- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-4-417-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00036-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Kaltinamasis
- B. N.
- Kategorijos
- 2.3.4.9Specialistai, ekspertai ir ekspertizė bylos teisminio nagrinėjimo metu (BPK 284 -286)
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-417/2014
Teisėja E. Bartulienė Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.9. (S)
2014 m. birželio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-06-11 nuosprendžio, kuriuo B. N. išteisintas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-02-02 surašė skundą ir pateikė jį Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai, melagingai nurodydamas, kad neva 2011 m. sausio mėn. prie namo, adresu duomenys neskelbtini, kur tuo metu stovėjo jo naudojamas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, jis pastebėjo vaikštinėjančius du asmenis, kurie kažką darė pasilenkę prie šio automobilio. Po kurio laiko po automobilio buferiu jis rado GPS siųstuvą, kurį pasiliko sau. 2011-02-01 jis buvo pristatytas į Tauragės apskrities VPK patalpas, esančias Gedimino g. 17, Tauragėje, kur Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininkas M. B. neva reikalavo grąžinti policijai priklausantį GPS siųstuvą, priešingu atveju grasino jam pritaikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, neteisėtai patraukti jį administracinėn atsakomybėn, pokalbio metu neva elgėsi nekultūringai bei šaukė ant jo, visa tai jis suprato kaip grasinimą susidoroti, nurodydamas, kad tokiais veiksmais M. B. piktnaudžiavo tarnyba ir dėl jo turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors realiai B. N. nurodyti veiksmai prieš jį 2011-02-01 Tauragės apskrities VPK patalpose nebuvo atlikti. Taigi B. N. buvo kaltinamas pranešęs apie aiškiai nebūtą nusikaltimą.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-06-11 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – B. N. pripažinti kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismo padarytos išvados nepagrįstos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir tikrovės. Pasak prokuratūros, teismas priimdamas nuosprendį prieštarauja pats sau, t. y. nurodo, kad nebuvo tirtos B. N. nurodytos aplinkybės apie GPS siųstuvo įmontavimą į jo naudojamą automobilį bei SIM kortelės naudojimą B. N. telefone, tačiau nuosprendyje nurodo, kad byloje pateikta Tauragės apskrities VPK pažyma apie tai, kad policijos komisariate nėra specialiosios technikos trūkumo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau tekste BPK) numatytos procesinės prievartos priemonės B. N. nebuvo ir nėra taikomos. Byloje buvo stengiamasi nustatyti galimą specialiosios technikos dingimo faktą, tačiau, kaip patvirtino ir pats teismas, tokia technika iš Tauragės apskrities VPK nebuvo dingusi, todėl visiškai neaišku, jeigu specialioji technika iš Tauragės apskrities VPK nebuvo dingusi, kokios dar technikos dingimo aplinkybės, anot teismo, turėjo būti tiriamos. Apelianto įsitikinimu, neaiškūs teismo motyvai dėl to, jog nebuvo aiškintasi dėl SIM kortelės naudojimo B. N. mobiliajame telefone, nes nuosprendyje nurodyta, kad R. N. galėjo naudotis SIM kortele, paimta iš GPS siųstuvo. Prokuratūra pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys apie tai, jog Tauragės apskrities VPK nebuvo dingusi jokia specialioji technika, todėl ir nebuvo pagrindo aiškintis apie B. N. naudojamas SIM korteles. Niekas neginčija fakto, kad B. N. naudojosi mobiliuoju telefonu ir SIM kortelėmis, tačiau tai nieko bendro neturi su išnagrinėta byla, nes neaišku, kaip būtų galima konstatuoti, kad B. N. naudojamos SIM kortelės priklauso Tauragės apskrities VPK. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad apie GPS siųstuvo suradimą patvirtino ir B. N. tėvai, tačiau kaip galima patvirtinti tai, ko realiai nėra, išskyrus niekuo neparemtus B. N. ir jo tėvų parodymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pasak apelianto, teismas tiki tokiais parodymais ir vertina B. N. poziciją kaip „sąžiningą asmens įsitikinimą“, jog jis neteisėtai persekiojamas. Teismas negali vadovautis nepagrįstais duomenimis, B. N. įsitikinimu, kad jis yra „persekiojamas“, ir traktuoti tai išteisintojo naudai.
Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje kaltinimą B. N. padalino į dvi dalis. Kaltinimas negali būti dalomas, nes jis yra vientisas. Priešingu atveju pakeičiama kaltinimo esmė ir jis suprantamas visiškai priešingai. Kaltinimas suskirstytas į dvi dalis, t. y. GPS siųstuvo sumontavimas ir atradimas bei B. N. bendravimas su Tauragės apskrities VPK policijos pareigūnais. Nuosprendyje daug dėmesio skirta „pirmajai“ kaltinimo daliai ir konstatuota, kad nebuvo imtasi priemonių nustatyti, ar B. N. tikrai melagingai pranešė apie jo neteisėtą persekiojimą. Tačiau, pasak apelianto, B. N. tuo nebuvo kaltinamas, tai tik aprašomoji dalis, kad būtų suprantama, apie kokį GPS siųstuvą savo skunduose rašė B. N.. Prokuratūra pažymi, kad B. N. buvo kaltinamas tuo, jog „2011-02-01 jis buvo pristatytas į Tauragės apskrities VPK patalpas esančias Gedimino g. 17, Tauragė, kur Tauragės apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininkas M. B., neva reikalavo gražinti policijai priklausantį GPS siųstuvą, priešingu atveju grasino jam pritaikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardinimo įstatymą, neteisėtai patraukti jį administracinėn atsakomybėn, pokalbio metu neva elgėsi nekultūringai bei šaukė ant jo, visa tai jis suprato kaip grasinimą susidoroti nurodydamas, kad tokiais veiksmais M. B. piktnaudžiavo tarnyba ir jam turi būtį pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors realiai prieš B. N. nurodyti veiksmai 2011-02-01 Tauragės apskrities VPK patalpose nebuvo atlikti“. Apelianto įsitikinimu, kaltinimo padalijimas į dvi dalis sutrukdė suprasti kaltinimo esmę ir priimti teisėtą sprendimą, nes B. N. buvo kaltinamas ne tuo, kad pranešė apie neteisėtą jo sekimą, o tuo, kad pranešė, jog prieš jį Tauragės apskrities VPK buvo naudojami neteisėti veiksmai. Prokuratūra nurodo, jog tai, kad policijos pareigūnai prieš B. N. Tauragės apskrities VPK patalpose neatliko jokių neteisėtų veiksmų, įrodo garso įrašas, kurį atliko patys pareigūnai. Šis įrašas teismo pripažintas įrodymu. Išklausius įrašą girdėti, kaip B. N. aiškina policijos pareigūnams apie GPS siųstuvo suradimą, tačiau policijos pareigūnai nesupranta, apie ką jis kalba. Priešingai, nei teigia B. N., policijos pareigūnai nereikalavo grąžinti jokios specialiosios technikos, jie ir negalėjo reikalauti, nes tokia technika nebuvo dingusi. Nors teismas pripažino įrašą įrodymu, tačiau suabejojo jo autentiškumu, nes nuosprendyje teigiama, kad garso įrašo pradžioje ir pabaigoje yra ilgos pauzės, be to, teismo nuomone, yra prieštaravimų dėl įrašo trukmės, garso įraše nenurodyta įrašo darymo pradžia ir pabaiga, todėl kyla abejonių, ar pateiktas visas pokalbio su kaltinamuoju B. N. garso įrašas, be to, teismo nuomone, minėtų abejonių negalima pašalinti teisme, todėl negalima kategoriškai teigti, jog B. N. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Šios teismo išvados, pasak apelianto, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi policijos pareigūnai P. D. ir M. B. duodami parodymus buvo kategoriški ir nurodė, kad garso įrašas yra autentiškas, tačiau teismas suabejojęs įrašo autentiškumu galėjo paskirti įrašo ekspertizę, bet to nepadarė, formaliai apsiribodamas teiginiu – „minėtu abejonių negalima pašalinti teisme“. Be to, jeigu teismas netiki policijos pareigūnais, pateikusiais garso įrašą, ir mano, jog įrašas nevientisas ar nepilnas, t. y. faktiškai teismas įtaria, kad policijos pareigūnai galbūt padarė nusikalstamą veiką, tokia teismo nuomonė turėjo būti įforminta nutartimi, kuri turėjo būti priimta BPK 257 straipsnio nustatyta tvarka, nes, priešingu atveju, konstatuotina, kad teismas grindė nuosprendį ne įrodymais, o prielaidomis, t. y. pažeidė ne tik įrodymų vertinimo tvarką, numatytą BPK 20 straipsnyje, bet ir padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, traktuotiną esminiu, t. y. pažeidė 305 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
