Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-656-153/2007

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-06-26
Bylos Nr.: 2A-656-153/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
Ieškovas: E. V.
Atsakovas: O. P., Alytaus rajono savivaldybės, Alytaus apskrities viršininko administracijai, VĮ “Registrų centras”
Trečiasis asmuo: Alytaus miesto I-jo notarų biuro

Civilinė byla Nr. 2A-656-153/2007

pirmos instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 34.4.8, 21.6, (S)

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Eduardo Monkevičiaus,sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei, Editai Jakučionytei

dalyvaujant ieškovui E. V., jo atstovui R. L., atsakovei O. P., jos atstovei advokatei V. T., atsakovo Alytaus rajono savivaldybės atstovams A. U., J. F.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams O. P., Alytaus apskrities viršininko administracijai, Alytaus rajono savivaldybei, VĮ “Registrų centras” Alytaus filialui bei tretiesiems asmenims Alytaus miesto I-jo notarų biuro notarei N. L. ir Alytaus rajono 2-jo notarų biuro notarei M. B. dėl seniūno pažymos, sandorio, įsakymo, testamento pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas E. V. ieškiniu prašė:

pripažinti negaliojančia Alytaus rajono savivaldybės Alovės seniūno 2003-10-20 pažymą Nr. R-5-447, dalyje, kurioje nurodyta, kad rūsys R priklauso J. V.;

pripažinti negaliojančia 2003-12-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ J. V. nupirkto 0,2767 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone;

pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 2003-11-14 įsakymą Nr. 33-2518Ž dėl ½ 0,2767 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pardavimo J. V. ir atnaujinti terminą, kadangi įsakymas buvo pateiktas bylos nagrinėjimo eigoje;

pripažinti negaliojančiais J. V. testamentą dalyje dėl ½ 0,2767 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone ir ½ rūsio po pastatu 4J1p ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą šioje dalyje;

pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ½ 0,2767 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone ir ½ rūsio po pastatu 4J1 p;

panaikinti teisinę registraciją į ½ 0,2767 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone, ir ½ rūsio po pastatu 4J1p.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2003-06-12 mirė jo tėvas R. V., kuris1999-09-03 testamentu be kito turto paliko 0,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, ir ½ dalį jame esančio gyvenamojo namo ir kitų statinių. Gyvenamojo namo su priklausiniais teisinė registracija neatlikta, žemės sklypas iš valstybės neišpirktas, todėl atlikus pastatų teisinę registraciją, 2003-11-17 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į ½ dalį namo su priklausiniais, be žemės. Ieškovo motina J. V. po tėvo mirties 2003-12-12 išsipirko visą žemės sklypą, t.y. tą dalį, kurioje yra ir ieškovo iš tėvo paveldėti statiniai ir sodo dalis. Remiantis Alytaus rajono savivaldybės Alovės seniūno 2003-10-20 pažyma, kurioje nurodyta, kad 0,2767 ha sklypas ir jame esantis rūsys priklauso J. V., buvo atlikta teisinė registracija. Seniūno pažyma buvo išduota remiantis J. V. pateikta namo pasidalijimo eksplikacija, kuri nėra išlikusi. Alytaus apskrities viršininko įsakymas dėl leidimo motinai J. V. pirkti žemės sklypą ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis pažeidžia LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintą tvarką, kadangi susitarimo tarp ieškovo tėvų nebuvo.

Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2003-12-12, kai 2003-11-17 ieškovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl pažeidžia ir jo teises.

2003-10-20 Alytaus rajono Alovės seniūno išduota pažyma neatitinka tikrovės, išduota be pagrindo.

Šalies argumentai

Atsakovė O. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovas yra jos brolis. Jų tėvų R. V. ir J. V. santuoka nutraukta 1984-01-04. 0,25 ha sodybinį sklypą motinai, kaip mokytojai 1973-04-10 suteikė Alovės kolūkis. Po santuokos nutraukimo tėvai gyveno skyrium, jų tarpusavio susitarimu buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais tvarka: tėvas naudojosi rūsio po gyvenamuoju namu patalpomis ir rūsio dalimi po garažu, motina naudojosi visu rūsiu po ūkio pastatu 4Jl p. 1992-07-31 Alytaus rajono valdytojo potvarkiu J. V. leista išsipirkti 0,2767 ha namų valdos žemės sklypą, kurį 1992-08-04 išsipirko. 1992-09-16 Alovės rajono Alovės apylinkės tarybos sprendimu „Dėl žemės sklypų namų valdai patvirtinimo“, motinai patvirtintas 0,2767 namų valdos žemės sklypas bei duota namų valdos išplanavimo schema. J. V. mirė 2006-05-12, ieškovui paveldėjimo liudijimas išduotas 2003-11-17, ieškovas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, prašymo išsipirkti pusę namų valdos žemės sklypo nepateikė.

Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko, nurodė, J. V. teisėtai įgijo žemės sklypą, o Alytaus apskrities viršininko administracija nepažeidė įstatymų leisdama jį privatizuoti, J. V. pateikė visus dokumentus, patvirtinančius teisę į sklypo pirkimą. R. V. neišreiškė valios dėl sklypo pirkimo, nėra faktų, kad jis būtų prieštaravęs dėl žemės įsigijimo J. V. vardu. 2003-11-14 Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 33-2518Ž „Dėl, žemės sklypų įregistravimo nekilnojamo turto registre, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ir pardavimo“ nepažeidžia ieškovo interesų, nes yra įrašytas servitutas leisti naudotis žemės sklypo dalimi R. V. paveldėtojams.

Atsakovas Alytaus rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko nurodė, kad 2003-12-31 buvo įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į pastatus, statinius, esančius (duomenys neskelbtini) rajone. Registrų centro išduotoje pažymoje nurodyta, kam ir kokios dalys pastatų ir statinių priklauso, taip pat nurodyta, kad rūsys priklauso J. V. ir kad teisinės registracijos pagrindas yra ieškovo ginčijama seniūno pažyma. Ieškovas apie seniūno pažymą žinojo jau 2003 m. lapkričio mėnesį, todėl yra praleidęs ieškinio senatį. CK 1.125 str. 1 dalyje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Seniūno pažyma pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. yra administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo ar sužinojimo apie jį.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų nurodė, kad negali būti atsakovu šioje byloje, nes tarp ieškovo ir jų nėra jokio ginčo, ieškovas nenurodė teisės normų, kurias jie pažeidė kaip nekilnojamo turto tvarkytojas.

Tretysis asmuo notarė N. L. nurodė, su pareikšto ieškinio dalimi dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo nesutiko, nes sudarant ir tvirtinant testamentą notaras nėra įpareigotas išreikalauti turto nuosavybės dokumentus ir įsitikinti, kad testatorius yra paliekamo turto savininkas.

Tretysis asmuo notarė M. B. su ieškiniu nesutiko, nes ieškovas neįrodė, kad testamento sudarymo metu testatorė buvo neveiksni ir kad buvo paliktas tokio dydžio namų valdos žemės sklypas, į kokio dydžio sklypą jai buvo įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamo turto registre. Registre testatorės vardu buvo įregistruotas 0,2767 ha žemės sklypas po pastatais, kurio ½ dalis priklausė testatorei.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

pripažino iš dalies negaliojančia Alytaus rajono savivaldybės Alovės seniūno 2003-10-20 pažymą Nr. R5-447, dalyje, kurioje nurodyta, kad rūsys R priklauso J. V.;

pripažino iš dalies negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 2003-11-14 įsakymą Nr. 33-2518ž dėl ½ dalies 0,2767 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0142-3070 leidimo parduoti J. V.;

pripažino iš dalies negaliojančia 2003-12-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 10843), patvirtintą Alytaus miesto I-jo notarų biuro notarės N. L. dėl ½ J. V. nupirkto 0,2767 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) rajone;

taikė restituciją ir atsakovei O. P. grąžino 28,34 investicinius litus;

pripažino negaliojančia pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2006-09- 15 Alytaus rajono 2-jo notarų biuro notarės M. B. (registro Nr.9898), ½ dalį, pagal kurią mirus palikėjai J. V., testamentinė įpėdinė O. P. paveldėjo 0,2747 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) rajone, kuris privačios nuosavybės teise priklausė mirusiajai J. V. ir kuris įregistruotas Nekilnojamo turto registre 2006-09-29, registro įrašo Nr. 44/96615, bei įpareigojo VĮ Registrų centro Alytaus filialą panaikinti minėto žemės sklypo ½ dalies ir ½ rūsio po pastatu 4J1p teisinę registraciją.

