- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- M1-1221-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09202-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Nukentėjusysis
- L. K.
asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, G. K., jo įstatyminiam atstovui G. K., gynėjai advokatei L. D.,
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiosios L. K. įstatyminio atstovo Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centro atstovei V. P.;
teismo psichiatrijos ekspertei L. A.,
nedalyvaujant nukentėjusiajai L. K.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo:
nepilnamečiui G. K. , kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis trečią invalidumo grupę, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas, tačiau 2020-03-16 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, pripažinus padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 epiz.), taikyta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,
už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
G. K. 2020 m. kovo 3 d. apie 16:08 val., vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini)., kieme mušė ir kitaip smurtavo prieš seserį L. K., t. y. artimą giminaitį, tyčia rankomis sudavė keturis smūgius į galvos sritį, šią stumdė, parmetė ant žemės bei du kartus įspyrė į nugaros sritį, tuo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, G. K. teismo posėdyje dalyvavo, jam suteikus teisę duoti paaiškinimus, jokių paaiškinimų nedavė.
L. V. P. parodė, kad nukentėjusioji gyvena globos namuose. Nesipykę su L., su G.santykiai buvo normalūs, nes jis jau gyvena su tėčiu, jam 18 metų. Buvo kovo 3 dieną, jie grįžo iš Kybartų specialiosios mokyklos autobusiuku, ir kieme susimušė dar net neįėjus į globos namus jų teritorijoje prie vartų G. pradėjo mušti seserį. Pamačiusi, kad ją spardo, tampo ant žemės parsimetęs. Pribėgus prie jų bandžiusi skirti, tai G. nuėjo į globos namus, o sesuo L. dar bandė vytis, bet ją sustabdžiusi, pakalbinusi lauke, kad nurimtų. G. tuo metu jau buvo įėjęs į globos namus. Dėl ko įvyko įvykis nežinanti, ji net neatsimenanti, ką jie pasakojo, nes dažniausiai net patys nežino, dėl ko pykstasi. Sudavė ir į galvą su kumščiu 3-4 kartus tikrai, kai ji nukrito sudavė į nugarą kokius du kartus, tampė už plaukų ir drabužių paskui spardė. Krisdami ant žemės jie išlaužė tvorą. L. iš streso buvo visa raudona, žymių ant galvos nesimatė, nes sudavė ten kur plaukai. Pilvas buvo raudonas. Nugarą apžiūrėję, nes buvo iškviesta greitoji, jokių žymių nesimatė. Sakė, kad skauda galvą, nugarą, pilvą. Ar buvo kas nors padaryta neatsimenanti. Konfliktai vykdavo pastoviai, iniciatoriai būna abudu, vienas kitą erzindavo. Sunku pasakyti, kas šiuo atveju buvo iniciatorius. A. G. Kr. dabar žinoma tik tiek kiek bendraujama su tėvu, kad būtų smurtavęs prieš ką nors jai nėra žinoma.
Liudytojas G. K. parodė, kad G.yra sūnus, gyvena nuo liepos 19 d. pas jį, jam pas jį visada gerai, jis su niekuo nekonfliktuoja. Klausyti klauso, jeigu gražiai su juo, piktuoju nelabai, mažiukas pas jį augo, visada gerai viskas buvo. Gyvenantys jis, G. ir brolis kitas, jam 32 metai, serga ta pačia liga. Jie puikiausiai sutaria su anuo sūnumi. Buvo su anuo problemos, kaip jis buvo užgėręs. G. vaistų nenaudoja, su daktaru pasitarę, neseniai buvę pas daktarą. Jie ne pas jį gyveno dėl žmonos. L. bijantis pasiimti, nes su G. nesutaria. Visada nesutarė, pykstasi dėl mažiausių niekų. Prašantis nesiųsti į Rokiškį, nes dar blogiau jam būna, jam geriausias vaistas namuose. Kai buvo globos namuose jam blogiau buvo, dabar jo būklė pagerėjusi šimtą kartų. Dabar jokių nevartoja vaistų, paskutinį kartą pas gydytoją buvę lapkričio 9 d., žinantis, kad jam skirtas privalomas gydymas, socialinei darbuotojai skambinantis kas 20 d. Pagerėjimas pasireiškia tuo, kad būdavo nusiunti ką nors padaryti, jis kol nueina pamiršta, dabar jau padaro ką pasakai, domisi kompiuteriu, atneša malkų, trimeriu pjovė žolę. Jam labiausiai patinka ką nors ardyti, seną mašiną duodantis ardyti. Gyvenantys gyvenvietėje, draugų neturi. Su daktaru pasitaręs, jam buvo paskirti vaistai, daktaras sakė dabar jam nereikalingi vaistai, dabar vartoja tik nuo miego. Ruošiasi kreiptis į teismą dėl pripažinimo neveiksniu. Alkoholio nevartoja, rūko. Jis pats nevartojantis alkoholio. Kitas brolis buvo pradėjęs vartoti, dabar nevartoja. Išgertuvių namie nebūna, jis jau 7 metai nevartojantis ir jam nereikia. Jis visada su juo, nedirbantis, jei būna darbo, jis jam telefonu pasiskambinantis.
Šalies argumentai
E. L. A. paaiškino, kad atlikusi G. K. spalio 7 d. ekspertinį tyrimą ir teismui patvirtinanti savo išvadas. Konstatuojanti jam vidutinį protinį atsilikimą, t. y., kad jis negali suprasti savo veiksmų prasmės ir rekomenduojanti atlikti stacionarų stebėjimą, tokia paslauga atliekama tik Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Laikosi savo išvados, kad jam yra tam tikro dydžio protinis deficitas. Atsižvelgiant į tai, kad jis tuo metu turėjo lankytis pas gydytojus, kad jis buvo vaikų globos namuose ir vis tiek medicininė dokumentacija buvo įvertinta kaip nepakankama. Žinoma jo elgesiui turėjo įtakos gyvenama aplinka. Iš tėčio pasakojimo panašu kad kai nėra sesės, tai nėra ir konflikto. G.jau buvo tirtas spalio 7 d. kai jis jau du mėnesius gyveno pas tėtį, tirta aplinkos įtaka. Anksčiau jis buvo tirtas dar nesukakęs pilnametystės, tyrė kita, nepilnamečių ekspertė. Nelyginęs ankstesnės ekspertizės. Griežtinti reikalinga, nes vis tiek išliko agresyvus elgesys, skiriant ambulatorinį gydymą. Ar aplinka yra pakankamai pasikeitusi turi žiūrėti gydytojas, psichologas. Panašu, kad aplinka yra pasikeitusi, bet ar ji bus pasikeitusi pakankamai turi spręsti gydytojas psichiatras. Gali dabar gydytojas stebėti ambulatoriškai, jei bus netinkamas elgesys gydytojas gali nelaukti pusę metų, gali kreiptis anksčiau nei po pusės metų, kad būtų skiriamas stacionarus stebėjimas. Ji prašiusi skirti stacionarų stebėjimą, bet pabendravusi su tėčiu, įvertinusi, kad aplinka yra pasikeitusi, mananti, kad pasikeitus aplinkybėms galima skirti ambulatorines priverčiamąsias priemones. Kol kas nebūtina skirti stacionarų stebėjimą. Ambulatorinės priverčiamosios priemonės nebūtinai apima vaistų vartojimą, tai nuolatinė gydytojo konsultacija ir socialinė konsultacija. Gal gydytojas matė, kad nuolatinė priežiūra reikalinga, o medikamentai ne. Jam medikamentai buvo skiriami. Vertinant įrašus ambulatorinėje sveikatos istorijoje parašiusi, kad dokumentavimas yra nepakankamas. Negalinti pasakyti, kad gydymas netinkamas, arba blogai skiriamas. Sąlygos turi labai didelę reikšmę, iš tiesų gali būti, kad pasikeitus aplinkai elgesys yra kitoks. L. taip pat nustatytas toks pat sutrikimas. Ji esanti gydytoja - psichiatrė, atsakinėjusi į klausimus. Psichologas atliko intelektinį vertinimą. Gydytojas ne galėtų, o turėtų kreiptis į teismą jei jam pablogėtų, nelaukdamas 6 mėnesius.
Kad G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., be liudytojų parodymų, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:
Žemesnės instancijos teismas
Nepilnametės nukentėjusiosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, teismo posėdyje pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 2 d. pagrindu. Nukentėjusioji parodė, kad nelabai atsimenanti, bet žinanti, kad jai įspyrė į pilvą. Atsikėlusi ir išėjusi į lauką. Gyvenanti Globos namuose (duomenys neskelbtini), prie tų namų brolis ją mušė, spyrė į pilvą, ir ji susirietusi. Neatsimenanti ji nieko. Dar trenkė į nosį brolis. Į pilvą spyrė lauke vieną kartą. Sakė žinosi kitą kartą. Ji gulėjusi ant žolės, kai spyrė į pilvą. M. D. kai spyrė. Nebuvo likę sužalojimų, nei mėlynių. Kai trenkė į nosį, jai skaudėjo, žymių nebuvo, bėgo kraujas. Skaudėjo galvą po sumušimo. Galvą sumušė brolis. Kai trenkė į pilvą ir į nosį, tai skaudėjo galvą. Brolis trenkė į galvą su kumščiu vieną kartą. Kai trenkė, jautusi skausmą. Ką sakė nepamenanti. Kai trenkė į galvą, buvusi kambaryje, lauke netrenkė. Lauke buvo likę kraujo ant žolės, ant rankos. Daugiau niekur nebuvo kraujo. Spyrė lauke į pilvą, ji kalbėjusi su auklyte, pradėjusi jam kažką sakyti. Jis jai trenkė j pilvą. Kai trenkė su kumščiu į pilvą, jautusi skausmą. Po smūgio parkritusi, susirietus rėkusi, kad skauda. Kai parkritusi, brolis pabėgo ( b. l. 29-30);
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti yra (duomenys neskelbtini)., esančios patalpos ir teritorija (b. l. 8-11);
Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame pranešama, kad V. P. nurodė, jog G. K. lauke sudavė 4 kartus seseriai L. K. į veidą bei šiai parkritus du kartus spyrė į nugarą, bei nustatė ant L. K. veido ir kojos patinimus (b. l. 23-26);
Apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad L. K. dešinės kojos blauzdos vidinės pusės yra nubrozdinimas (b. l. 17-18);
Savanoriškas daiktų pateikimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. P. pateikė video įrašą, kuriame užfiksuota kaip G. K. parmeta ant žemės L. K. ir šią prispaudęs laiko (b. l. 34-36, 39-41);
Ekspertizės aktas Nr. 83TPK- 526/2020, kurio išvadose nurodoma, kad G. K. prieš baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, darymo metu bei šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, negali būti apklausiamas teisme ir dalyvauti teismo posėdyje dėl silpnaprotystės - vidutinio protinio atsilikimo bei rekomenduojama G. K. taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 55-58).
Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (b. l.41)
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro išvadą, kad jais neginčytinai ir neabejotinai įrodyta, jog 2020-03-06 G. K. VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini)., naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę nukentėjusiąją L. K., jai sukeldamas fizinį skausmą, t.y. tyčia rankomis sudavė keturis smūgius į galvos sritį, šią stumdė, bei du kartus įspyrė į nugaros sritį. Veikos aprašyme buvo nurodyta, kad šie veiksmai buvo atlikti namo patalpose, tačiau iš nukentėjusiosios apklausos matyti, kad ji nelabai atsiminė įvykio, be to tikslesnius parodymus jai duoti sutrukdė jos protinis atsilikimas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad konfliktas vyko lauke, bei jį matė liudytoja V. P., kuri teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad mačiusi smurtą, jis vyko ne patalpose, be kieme, todėl ši aplinkybė teismo tikslintina, kad veiksmai buvo atlikti kieme, ir nukentėjusioji krito ant žemės, o ne grindų, kadangi šios aplinkybės nėra esminės. L. K. įvykio metu buvo daugiau kaip 14 metų, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.. Tokiais savo veiksmais G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 98 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 400 str. 2 d. nurodoma, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 str. 2 d. nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2020 m. spalio 7---14 d. Nr. 83TPK-526/2020, nurodyta, jog G. K. (gim. 2002 m.) nustatytas įgimtas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Jis dėl savo dabartinės psichikos būsenos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu. G. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje ( b. l. 55-58). Tačiau išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, išklausius G. K. tėvo parodymus, ekspertė savo išvadą pakeitė, motyvuotai ir pagrįstai paaiškino savo sprendimą, teigdama, kad galima taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, su kuo sutiko ir prokuroras bei kiti proceso dalyviai.
Teismas, įvertinęs šiuos visus paminėtus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog nepilnametis G. K., darydamas BK 140 str. 2 d. numatytą uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat šiuo metu savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali, todėl jis buvo ir yra nepakaltinamas BK 17 str. prasme, ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).
BK 98 str. 2 d. nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis ir ekspertės paaiškinimais bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, atsižvelgiant į G. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, bei vadovaujantis BPK 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Taikant įstatymo analogiją, vadovaujantis BPK 347 str., BK 63 str., paskirta medicininio poveikio priemonė subendrintina su 2020-03-16 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, pripažinus padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 epiz.), taikyta priverčiamąja medicinos poveikio priemone - ambulatoriniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).
Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, teismo nutarčiai įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., 404 str., teismas,
nutaria:
Nepilnamečiui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, subendrinti su 2020 m. kovo 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi taikyta priverčiamąja medicinos poveikio priemone - ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, bei paskirti subendrintą priverčiamąją medicinos poveikio priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Daiktinius įrodymus –kompaktinę plokštelę, teismo nutarčiai įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo, ir prokuroro gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.