Prokuratūra nurodo, kad analizuojant garso įrašą bei policijos pareigūnų P. D. bei M. B. parodymus matyti, jog įrašas pradėtas daryti apie 17.02 val. Įrašą pradėjo daryti policijos pareigūnas P. D.. Nuo įrašo pradžios praėjus 5 min. 46 s. pas jį į kabinetą atvedamas B. N., iki 21-os pokalbio minutės jie bendrauja dviese, 21-ą įrašo minutę ateina policijos pareigūnas M. B., po to jie visi pereina į M. B. kabinetą ir būna jame iki tol, kol paskelbiamas perspėjimas ir kalbama apie tai, kad reikia B. N. nuvesti protokolo surašymui. 57-ą įrašo minutę P. D. pasako B. N.: „einam su manim“. Po to jie kartu su B. N. eina Tauragės apskrities VPK koridoriumi. B. N. protokolo surašymui atvedamas pas policijos pareigūnę moterį (girdisi moteriškas balsas). Tada P. D. pasako: „tai aš nelaukiu“ (praėjus lygiai įrašo valandai). Pareigūnė atsako: „nelauk“. Po to P. D. grįžta į kabinetą, kur įrašas sustabdomas. Be to, kaip parodė liudytojas P. D., atsakymas į teismo klausimą dėl įrašo trukmės, jis su B. N. bendravo valandą ar pusantros, tačiau konkretaus laiko pasakyti negali, nes praėjo daug laiko, bei pabrėžė, kad tikslų bendravimo laiką galima pasakyti perklausius įrašą. Tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių vadovavosi tik ta parodymu dalimi, kurioje liudytojas nurodė bendravęs su B. N. apie valandą ar pusantros, tačiau nekreipė dėmesio į kitą, patikslinančią, parodymų dalį, t. y. įrodymus vertino selektyviai. Liudytojas P. D. taip pat paaiškino, kodėl įraše yra pauzių, t. y. jis laukia B. N., po to veda jį protokolo surašymui, vėliau grįžta į darbo kabinetą, tačiau šių parodymų dalies teismas taip pat nevertino.
Prokuroras taip pat skunde nurodo, kad vienas iš motyvų, kodėl teismas suabejoja įrašo autentiškumu – „B. N. kalbantis su P. D., pastarasis atsakė B. N., kad „Dabar yra po septynių keturiolika“, tai yra 19 valandų 14 minučių. Tačiau pagal policijos pažymą ir liudytojo M. B. parodymus darytina išvada, jog garso įrašas buvo baigtas 18 valandą 4 minutės.“ Garso įrašo išklotinėje yra parašyti P. D. žodžiai: „Dabar yra po septynių keturiolika“, tačiau klausantis garso įrašo P. D. sakant tuos žodžius B. N. juokiasi, todėl aiškiai girdisi tik žodžio pradžia septyn..., todėl nėra girdima, kaip P. D. pasako „septynių“, akivaizdu, kad žodžio pabaiga yra ne septynių, o septyniolika, tai atitinka realų bendravimo laiką, tik to aiškiai nesigirdi. Tuo labiau, baigus pokalbį su B. N. jis buvo nuvestas į budėtojų dalį, kur jam surašytas administracinių pažeidimų protokolas. Duomenų bazėje užfiksuota, kad protokolas surašytas 18.20 val., o tai patvirtina, jog pokalbio ir įrašo trukmės sutampa.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, visumą. Teismo nuosprendis dėl B. N. išteisinimo pagal BK 236 str. 1 d. yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ši dalis naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendis naikintinas ir B. N. priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktinius bylos duomenis, nurodė motyvus, kuo remdamasis byloje surinktus duomenis nepripažįsta įrodymais, pagrindžiančiais B. N. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tačiau apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau juos grindė ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad ir vadovaudamasis įstatymu, o paviršutiniškai, skubotai ir pernelyg sureikšmino atskiras bylos detales, jų nevertindamas kitų visų bylos duomenų kontekste.
