- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 2YT-110-759/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02384-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Pareiškėjas
- Č. R., V. R., J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei dalyvaujant pareiškėjams Č. R., V. R., J. R., suinteresuotam asmeniui R. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų Č. R., V. R. ir J. R. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje R. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po pareiškėjų ir suinteresuoto asmens motinos J. R. mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodė, kad jų ir suinteresuoto asmens R. Š. motina J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos turto paveldėtojais yra pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo R. Š.. Motinos J. R. sutuoktinis ir pareiškėjų bei suinteresuoto asmens R. Š. tėvas, J. R., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjai neturi išsaugoję jo mirties liudijimo. Pareiškėjai nurodo, kad po motinos mirties nei vienas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi žinojo, kad visas jų motinai priklausęs turtas testamentu buvo paliktas suinteresuotam asmeniui R. Š.. Tik 2016 m. spalio mėnesį gavę Ukmergės 1-ojo notarų biuro notarės R. S. pranešimą apie praleistą terminą palikimui priimti sužinojo apie tai, kad suinteresuotam asmeniui R. Š. motina testamentu paliko tik namą, tačiau yra likę pinigai banke, kuriuos gali paveldėti visi mirusiosios vaikai. Nurodo, kad dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių aplinkybių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Pažymi, kad termino praleidimo priežastis yra svarbi, kadangi pareiškėjai sąžiningai suklydo manydami, kad motina visą savo turtą testamentu paliko R. Š., todėl žinodami šį faktą, objektyviai negalėjo žinoti apie kokį nors kitą motinos palikimą, kurį turi teisę paveldėti. Nurodo, kad po J. R. mirties paveldėjimo byla notarų biure užvesta pagal suinteresuoto asmens R. Š. pareiškimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Palikimo priėmimo forminimo procedūros notaro biure yra sustabdytos, kadangi pareiškėjai informavo notarę apie kreipimąsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Kadangi terminas yra praleistas palyginti nedaug, dėl svarbių ir nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių bei remiantis išdėstytu, prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.
Pareiškėjas Č. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pateiktą pareiškimą ir paaiškino, kad motina po mirties testamentu paliko R. Š. turtą, dėl kurio pareiškėjas nereiškia pretenzijų, tačiau taip pat liko ir kito turto, kuris turi būti tinkamai padalintas. Paaiškino, kad yra likusios palikimo dalys ir iš tėvo, ir iš motinos pusės, kurias suinteresuotas asmuo R. Š. nori užvaldyti. Nurodė, kad yra likusi santaupų dalis, o kas palikta pagal testamentą, to neginčija. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad motina turėjo ir žemės, kuri jai buvo užrašyta pareiškėjų ir suinteresuoto asmens tėvo. Paaiškino, kad mirus tėvui ta žemė liko neįregistruota, bet ji perėjo motinai paveldėjimo būdu. Žemės yra apie 1,5 ha. Mirus motinai liko neišspręstas šios žemės klausimas. Nurodė, kad jam žinoma, jog santaupų, kurios yra banke, pareiškėjams priklauso tik pusė. Papildomai paaiškino, kad praleido terminą palikimui priimti, nes tiksliai nežinojo koks yra palikimo priėmimo terminas. Pareiškėjas paaiškino, kad motina mirė (duomenys neskelbtini) o pareiškėjai į teismą kreipėsi lapkričio mėnesį. Pareiškėjas nurodė, kad dar tikėjosi išspręsti klausimą taikiai, pasitarė tarpusavyje su broliais, ir tik nepavykus susitarti su seserimi kreipėsi į teismą. Pareiškėjas patikino, kad apie santaupas nieko nežinojo, kadangi nei banko kortelės neturėjo, negalėjo patikrinti nei sąskaitų banke, ir tik po motinos mirties sužinojo apie likusius pinigus.
