Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-02-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-4639-937/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-09
Bylos Nr.
e2YT-4639-937/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00518-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Pareiškėjas
D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4639-937/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00518-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir, patikslinęs pareiškimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog D. B. priėmė savo mamos S. I. B. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjo mama S. I. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja testamento sudariusi nebuvo. Palikėjos vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2) pastatas - gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog VĮ „Registrų centras“ išraše matoma, kad ½ žemės sklypo priklauso A. A. B. ((duomenys neskelbtini)), kuris yra pareiškėjo tėvas. Tėvo palikimą priėmė sutuoktinė S. I. B. 2014-04-30 išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuris turėjo būti registruotas VĮ „Registrų centras“, tačiau tai nebuvo padaryta. Pastatas-gyvenamasis namas registruotas kaip S. I. B. turtas. Nurodo, jog pareiškėjas yra vienintelis S. I. B. ir A. A. B. vaikas. Pareiškėja su šeima gyveno gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mama iki pat jos mirties ir gyvena čia iki pat šiol. Nurodo, jog pareiškėjas nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, o tai reiškia, jog palikėjas įgyvendino vieną iš įstatyme numatytų palikimo priėmimo būdų, todėl faktiškai laikytinas priėmusiu palikimą po mamos mirties. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., teismų formuojama praktika, nurodo, jog pareiškėjas palikėjos turtu rūpinasi, jį prižiūri, gyvenamajame name gyvena iki šiol. Teigia, jog perėmė visą palikėjai priklausantį kilnojamąjį turtą, jį valdė, juo rūpinosi kaip savu. Priimdamas palikimą, juo naudodamasis kaip savininkas, tiesiogiai ir akivaizdžiai išreiškė savo valią ir siekį perimti visą palikimą. Pareiškėjas laisva valia ir aktyviais veiksmais priėmė palikėjos turtą jį pradėdamas faktiškai valdyti. Faktą, jog pareiškėjas palikimą priėmė jį faktiškai valdymas įrodo tai, jog po palikėjos mirties pareiškėjas ir toliau gyvena, naudojasi gyvenamuoju namu bei žemės sklypu. Antra, pareiškėjas palikėjos turtu rūpinasi, jį prižiūri, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus. Teigia, jog naudojasi visais namo apstatymo daiktais. Pažymi, jog niekas kitas palikėjos palikimo nepriėmė. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai kas nurodyta, palikimo priėmimo faktas turėtų būti patvirtintas teismo, o notarė įpareigota išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui. Palikimo priėmimo faktą prašoma nustatyti tam, jog pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjos įpėdinio, teises ir pareigas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismų praktikoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog S. I. B., mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. A. B., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo du sūnus V. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), bei pareiškėją D. B.

Iš 2022-12-07 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ žemės sklypo dalį priklauso S. I. B. bei A. A. B., o pastatas - gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso tik S. I. B.

Iš 2014-04-30 nuosavybės teisės liudijimo, kuris išduotas Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro natarės Jūratės Mockuvienės, matyti, jog S. I. B., pergyvenusiai sutuoktinį A. A. B., išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl ½ žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime nurodoma, jog šį nuosavybės teisės liudijimą reikia užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre. Byloje nėra duomenų, jog nuosavyvės teisės liudijimas būtų užregistruotas valstybės įmonėje Registrų centras. Iš 2023-01-11 testamentų registro išrašo matyti, jog palikėjos S. I. B. vardu nėra registruotų testamentų.

Nustatyta, jog po palikėjos S. I. B. mirties pareiškėjas nesikreipė į vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau turtą pradėjo faktiškai valdyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina mokėjimo kvitai. Pareiškėjas savo faktinę gyvenamąją vietą nurodo adresu (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, jis gyveno ir gyvena nurodytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Paminėti pareiškėjo veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nėra, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas D. B. po mamos S. I. B. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui D. B. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo D. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po mamos S. I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjui D. B. paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja