- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- N1-938-953/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02436-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- E. J., A. P.
- Nukentėjusysis
- O. M., K. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, 1) 2004-12-22 Mažeikų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. 45 parų areštu; 2) 2005-01-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 3) 2005-05-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (12 epizodų), 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su 2005-01-26 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 4) 2008-01-25 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 2 d., 9 p, 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2012-08-01 atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.,
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. ir A. P., 2013 m. gruodžio 26 d. apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini) namo, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodami psichologinį smurtą bei grasindami panaudoti fizinį smurtą prieš įvykio metu nepilnametį O. M., gim. (duomenys neskelbtini)., sakydami, kad padovanotų telefoną, pareikalavo, jog O. M. atiduotų mobilaus ryšio telefoną, taip sudarė bauginančią, nesaugią situaciją, atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, dėl ko, grasinimų įtakoje, dėl išgąsčio, nebegalėjęs priešintis, O. M. pats atidavė turėtą mobilaus ryšio telefoną "Samsung S III", tokiu būdu pagrobė svetimą turtą - K. M. priklausantį 1800 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną "Samsung S III".
Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykis įvyko 2013 metų antrą Kalėdų dieną, po dvyliktos valandos, (duomenys neskelbtini), netoli naktinio baro, kur prekiauja alkoholiu. Tuo metu jis buvo neblaivus bei buvo kartu su A. P.. Jie nukentėjusįjį sutiko prie ,, (duomenys neskelbtini)“ autobusu stotelės ir jis pradėjo nukentėjusįjį kalbinti, prašė cigaretės. Nukentėjusysis jos neturėjo, todėl jo klausė, kur čia galima alkoholio nusipirkti. Jis atsakė, kad yra Tilžės gatvėje, naktiniame bare. Jie prašė jo parodyti, kur yra tas baras ir jie trise išėjo. Nukentėjusysis jiems ėjo per vidurį. Jie pasiūlė nukentėjusiajam kartu išgerti ir jis sutiko. Įsigiję alkoholio, jie nuėjo šalia tos parduotuvės, už kampo ir ten gėrė. Visą alkoholį išgėrė trise. Jis buvo išėjęs iki parduotuvės cigarečių nusipirkti ir kai grįžo, tada pabaigė gerti ir išsiskyrė. Būnant kartu su A. P. ir nukentėjusiuoju, kai buvo nusipirkę alkoholio, tarpusavyje bendravo. Jis buvo užsiminęs nukentėjusiajam dėl jo kepurės, prašė ją padovanoti, tačiau tai buvo tik juokai. A. P. kalbėjo apie kovos mišrius menus, siūlė nukentėjusiajam juokais pasimušti, tačiau jis atsisakė. Be to, jis buvo pasimetęs, net nesišypsojo, nors taip visą laiką šypsojosi. Jo manymu, po tokių pasakymų asmuo neturėjo išsigąsti, tačiau jis pasimetė. Prie jo akių nebuvo paimti iš nukentėjusiojo jokie daiktai. Jis neprašė nukentėjusiojo padovanoti jam telefoną, be to, nesakė jam į telefoną sakyti, kad jis dovanoja telefoną. Kai jie išsiskyrė, nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Po to jiems einant, A. P. jam parodė telefoną. Jis nežino kokiomis aplinkybėmis atsirado pas jį telefonas. Jis jo klausė apie telefoną, o A. pasakė, kad jam nukentėjusysis jį padovanojo. Vėliau A. draugas tą telefoną pardavė. Jis už telefoną pinigų negavo.