Pareiškėjas V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pateiktą pareiškimą ir paaiškino, kad nupirko namą, kuris paliktas seseriai testamentu, taip pat, kad kol motina buvo gyva, rūpinosi namu, rūpinosi ir mama, o kai mama susirgo ir nebevaikščiojo, paskutinius 5 metus sesuo prižiūrėjo motiną. Nurodo, kad tuo metu broliai vis tiek rūpinosi tiek mama, tiek namu, atlikdavo visus su namu susijusius darbus. Paaiškino, kad dar yra tėvo žemė, kurios dalis priklauso ir tėvo broliui, ir dėl šios žemės dokumentai nėra sutvarkyti ir kuri taip pat bus kaip paveldimas turtas. Paaiškino, kad po tėvo mirties visi pasidalino likusius pinigus, o žemė liko nesutvarkyta, nes žemės popieriai buvo pas kitus asmenis. Paaiškino, kad žemę reikia padalinti, kadangi žemės dalis priklauso ir tėvo seseriai, jos vaikams ir pareiškėjams bei suinteresuotam asmeniui ir pardavus žemę pasidalinti pinigus. Nurodo, kad tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tada ir pasidalino visus likusius pinigus, o žemė liko netvarkyta, kadangi dar tada nebuvo sutvarkyti žemės dokumentai, žemė nebuvo išmatuota, o išmatavus žemę nesitvarkė, nes dokumentai buvo pas pareiškėjo pusbrolį ir tik dabar juos gavo. Nurodė, kad tėvui mirus buvo surašytas sutikimas, kad viskas pereitų motinai, o paskui, po motinos mirties susitarė viską lygiai pasidalinti. Paaiškino, kad tik notarei atsiuntus pranešimą, sužinojo apie likusius motinos pinigus. Iki tol apie motinos pinigus nieko nežinojo, o apie žemę žinojo, tik, kad ji nesutvarkyta. Apie likusius motinos pinigus žinojo, kadangi motina buvo pardavusi 6 ha žemės, taip pat iš dėdės palikimą buvo gavusi. Nurodo, kad kažkiek pinigų motina turėjo, tačiau tikslios sumos nežino. Nurodė, kad sesuo pusę motinos santaupų pasisavino, apie tai sakė notarė, o kitą pusę jiems reikia dalintis. Pareiškėjas nurodo praleidęs terminą, kadangi sesuo nepranešė kada tvarkysis paveldėjimą, taip pat dėl to, kad nežinojo termino per kurį reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Tik notarei pranešus, suskubo tvarkytis paveldėjimą. Žinojo apie motinos mirtį, laidotuvėse dalyvavo. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo rūpinosi motinos laidotuvėmis, kadangi ji buvo paskirta globėja ir turėjo motinos santaupas, pati viskuo rūpinosi, su pareiškėjais nesitarė, pinigų neprašė ir pareiškėjai neprisidėjo, tačiau apie tai, kiek buvo išleista laidotuvėms žino.
