoju, kad pagal statybos rangos sutartį Jūs įsipareigojote darbus įvykdyti iki lapkričio 6 d. Darbai iki šiol neužbaigti. Taip pat informuoju, kad pagal sąskaitą faktūrą už rugsėjo mėnesį Rangovas iki šiol nėra gavęs pinigų, dėl stogo darbų vėlavimo. Atliktų darbų aktai už spalio mėnesį nėra priimti Rangovo dėl apimčių bei darbų netikslumų. Prašome pakoreguoti aktus pagal susitikimo metu pateiktas pastabas bei paspartinti darbų atlikimą. Priešingu atveju Rangovas bus priverstas taikyti sutartyje numatytas sankcijas už darbų vėlavimą. Taip pat norėčiau paminėti, kad Rangovo aktas už spalio mėnesį nėra priimtas Užsakovo. Priežastys – stogo įrenginio atliekamų darbų vėlavimas. Užsakovas mato grėsmę, kad atliekami darbai nebus atlikti. Reikalauju užbaigti prisiimtus įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį ir pateikti koreguotą aktą Rangovui. Jūsų aktas už spalio mėnesį bus priimtas bei pasirašytas, tik Užsakovui priėmus atliktus darbus ir pasirašius Rangovo aktą. Sustabdžius darbus, samdysime kitą subrangovą darbų užbaigimui, o apmokėtą sumą kitam subrangovui išskaitysime iš Jums mokamų sumų bei skaičiuosime delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Tikimės abipusio supratingumo, darbų užbaigimo paspartinimo bei malonaus tolimesnio bendradarbiavimo“. Atsakovė paaiškino, kad naujas subrangovas laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. sausio 29 d. kokybiškai atliko darbų už 11 338,21 eurų sumą, šie darbai atlikti laiku, yra tinkamos kokybės, todėl priimti atsakovo įgalioto atstovo be pastabų. Pažymėjo, kad nors sutartyje nėra aptartas nekokybiškai atliktų darbų kaštų padengimo mechanizmas, tačiau teisės, nustačius darbų defektus, aiškiai apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė atsisakė priimti paskutiniu trečiuoju aktu aptartus atliktus darbus, nors nebuvo įstatyme numatytų pagrindų atsisakyti juos priimti. Ieškovė 28 dienas pavėlavo atlikti statybos subrangos darbus, tačiau paskutinio etapo darbus buvo pavėluota atlikti dėl objektyvių aplinkybių, t. y., ypač nepalankių oro sąlygų lauko statybos rangos darbams (stiprus vėjas, lietus ir sniegas), be to, techninę priežiūrą vykdantis asmuo apie 2 savaites buvo karantine, o be jo dalyvavimo ir suderinimo nebuvo galima atlikti balkonų apšiltinimo darbų, vėliau, darbų vadovui balkonus liepus apšiltinti vienaip, ir šiuos darbus atlikus, paaiškėjo, kad reikėjo apšiltinti kitaip, tad šiuos darbus reikėjo perdaryti, kol balkonuose nebuvo paruoštas fasadas, ieškovė laukė šių vėluojamų darbų atlikimo, taigi darbai vėlavo dėl objektyvių priežasčių. Paaiškino, kad nors yra pateiktas 2020 m. gruodžio 4 d. darbų perdavimo – priėmimo aktas, kuris nėra pasirašytas atsakovės, šį aktą atsakovė yra gavusi elektroniniu paštu, o teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad abiejų rangos sutarties šalių darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašymo faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Pažymėjo, kad šiuo atveju darbai realiai yra atlikti, jais atsakovė naudojasi, o naujai pateikti duomenys apie esą atliktus kažkokius kitus kito subrangovo darbus yra neįrodyti. Nurodė, kad darbų priėmimo – perdavimo aktus pasirašė techninis prižiūrėtojas, viskas yra užfiksuota (objekto renovacijos) statybos žurnale, paskutinis darbų perdavimo aktas išsiųstas atsakovei elektroniniu paštu, nes tuo metu iš atsakovės elgesio jau tapo aišku, kad darbų priėmimas tyčia vilkinamas, neatsiskaitoma už jau priimtus darbus, be to, visi darbai, nurodyti perdavimo aktuose aprašyti teisingai, nėra pasikartojantys, nes darbai atlikti trimis sluoksniais, taip kaip ir nurodyta. Pažymėjo, kad atsakovės pateiktame susirašinėjime nurodymas esą darbų perdavimo akte yra netikslumų ar jie nepriimti, buvo parašytas tik tada, kai ieškovė pagrasino sustabdyti darbus ir pareikalavo apmokėjimo, be to, tie netikslumai buvo nedelsiant ištaisyti, jie buvo neesminiai, o sudarė tik apie 100 Eur vertę, vėliau aktas perrašytas ir pasirašytas techninę priežiūrą atlikusio objekte atsakingo asmens, nurodė, kad perdavus darbus sutartis toliau buvo tęsiama, darbai pabaigti iki galo ir laiku, o jeigu ir vertinti, kad šiek tiek buvo pavėluota, tam buvo objektyvios priežastys, ir, kaip jau aptarta, nepakeitė sutarties esmės ir tikslo, todėl dėl tokio minimalaus termino pažeidimo galėjo būti skaičiuojami tik delspinigiai. Paaiškino, kad iš pateikto šalių susirašinėjimo taip pat galima matyti, kad būtent atsakovė vengė apmokėti pagal du darbų priėmimo aktus, kuriuos ji buvo pasirašiusi be pastabų, o pareikalavus apmokėti nurodant, kad kitu atveju darbai bus stabdomi, ji pareiškė pretenziją dėl esą ne laiku atliekamų darbų, melagingai teigdama, kad esą dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) yra negautas apmokėjimas iš projekto vystytojo (savivaldybės), nors iš tiesų atsakovė buvo gavusi apmokėjimą iš užsakovės. Ieškovė atsiliepime pažymėjo, kad atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė 2020 m. gruodžio 11 d. „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) darbų defektinis aktas Nr. 1“ (toliau – Defektinis aktas), kuriuo remdamasi teigia, jog ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, esant ginc?ui tarp šaliu? dėl darbu? kokybės, defektu? fakta? privalo i?rodyti užsakovas (šiuo atveju atsakovė). Ieškovė dar kartą pažymėjo, kad dėl atliktų darbų, kurie buvo priimti dviem pasirašytais aktais, kokybės ir terminų atsakovė jokių pretenzijų ieškovei nebuvo pareiškusi, pretenzijos dėl kokybės atsirado tik Defektiniame akte, su kuriuo ieškovė susipažino tik šalių ginčui pasiekus teismą, ieškovei niekada nebuvo pranešta apie kažkokį defektų fiksavimą, jai nebuvo pateiktas pasirašyti joks defektų pašalinimo aktas, taip pat nebuvo faktiškai suteiktas joks terminas pašalinti defektus, jei tokie ir buvo nustatyti. Nurodė, kad Defektiniame akte nurodyti defektai, už kuriuos ieškovė netgi negali būti atsakinga, t. y., ieškovė atliko tik darbus, kurių defektai išvardinti 5, 6 ir 7 punktuose, kitus darbus projekte atliko kiti rangovai, 5 punkte nurodytas trūkumas yra nepagrįstas, nes stogo dangos sluoksnis buvo