Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-04-01 · Civilinė byla Nr. 2YT-1831-1004/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-01
Bylos Nr.
2YT-1831-1004/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonės Turto bankas
Advokatai
Zigmas Šatas
Civilinė byla Nr. 2YT-1831-1004/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00952-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.1.3; 3.2.3.1; 3.4.4.19.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 1 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant Ritai Levickytei,

dalyvaujant pareiškėjos R. K., kuri atstovavo pagal įstatymą A. B., T. B. ir R. B. (pareiškėjai), atstovui advokatui Zigmui Šatui,

nedalyvaujant pareiškėjai R. K., kuri atstovavo pagal įstatymą A. B., T. B. ir R. B. (pareiškėjai), suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonės Turto bankas, atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K., kuri atstovavo pagal įstatymą A. B., T. B. ir R. B. (pareiškėjai), pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. priėmė savo mamos R. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Taip pat prašo atnaujinti A. B., T. B. ir R. B., praleistą įstatymu nustatytą terminą jų mamos R. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atnaujinus praleistą įstatymu terminą priimti jų mamos R. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, išduoti teismo leidimą R. K. nepilnamečių A. B., T. B. ir R. B. vardu priimti mirusios R. B. palikimą.

Nurodė, kad po mamos R. B. mirties pareiškėja rūpinasi nekilnojamuoju turtu, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas mirusiosios R. B. turtui paveldėti neišduotas. Palikimą sudaro: (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalys gyvenamojo namo, ūkio pastato, dviejų malkinių, viralinės ir kiemo statinių, esančių taip pat (duomenys neskelbtini). Kiti šio turto bendrasavininkai yra nepilnamečiai A. B., T. B. ir R. B.. R. K. gyveno (duomenys neskelbtini), po mamos laidotuvių ji užrakino namus, ir išsiveždama nepilnametes seseris ir nepilnametį brolį, iš karto išvyko į (duomenys neskelbtini). Dėl įstatymų nežinojimo pareiškėja nesuvokė, kad reikia paveldėti mamos turėtas turtines teises. 2015-10-16 teismo nutartimi R. K. buvo paskirta nepilnamečių vaikų globėja ir rūpintoja bei turto administratore. Pažymi, pareiškėja minimą turtą valdė viena ir nors negyveno name, tačiau rūpinosi jo išsaugojimu, išlaikymu. Kadangi pareiškėjos brolis ir seserys buvo nepilnamečiai, jie negali būti atsakingi dėl palikimo priėmimo termino praleidimo, todėl šis terminas turi būti atnaujintas, pripažįstant jų nepilnametystę svarbia šio termino praleidimo priežastimi. Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priimti galės tik R. K., todėl atnaujinus terminą palikimui priimti, prašo išduoti teismo leidimą priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą. Pareiškėja žino, kad palikėjos kreditorių nėra, turto apyrašo sudaryti nėra pagrindo. R. K. labai gerai rūpinasi seserimis ir broliu, nėra neigiamų duomenų apie jos rūpinimąsi šiais nepilnamečiais vaikais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas pareiškime nurodytais motyvais prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu A. B. tapo pilnamete, todėl jos atžvilgiu spręsti klausimą dėl teismo leidimo išdavimo nebereikia.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra atstovui bylos nagrinėjime nedalyvaujant (b.l. 31-32).

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų pareiškimui neprieštaraus, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus bylą pareiškėjų pateiktus įrodymus dėl palikimo priėmimo fakto laikys pagrįstais, taip pat įsitikins, kad yra pagrindas A. B., T. B. ir R. B. atnaujinti įstatymu nustatytą terminą mirusiosios palikimui priimti. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant (b.l. 26-27).