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2013 m., puse pirmos nakties, antrą Kalėdų dieną, 26 dieną, netoli naktinės parduotuvės „M“. Jis su E. susitiko nukentėjusįjį prie „(duomenys neskelbtini)“ stotelės. E priėjo ir paprašė cigaretės. Nukentėjusysis O pasakė, kad neturi cigaretės. Po to jie klausė, kur yra naktinė parduotuvė ir jis pasakė, kad už viaduko dirba „M“ per naktį. Jie pasiūlė kartu eiti, tačiau nukentėjusysis sakė, kad taksi laukia. Kai O nurodė, kur yra naktinė parduotuvė, jie siūlė kartu eiti ten ir kartu atsigerti. Į šį jų pasiūlymą, nukentėjusysis nenorėjo eiti, bet jie vis tiek jį prikalbėjo. Bendraujant su O. dėl ėjimo kartu vartoti alkoholio, matėsi, kad jis nenori su jais bendrauti, nenori su jais eiti, bijojo jų. Jie nuėjo link tos naktinės parduotuvės, kurioje įgijo 0,7 l talpos degtinės butelį. Iki įsigyjant degtinės butelį, jis su E. buvo neblaivūs. O irgi nebuvo blaivus. Jie išėjo iš tos naktinės parduotuvės, nuėjo iki autoserviso ar degalinės, ir gėrė bei bendravo. E prašė kepurės, nes buvo šalta galvai ir sakė, kad gal gali tą kepurę padovanoti, juk Kalėdos – stebuklų metas. O į šį pasakymą, atsakė, kad nedovanos. E tada pasakė, kad juokauja. Begeriant alkoholio butelį, buvo pokalbis apie mišrius kovos menus. Jis lankė mišrius kovos menus, bei siūlė nukentėjusiajam juos parodyti, koją kilnojo, siūlė eiti pasimušti. Nukentėjusysis atsisakė muštis. Po pokalbio apie imtynes, O. paskambino į kažkokį telefoną taksistas, tačiau jis pasakė, kad yra išėjęs ir nebereikia taksi paslaugų. Po to jam kažkas skambino į „Samsung S3“, jis pašnekėjo. Tada E paprašė O. parodyti telefoną. O nieko nepasakė, iškart padavė telefoną E. E pažiūrėjo telefoną ir pasiūlė jam telefoną dovanų. Jis ant juoko pasakė, kad reikia. Tada O pasakė, kad gali jiems padovanoti telefoną ir jie gali eiti iki jo namų dokumentų. Jis pasakė, kad jie susitiks vėliau, kad duos numerį, paskambins ir susitiks. Jis ištraukė SIM kortelę, atminties kortelę, jas padavė nukentėjusiajam, o tada E pasakė, kad nufilmuokime, jeigu policijai pasiskųstų. Buvo daromas įrašas. Jis filmavo, o E diktavo O., ką sakyti. O atkartojo tai, kas buvo diktuojama E.. O pats pasiūlė padovanoti telefoną, tik išsigando, nes pamatė, kad jie rimčiau pradėjo šnekėti, jis išsigando. Po to jis įsidėjo telefoną, o E nusivedė O. pašnekėti, kad jis nematytų ir parėjo jie abu po kokių 4 – 5 minučių. Tada E išėjo cigarečių nusipirkti, o jis O. klausė, ką jie šnekėjo. Jis pasakė, kad E jam sakė, kad jo nepažįsta ir jeigu O nori, E gali jį primušti, atimti iš jo telefoną ir atiduoti jam atgal. Jis tik priėjo ir pasakė, kad važiuotų. Įvykio metu buvo psichologinis smurtas O. atžvilgiu, psichologiškai veikė, tai yra rodė, ką moka, tuos mišrius kovos menus, kad policijai pasiskųs, bus blogai. Grasinimų dėl fizinio smurto nebuvo, tik buvo jeigu pasiskųs policijai – atvažiuosim pašnekėti, o kad primuš, tai nebuvo tokių kalbų. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, jis gal galvojo, kad gali jį primušti, jeigu nepaduos to telefono, nors jo atžvilgiu tokie žodžiai nebuvo išsakyti, bet nukentėjusysis galėjo susidaryti įspūdį, kad jie gali jį primušti, jei nevykdys jų reikalavimų. E. J., kai pradėjo sakyti apie to telefono neva padovanojimą, tai šnekėjo pakėlęs balso toną, nedraugiškai. Kai jie išsiskyrė, nukentėjusysis išėjo į pagrindinę gatvę ir nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“, o jie – link viaduko. Jie nuėjo pas E. į namus ir ten buvo iki kito ryto. Kitą dieną telefoną nešė jis ir E į lombardą, bet lombardas buvo uždarytas, nedirbo. E pasakė jam, kad jis paims, parduos tą telefoną, o kai atvažiuos kitą dieną, pinigus pasidalins. Kitą dieną jis susirado draugą, susitiko su E. netoli jo namų, prie „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigus pasidalino. E. davė 200 ar 250 Lt, nes 50 Lt davė tam draugui, kuris pardavė, o sau 100 Lt pasiliko. Už telefoną gavo 300 ar 400 Lt. Kai draugas pardavinėjo telefoną, E. J. kartu nebuvo, nes jis laukė jų prie „(duomenys neskelbtini)“. Jo veiksmams alkoholis turėjo įtakos. Jis pripažįsta, kad pagrobė telefoną, bet nepripažįsta, kad primušė nukentėjusįjį.