prilydytas tinkamai, pagal statybos normatyvų reikalavimus, numatančius, kad siūlė turi būti nuo 0,05 mm iki 1,5 cm, šie darbai yra atlikti tinkamai, juos priėmė techninę priežiūrą vykdęs O. R. (O. R.). Pažymėjo, kad 6 punkte nurodyti darbai atlikti taip pat tinkamai, nuolydžiai suformuoti tinkamai, atsiradusios balos yra labai mažos, nes praėjus 2 valandoms po lietaus, vandens likutis jose nesiekia 0,5 mm, 7 punkte nurodyti parapetai ir šachtos aplydytos teisingai, atliktus darbus priėmė O. R., jokių pastabų negauta, 8 punkte nurodytų įėjimo stogelių apšlitinimas nebuvo nurodytas sutartyje, tačiau jų ir nebuvo galimybės atlikti, nes net iki šiol tose vietose stovi pastoliai, kurie trukdo atlikti šiuos darbus. Nurodė, kad tik tinkamai įgyvendinus defektų nustatymo ir defektų šalinimo procedūrą, ir tik tuo atveju, jei ieškovė nepašalintų nustatytų defektų (kaip jau minėta, su tuo, kad darbai buvo su defektais, ieškovė visiškai nesutinka) per papildomą terminą, atsakovė būtų įgijusi teisę šalinti defektus pati arba pasitelkti kitą asmenį, šiuo atveju susiklostė situacija, kad tarp šalių sudaryta sutartis nėra nutraukta, defektinis aktas, atsiradęs tik bylos nagrinėjimo metu, yra surašytas nedalyvaujant ieškovės atstovui, ieškovės atstovas apie jokį defektų nustatymą ir šalinimą nebuvo informuotas, be to, atsakovė pati nurodo, kad defektų šalinimo terminas buvo numatytas iki 2021 m. balandžio mėnesio 30 dienos, o dabar atsakovė tvirtina, kad su ieškove sulygtus atlikti darbus yra pabaigęs (ar kažkokius esą defektus pašalinęs) kitas asmuo. Ieškovė pažymėjo, kad visas tariamų defektų nustatymo ir šalinimo procesas vyko neteisėtai, ieškovei pagrįstas abejones kelia tai, ar iš viso kažkokie darbai objekte buvo atlikti pagal atsakovės pateikiamus kito subrangovo duomenis, tokios abejonės kyla įvertinus tai, kad pateikiami pakankamai didelės apimties esą atlikti darbai turėjo būti vykdomi per mėnesį, t. y., nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. sausio mėnesio pabaigos, kai tuo metu visoje Lietuvos teritorijoje buvo dideli šalčiai, be to, rekordiškai nuolat ir gausiai snigo. Paaiškino, kad įvertinus tai, sunku įsivaizduoti, kad viso stogo remonto darbai būtų buvę atlikti esant nuolatiniam snygiui ir ypač žemai oro temperatūrai, per vieną mėnesį laiko, nes net ir nušildžius ledą ir nuvalius sniegą nuolat krintantys krituliai trukdytų atlikti tokio pobūdžio darbus, nes kiltų grėsmė krituliams patekti į viršutinius namo butus. Pažymėjo, kad iš esmės perdaryti visus ieškovės atliktus darbus (išardyti stogo dangą), statybų aikštelėje būtų reikalingas kranas, tam, kad pakrauti apie 5 tonas statybinių medžiagų ir iškrauti tiek pat šiukšlių, o to nebuvo – tai patvirtina pati atsakovės pateikta atliktų darbų sąmata, akivaizdu, kad atsakovė pateiktais duomenimis neįrodė, jog kažkokie defektai buvo, taip pat, kad kažkokie defektų šalinimo darbai buvo faktiškai atlikti, ir kad ji, kaip sutartinių santykių dalyvė elgėsi sąžiningai, tokiais savo veiksmais atsakovė bet kokia kaina siekia išvengti atsiskaitymo.