Viena vertus, B. N. pateiktas kaltinimas lyg ir yra sudarytas iš dviejų dalių: pirmoji – dėl GPS siųstuvo, kurį B. N. atrado savo vairuojamame automobilyje, antroji – B. N. konfliktas su Tauragės AVPK ONTS viršininku M. B., kai B. N. 2011-02-02 pateiktame skunde Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai nurodė, kad pareigūnas M. B. piktnaudžiavo tarnyba prieš jį – B. N.. Tačiau akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, o tai būtų leidę teismui išsamiai suvokti B. N. pateikto kaltinimo esmę ir tik tuomet vertinti bylos duomenis bei objektyviai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą. Maža to, apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje darydamas tam tikras išvadas, čia pat joms ir prieštarauja. Todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis ir apelianto skundo argumentus pripažįsta kaip pagrįstus bei konstatuoja, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos, nes visiškai neįsigilinta į B. N. pateikto kaltinimo esmę.
Apygardos teismo nuomone, byloje surinkti duomenys neginčytinai įrodo, kad B. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nusikaltimas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje, jam inkriminuotas pagrįstai. Nors B. N. kaltu neprisipažino ir parodė, jog nepranešė nieko nebūto, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad B. N. tokie parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti liudytojų policijos pareigūnų P. D., M. B. parodymai, fonoskopinės ekspertizės išvados. Abejoti šių nurodytų faktinių bylos duomenų teisėtumu ir objektyvumu, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo ir juos pripažįsta įrodymais, pagrindžiančiais B. N. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje.
Liudytojas P. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2011-02-01 B. N. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Norėjo jam pritaikyti organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, pareikšti oficialų perspėjimą, tai ir padarė. Iš pradžių su B. N. kabinete bendravo jis vienas. Vėliau atėjo M. B., kuris turėjo B. N. perskaityti oficialų perspėjimą. Su B. N. nebuvo kalbos apie sekimo priemonę, jis pats siūlė susitarti, kad jis jiems atiduos kažkokį daiktą, o jie paliks jį ramybėje. Prieš atvykstant B. N. buvo pasiruošęs su diktofonu daryti garso įrašą. B. N. neperspėjo, kad darys įrašą, nes nereikalauja įstatymas. Laukė, kol ateis M. B.. Jam atėjus ėjo į M. B. kabinetą. B. N. buvo pareikštas oficialus perspėjimas. Neatsimena, ar B. N. užsiminė apie sekimo aparatą. Negirdėjo, jog M. B. būtų reikalavęs, kad B. N. grąžintų kokį nors daiktą ar grasinęs, šaukęs ant jo. Po oficialaus perspėjimo pareiškimo, M. B. nurodymu, B. N. nuvedė pas apylinkės inspektorių į pirmą aukštą, kad jam būtų surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Diktofoną su įrašu atidavė M. B.. Be to, liudytojas parodė, kad gal pusę valandos vyko pokalbis, kai jis buvo su B. N., o kai buvo trise, pokalbis galėjo užtrukti valandą ar ilgiau.
Apeliacinės instancijos teisme P. D. parodė, kad datos tiksliai nepamena, B. N. buvo pristatytas į komisariatą, nes tuo metu M. B. norėjo B. N. taikyti prevencinio pobūdžio priemonę, numatytą Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme. Viršininkas M. B. paprašė, kad kurį laiką pabūtų su B. N., nes jis pats tuo metu buvo išvažiavęs, sakė, kad bendraujant su B. N. reikėtų daryti garso įrašą. Nurodo, kad B. N. tuo metu nebuvo įtariamasis, tačiau žinojo, kad jis yra neprognozuojamas, įžeidinėja, iš jo galima sulaukti visko. Pasak liudytojo, pokalbis buvo įrašinėjamas paprastu diktofonu, laikomu kišenėje. Įrašą pradėjo daryti jis ir iš įrašo matyti, kad pradžioje buvo vienas su B. N.. Po to, kai jis grįžo, perėjo į viršininko M. B. kabinetą. Kadangi nebuvo galimybės pasiruošti iš anksto, kad gautų kokybišką pokalbį, daryti įrašą, diktofoną pernešti į jo kabinetą, dėl to ir yra tokia įrašo kokybė. Diktofoną, kai jis buvo įjungtas, dar nešėsi pas viešosios policijos pareigūnus, kur B. N. buvo surašytas protokolas. Įrašo pasiklausė tik, kai sužinojo, kad B. N. buvo išteisintas. Aiškina, kad pokalbis prastos kokybės vietomis yra dėl to, nes buvo kišenėje ir nešant ar liečiant diktofonas reaguoja.
