- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2YT-16809-820/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- A. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti šios bylos asmenys: valstybės įmonė Turto bankas ir A. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį (palikimo priėmimo) faktą, kad pareiškėja priėmė savo mirusios motinos V. I. palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodė, jog pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną palikėja buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai. Palikėjos turtą sudaro 5/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Nurodyta, jog butas buvo motinos nuosavybė, kuriame ji gyveno iki mirties, o pareiškėja liko ten gyventi ir toliau. Dėl palikimo priėmimo pareiškėja niekur nesikreipė, nes nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Po motinos mirties pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė palikėjos turtą, nes toliau gyveno bute, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, pagerino jo būklę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra pagal galiojančius teisės aktus ir pasitvirtinus pareiškime išdėstytoms aplinkybėms suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo A. I. per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė, jog V. I. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra palikėjos dukra. Duomenų apie palikėjos V. I. palikimo priėmimo faktus nėra.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja po palikėjos mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Perėmė palikėjos nekilnojamą turtą – 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, šeimos relikvijas, kitą kilnojamąjį turtą. Likusi dalis – 3/8 buto priklauso pareiškėjai, kurį ji paveldėjo po savo tėvo mirties. Be to, visą turimą turtą palikėja testamentu buvo palikusi pareiškėjai. Pareiškėja tiek iki palikėjos mirties, tiek po jos mirties, gyveno minėtame bute. Pareiškėja turtu rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, šildymą, administravimo paslaugas, pagerino buto būklę. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjos mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kiti įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų, kad pareiškėja priimtų palikimą po motinos mirties. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po motinos V. I. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Pareiškėja už pareiškimą sumokėjo žyminį mokestį. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.