Šalies argumentai
Ieškovės direktorius E. L. (E. L.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovo atstovais žodžiu susitarė, jog darbai bus vykdomi etapais ir, kad po kiekvieno etapo užbaigimo per dviejų savaičių terminą bus atsiskaitoma už atliktus darbus, nurodė, kad atsakovė nesilaikė susitarimo ir nemokėjo už atliktus darbus, darbai buvo perduoti trimis perdavimo - priėmimo aktais, pirmasis (2020 m. rugsėjo 29 d) ir antrasis (2020 m. lapkričio 5 d.) darbų perdavimo – priėmimo aktai buvo pasirašyti atsakovės atstovo, o trečiojo darbų peravimo – priėmimo akto, surašyto 2020 m. gruodžio 4 d., atsakovės atstovas I. B. nepasirašė, todėl trečiąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą 2020 m. gruodžio 7 d. kartu su PVM sąskaita - faktūra išsiuntė elektroniniu paštu. E. L. paaiškino, kad sutartus darbus turėjo atlikti iki 2020 m. lapkričio 6 d., tačiau dėl nepalankių oro sąlygų ir atsakovo delsimo apmokėti terminas buvo praleistas. Ieškovės direktorius nurodė, kad dėl atsakovės delsimo apmokėti, darbus buvo keletą kartų sustabdęs, bet atsakovės atstovai jam žodžiu žadėdavo sumokėti ir patikėjęs vėl atnaujindavo darbus. Ieškovės direktorius taip pat pabrėžė, kad kilus problemų dėl apmokėjimo net atsakovės atstovas I. B., kuris tikrindavo darbų kokybę, skambino atsakovės direktoriui ir prašė apmokėti sąskaitas, nes darbai buvo atliekami kokybiškai, tačiau po 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovės atstovai neatsiliepė į skambučius, todėl ieškovė visiškai sustabdė darbus. Ieškovės direktorius atkreipė teismo dėmesį į tai, kad po paskutiniojo darbų perdavimo – priėmimo akto (2020 m. gruodžio 4 d.) išrašymo negavo jokių nei žodinių, nei rašytinių atsakovės pretenzijų dėl darbų kokybės ir apskritai iki pat to momento, kol ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, atsakovė nepareiškė pretenzijų dėl darbų kokybės. E. L. paaiškino, kad su statybų žurnalu supažindintas nebuvo ir nežino, apie jame esančias pastabas dėl darbų kokybės, taip pat pažymėjo, jog 2020 m. gruodžio 11 d. Defektinis aktas buvo surašytas jam nedalyvaujant, apie Defektinį aktą nieko nežinojo. Teismo posėdžio metu atkreipė teismo dėmesį, kad tik 5, 6, 7 ir iš dalies 8 punktai nurodyti Defektiniame akte yra susiję su ieškovės atliekamais darbais, be to nepripažįsta, kad yra darbų trūkumai numatyti 5, 6, 7 punktuose, o 8 punkte įrašyti darbai neįeina į sutarties objektą, tačiau juos būtų atlikęs „iš geros valios“, jei būtų tinkamai atsiskaityta už ankstesnius darbus. Ieškovės direktorius atkreipė teismo dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 28 d. Statybos darbų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kuria buvo susitarta dėl statybos darbų perdarymo, negalėjo būti įgyvendinta, nes oro sąlygos sausio mėnesį buvo itin nepalankios tokio pobūdžio darbams – stiprus šaltis, daug sniego, bet to danga lūžta, jei temperatūra žemesnė nei 5 laipsniai šalčio, taip pat ieškovės direktorius pažymėjo, jog kaip ir kiekvienas meistras, „atpažįsta savo darbą“, dirba kartu su žmona ir kitais draugais, todėl jų darbo rezultatus taip pat gali atskirti nuo kitų meistrų atliktų darbų, o 2021 m. vasario – kovo mėnesiais buvo nuvykęs į objektą ir matė, kad stogo danga yra padaryta būtent ieškovės darbuotojų, t. y., darbai nebuvo perdaryti kitų meistrų, kaip teigia atsakovė. E. L. akcentavo, kad darbus, nors ir su trumpomis pertraukomis, kai sustabdydavo dėl nemokėjimo arba lietaus, atlikinėjo nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio, todėl atsakovo priešieškinyje nurodyti darbų perdarymo terminai yra nerealūs.
