Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-116/2009

Teisėja Silva Plungienė Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo K. L. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-09-03 nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu pagal L. R. BK 178 str. 2 d. ir nubaustas 50 (penkiasdešimties) parų areštu.

K. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis suimtas teismo salėje.

Bausmės pradžia nuteistajam K. L. skaičiuotina nuo 2008 m. rugsėjo 3 d.

Iš K. L. priteista 1918,68 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai aštuoniolika litų ir šešiasdešimt aštuoni centai) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2008-06-28 apie 14.35 val., UAB „(duomenys neskelbtini)" parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)", esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, iš prekybinės salės lentynos pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį, turtą- 1918,68 litų vertės nešiojamą kompiuterį „Samsung R20".

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra prašo pakeisti 2008 m. rugsėjo 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir K. L. paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Skunde nurodo, kad teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje dėl bausmės skyrimo, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais apie bausmės paskirtį, be kita ko pažymėjo, kad pagal BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tačiau paskyrė arešto bausmę, o kodėl neskyrė laisvės atėmimo bausmės, visiškai nemotyvavo. Teismas pagrįstai pripažinęs, kad K. L. yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), konstatavo, kad K. L. skirtina griežtesnė negu vidutinio griežtumo iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių- areštas, t. y. trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnis), jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Taigi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė areštą.

Prokurorė prašo nuteistojo K. L. skundą atmesti, Mažeikių rajono prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo K. L. skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo K. L. apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė L. R. BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes, tirdamas bylos aplinkybes ir atlikdamas įrodymų analizę, nevertino ir nesprendė duomenų patikimumo klausimo, šališkai tyrė įrodymus. Apelianto teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, L. R. BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenys, neatitinkantys L. R. BPK 20 str. numatytų reikalavimų, įrodymais nepripažįstami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-06-10 nutartis, Nr. 2K-192/2008). Įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti pripažįstami kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, specialisto ar eksperto išvados, daiktai, kuriuose užfiksuoti arba kurie atskleidžia tam tikrus duomenis. L. R. BPK neišskiria vienos rūšies įrodymų įrodomosios reikšmės prieš kitus įrodymus, nenurodo įrodymų kiekio ir rūšies, norint pagrįstai baudžiamojoje byloje konstatuoti asmenį padarius nusikalstamą veiką. Įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu vertina teismas (L. R. BPK 20 str. 5 d.). Kaip kolegija jau nustatė, apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėjo prie pagrįstų išvadų dėl nuteistojo K. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau minėtų reikalavimų, įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, liudytojos L. K. parodymus. Vertindamas liudytojos parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus teismas laikėsi svarbios įrodymų vertinimo sąlygos – vertino ne kiekvieną įrodymą atskirai, bet jų visumą. Byloje duomenų, kad bylą nagrinėjęs teisėjas būtų buvęs šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, nėra, tokių duomenų nepateikia ir apeliantas.

Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. K. su pareiškimu dėl padarytos vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ į Mažeikių rajono PK kreipėsi 2008 m. birželio 28 d. (t 1., b. l. 5). Tą pačią dieną dėl įvykdytos vagystės apklausta liudytoja L. K. , kuri parodė, kad 2008 m. birželio 28 d., apie 14.35 val. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba vadybininke, tačiau įvykio dieną pavadavo savo vyrą, kuris parduotuvėje dirba pardavėju, užėjo vyriškis apie 170 cm. ūgio, normalaus kūno sudėjimo, raudonos spalvos garbanotais iki pečių plaukais. Vyriškis iš pradžių tik žvalgėsi į parduotuvėje esančius daiktus, o po to paprašė pažiūrėti ir apžiūrėjo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, tačiau jo nepirko. L. K. dedant mobilaus ryšio telefoną į vitriną vyriškis nuėjo link išėjimo, kur lentynose buvo sudėta kompiuterinė technika. L. K. einant link kitos prekybos salės pusės, kur buvo sudėta kompiuterinė technika, ji pamatė, kaip minėtas vyriškis čiupo vieną lentynoje buvusį nešiojamą kompiuterį „Samsung“ ir spruko pro duris (t. 1, b. l. 38-39). Tokius savo parodymus liudytoja L. K. patvirtino ir teisiamajame posėdyje (t. 1., b. l. 124-125). Be to, teismo posėdžio metu nuteistasis buvo rusvais, garbanotais, ilgio iki pečių plaukais, kokiais jį matė liudytoja L. K. įvykio metu. Taip pat liudytoja L. K. nuteistąjį K. L. atpažino pagal veido bruožus iš fotonuotraukos (t. 1, b. l.34-37), nors ji ir buvo nespalvota, tačiau liudytoja turėjo pakankamai laiko K. L. įsidėmėti, kai jis įėjo į parduotuvę, kadangi joje daugiau žmonių nebuvo ir jie bendravo apie penkias minutes vienas priešais kitą.