Liudytoja D. N. paaiškino, kad yra mirusiosios sesuo. R. B. gyveno su trimis nepilnamečiais vaikais. Po mamos mirties R. K. su seserimis ir broliu atvyko iš (duomenys neskelbtini). Visi po laidotuvių tvarkė namelius, išdalino rūbelius, mikrobangų krosnelę atidavė kaimo žmonėms, kurie padėdavo mirusiajai. Pažymėjo, jog šiuo metu durys užrakintos, elektra atjungta, vasarą žolę aplink sodybą nupjauna R. K. įpareigotas žmogus, vyšnias nusiskina kaimynė. R. K. grįžta į Lietuvą, buvo atvykusi prieš porą mėnesių. Nurodė, kad pastatai menki, žemės prie namelių yra mažai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad R. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), santuokoje su Z. B. (b.l. 6) susilaukė vaikų: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16,17,18), po jos mirties notaro biure palikimas nėra priimtas (b.l. 12). Z. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). R. B. nuosavybės teise priklauso: (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 91/18885), ir (duomenys neskelbtini) dalys gyvenamojo namo, ūkio pastato, dviejų malkinių, viralinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 40/107529) (b.l. 8-9,10-11). Kitos turto dalys priklauso nepilnamečiams vaikams. 2015-10-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. B. ir T. B. nustatyta nuolatinė rūpyba šeimoje, R. B. – nuolatinė globa šeimoje. A. B. ir T. B. nuolatine rūpintoja, R. B. nuolatine globėja paskirta R. K.. Nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su rūpintoja ir globėja R. K.. R. K. paskirta nepilnamečių vaikų turto administratore (civilinės bylos Nr. 2-7175-901/2015) (b.l. 13,14-15). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad R. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. nustatytus reikalavimus (b.l. 19).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str. numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Pareiškėja R. K. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po motinos mirties, tačiau faktiškai palikimą priėmė, tai yra rūpinosi nekilnojamuoju turtu, likusiu po palikėjos mirties. Tai, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą po R. B. mirties faktiškai pradėdama valdyti priėmė jos palikimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo ir liudytojos D. N. duoti paaiškinimai. Pripažintina, kad pareiškėja iš karto po R. B. mirties faktiškai pradėdama valdyti palikėjai priklausantį turtą, priėmė jos palikimą (CK 5.50 str. 2 d.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

CK 5.57 str. 1 d. šio kodekso 5.50 str. nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų plikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

Po motinos R. B. mirties įstatyminiais pirmos eilės įpėdiniais tapo tuo metu nepilnamečiais buvę A. B., T. B. ir R. B.. Nepilnamečių vaikų globėja ir rūpintoja 2015-10-16 teismo nutartimi paskirta R. K.. Bylos nagrinėjimo metu A. B. tapo pilnamete. Per 3 mėnesius į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nepilnamečiai vaikai nesikreipė, nes nebuvo kas juos atstovautų, o jie patys negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių, dėl ko buvo praleistas terminas palikimui priimti. Darytina išvada, kad šie pareiškėjai praleido terminą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo dėl objektyvių priežasčių – jie savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo teisių ir nebuvo paskirta asmens, kas juos tinkamai atstovautų. Terminas palikimui priimti praleistas tik ilgiau nei vieneri metai. Ir šios priežastys, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laikytinos svarbiomis, todėl terminas palikimui priimti pareiškėjams pratęstinas (CK 5.57 str.).

Dėl teismo leidimo išdavimo.

Pareiškėjai T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai ir jų atstovas pagal įstatymą kaip globėja ir rūpintoja yra sesuo K. K. (CPK 38 str.). CK 3.188 str. įtvirtinta nuostatą kad be išankstinio teismo leidimo atstovai pagal įstatymą neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, todėl nepilnamečių vaikų globėja ir rūpintoja R. K. privalo gauti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Vadovaujantis CK 3.188 str. 1 d. 2 p., pareiškėjos R. K. prašymas dėl teismo leidimo nepilnamečių globotinių ir rūpinamųjų T. B. ir R. B. vardu priimti palikimą po jų motinos R. B. mirties, laikytinas pagrįstas ir tenkintinas, nes pareiškėjai yra paskirta šių nepilnamečių vaikų turto administratore. Ji teismui pateikė rašytinius įrodymus, reikalingus teismo leidimo išdavimui: pažymas apie nekilnojamą turtą, vaikų gimimo liudijimų, mirties liudijimų, teismo nutarties dėl globos, rūpybos, turto administravimo kopijas, Vaikų teisių apsaugos skyriaus pažymą. Duomenų apie palikėjos R. B. kreditorius nėra.

Iš pareiškėjos R. K. priteistinos procesinių dokumentų į teikimo išlaidos valstybei (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 448 str., 582 str. 4, 6 d., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po jos motinos R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą ir jį valdo.

Pripažinti, kad pareiškėjai A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleido terminą priimti palikimą, kuris atsirado po jų motinos R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, pratęsiant jį trims mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Leisti pareiškėjai R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių globotinių ir rūpinamųjų T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti jų motinos R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Priteisti iš pareiškėjos R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,80 Eur (penkis eurus aštuoniasdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidotas Narvidas