Liudytojas I. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės darbuotojas, prižiūrėjęs darbų vykdymą objekte, taip pat pabrėžė, kad pirmuosiuose dviejuose darbų perdavimo – priėmimo aktuose nurodyti darbai buvo atlikti tinkamai, o trečiąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą atsisakė pasirašyti, nes buvo nustatyti darbų trūkumai. Liudytojas teisme paaiškino, kad žodžiu informavo ieškovės direktorių, jog darbai atlikti netinkamai, bet pastarasis nepašalino darbų trūkumų. I. B. nurodė, kad stogo darbus planavo baigti iki 2020 metų pabaigos, o galutinis visų darbų atlikimo terminas yra numatytas iki 2021 metų gegužės mėnesio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Priešieškinis atmetamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarė Statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo griežtai laikantis techninio projekto, darbo projekto, kitų techninių dokumentų reikalavimų atlikti stogo remonto, stogo šiltinimo ir prilydamos dangos montavimo darbus, numatytus atnaujinimo ir modernizavimo projekte Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
2020 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryti darbų perdavimo – priėmimo aktai, kuriuos pasirašė ieškovės atstovas E. L. ir atsakovės atstovas I. B., pagal aukščiau paminėtus aktus 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) 5 408 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) 3 450 Eur sumai.
2020 m. gruodžio 4 d. buvo surašytas perdavimo - priėmimo aktas, kurio atsakovės atstovai nepasirašė, perdavimo - priėmimo aktas atsakovei buvo pateiktas elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 7 d., o 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) 3 807,87 Eur sumai, pastaroji PVM sąskaita – faktūra taip pat buvo pateikta atsakovei 2020 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paštu.
2020 m. lapkričio 23 d. atsakovė pervedė ieškovei 3 000 Eur sumą.
2020 m. gruodžio 11 d. surašytas „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) darbų defektinis aktas Nr. 1“, kurį pasirašė uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros vadovas O. R., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) inžinierius A. V. ir atsakovės atstovai I. B. bei A. U..
2020 m. gruodžio 28 d. atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pasirašė Statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią subrangovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti sutapdinto stogo remonto darbus ir įėjimo stogelių užbaigimo darbus pagal pateiktą pasiūlymą, laikantis Techninio darbo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) bei ištaisyti defektus, jeigu tokie bus, o rangovas įsipareigojo sudaryti subrangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti subrangovui sutarties kainą, darbų vykdymo adresas – (duomenys neskelbtini).
2021 m. vasario 2 d. uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovei sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) 11 338,21 Eur sumai su PVM, 2021 m. kovo 31 d. uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovei sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) 4472,46 Eur sumai su PVM.
Pagal savo pobūdį tokia sutartis, kai rangovas įsipareigoja pagaminti ir perduoti darbo rezultatą pagal užsakovo užduotį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti, kvalifikuotina kaip rangos sutartis (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (CK 6.662 straipsnis, 6.678 straipsnis). Taikant rangos sutarties santykius užsakovas turi pasirūpinti ir organizuoti atliktų darbų priėmimą pagal CK 6.662 straipsnio nuostatas, priimti atliktus darbus pasirašydamas aktą, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). CK 6. 678 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo darbai buvo perduoti trimis perdavimo – priėmimo aktais (2020 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. lapkričio 5 d., 2020 m. gruodžio 4 d.). Pirmasis (2020 m. rugsėjo 29 d.) ir antrasis (2020 m. lapkričio 5 d.) darbų perdavimo – priėmimo aktai buvo pasirašyti atsakovės atstovo, dėl šiuose aktuose nurodytų darbų kokybės pretenzijų neturėjo ir atsakovės atstovas, prižiūrintis darbų kokybę, - I. B., kuris teismo posėdžio metu pakartotinai patvirtino, jog darbai nurodyti pirmajame ir antrajame darbų perdavimo – priėmimo aktuose, atlikti tinkamai. Trečiojo darbų perdavimo – priėmimo akto, surašyto 2020 m. gruodžio 4 d., atsakovės atstovas I. B. nepasirašė, argumentuodamas, kad darbai atlikti netinkamai, tačiau į bylą atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių neginčijamai būtų galima spręsti, jog darbai atlikti netinkamai, nėra pateikta jokių nuotraukų, ekspertų išvadų ar kitų įrodymų, atsakovė remiasi tik statybos žurnalu ir Defektiniu aktu, kurio surašyme nedalyvavo ieškovės atstovas. Atsakovė statybų srityje veikdama ne vienerius metus turėtų atsakingai elgtis rangos sutarčių vykdymo metu ir reikiama dokumentacija (savalaikis perdavimo – priėmimo aktų pasirašymas, tinkami defektų fiksavimo ir kitos šalies informavimo būdai) rūpintis dar sutarties vykdymo metu.