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė K. M. parodė, kad įvykis įvyko pirmą Kalėdų dieną. Atėjo vyras ir pasakė, kad jam reikia važiuoti, nes skambino O, kad jam atsitiko bėda. Vyras pasiėmė pinigų, išsikvietė taksi ir išvažiavo. Kai vyras nuvyko, parsivežė sūnų į namus. Kai parsivežė į namus, sūnus pasakė, kad jį apiplėšė ir pavogė telefoną S3. Sūnaus ranka buvo kruvina. Sūnaus drabužiai nebuvo sutepti, tačiau buvo galva perskelta. Kitą dieną parašė pareiškimą policijoje. Kai sūnaus klausė apie dingusį telefoną, jis pasakė, kad pats atidavė, sakė, kad prie „(duomenys neskelbtini)“, priėjo du vaikinukai, paklausė, kur galima nusipirkti alkoholio, pradėjo jį vestis. Jis niekur nebėgo, nes ėjo per vidurį ir jam nebuvo progos pabėgti. Po to jam liepė gerti, klausė dėl kepurės, prašė telefoną padovanoti, po to filmavo, kad neva jis padovanojo telefoną. Kaip jis išsiskyrė su tais vaikinais, jis neprisimena. Pagrobto telefono vertė 1800 Lt, telefonas yra grąžintas, todėl ieškinio nereiškia.
Liudytoja D. G. parodė, kad ji įvykio naktį skambino E.. Vėliau jis su A. kartu grįžo į namus. Jai E pasakojo, kad jis buvo išėjęs nusipirkti cigarečių, o A. P. buvo pasilikęs su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis išsitraukė telefoną, o A. P. paklausė, gal jam padovanos. Tada jis tik paprašė, kad išsiimtų kortelę. Be to, E pasakojo, kad jis prie telefono pardavimo prisidėjęs nebuvo.
Liudytojas R. M. parodė, kad įvykis įvyko per Kalėdas. Jam paskambino sūnus. Jis atvyko į vietą ir rado sūnų prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis paklausė jo, kas atsitiko. Jis nelabai rišliai papasakojo, buvo kruvinas, perskelta galva. Sūnus neminėjo apie sužalojimo aplinkybes. Sūnus pasigedo „Samsung“ markės telefono. Jie sėdo į automobilį ir išvažiavo į namus. Namuose sūnus daugiau bendravo su mama. Į gydymo įstaigą sūnus kreipėsi, važiavo su mama. Kitą dieną sūnus papasakojo, kad prie autobusų stoties kvietėsi taksi, bet neišsikvietė. Prie jo priėjo du berniukai ir pasiūlė jam eiti kartu, į tą pačią pusę, pasiūlė palydėti. Po įvykio sūnus buvo truputį išgėręs, tačiau mintis aiškiai dėstė. Sūnus minėjo, kad paskui dar parduotuvėje „M“ jie nusipirko butelį ir išgėrė. Sūnus neminėjo, kad prieš jį buvo naudotas smurtas. Jis jautė psichologinį spaudimą. Sūnui nebuvo grasinama fiziniu smurtu. Vienas iš vaikinų sakė, kad jie draugai, o kitas filmavo, kad dovanoja telefoną. Sūnus pats atidavė telefoną, atseit, dovanojo prieš kamerą, nes jis buvo išsigandęs.
Liudytojas E. S. parodė, kad E. J. yra jo pusbrolis, o A. P. netikras brolis. Jis matė pas A. P. „Samsung S3“ modelio telefoną. Jis žino, kad jie išėjo į miestą ir telefoną gavo, ar atėmė iš kažkokio vaiko. Įvykio metu buvo abu kartu – A. P. ir E. J.. Įvykis vyko Kalėdų laikotarpiu. Jis su A. P. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), susitiko M. Š. ir nuėjo į lombardą. Jie pardavė telefoną, M. Š. davė 50 litų. Po to nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ ir susitiko E. A. su E. nuėjo į šoną, tikriausiai pasidalinti pinigus. Jam nupirko cigarečių pakelį, bet pinigų nedavė. Už telefoną buvo gauta 350 Lt. Telefoną A. jam parodė važiuojant į (duomenys neskelbtini). A. susiskambino su M. Š.. M. Š. įlipo į tą patį autobusą, kuriuo jie važiavo. Pinigus pasidalino prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės.
Liudytojas M. Š. parodė, kad tą dieną A. P. jo prašė užstatyti telefoną ,,Samsung Galaxy S3“ lombarde, nes jis buvo nepilnametis ir negalėjo pats užstatyti. A. P. neminėjo, kokiomis aplinkybėmis atsirado pas jį tas telefonas. Su A. P. susitiko „mikriuke“ ir važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) kartu su A. P., ėjo nuo turgaus į lombardą. Kai jie susitiko autobusiuke ir atvyko į (duomenys neskelbtini), A. buvo su E.. Pridavęs telefoną gavo 350 Lt. A. P. atsilygino jam ir davė 50 Lt už tai, kad jis užstatė telefoną, o 300 Lt pasiliko.
Nukentėjusysis O. M. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2013 metų pirmą Kalėdų dieną apie 00-00.30 val. prie prekybos centro "(duomenys neskelbtini) " laukė taksi. Prie jo priėjo du vaikinai - vienas vyresnis ir žemesnis, kitas - jaunesnis, aukštesnis. Vaikinai paklausė, kur gali nusipirkti alkoholio. Jis parodė kryptį, pasakė, kad gali nusipirkti už viaduko esančioje parduotuvėje "M". Vaikinai jį primygtinai įkalbinėjo eiti kartu su jais išgerti. Suprato, kad bus jam blogai, jei neis. Jis pats buvo išgėręs, abu vaikinai taip pat buvo neblaivūs. Einant per viaduką jam kilo mintis pasislėpti, bet nebuvo kur, jis ėjo viduryje tarp vaikinų. Parduotuvėje "M" nusipirko butelį ir nuėjo į šalia esančią aikštelę išgerti. Kol jie gėrė, vaikinai visą laiką buvo šalia. Trumpam vyresnis buvo jį nusivedęs į šalį, už parduotuvės kampo, pasakė, kad jaunesniojo nepažįsta. Jis tokiais žodžiais nepatikėjo. Vyresnis vaikinas paklausė, ar jis gali padovanoti kepurę, bet jis pasakė, kad nedovanos. Po kurio laiko vyresnis vaikinas pasakė, kad "tavo telefonas neblogas, ar gali padovanoti". Supratęs, kad situacija krypsta į blogąją pusę, jis tylėjo, neatsakė, jaudinosi ir nežinojo ką daryti. Jaunesnis vaikinas pasakė, kad 3 metus lankė mišrių kovų meną, pradėjo šokinėti, taip pat pasakė, kad arba jis atiduoda telefoną, arba leidžia, kad jam trenktų koja į galvą. Jis išsigando, pagalvojo, kad geriau atiduoti telefoną, nei būti sumuštam ir kad telefoną iš jo paims prievarta. Nors dovanoti telefoną prašė vyresnis vaikinas, bet padavė jaunesniajam, kadangi šis atrodė agresyvesnis. Jaunesnysis liepė iš telefono išsiimti korteles. Telefono kamerą įjungė jaunesnis vaikinas, o tekstą, ką sakyti daugiau sakė vyresnis, liepė sakyti vardą, pavardę, kad telefoną dovanoja geriausiam draugui. Prieš prarasdamas atmintį prieš save matė stovinčius abu įtariamuosius, neprisimena, kad jie būtų jį lietę. Kai atsigavo prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini) ", buvo šoke, susijaudinęs, nejuto skausmo, tik atvažiavęs tėvas pasakė, kad jo galva sužeista. Tėvui paskambino ir paprašė atvažiuoti iš kito savo telefono. Kaip atėjo iki šios parduotuvės ir kaip ir kas sužalojo galvą - neprisimena. Po įvykio atsirado baimės jausmas, sutemus eidamas gatve jaučiasi nejaukiai. Telefonas, kurio vertė 1800 litų grąžintas ( 1 t., b.l. 26-28).
Iš 2013-12-26 O. M. pareiškimo matyti, kad 2013-12-26 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini) "M", adresu (duomenys neskelbtini), du nepažįstami vyriškiai, panaudodami psichologinį smurtą, privertė atiduoti telefoną Samsung Galaxy S III, kurio vertė 1800 litų. (1 t., b.l. 3).
Iš 2013-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota. (1 t., b.l. 4-8).
Iš 2013-12-26 Tarnybinio pranešimo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad įvykis buvo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), namo kieme (1 t., b.l. 9)
Iš 2013-12-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1857/13 (04), matyti, kad O. M. padarytas nubrozdinimas dešiniame momenyje atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, jam padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į dešinį momenį ir sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. O. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.I. 30).
Iš 2014-01-09 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad lombardo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas M. O. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Samsung GT i9300 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutartį Nr. 38016 sudarytą su M. Š.. (1 t., b.I. 48-49).
Iš 2014-01-14 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas Samsung GT i9300. ( 1 t., b.I. 50-53).
2014-01-24 nutarimu telefonas Samsung GT i9300 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal pakvitavimą grąžintas K. M.. (1 t., b.I. 56-58).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-75/2010).
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą visada yra nukreiptas į turto savininką. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu). Grasinimas turi būti realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2009).
Kaltinamasis E. J. teisminio nagrinėjimo metu kaltu iš dalies pripažino ir nurodė, kad jis su A. P. prikalbino nukentėjusįjį eiti kartu išgerti alkoholio. Begeriant jis juokais prašė padovanoti kepurę, o A. P. juokais siūlė pasimušti. Jis jokių daiktų iš nukentėjusiojo nepaėmė ir neprašė nukentėjusiojo padovanoti jam telefoną bei nesakė jam, kad jis į telefoną pasakytų, kad dovanoja telefoną. Iš kur pas A. P. atsirado telefonas, jis nežino, už parduotą telefoną jokių pinigų negavo. Šie kaltinamojo E. J. parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigti kaltinamojo A. P., nukentėjusiojo O. M., bei teisme apklaustų liudytojų parodymais. Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis kartu su E. J. prikalbino nukentėjusįjį O. M. eiti kartu gerti alkoholio, nors matėsi, kad jis nenorėjo bei jų bijojo, tačiau vis tiek ėjo. Begeriant alkoholį, E prašė nukentėjusiojo padovanoti jam kepurę, tačiau jis jos nedovanojo. Tada jis nukentėjusiajam pasiūlė pasimušti bei rodė jam kovos menų judesius, tačiau nukentėjusysis atsisakė muštis. Po to, E paprašė nukentėjusiojo parodyti telefoną ir nukentėjusysis iš karto jį atidavė. Jis matė, kad nukentėjusysis yra išsigandęs, jo atžvilgiu buvo vartotas psichinis smurtas ir nukentėjusysis galėjo suprasti, kad jie jį gali primušti. Be to, E diktavo nukentėjusiajam žodžius, kad jis dovanojo telefoną draugui, o jis tuo metu filmavo. Po įvykio, pagrobtas telefonas buvo parduotas lombarde, o pinigai pasidalinti. Šiuos kaltinamojo A. P. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis O. M. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur jis patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias ir nurodė kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė K. M. teismo posėdžio metu patvirtino kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiojo O. M. parodymus. Be to, nukentėjusysis O. M. nurodė, kad jis neprisimena, kad kaltinamieji būtų jį lietę, todėl kaip jis susižalojo galvą pasakyti negali. Šią nukentėjusiojo O. M. nurodytą aplinkybę patvirtino ir liudytojas R. M., kuris nurodė, kad sūnus neminėjo, kad prieš jį buvo naudotas fizinis smurtas, tačiau jis jautė psichologinį spaudimą. Liudytojas E. S. nurodė, kad E. J. ir A. P. iš kažkokio vaiko atėmė telefoną Samsung S3, kurį vėliau M. Š. pardavė lombarde už 350 Lt. Gautus pinigus A. su E. prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini) ” pasidalino. Šią liudytojo nurodytą aplinkybę patvirtino kaltinamasis A. P.. Liudytojas M. Š. patvirtino E. S. ir A. P. parodymus, nurodydamas, kad jis A. P. paprašytas, lombarde užstatė telefoną Samsung Galaxy S3 ir už jį gavo 350 Lt. Liudytoja D. G. teisme nurodė aplinkybes, kurias sužinojo iš kaltinamojo E. J., paties įvykio nematė, todėl jos parodymais atmetami, kadangi yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, byloje neginčijamai nustatyta, kad E. J. ir A. P., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami psichologinį smurtą bei grasindami panaudoti fizinį smurtą prieš O. M., sakydami, kad padovanotų telefoną, pareikalavo, jog O. M. atiduotų mobilaus ryšio telefoną, taip sudarė bauginančią, nesaugią situaciją, atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, dėl ko, grasinimų įtakoje, dėl išgąsčio, nebegalėjęs priešintis, O. M. pats atidavė turėtą mobilaus ryšio telefoną "Samsung S III", tokiu būdu pagrobė svetimą turtą - K. M. priklausantį 1800 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną "Samsung S III".
Nusikalstama veika buvo padaryta bendrais kaltinamųjų E. J. ir A. P. veiksmais. Jų veiksmai buvo nukreipti bendram tikslui – svetimo turto užvaldymui, kaltinamieji veikė sutartinai, siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Grasinimas panaudoti fizinį smurtą bei atėmimas galimybės priešintis pasireiškė kaltinamojo A. P. pasiūlymu pasimušti, mišrių kovos veiksmų demonstravimu, kaltinamojo E. J. reikalavimu padovanoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, nesant įvykio vietoje kitų asmenų, išskyrus kaltinamuosius, ko pasėkoje nukentėjusysis O. M. padavė mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S3”, kadangi bijojo būti sumuštas.
Iš kaltinimo šalinama aplinkybė – ,,sudavė vieną smūgį O. M. į galvą, taip padarydami jam nubrozdinimą dešiniame momenyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą“, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kaltinamieji E. J. ir A. P. būtų atlikę nurodytus veiksmus nukentėjusiajam, tą liudija, tiek kaltinamųjų parodymai, tiek nukentėjusiojo O. M., tiek liudytojo R. M. parodymai.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus LR BK 54 straipsnio 2 dalyje, o parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, - į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (LR BK 61 str. 1, 2 d.).
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis E. J. padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tamsiu paros metu, grasinant panaudoti fizinį smurtą ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. J. – nusikaltimą E. J. įvykdė būdamas teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b.l. 121-134), iš VSDFV pažymos matyti, kad kaltinamasis E. J. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku nuo 2014-07-21 iki 2014-09-18, šiuo metu nedirba (2 t., b.l. 55), nėra įrašytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigų registrus (1 t., b.l. 140-142), charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 144), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 145-149), turi mažametę dukrą E. J. (1 t., b.l. 99). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurio terminas didesnis nei sankcijos vidurkis. Būtent tik tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus, kadangi kaltinamasis E. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, o recidyvistui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.)
Kaltinamasis E. J. prašė teismo paskirtą bausmę atidėti, nes jis turi mažametę dukrą, nori matyti, kaip ji vaikšto, auga, yra dirbantis, išlaiko šeimą, tuo labiau yra serganti draugė, kurios liga nėra pagydoma.
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad nors E. J. ir atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, tačiau byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios duotų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis E. J. nurodė, kad jis augina mažametę dukrą, be to, jo gyvenimo draugės sveikata yra bloga, jai reikalingas gydymas. Šios kaltinamojo E. J. nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos iki nusikaltimo padarymo, nors mažametė dukrą gimė 2014-03-02, tačiau nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis žinojo, kad jo gyvenimo draugė laukiasi kūdikio, taip pat byloje yra pateikti D. G. sveikatos būklę pagrindžiantys dokumentai (1 t., 100-109, 2 t., b.l. 15-16) iš kurių matyti, kad jai prieš nusikaltimo padarymą buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, t.y. nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis žinojo apie D. G. sveikatos būklę, tačiau vis tiek padarė nusikalstamą veiką, be to, kaltinamasis šiuo metu nedirba, todėl teismas mano, kad paskirti laisvės atėmimo bausmė vykdymo atidėjimą nėra teisinio pagrindo.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. ( 1 t., b.l. 91-92)
Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p., yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.,)
Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t., b.l. 150), nedirbantis (1 t., b.l. 152), nėra įrašytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigų registrus (1 t., b.l. 155-158), charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 160), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 161), mokosi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l.163). Kaip rodo byloje nustatytos aplinkybės, A. P. atitinka būtinąsias BK 93 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis, nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindas manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pažymi, kad pirmą kartą nusikaltusio A. P. padarytos veikos pavojingumas, šios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jos elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, todėl, teismo nuomone, nagrinėtinu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir ateityje nepadarytų nusikalstamų veikų, A. P. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 82 str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. ( 1 t., b.l. 115-116)
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: 1. telefonas Samsung GTi 9300 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal pakvitavimą grąžintas K. M., paliktinas jos neribotai nuosavybei, Trys kompaktinės plokštelės: su nukentėjusiojo apklausos vaizdo ir garso įrašu, pateikta vaizdo medžiaga, skambučių išklotinėmis, paliekamos byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu.
Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmė pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. P. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, A. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, A. P. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: telefoną Samsung GTi 9300 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal pakvitavimą grąžintą K. M., palikti jos neribotai nuosavybei, tris kompaktines plokšteles: su nukentėjusiojo apklausos vaizdo ir garso įrašu, pateikta vaizdo medžiaga, skambučių išklotinėmis, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.