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiškai nurodė, kad gerai įsidėmėjo vyriškį, kuris iš parduotuvės pavogė nešiojamąjį kompiuterį, apibūdino jo išvaizdą, parodymų atpažinti metu neabejodama jį atpažino (t. 1, b. l. 34-37), liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir logiški, juos patvirtina asmens atpažinimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 6-15), sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 29).

Apelianto argumentas, kad teismas rėmėsi tik liudytojos L. K. parodymais ir netyrė K. L. nurodytos aplinkybės, jog įvykio dieną jis buvo Palangoje yra niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad K. L. papildomų įrodymų tyrimo nepageidavo (t. 1, b. l. 125). Taip pat byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių apelianto argumentą, jog įvykio dieną jis buvo Palangoje.

Kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai L. K. buvo pateiktos atpažinti fotonuotraukos, pagal kurias ji, kaip nurodyta atpažinimo protokole, atpažino asmenį, kuris iš parduotuvės pavogė kompiuterį, bet pažeidžiant parodymo atpažinti ir parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų reguliuojančias baudžiamojo proceso normas, liudytoja L. K. prieš pateikiant atpažinti, nebuvo apklausta apie aplinkybes, pagal kurias ji galėtų atpažinti nusikaltimą padariusį asmenį, todėl teismas pažeidė LR BPK 191 str. 2 d., 194 str. 4 d., 195 str. 3 d. Buvo pažeista atpažinimo tvarka, t.y. atpažinimas buvo atliktas, pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Tačiau nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nors ir buvo pažeista parodymų atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų tvarka, tačiau minėtas pažeidimas šiuo atveju nėra esminis ir dėl jo nėra pagrindo keisti ar naikinti nuosprendį.

Apelianto argumentas, kad civilinis ieškinys priteistas be jokio teisinio pagrindo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 115 str., CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei byloje esančiu dokumentu, patvirtinančiu žalos padarymo dydį ( t. 1, b. l. 29).

Dėl Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros skundo argumentų

Mažeikių rajono apylinkės teismas, skirdamas K. L. bausmę, nurodė, kad atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą – nusikaltimas padarytas dienos metu, viešoje vietoje, kas rodo nuteistojo įžūlumą. Pripažino K. L. recidyvistu, nes nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, bet paskyrė 50 parų arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, atkreipdama ypatingą dėmesį į nuteistojo asmenybę, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas jas įvertino netinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. L. iki nusikaltimo padarymo buvo teistas 6 kartus, nusikaltimą padarė po metų, kai buvo paleistas iš įkalinimo vietos, todėl jis laikomas recidyvistu, jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių, bei sunkinančių aplinkybių, kaltu neprisipažino. Pagal L. R. baudžiamojo kodekso 27 str. K. L. yra recidyvistas. Pagal baudžiamąjį įstatymą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (L. R. BK 56 str.). Mažeikių rajono apylinkės teismas neįvertino to, kad K. L., būdamas teistas už analogiškų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinę veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nurodė apeliantas savo apeliaciniame skunde, teismas visiškai nemotyvavo kitos, ne laisvės atėmimo, bausmės rūšies pasirinkimo recidyvistui nubausti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nuomone, K. L. padaryta nusikalstama veika yra dėsningas nuteistojo gyvenimo būdo padarinys, todėl, paskyrus kitokią, nei laisvės atėmimas, bausmės rūšį, nebus pasiekti bausmės tikslai ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo bus nubaustas tik simboliškai, neužkertant jam kelio daryti naujus nusikaltimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 17 punkte nustatyta, kad „neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta“. Todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Skiriant K. L. bausmę atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, nusikaltimo tyčios formą, motyvus ir tikslus, padarymo būdą, žalingų pasekmių turinį, tai, kad jis praeityje daug kartų teistas, nedirba. K. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. L. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

Apeliaciniame skunde Mažeikių rajono apylinkės prokuroras išsakė nuomonę, kad teismas netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, areštą kaip trumpalaikį laisvės atėmimą, prilygindamas terminuotai laisvės atėmimo bausmei. Kolegija sutinka, kad vadovaujantis L. R. BK 55 str. areštas nėra laikomas laisvės atėmimo bausme, nors jis L. R. BK 49 str. ir apibrėžiamas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau įstatyme aptarta arešto atlikimo tvarka, vieta, galima trukmė, leidžia daryti išvadą, kad areštas yra visai kitokio pobūdžio, t. y. švelnesnė bausmė, nei terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendyje nėra pasisakyta, kad areštas prilyginamas terminuotai laisvės atėmimo bausmei. Teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje po bausmės skyrimo motyvų nurodė, kad kaltinamajam skirtinas trumpalaikis laisvės atėmimas (lygiai taip arešto bausmė apibrėžiama L. R. BK 49 str. 1 d.), ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskyrė nuteistajam arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija arešto bausmės įvardinimo trumpalaikiu laisvės atėmimu nelaiko netinkamu baudžiamojo įstatymo aiškinimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi L. R. baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p., 331 str.

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti: K. L. nuteistam pagal L. R. baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. paskirti 2 (dviejų ) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.