Pažymėtina, jog nėra duomenų, kad ieškovė būtų buvusi informuota apie Defektinio akto surašymą ar įrašus statybos žurnale. Byloje apskritai nėra jokių rašytinių duomenų apie tai, kad atsakovė informavo ieškovę apie netinkamai atliktus darbus. Pagal sutarties 8.1.1. punktą rangovas (atsakovė) turi teisę sulaikyti apmokėjimą už atliktus darbus, jeigu nepašalinti pateiktų darbų trūkumai, rangovo (atsakovės) pareikšti raštu subrangovui (ieškovei) iki darbų perdavimo – priėmimo momento. Teismo posėdžio metu atsakovės advokatas atsakovės 2020 m. lapkričio 14 d. elektroninį laišką, kuriuo atsakovė atsako į ieškovės 2020 m. lapkričio 13 d. elektroninį laišką, kuriuo ieškovė reikalauja, kad būtų apmokėta už pagal pirmuosiuose dvejuose darbų perdavimo – priėmimo aktuose nurodytus darbus ir pareiškia, kad stabdo darbus iki kol bus atsiskaityta, traktavo, kaip informavimą apie netinkamą darbų atlikimą. Tačiau, kaip matyti iš laiško turinio, jame minimas tik darbų atlikimo termino (2020 m. lapkričio 6 d.) praleidimas ir netikslumai darbų perdavimo – priėmimo akte, tačiau visiškai neužsimenama apie kokius nors darbų kokybės trūkumus. Pažymėtina, kad nors pirmasis (2020 m. rugsėjo 29 d.) ir antrasis (2020 m. lapkričio 5 d.) darbų perdavimo – priėmimo aktai buvo pasirašyti atsakovės atstovo, dėl jų kokybės ginčo nekilo, bendra pagal pirmus du perdavimo priėmimo aktus atliktų darbų vertė 8 858 Eur (5 408 Eur + 3 450 Eur), tačiau atsakovė per visą sutarties galiojimo laikotarpį atliko tik vieną bankinį pavedimą – 2020 m. lapkričio 23 d. pervedė ieškovei 3 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pavedimas padarytas jau po atsakovės 2020 m. lapkričio 14 d. elektroninio laiško išsiuntimo, kuriuo atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl termino praleidimo. Taigi, pastarieji atsakovės veiksmai (2020 m. lapkričio 23 d. atliktas 3 000 Eur pavedimas ieškovei) patvirtina tai, kad atsakovei sutarties vykdymas, net ir praleidus sutartyje įtvirtintą terminą (2020 m. lapkričio 6 d.), nebuvo praradęs prasmės ir atsakovė norėjo tęsti bendradarbiavimą su ieškove, nes po atsakovės pažadų sumokėti ir 2020 m. lapkričio 23 d. atlikto 3 000 Eur pavedimo ieškovė objekte buvo atnaujinusi darbus ir dirbo iki 2020 m. gruodžio 4 d. akto surašymo. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės darbuotojas I. B., galutinis visų darbų atlikimo terminas yra numatytas iki 2021 metų gegužės mėnesio, t. y., net šios bylos nagrinėjimo metu galutinis terminas nėra pasibaigęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.652 straipsnio 4 dalies teisinis reguliavimas suponuoja, jog užsakovas rangos sutartiniuose santykiuose rangovui praleidus viso darbo galutinį terminą turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius tik tuo atveju, jei darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis užsakovui prarado prasmę. Pažymėtina, kad CK 6.652 straipsnio 4 dalis nenustato teisės apskritai atsisakyti sumokėti rangovui už šio atliktus ir perduotus darbus, jei užsakovas tuos darbus priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021).
Teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė aplinkybes, jog su ja atsakovė vengė atsiskaityti ir dėl šios priežasties buvo stabdomas darbų vykdymas bei praleistas darbų atlikimo terminas. Teismo vertinimu ieškovė pagrįstai sustabdė atliekamus darbus nenorėdama patirti dar didesnių nuostolių, o atsakovė, kaip savo srities profesionalė, jei manė, kad darbai atliekami nesilaikant sutarties ar teisės aktų reikalavimų, turėjo tinkamai fiksuoti pažeidimus ir apie tai informuoti ieškovę. Pažymėtina, kad apie Defektinio akto, kuris buvo surašytas 2020 m. gruodžio 11 d., t. y., po to, kai ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie darbų sustabdymą, egzistavimą ieškovei tapo žinoma tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, o atsakovė pateikė priešieškinį su priedais.
Teismas sprendžia, kad darbai buvo perduoti ir priimti tinkamai surašant tris darbų perdavimo – priėmimo aktus, iš kurių du pasirašė atsakovės atstovas, o trečiasis buvo persiųstas elektroniniu paštu. Atsakovė visiškai nereagavo į trečiąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą, nors jį ieškovės direktorius bandė įteikti asmeniškai atsakovės darbuotojui I. B., o pastarajam atsisakius priimti, aktą kartu su sąskaita išsiuntė elektroniniu paštu. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovės argumentai, jog pirmąjį ir antrąjį aktus pasirašė tokios teisės neturintis asmuo atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės direktorius dėl darbų atlikimo bendravo su atsakovės darbuotoju I. B., todėl pagrįstai tikėjo, kad šis asmuo yra tinkamai įgaliotas pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktus. Pažymėtina, kad atsakovė savo vidiniais teisės aktais, su kuriais be kita ko, nebuvo supažindinti ieškovės atstovai, negali paneigti darbų perdavimo – priėmimo aktų pasirašymo sukeliamų teisinių pasekmių. Teismas atkreipia dėmėsį, kad vis dėlto atsakovė atliko dalinį 3 000 Eur mokėjimą taip faktiškai pripažindama savo darbuotojo I. B. pasirašytų darbų perdavimo – priėmimo aktų teisinę galią. Tomis pačiomis dienomis, kai buvo sudaryti darbų perdavimo – priėmimo aktai buvo išrašytos ir sąskaitos faktūros už atliktus darbus. Bendra atliktų darbų vertė 12 665,87 Eur, iš kurių apmokėta 3 000 Eur, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 9 665,87 Eur skolą, nes nors darbai buvo perduoti praleidus sutartyje numatytą terminą (2020 m. lapkričio 6 d.), tačiau terminas buvo praleistas ir dėl atsakovės kaltės, visų darbų perdavimas numatytas iki 2021 gegužės mėnesio, todėl konstatuotina, kad darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis atsakovei nėra praradęs prasmės, darbus atsakovė priėmė ir neįrodė darbų trūkumų.
Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovės priešieškinyje nurodyti reikalavimai kyla iš atliktų darbų trūkumų pagal sudarytą rangos sutartį, dėl kurių teismas jau pasisakė aukščiau - atsakovė neįrodė, kad darbai buvo atlikti netinkamai, todėl atsakovės priešieškinis atmetamas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės tik 5 procentų dydžio procesines palūkanas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė patyrė 217 Eur žyminio mokesčio ir 2 100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2 317 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, priešieškinį atmetus, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovės (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1-2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 9 665,87 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 87 ct) skolą, 217 Eur (du šimtus septyniolika eurų) žyminio mokesčio, 2 100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) advokato išlaidų ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 9 665,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.