Liudytojas M. B. parodė, kad 2011-02-01 B. N. pareiškė oficialų perspėjimą. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, jam joks spaudimas nebuvo daromas, tai patvirtina garso įrašas, kurį darė vadovaudamiesi Operatyvinės veiklos įstatymu, Policijos veiklos įstatymu, savo pačių saugumui ir imunitetui užtikrinti. Davė P. D. nurodymą daryti garso įrašą. Matosi, kad P. D. garso įrašą pradėjo daryti 17 val. 2 min. Iš pradžių su B. N. bendravo P. D., o jis asmeniškai su B. N. pradėjo bendrauti praėjus nuo garso įrašo pradžios apie 20 minučių. Iš garso įrašo akivaizdžiai matyti, kad jis su B. N. kalbėjo dėl oficialaus perspėjimo taikymo. B. N. užsiminė, kad turi kažkokį GPS daviklį, tačiau jie su P. D. apie tai nekalbėjo. Akivaizdi netiesa, kad jis reikalavęs B. N. grąžinti GPS daviklį. Su B. N. kalbėjo mandagiai. Viso bendravimo metu garso įrašas nebuvo stabdomas ir įrašas yra vientisas, be jokių montavimų. Jis garso įrašą įrašė į kompaktinį diską ir pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Tą patį vakarą B. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už gyvenamosios vietos nedeklaravimą.
Iš 2011 m. vasario 18 d. B. N. skundo, adresuoto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generaliniam komisarui, matyti, jog nurodoma, kad M. B. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi (t. 1, b. l. 3–5).
Liudytojo M. B. pateiktose pokalbio išklotinėje bei garso įraše užfiksuotas M. B., P. D. ir B. N. pokalbis, vykęs 2011 m. vasario 1 d. Tauragės AVPK (t. 1, b. l. 6–27).
Iš 2011 m. vasario 2 d. B. N. skundo, adresuoto Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, matyti, kad jame nurodoma, jog M. B. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi (t. 1, b. l. 30).
Iš 2011 m. balandžio 5 d. B. N. apklausos protokolo matyti, kad jame fiksuoti parodymai apie tai, kaip M. B. piktnaudžiauja tarnyba (t. 1, b. l. 31).
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas analizuodamas, kaip jis įvardijo kitą kaltinimo dalį, t. y. dėl B. N. pokalbio su Tauragės AVPK ONTS viršininku M. B., jį B. N. 2011- 02- 02 pateiktame skunde Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai vertino kaip M. B. nusikalstamus veiksmus prieš jį, bandė analizuoti šio pokalbio garso bei garso įrašo išklotinę, tačiau apsiribojo deklaratyviu suabejojimu dėl pastarojo autentiškumo. Šią aplinkybę įvertinęs kaip abejonę, kurios negalima pašalinti teisme, ir konstatavęs, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, padarė išvadą, kad B. N. dėl nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo išteisintinas, visas abejones vertinant jo naudai.
Be abejo, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad priimamas nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismui nebuvo kliūčių šioje byloje paskirti ginčijamo pokalbio garso įrašo fonoskopinės ekspertizės ir tik gavus jos išvadas priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Būtent nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, išteisintajam ir jo gynėjui išreiškus abejones dėl 2011 m. vasario 1 d. Tauragės AVPK patalpose vykusio pokalbio tarp B. N. ir policijos pareigūnų P. D. bei M. B. garso įrašo autentiškumo, 2014 m. kovo 6 d. ir buvo atlikta šio įrašo fonoskopinė ekspertizė. Šios ekspertizės Nr. 11-3587(13) išvadose konstatuota, kad tikėtina, jog tiriamasis garso įrašas yra ištisinis, ir tikėtina, kad jame nėra trynimo požymių; tiriamojo garso 17 min. 14 sek. yra pasakoma frazė: „Dabar yra po septyni(iolikos?) keturiolika.“. Garsai dėl kurių kyla abejonių, yra žymimi skliausteliuose su klaustuku. Tad šiomis išvadomis buvo paneigtos iškeltos abejonės dėl tiriamojo įrašo autentiškumo bei vientisumo.
Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme išklausiusi 2011 m. vasario 1 d. Tauragės AVPK patalpose vykusio pokalbio tarp B. N. ir policijos pareigūnų P. D. bei M. B. garso įrašą, teisėjų kolegija nenustatė, kad šio pokalbio dalyviai tarpusavyje būtų bendravę kaip nors išskirtinai neigiama prasme, o tai B. N. būtų sudarę įspūdį, jog jam yra grasinama persekiojimu ar kitu nepagrįstu policijos pareigūnų dėmesiu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent pats B. N. būdamas jau pasipiktinęs tuo, jog 2011 m. sausio mėnesį rado po savo automobiliu GPS siųstuvą, kurį, jo nuomone, sumontavo policijos pareigūnai, be to, kad 2011 m. vasario 1 d., jo nuomone, be pagrindo buvo pristatytas į policijos komisariatą dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo taikymo, nutarė tarsi atkeršyti policijos pareigūnas už jo tariamą nepagrįstą persekiojimą. Ir nenutuokęs, kad policijos pareigūnai jų pokalbį įrašinėja, nutarė pastaruosius apkalbėti nebūtais dalykais.
Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus bylos duomenis bei nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad B. N. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t. y. konstatuotina, kad jis 2011-02-02 surašė skundą ir pateikė jį Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai, melagingai nurodydamas, kad neva 2011 m. sausio mėn. prie namo, adresu duomenys neskelbtini, kur tuo metu stovėjo jo naudojamas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, jis pastebėjo vaikštinėjančius du asmenis, kurie kažką darė pasilenkę prie šio automobilio. Po kurio laiko po automobilio buferiu jis rado GPS siųstuvą, kurį pasiliko sau. 2011-02-01 jis buvo pristatytas į Tauragės apskrities VPK patalpas, esančias Gedimino g. 17, Tauragėje, kur Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininkas M. B. neva reikalavo grąžinti policijai priklausantį GPS siųstuvą, priešingu atveju grasino jam pritaikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, neteisėtai patraukti jį administracinėn atsakomybėn, pokalbio metu neva elgėsi nekultūringai bei šaukė ant jo, visa tai jis suprato kaip grasinimą susidoroti, nurodydamas, kad tokiais veiksmais M. B. piktnaudžiavo tarnyba ir dėl jo turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors realiai B. N. nurodyti veiksmai prieš jį 2011-02-01 Tauragės apskrities VPK patalpose nebuvo atlikti.
Esant tokioms aplinkybėms jo veika kvalifikuotina pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.
Todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. d. nuosprendis, kuriuo B. N. išteisintas, nes neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, naikintinas, ir B. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas B. N. skirdamas bausmes atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). B. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. B. N. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, tačiau B. N. praeityje jau yra teistas du kartus. Šį nusikaltimą padarė bausmės, skirtos už apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai ir nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, vykdymo atidėjimo metu. Be to, B. N. nuolat daro administracinės teisės pažeidimus (baustas 40 kartų). Taigi paminėtieji duomenys teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad B. N. visiškai nepaiso bendrų visuomenės taisyklių, nedaro jokių išvadų iš savo neteisėto ir nusikalstamo elgesio, todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti B. N. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, nežymiai didesnę nei BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis.
Kadangi B. N. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo atleistas nuo bausmės, paskirtos Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, ji nebendrintina su šiuo nuosprendžiu skirtina bausme.
B. N. į bausmės laiką įskaičiuotinas suėmimo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas (BK 66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 329 str. 1 d. 2 p., 326 str. 4 d., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei B. N. pripažinti kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir nuteisti vieneriems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.
Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. birželio 11 d.
Voką su kompaktine laikmena palikti saugoti prie bylos.