- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-63-238/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams;
BK 140 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių;
BK 145 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. N. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, už tai, kad 2018 m. birželio 10 d. apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl surūkytos cigaretės metu, tyčia kumščiais smūgiuodamas šeimos narei – sugyventinei V. K. ne mažiau kaip dešimt kartų į krūtinę ir pilvą, padarė krūtinės kairės pusės XI šonkaulio lūžimą, taip mušdamas nukentėjusiąją V. K., sukėlė jai fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.
2. A. N. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis suėmęs šeimos narei – sugyventinei V. K. už kaklo ir jį spausdamas bei įrėmęs ir spausdamas peiliu jai į krūtinę, sukėlė jai fizinį skausmą.
3. A. N. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 24 d. (apylinkės teismas klaidingai nurodė 2018-09-23, tai laikytina rašybos klaida) apie 10.32 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti šeimos narę – sugyventinę V. K., besiginančią nuo jo naudojamo fizinio smurto, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, nes jis tyčia įrėmė nukentėjusiajai į krūtinę peilį-peteliškę ir spaudė.
4. A. N. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018 m. spalio 21 d. apie 22.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) hostelyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kilus tarpusavio konfliktui dėl galimos neištikimybės, tyčia, smūgiuodamas rankomis ir kojomis V. K. ne mažiau kaip vienuolika kartų į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajai kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvas dešiniame žande, kraujosruvas smakro dešinėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą kaklo priekyje, kraujosruvą dešinio skruosto srityje, kraujosruvas krūtinės dešinėje, kraujosruvas nugaros dešinėje, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą kairiojo peties srityje, kraujosruvą kairiame žaste, kraujosruvas kairėje ir dešinėje šlaunyse, kraujosruvas kairėje blauzdoje, taip mušdamas nukentėjusiąją V. K., sukėlėjai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis A. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti, skirti jam švelnesnę bausmę ir išteisinti dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Skunde nuteistasis nurodo, kad nebuvo jokio realaus pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi tai buvo tik garsiai ištarti įskaudinto ir liūdno žmogaus žodžiai, nurodo, kad tai išprovokavo pati nukentėjusioji V. K.. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi ir nevengia prisiimti atsakomybės. Tačiau, jo manymu, bausmė už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarytą nusikalstamą veiką, paskirta per didelė, nes nukentėjusioji atleido, jokių pretenzijų neturi ir dėl šio įvykio pareiškimo nerašė, susitaikė, lankė ją ligoninėje ir rūpinosi. Nuteistasis nesutinka su bausme, kuri paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes nukentėjusiajai sudavė 3-5 nestiprius smūgius delnu į veido sritį už visus jos melagingus pareiškimus, neištikimybes ir intrigas. Apeliantas teigia, kad ji, rašydama pareiškimus, nurodė melagingas aplinkybes ir visą kaltę vertė jam (nuteistajam). Ji atvyko pas jį (nuteistąjį) jau esant kraujosruvoms ant kūno.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. N. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Juozas Bagdonavičius prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, taip pat bausmės dydžio klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį
9. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas A. N. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai A. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
10. LR BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiosios, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už LR BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusioji, ar ji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.
11. Apylinkės teismas nustatė, kad A. N. 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 10.32 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti sugyventinę V. K., besiginančią nuo jo naudojamo fizinio smurto, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, nes jis tyčia įrėmė nukentėjusiajai į krūtinę peilį-peteliškę ir spaudė. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad pats kaltinamasis A. N. pripažino faktą, jog prirėmė peilį netoli kaklo nukentėjusiajai, norėjo V. K. pagąsdinti. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios realų tikėjimą kaltinamojo grasinimų tikrumu, patvirtino liudytojų parodymai, apibūdinę apklausiamos nukentėjusiosios psichologinę būseną. Be to, teismas įvertino ir tai, kad po nukentėjusiosios atžvilgiu naudoto smurto, kaltinamojo veiksmai – peilio įrėmimas nukentėjusiajai į krūtinę tiek, kad net buvo padarytas įdrėskimas, rodo, kad nukentėjusiajai buvo realus pagrindas manyti, jog kaltinamojo grasinimai gali būti įvykdyti. Todėl teismas darė išvadą, kad A. N. veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
12. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. N. grasino nužudyti V. K. ir teisingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti visi privalomi šio nusikaltimo sudėties požymiai. Kaip matyti iš nukentėjusiosios, liudytojų parodymų ir kitų įrodymų, A. N. kaltumas įrodytas byloje surinktais duomenimis.
13. Nustatyta, kad apie A. N. nusikalstamą veiką nukentėjusioji pranešė policijai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. K. patvirtino aplinkybes apie tai, kad 2018-09-24, 10.30 val. bute, A. N. smurtavo prieš ją, rankomis spaudė kaklą (smaugė), sukėlė jai fizinį skausmą, o taip pat įrėmė į krūtinę peilį-peteliškę, spaudė, ją sužalojo. Šiuos nukentėjusiosios parodymus teismas pagarsino teisminio nagrinėjimo metu ir pagrįstai jais rėmėsi, grįsdamas A. N. kaltumą padarius nusikaltimą, nes nukentėjusiosios parodymai atitiko kaltinamojo ir liudytojų parodymus. Iš kaltinamojo A. N. parodymų nustatyta, kad jis pripažino tą aplinkybę, kad įvykio metu turėjo, panaudojo peilį, jį įrėmė į nukentėjusiosios kūną netoli kaklo. Nukentėjusiosios V. K. realų tikėjimą A. N. grasinimų tikrumu ir jos nurodytas aplinkybes apie jo panaudotą smurtą, patvirtina ir liudytojo M. M. parodymai, apibūdinę apklausiamos nukentėjusiosios psichologinę būseną ir jos nurodytas aplinkybes iškarto po įvykio (atėjo išsigandusi, pergyveno, nes smurtautojas sakė žudys, grasino peiliu, įbrėžė). Analogiškas aplinkybes patvirtino liudytojų A. V., V. K. parodymai. Be to, liudytojas M. M., duodamas parodymus, nurodė, kad sulaikius A. N., kišenėje buvo rastas peilis, kas patvirtina faktą, jog nuteistasis turėjo grasinimo realumą įrodantį daiktą. Peilio-peteliškės suradimo faktas patvirtinamas asmens kratos protokole užfiksuotais duomenimis, nes įvykio dieną (2018-09-24) sulaikius A. N., pas jį buvo surastas peilis-peteliškė. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad šį įrankį įvykio metu A. N. panaudojo ir juo grasino nukentėjusiajai.
14. Įvertinus visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantas savo elgesiu (naudojo žalojančio pobūdžio įrankį-peilį, jį įrėmė į krūtinę, padarė sužalojimą) įbaugino nukentėjusiąją, ji pagrįstai tikėjo, kad jis gali įvykdyti išreikštus grasinimus, kas atitinka tiek objektyvius, tiek subjektyvius nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Atsakant į skundo argumentus, pažymėtina, kad kvalifikuojant šį nusikaltimą, nėra būtina nustatyti, kad apeliantas tikrai būtų įvykdęs savo grasinimus visa jų apimtimi ir naudodamasis būtent nurodytu mechanizmu (šiuo atveju panaudodamas peilį-peteliškę). Esant tokiai situacijai, kai asmuo realiai pradėtų įgyvendinti išsakytus grasinimus, jo veiksmai atitinkamai iš BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo peraugtų į kitus nusikaltimus, numatytus BK straipsniuose.
15. Taigi, kolegija daro išvadą, kad teisinga yra apylinkės teismo išvada, jog akivaizdu, kad po nukentėjusiosios atžvilgiu naudoto smurto A. N. veiksmai – peilio įrėmimas nukentėjusiajai į krūtinę tiek, kad net buvo padarytas įdrėskimas, rodo, kad nukentėjusiajai buvo realus pagrindas manyti, jog kaltinamojo grasinimai gali būti įvykdyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie A. N. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti ir jis nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
17. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
18. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; nusikalstamų veikų stadijas; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai.
20. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. N., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir į tai, kad padaryti keturi tyčiniai – trys nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai, visi nusikaltimai padaryti to paties asmens – savo šeimos nario bei buvusio šeimos nario atžvilgiu. Teismas vertino ir tai, kad praeityje A. N. buvo teistas už septynių nusikalstamų veikų, tarp kurių ir sunkaus bei labai sunkaus tyčinių nusikaltimų nuosavybei padarymą, teistumas nėra išnykęs, be to yra baustas administracine tvarka, nuteistasis yra registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre, kurioje nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, Valstybinės teismo psichiatrijos ekspertizės tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra reikalinga, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, yra bedarbis. Teismas, skirdamas bausmę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nė metams po Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d . nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 5 (penkiems) metams atlikimo (2017 m. rugsėjo 29 d. paleistas atlikęs bausmę), taip pat nepraėjus nė mėnesiui laiko nuo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmės atlikimo (paleistas 2018 m. gegužės 21 d. atlikęs arešto bausmę). Taip pat teismas vertino, kad jo atžvilgiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai pasižymi ypatingu brutalumu, žiaurumu, kaltinamojo elgesys rodo, kad jis ir toliau linkęs pažeidinėti įstatymus, jo daromos nusikalstamos veikos dažniausiai susijusios su smurtu, jos sunkėja, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti neteisėtas veikas. Todėl įvertinęs visas aplinkybes, A. N. teismas skyrė straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
21. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apelianto asmenybę, kitas aplinkybes. Taip teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas. Kolegija konstatuoja, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo bausmės rūšies ir dydžio klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra paskirtos sankcijos ribose ir nėra per griežtos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui.
22. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.