atmetė ieškinio dalį dėl dalies J. V. testamento panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo ieškovui E. V. į ½ dalį 02727 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone;

priteisė iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės, Alytaus apskrities viršininko administracijos ir, O. P. po 131,47 Lt iš kiekvieno žyminį mokestį ir po 111,11 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui E. V.;

priteisė iš ieškovo E. V. atsakovei O. P. 333,33 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

priteisė iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės, Alytaus apskrities viršininko administracijos ir O. P. po 13,42 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 1984-01-04 nutraukta tarp šalių tėvų - R. V. ir J. V. sudaryta santuoka, nutraukus santuoką turtas nebuvo pasidalintas, šalių tėvai ir toliau gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, tarpusavio susitarimu nustatę naudojimosi gyvenamuoju namu, kitais statiniais ir žemės sklypu tvarką. 1999-09-03, po santuokos nutraukimo, R. V. sudarė testamentą, kuriuo po savo mirties sūnui E. V. paliko 0,13 ha žemės sklypą ir ½ dalį jame esančio gyvenamojo namo ir visų kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone (l t., b.1,9). Testamento sudarymo metu gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre, o žemės sklypas, esantis po statiniais, nenupirktas iš valstybės. 2003-06-12 R. V. mirė (1 t., b.1.8). 2003-11-17 ieškovui E. V. išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį gyvenamojo namo ir į visus kitus namų valdoje esančius statinius, išskyrus rūsį R po ūkiniu pastatu 4J1p (1 t., b.l. 11-12). Paveldėjimo teisės liudijimas į žemę po pastatais neišduotas, nes palikimo atsiradimo momentu, žemė buvo neprivatizuota. Paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių išduotas remiantis Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo pažyma ir pažymėjimu apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą nekilnojamo turto registre R. V. ir J. V. vardu, remiantis 2003-10-20 Alovės apylinkės (seniūnijos) pažymėjimu Nr. R5-477 (1 t., b.l. 17-19).

Dėl seniūno pažymos teisėtumo

Teismas nurodė, kad iki 1991 m. liepos 25 dienos, t.y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo pastatytas namas buvo registruojamas vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda. Tokiu būdu, seniūno pažyma turi būti paremta ūkinėse knygose darytais įrašais. Seniūno pažyma buvo išduota remiantis J. V. pateikta namo pasidalijimo eksplikacija, kuri nėra išlikusi. Pateiktose ūkinėse knygose (1 t., b.l. 122-125), įregistruotas tik gyvenamasis namas, o tai reiškia, kad kiti statiniai, statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimti eksploatuoti. Ūkinėse knygose nenurodyta, kad pastatus lygiomis dalimis valdo du savininkai- J. V. ir R. V.. Šie įrašai net neįrodo, kad R. V. ir J. V. priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo. Seniūno pažymoje nurodyti duomenys, neparemti ūkinėse knygose esančiais įrašais, nėra teisingi. Tik nuoseklūs įrašai apie namo naudojimą lygiomis dalimis ir pagalbiniais statiniais yra pakankamas pagrindas seniūno pažymą dėl daiktinių teisių įregistravimo, išduoti. Ieškovas neginčija visos pažymos, o tik jos dalį dėl gyvenamojo namo priklausinio- 4J1p rūsio priklausomybės, todėl remiantis protingumo teisingumo kriterijais (CK 1.5 str.), seniūno pažyma naikintina tik dalyje dėl rūsio, nes šalys neginčija nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų. Pažymėtina, kad statinio rūsys yra antraeilis daiktas ir kilus ginčui dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas ir antraeilis daiktas (CK 4.13-4.14 str.).

Dėl ieškinio senaties reikšti reikalavimą dėl seniūno pažymos panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymas netaikomas sprendžiat civilines bylas, taikytina CK 1.125 str. 1 d., todėl ieškovas nepraleido senaties termino 2003-10-20 seniūno pažymai ginčyti.

Dėl Alytaus apskrities viršininko 2003-11-14 įsakymo Nr. 33-2518ž ir 2003-12-12 Valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančiomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad 2003-11-14 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-2518Ž (1 t., b.1.112-113) J. V. leista sudaryti naudojamos namų valdos Alovės kaime Alytaus rajone valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, o R. V. paveldėtojams nustatytas servitutas leisti naudotis žemės sklypo dalimi. Todėl Alytaus apskrities viršininko administracijai buvo žinoma, kad namų valdos savininkė yra ne viena J. V., bet ir kiti bendraturčiai. Alytaus apskrities viršininko administracija leisdama parduoti visą valstybinės žemės sklypą gyvenamojo namo ir kitų statinių tik vienam iš bendraturčių, pažeidė LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintos tvarkos“ (2002-10-15 nutarimo Nr. 1628 redakcija įsigaliojusi nuo 2002-10-19, 8 p., todėl įsakymas naikintinas.

Panaikinus Alovės seniūno pažymą ir Alytaus apskrities viršininko įsakymą, panaikinamos jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės: pripažįstama negaliojančiomis 2003-12-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl ½ J. V. nupirkto 0,2767 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, 2006-09-15 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo dalis, kuria O. P., mirus J. V., paveldėjo 0,2767 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone, bei naikinama ½ dalies žemės sklypo ir pastato 4J1p rūsio teisinė registracija Nekilnojamo turto registre. Panaikinus žemės sklypo privačios nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, jo likimas spręstinas pagal 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas. Panaikinus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ dalies žemės sklypo, pardavimo, O. P. grąžinami 28,34 investiciniai litai (CK 1.80 str. 2 d.). Ieškovo reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo yra nepagrįstas, nes nuosavybės teisė atsiranda tik CK 4.47 str. numatytais pagrindais, o ne panaikintų sprendimų pagrindu.

Reikalavimas dėl dalies testamento, kuriuo J. V. paliko žemės sklypą O. P., panaikinimo atmestinas, nes jį naikinti nėra teisinio pagrindo, kadangi iš 2003-11-05 testamento (prijungta paveldėjimo byla Nr. 103, b.1.4, 1 t., b.1.53) matyti, kad J. V. po savo mirties palieka O. P., bet kokio dydžio jai priklausantį namų valdos žemės sklypą su ½ dalimi gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone.

Iš atsakovų priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patekintų reikalavimų daliai, o atsakovei O. P., proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė O. P. su teismo sprendimu nesutiko, prašė sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

1) R. V. ir J. V. santuoka nutraukta 1984 m. sausio 4 d., ką patvirtina ištuokos akto įrašas. Po santuokos nutraukimo jų tarpusavio sutarimu buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais bei žemės sklypu tvarka, dėl to jokių nesutarimų nekilo, jie nebuvo kreipęsi į teismą dėl turto padalijimo, naudojimosi pastatais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo. R. V. ir J. V. tarpusavio susitarimą apie nustatytą naudojimosi tvarką pastatais patvirtina Alovės seniūnijos 2003-10-20 pažymėjimas Nr. R5-477, kuris paremtas ūkinių knygų įrašais, faktiniu naudojimusi pastatais. Nuosavybės teisė į pastatus tėvui ir motinai buvo įregistruota ieškovo iniciatyva, ieškovui tvarkantis po tėvo mirties paveldėjimą. R. V. vienas naudojosi rūsiu po gyvenamojo namo patalpomis bei rūsiu po garažu, J. V. naudojosi visu rūsiu po ūkio pastatu 4J1p. Ieškovas drauge su motina nuo paveldėjimo įforminimo iki motinos mirties 2006-05-12 naudojosi patalpomis, tik atsakovei paveldėjus motinai priklausiusią dalį, ieškovas pareiškė pretenzijas dėl rūsio po ūkio pastatu bei žemės sklypo.

2) sodybinį sklypą 0,25 ha J. V. kaip mokytojai 1973 m. balandžio 10 d. suteikė Alovės kolūkis, R. V. nesinaudojo žemės sklypu prie namų, nes naudojosi savo tėvų paveldėta žeme 4,40 ha (duomenys neskelbtini) r., į kurią nuosavybės teisės jam atkurtos 1999-03-29 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 33-9785 ir įsakymu Nr. 33/229;

3) J. V. 0,2767 ha žemės sklypu, esančiu namų valdoje (duomenys neskelbtini) , naudojosi viena. 1992-03-25 ji pateikė prašymą Alovės apylinkės agrarinės reformos tarnybai leisti išsipirkti jai 0,25 ha pasodybinį sklypą nuosavai namų valdai. Alytaus rajono valdytojo 1992-07-31 potvarkiu Nr. 240-v J. V. leista išsipirkti 0,2767 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, už kurį 1992-08-04 ji iš savo investicinės sąskaitos Nr. 1-31 sumokėjo Alytaus rajono savivaldybei 5 667 investicinius čekius, ką rodo banko pranešimas apie nurašymą nuo sąskaitos bei kvitas. 1992-09-16 Alytaus rajone Alovės apylinkės tarybos sprendimu „Dėl žemės sklypų namų valdai patvirtinimo“ J. V. patvirtintas 0,2767 ha namų valdos žemės sklypas bei duota namų valdos išplanavimo schema. Ūkinių knygų, asmeninių sąskaitų nuorašai patvirtina, kad iki 1992 m., t.y. iki J. V. namų valdos žemės sklypo išpirkimo, J. V. ir R. V. buvo įrašyti vienoje asmeninėje sąskaitoje. Nuo 1992-12-11 R. V. įrašomas į atskirą asmeninę sąskaitą, kurioje jam nurodoma 4,40 ha asmeninio naudojimo žemės;

4) J. V. žemės sklypą išpirko už savo asmenines lėšas po aštuonerių metų gyvenimo su R. V. skyrium ir R. V. tam neprieštaravo, savo prašymu išpirkti pusę ar dalį ginčo žemės sklypo R. V. agrarinės reformos tarnybai nepateikė, nors tam jam niekas netrukdė. Žemę J. V. įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovo pretenzijos ir ieškinys nepagrįsti (CK 4.37 str., 4.47 str., 4.93 str. );

5) ieškovo teiginys, jog nebuvo R. V. sutikimo J. V. išpirkti sodybinį sklypą nepatvirtintas įrodymais. R. V. neišreiškė valios dėl 0,2767 ha namų valdos žemės sklypo pirkimo;

6) teismas nepagrįstai rėmėsi LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintos tvarkos“ (2002-10-15 nutarimo Nr. 1628 redakcija įsigaliojusi nuo 2002-10-19 ) 8 punktu, reikalaujančiu rašytinio pastatų bendraturčių susitarimo, nes pastatai bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruoti abiejų tėvų R. V. ir J. V. vardu tik po R. V. mirties, ieškovo iniciatyva įregistravus tokias nuosavybės dalis Nekilnojamojo turto registre, kas matyti iš 2003-11-05 pažymėjimo. Tuo metu, kai J. V. pateikė prašymą 1992-03-25 agrarinės reformos tarnybai leisti išsipirkti jai pasodybinį sklypą, pastatai nebuvo registruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise;

7) ieškovas E. V., kuriam paveldėjimo teisės liudijimas į tėvo dalį išduotas 2003-11-17, prašymo išsipirkti pusę namų valdos žemės sklypo į žemėtvarkos tarnybą nepateikė ir tuo klausimu į Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių nesikreipė, prieštaravimų nereiškė, nors po tėvo mirties tvarkydamas dokumentus apie tai, kad žemės sklypo pirkimas neįformintas, žinojo. Teismo išvada, jog įforminus žemės sklypo išsipirkimą J. V. vardu, pažeisti ieškovo interesai, nepagrįsta, nes 2003-11-14 Alytaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinto žemės sklypų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre Alytaus apskrities viršininko administracijos vardu, sąrašo 17 punkte yra įrašytas servitutas: leisti naudotis žemės sklypo dalimi R. V. turto paveldėtojams. Tai įrodo, jog R. V. turto paveldėtojams buvo numatyta leisti naudotis šiame žemės sklype nustatytu servitutu, leidžiančiu patekti į nuosavybės teisėmis priklausančius pastatus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus rajono savivaldybė su apeliaciniu skundu sutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, nurodė, kad Alovės seniūnė A. U., remdamasi turima informacija bei namo pasidalijimo eksplikacija, 2003-10-20 išduodama pažymą Nr. R5-477 „Apie pastatų priklausomybę“ veikė ne kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, bet vykdė jai suteiktus administracinius įgaliojimus, todėl ieškovas nesutikdamas su seniūnės išduotoje pažymoje nurodyta informacija, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. turėjo teisę per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šį dokumentą paduoti skundą administraciniam teismui, todėl ieškovas yra praleidęs senaties terminą kreiptis dėl administracinio akto -Alovės seniūnės 2003-10-20 pažymos Nr. R5-477 „Apie pastatų priklausomybę“ pripažinimo netekusia galios. Teismas neturėjo teisės pripažinti iš dalies negaliojančia Alytaus rajono savivaldybės Alovės seniūnės 2003-10-20 pažymos Nr. R5-447, dalyje, kurioje nurodyta, kad rūsys R priklauso J. V..

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti, teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškinio netenkinti, dėl šių motyvų:

1) pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. kovo d. nutarimu Nr. 260, 13 p., nurodyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą turi pateikti prašymą pirkti žemės sklypą. Ieškovas niekada nesikreipė į Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių, už namų valdos žemės sklypą nesumokėjo, susitarimo bei prašymo išsipirkti minėtą žemės sklypą nepateikė;

2) minėto nutarimo 2.3 p. sakoma, jog asmenys gali įsigyti nuosavybėn suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietose žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki LR Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių (statomų ir pastatytų) ir už kuriuos iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Atsižvelgiant į tai, 2003 m. gruodžio 12 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (registro Nr. 10843), kuria J. V. įgijo 0,2767 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), su daiktinėmis teisėmis - kiti servitutai (tarnaujantis daiktas), leisti naudotis žemės sklypo dalimi R. V. turto paveldėtojams. Šis servitutas įrašytas į valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. R. V. pastatų paveldėtojai turi teisę naudotis sklypo dalimi, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog įforminus žemės sklypo išsipirkimą J. V. vardu, buvo pažeisti ieškovo interesai;

3) ieškovui E. V. paveldėjimo liudijimas į dalį gyvenamojo namo ir statinių išduotas 2003 m. lapkričio 18 d., todėl jis apie tai, kad minėtas žemės sklypas neprivatizuotas, žinojo. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl nenaudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128) 2.4 str., tais atvejais kai gyvenamasis namas įsigyjamas (įsigytas) iš asmens, kuris yra sumokėjęs už namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, bet žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėta suma gali būti įskaityta gyvenamąjį namą įsigijusiam asmeniui, jeigu gyvenamojo namo savininkas duoda notaro patvirtintą rašytinį sutikimą įskaityti jam sumokėtą sumą. Ieškovas E. V. sužinojęs apie neprivatizuotą namų valdos žemės sklypą turėjo galimybę pateikti sutikimą apie investicinių litų įskaitymą, tačiau to nepadarė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas E. V. nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp tėvų buvo nustatyta tokia naudojimosi pastatais tvarka, kokią nurodė atsakovė. Tėvai bendrai naudojosi rūsiu po ūkiniu pastatu, nes rūsys po namu yra per mažas, o rūsys po garažu yra netinkamas daržovių laikymui;

2) nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad tėvas - R. V. nesinaudojo sodybiniu sklypu, nes:

a) šiame sklype yra namas, kurio dalis priklausė tėvui R. V., bendras kiemas, garažas, ūkiniai pastatai, todėl R. V., kaip ir ieškovas niekaip nebūtų galėjęs naudotis namu bei ūkiniais pastatais, nesinaudodamas sodybiniu sklypu;

sodybiniame sklype yra tėvo sodintas sodas, apie kurį nutyli atsakovė. Tėvas niekada nebuvo atsisakęs savo teisės į sodo dalį;tą aplinkybę, kad tėvas naudojosi žeme patvirtina jo parašytas testamentas, kuriame jis paliko ieškovui dalį žemės sklypo. Tai rodo, jog tėvas ketino išsipirkti jam priklausančią žemės sklypo dalį;niekada R. V. nebuvo davęs sutikimo žemės sklypo išsipirkimui. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad J. V., žemės sklypą išsipirko tik po tėvo mirties ir ieškovui nieko nežinant.

3) atsakovė nenurodė, kokias materialinės teisės normas pažeidė teismo sprendimas. Priešingai apeliacinis skundas prieštarauja CK 4.93 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 8 str., LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9d. Nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintos tvarkos“ 8 p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str., 6p., 7p.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų bylas.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendroji taisyklė, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją – jeigu turtas yra įsigytas gyvenant santuokoje, preziumuojama jį esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2000 m. CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 2 d.). Bylos medžiaga įrodyta, kad R. V. ir J. V. įregistravo santuoką 1951m. Byloje nėra ginčo, jog gyvenamasis namas ir kiti ūkio statiniai (duomenys neskelbtini) rajone, buvo R. ir J. V. bendroji jungtinė nuosavybė. Visi pastatai statyti 1955- 1973 m. laikotarpyje (1t., b.l.17-18). Ieškovas mano, jog seniūno pažymoje Nr.R-5-477 be pagrindo nurodyta, kad rūsio patalpa po ūkiniu pastatu 4J1p priklauso J. V.. Kolegija sutinka su šiais ieškovo argumentais. Gyvenamasis namas yra pagrindinis namų valdos daiktas (CK 4.12 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, namo valdoje pagalbinį ūkio pastatą 4J1p (un.nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su kiemo statiniais (šuliniu, ūkio pastatus), pagrįstai laikė priklausiniais, nes nei iš teisinės registracijos, nei kokių nors kitų bylos duomenų neišplaukia, kad namų valdos pastatas 4J1p ir esantis po pastatu rūsys atitiktų pagrindinio daikto kriterijus. Teismo sprendime teisingai nurodyta, kad, pasidalijus lygiomis dalimis gyvenamąjį namą, priklausinius ištiko tas pats likimas (CK 4.14 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad esantis po pastatu rūsys priklausė tik J. V.. Pažymėtina, kad J. V. surašytame 2003-11-15 testamente kalbėjo apie tai, jog palieka ieškovei P. O. ½ (viena antrąją) dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) , tačiau visiškai nepaminėjo ginčo rūsio patalpos 4J1p, kaip atskiro nuosavybės teise priklausančio J. V. objekto, nors tuo metu jau buvo išduota Alovės seniūnės 2003-10-20 pažyma Nr.R-5-477. Be to NTRCDB duomenimis nekilnojamas turtas (pastatai) įregistruotas nuosavybės teisėmis po 1/2d. E. V. ir J. V. vardu, tame tarpe nuosavybės teise po 1/2d. įregistruotas ūkio pastatas 4J1p (un.nr. (duomenys neskelbtini) ), minėti duomenis nėra nuginčyti, todėl laikomi teisingais(1t.b.l.17-19). Apeliantų argumentai, kad J. V. tapo ginčo rūsio dalies savininke buvusios tarp J. V. ir R. V. patalpų naudojimosi tvarkos pagrindu yra nepagrįstas, kadangi neįrodytas. Ginčo pažymoje taip pat nenurodyta, jog rūsio patalpa priskirta išimtinai J. V., dėl nusistovėjusios patalpų naudojimosi tvarkos. Apklausta teismo posėdyje seniūnė A. U. paaiškino, kad pažymą surašė pagal pateiktą J. V. patalpų eksplikacijos planą, tačiau negali nurodyti kieno antspaudai ir parašai buvo šiame dokumente, šio dokumentų kopijų seniūnijoje neliko. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, jog ginčo pastato 4J1p dalis tiek antžeminėje dalyje, tiek požeminėje dalyje priklausė J. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, lygiomis dalimis(po ½ dalį), todėl apeliacinio skundo motyvas, dėl šios sprendimo dalies panaikinimo pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 89 Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse patvirtintų taisyklių 5p. buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, turintis teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą privatinėn nuosavybėn, nepateikia miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai prašymo tai padaryti, jis laikomas naudojamo sklypo nuomininku. Tokiam asmeniui taikomos šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų nuomos santykius. Toks pat, asmens nepateikusio prašymo įsigyti naudojamą žemės sklypą privatinėn nuosavybėn, statusas buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos, patvirtintuose taisyklėse. Vėliau LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintos tvarkos“ (2002-10-15 nutarimo Nr. 1628 redakcija įsigaliojusi nuo 2002-10-19) 13p., taip pat išliko nuostata, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia, šios tvarkos 13.1p. nurodytus dokumentus: prašymą pirkti žemės sklypą. Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar keletas asmenų bendrosios (dalinės ar jungtinės) nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų arba vieno iš jų, turinčio notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad R. V. nustatyta tvarka nesikreipė dėl naudojamo žemės sklypo pirkimo, šią teisę taip pat po tėvo (R. V.) mirties nepasinaudojo ieškovas, nors ieškovui buvo žinoma nuo 2003-09-23, jog žemės sklypas neišpirktas. Ieškovas nesikreipė dėl žemės išpirkimo ir po to, kai 2003-11-17 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Esant tokioms aplinkybėms J. V. veiksmai dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo negali būti pripažinti neteisėti.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-15 nutarimo Nr. 1628 (redakcija įsigaliojusi nuo 2002-10-19) 8punktą, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad J. V. 1992-03-25 pateikė prašymą Alovės apylinkės agrarinės reformos tarnybai leisti išsipirkti jai 0,25 ha pasodybinį sklypą nuosavai namų valdai. Alytaus rajono valdytojo 1992-07-31 potvarkiu Nr. 240-v J. V. leista išsipirkti 0,2767 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , už kurį 1992-08-04 ji iš savo investicinės sąskaitos Nr. 1-31 sumokėjo Alytaus rajono savivaldybei 5 667 investicinius čekius, ką rodo banko pranešimas apie nurašymą nuo sąskaitos bei kvitas. 1992-09-16 Alytaus rajone Alovės apylinkės tarybos sprendimu „Dėl žemės sklypų namų valdai patvirtinimo“ J. V. patvirtintas 0,2767 ha namų valdos žemės sklypas bei duota namų valdos išplanavimo schema. Ūkinių knygų, asmeninių sąskaitų nuorašai patvirtina, kad iki 1992 m., t.y. iki J. V. namų valdos žemės sklypo išpirkimo, J. V. ir R. V. buvo įrašyti vienoje asmeninėje sąskaitoje. Nuo 1992-12-11 R. V. įrašomas į atskirą asmeninę sąskaitą, kurioje jam nurodoma 4,40 ha asmeninio naudojimo žemės (1t., b.l.104-111,122-125). Paaiškėjus, kad nei buvęs pastatų bendrasavininkas R. V., nei R. V. įpėdinis – ieškovas nesikreipė dėl 0,2767 ha žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) rajone išpirkimo, sprendžiama, jog jiems negali būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-15 nutarimo Nr. 1628 (redakcija įsigaliojusi nuo 2002-10-19) 8punkto nuostatos. Vien tai, kad asmuo turėjo teisę pirkti žemę, tačiau šios teisės nerealizavo dėl neveikimo, nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčijamus žemės sklypo pirkimo pardavimo aktus, sutartį bei paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą tik 2006-09-11 (1t.b.l. 5), t.y. po 2 metų 9 mėnesių nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ieškovo motyvai, kad ginčo sklypas jam buvo paliktas testamentu (1t.,b.l.9) atmestinas, kadangi testatorius R. V. 1999-09-13 neturėjo teisių į šį turtą, todėl negalėjo šio turto palikti testamentu ieškovui, žemės sklypas iki 2003-12-12 buvo valstybiniu turtu.

Esant tokioms aplinkybėms panaikinama sprendimo dalis dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo dalies panaikinimo ir su šia sutartimi susijusių aktų pripažinimo negaliojančiais, priimamas naujas sprendimas šioje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti (CPK 326 str.4p.). Sprendimo dalis dėl seniūno pažymos pripažinimo negaliojančia nekeistina. Patenkinus iš dalies apeliantės skundą, atsakovei O. P. priteistina dalis, turėtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.), kurias sudaro žyminis mokestis ir advokato atstovavimo išlaidos ( b.l.39,62. ). Advokato teisinių paslaugų išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, byloje ginčijami sandoriai bei surinktų byloje dokumentų apimtį, civilinė byla susideda iš dviejų tomų. Taip pat atsižvelgiama į advokato darbo laiko sąnaudas, byla nagrinėjama teisme nuo 2006m. rugpjūčio mėnesio, advokatas surašė procesinius dokumentus, atstovavo atsakovę teisme. Kolegija priteisdama bylinėjimosi išlaidas vadovaujasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą dalį, dėl pripažinimo iš dalies negaliojančia Alytaus rajono savivaldybės Alovės seniūno 2003-10-20 pažymos Nr. R5-447, dalyje, kurioje nurodyta, kad rūsys R priklauso J. V., palikti galioti.

Kitą sprendimo dalį panaikinti, priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ):

bylinėjimosi išlaidas 700,00 Lt. advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą atsakovės pirmosios instancijos teisme, 300,00 Lt. advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą 150,00 Lt., viso 1150(vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt),00 Lt. atsakovei O. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini));bylinėjimosi išlaidas 26,84 Lt. Valstybei

Kolegijos pirmininkas Galina BlaževičKolegijos teisėjai Birutė BobrelEduardas Monkevičius