Pareiškėjas J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pateiktą pareiškimą ir paaiškino, kad praleido terminą dėl kelių priežasčių, pirmiausiai - tiksliai nežinojo koks terminas nustatytas palikimui priimti, antra - pareiškėjams motina buvo pasakiusi apie surašytą testamentą ir pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad juo visas palikimas buvo padalintas ir niekur kreiptis nereikia, o trečia - tai, kad viena iš paveldėto turto dalių yra tėvo žemė į kurią nuosavybė nėra atstatyta, tačiau tą žemę po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo mama ir mama turėjo susitvarkyti tą žemę, tačiau ji liko nesutvarkyta. Pareiškėjas nurodė, kad iki motinos mirties pareiškėjai neturėjo teisės tvarkyti žemės dokumentų, kadangi neturėjo įgaliojimo. Pareiškėjas nurodė, kad likusios žemės yra apie hektarą ar 10 arų, tiksliai nežino. Tos žemės dalis buvo užrašyta ir tėvo seseriai, todėl tvarkant dokumentus reikia atsižvelgti ir į pusbrolius. Paaiškino, kad tai likusiai žemei reikia atstatyti nuosavybės teisę ir paskui tik kaip palikimą pasidalinti. Nurodė, kad tik motinai mirus susirinko visus dokumentus iš pusbrolių, iš tėvo sesers ir dabar tvarkysis likusią žemę, kuri irgi yra likusi kaip motinos palikimas. Pareiškėjas paaiškino, kad mėgino geruoju susitarti su suinteresuotu asmeniu R. Š., kad atvykus pas notarę taip pat buvo kalbėta, kad sesuo turi pasirašyti sutikimą dėl palikimo ir tada nereikės kreiptis į teismą. Paaiškino, kad notarė pakvietė jau praėjus trijų mėnesių terminui. Nurodė, kad apie santaupas žinojo, nes mama buvo žemę pardavusi ir gavusi palikimą po brolio mirties, tačiau manė, kad testamentu visas šis turtas su namu bus padalintas visiems po lygiai, kadangi pats testamento nematė. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į suinteresuotą asmenį, kad gražiuoju susitarti nesikreipiant į teismą. Paaiškino, kad tuo metu sesers sūnus Vaidas iškėlė sąlygą, kad broliai apmokėtų laidojimosi išlaidas, tada sesuo pasirašys. Pareiškėjas pasiūlė visą palikimą sudėti į vieną krūvą, paversti pinigais, apmokėti visas sąskaitas ir pasidalinti likusius pinigus tačiau susitarti nepavyko. Paaiškino, kad į teismą anksčiau negalėjo kreiptis ir dėl to, kad pareiškėjas V. R. buvo išvažiavęs į komandiruotę užsienyje ir tik jam grįžus buvo surašytas pareiškimas. Papildomai nurodė, kad suinteresuotas asmuo R. Š. su motina turėjo bendrą sąskaitą, kurią paliko motina tam, kad būtų lėšų ją palaidoti, todėl laidojimas buvo apmokėtas iš motinos sąskaitos, o ne iš asmeninių R. Š. lėšų. Pati motina visada pabrėždavo, kad palieka pinigų laidotuvėms. Paaiškino, kad po tėvo mirties pareiškėjai 15 metų rūpinosi visu namų ūkiu, rūpinosi mama, o jai nusilpus ja pradėjo rūpintis suinteresuotas asmuo R. Š..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareikštu pareiškimu. Paaiškina, kad apie motinos J. R. mirties dieną, laidotuves, laidojimo vietą, turėtas išlaidas ir kitas su tuo susijusias aplinkybes pareiškėjams buvo žinoma nuo motinos mirties dienos. Nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teisme 2015 metais buvo nagrinėjama civilinė byla dėl motinos J. R. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, kurios metu buvo pateikti visi duomenys apie motinos turimą turtą ir santaupas. Nurodė, kad byloje pareiškėjai reiškė prieštaravimus dėl pareiškėjos, kaip globėjos paskyrimo, todėl pareiškėjams buvo žinoma apie motinos turimą turtą ir santaupas. Papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus motinai, nepraleisdama įstatymo numatyto termino, kreipėsi pas notarę. Paveldėjo namo dalį, papildomai pinigines santaupas ¼ dalį ir pusę santaupų banke. Nurodė, kad apie žemę nieko nežino, kadangi visą laiką rūpinosi motina ir neturėjo laiko aiškintis dėl žemės. Nurodė, kad sutiktų su taikos sutartimi jeigu pareiškėjai kompensuotų visas išlaidas susijusias su motinos laidotuvėmis. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad testamentas buvo surašytas 2001 metais ir testamentu motina jai paliko 1/3 dalį namo, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad motinai slaugyti naudojo pinigines lėšas, kurios buvo skirtos už slaugą ir pensiją, visos piniginės lėšos buvo mamos vardu. Teismo posėdžio metu pareiškėja ne kartą patvirtino, kad jei broliai jai atlygintų motinos laidojimo išlaidas, ji sutiktų, kad ir jie priimtų palikimą, nes mano kad palikimą - pinigus, kas jai asmeniškai priklauso, ji jau atsiėmė, kita likusi pinigų dalis priklauso broliams, tačiau, jos teigimu, broliai neatlygino jai dalies laidojimo išlaidų, todėl su pareiškimu nesutiks, be to, broliai laiku paveldimo turto nepasiėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai yra broliai (b.l. 5-10). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi (b.l. 37-39) J. R. buvo nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta R. Š.. Pareiškėjų ir suinteresuoto asmens motina J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Iš Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro rašto matyti, kad pareiškėjai 2016-09-28 buvo informuoti apie tai, kad notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla (b.l. 3). Iš užsakymo lapo (b.l. 25), sprendimų dėl vienkartinės išmokos mokėjimo (b.l. 26, 28) ir kitų dokumentų (b.l. 35, 36) matyti, kad suinteresuotas asmuo R. Š. organizavo motinos laidotuves.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą- paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės- palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo yra broliai ir sesuo, palikėjos J. R. vaikai. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. R. teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia ir jai nustatyta globa, globėja bei turto administratore paskirta R. Š.. Iš suinteresuoto asmens ir pareiškėjų teismo metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad palikėjos testamentas buvo surašytas 2001 metais, suinteresuotam asmeniui R. Š. testamentu palikta 1/3 dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) bei dalis piniginių santaupų. Suinteresuotas asmuo po motinos mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 2016-09-28 parnešimu, notaras informavo pareiškėjus, kad yra užvesta paveldėjimo byla. Notaras pranešime nurodė, kad jie praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjai į teismą su pareiškimu kreipėsi 2016 metų lapkričio mėnesį. Nurodė, kad bandė su seserimi- suinteresuotu asmeniu R. Š. susitarti taikiai dėl palikimo priėmimo, apmokėti seseriai motinos laidotuvių išlaidas, tačiau suinteresuotas asmuo su tuo sutikęs teisme, pas notarą nenuvyko, todėl taikiai susitarti jiems nepavyko. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenims praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sąvoka ,,svarbios priežastys” yra vertinamoji, kurių įstatymas neįvardija, taip pat nėra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, kiekvienu konkrečiu atveju tai nustato teismas. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėja 2001 metais surašė testamentą, kuriuo dalis turto buvo palikta suinteresuotam asmeniui R. Š.. R. Š. teismo nutartimi buvo paskirta neveiksnia pripažintos motinos globėja ir jos turto administratore. Suinteresuotas asmuo R. Š. po motinos mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsižvelgiant į minėtą situaciją, į tai, kad motinos turto administratore buvo paskirta R. Š., pareiškėjai neturėjo galimybės sužinoti apie motinos valdomą turtą, jie buvo įsitikinę, kad visas palikimas testamentu paliktas seseriai R. Š.. Tik gavę raštą iš notarų biuro sužinojo, kad testamentu suinteresuotam asmeniui palikta ne visas turtas, o tik jo dalis. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, notaro pranešimas buvo išsiųstas 2016 metų rugsėjo 28 d., į teismą pareiškėjai kreipėsi 2016 m. lapkričio 23 d., t.y. nuo sužinojimo dienos buvo praėjęs neilgas laiko tarpas, t.y. vienas mėnuo ir 26 dienos. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nebuvo supažindinti su surašytu motinos testamentu, todėl koks turtas testamentu buvo paliktas R. Š., jiems nebuvo žinoma. Vertinant visumą įrodymų ir atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, bei teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjų prašomas pratęsti terminas, yra atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 straipsnis).
Byloje susidarė 8,70 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotas asmuo R. Š. pareiškėjų prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui prieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas tenkintinas, bylose susidariusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš R. Š. valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 576 straipsniu, 577 straipsniu, 578 straipsniu, 290, 291 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams Č. R., a.k. (duomenys neskelbtini) V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini)., priimti.
Priteisti iš R. Š. 8,70 EUR (aštuonis eurus 70 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.