Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-05 · Administracinė byla Nr. I-10187-821/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
I-10187-821/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03755-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-10187-821/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03755-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. K. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde (b.l. 1-3) nurodo, kad dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Pravieniškių pataisos namuose, Viešojo saugumo tarnyboje. Laikotarpiu (apytiksliai) nuo 2007-11-03 iki 2010-05-03 buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Konvojavimo metu pareigūnai jį žemino, nuolat demonstratyviai rodė kovinius ginklus, tyčiojosi atlikinėdami asmens ir daiktų kratas. Konvojavimo metu trūko vietos, 2 kv.m. patalpoje tekdavo būti mažiausiai su septyniais asmenimis, kurie turėjo ir savo asmeninius daiktus. Šaltuoju metų laiku buvo šalta, dėl vietos trūkumo tirpdavo ir šaldavo kojos, traukdavo mėšlungis, dėl oro trūkumo pasidarydavo silpna. Šiltuoju metų laiku konvojavimo sąlygos dėl karščio ir oro trūkumo buvo siaubingos. Automobiliai buvo nešvarūs, prirūkyti, sklido nemalonūs kvapai.

Pareiškėjas paaiškina, kad per visą kalinimo laiką buvo konvojuojamas apie 40 kartų, dėl to patyrė didelę neturtinę žalą, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Konvojavimo metu patyrė nežmoniškas kančias, nepatogumus, dėl to jaučia nuolatinę baimę, naktimis sapnuoja košmarus apie žiaurų pareigūnų elgesį. Tai trukdo tolimesniam gyvenimui. Patirtą neturtinę žalą vertina 15 000 EUR.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu (b.l. 7-9) su skundu nesutinka, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą bei dėl pareiškėjo reikalavimų dėl atsakovo veiksmų iki 2012 m. liepos 20 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, taikyti ieškinio senaties terminą.

Nurodė, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų reglamentuojančių konvojavimo eigą nėra. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 punktu, Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.

Viešojo saugumo tarnyba paaiškina, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus. Su pareiškėjo teiginiu dėl antisanitarinių konvojavimo sąlygų nesutinka, nes vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekciją. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.

Viešojo saugumo tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota aplinkybių, kad suimtasis patyrė ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.

Viešojo saugumo tarnyba, vykdydama teismo įsipareigojimą pateikti su nagrinėjamu ginču susijusią medžiagą, informavo (b.l. 10), kad pagal dokumentacijos planą, patvirtintą Viešojo saugumo tarnybos vado 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 47D-2, konvojuojamųjų apskaitos dokumentai saugomi 3 metus. Viešojo saugumo tarnyba duomenų apie pareiškėjo konvojavimą iki 2012 m. liepos mėnesio neturi.

Šalys į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 31, 32-35). Pareiškėjas bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2015-09-23 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų 2007-2010 metais jį periodiškai konvojuojant iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą.

Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prašė taikyti ieškinio senatį (b.l. 7-9). Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Pagal CK 1.124 straipsnį ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2007 -2010 metais jis buvo konvojuojamas automobiliais, neatitinkančiais nustatytų reikalavimų, konvojavimo metu pareigūnai jį žemino, tyčiojosi. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo pat jo pirmojo konvojavimo, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į minėtos įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo jo pirmojo konvojavimo, t.y. nuo 2007 m., tačiau į teismą kreipėsi tik 2015 m. liepos mėnesį (b.l. 4).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, teigdamas, kad dėl to patyrė nežmoniškas kančias, didelius nepatogumus, buvo pažemina jo garbė ir orumas, dėl ko jaučia baimę, yra apatiškas, naktį sapnuoja košmarus. Kaip nurodo pats pareiškėjas, ginčo laikotarpiu (2007-2010 m.) jis konvojuojamas buvo apie keturiasdešimt kartų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą. Tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 metais, t.y. praleidęs nagrinėjamu atveju taikytiną trejų metų senaties terminą dėl neturtinės žalos atlyginimo už 2007-2010 metus.

Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Pareiškėjas reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo pareikšti praleidimo priežasčių nenurodė. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2007-11-03 iki 2010-05-03 galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo E. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė