Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2019-06-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.-543-1021/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
A2.-543-1021/2019
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00099-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pažeidėjas
A. R.
Nukentėjusysis
D. R.
Kategorijos
  • 1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A2.-543-1021/2019
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00099-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 1.5.1; 3.1.1; 21.9.4; 21.9.10.
ROIK: 19098171721MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 11 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn traukiamam A. R.,įstatyminei nepilnamečio nukentėjusiojo D. R. atstovei S. K.,

nedalyvaujant: institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 str.1 d..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2018-05-26 iki 2018-10-14 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo, triukšmavo prieš savo sugyventinę S. K., nepilnamečio sūnaus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tuo būdu neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK)72 str. 1 d..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, bei paaiškino, kad gal ir galėjo būti ten smulkmenų. Pernai kažkur gegužės mėn. buvo pareikalauta jo išsikelti. S. K. jam buvo sugyventinė, pradėję kartu gyventi prieš gimstant sūnui, nuo 2000 m. Gyvenę iki 2018 m. lapkričio mėn. S. K. jį sugalvojo iškeldinti iš bendrai įsigyto namo (duomenys neskelbtini), nes neva jai priklauso, jis susirinktų daiktus ir išsikeltų. Pagal žodinius sutarimus tas namas buvo nupirktas jo, jos vardu užrašytas. Jis atsisakęs, tada prasidėjo įvairių pareiškimų rašymai policijai, kad triukšmauja ir t.t. Labiau jį terorizavo, negu jis. Žodiniai konfliktai tikrai buvo, bet ne daugiau pasakęs, negu pati S. K.. Kadangi jį bandė iš jo namų iškeldinti, tai be abejonės iš jo pusės turėjo būti nepasitenkinimas. Jis bandęs nusižudyti, buvo gydomas Marių ligoninėje gal 5 dienas. Tuo metu vartojęs alkoholį, bet ne tokiais kiekiais kaip parašyta. Jokios sekimo programos į vaiko telefoną neįdėjęs, prie ko čia vaikas. Dabar jis neturintis psichologinių problemų. Jeigu buvo, tai buvo abipusiai įžeidinėjimai, triukšmavimai, vienas jis negalėjęs triukšmauti, aišku išprovokuodavo. P. S. gydėsi Marijampolės ligoninėje, po to prasidėjo. Ją barakuda vadinęs, nes bandė jo turtą pasiimti, kitais jos nurodytais žodžiais nevadinęs. Buvo eilinė provokacija, norėjęs eiti į miegamąją gulti, pasakė, kad jis negalintis, tada jis nuėjęs į pirmą aukštą. Niekas jos nestumdė, tuo metu vaiko nepastebėję, gal jis buvęs savo kambaryje, tačiau šalia nestovėjęs. Kada kažką galėjęs pasakyti prie vaiko galėjo ir būti, bet jau senas laikas, bet kad ten stumdymai, tai ne. Bandęs nusižudyti, nes priešingai jį paveikė, nes kito kelio nematęs. Prie sūnaus grasinimo nusižudyti nebuvo, jis niekam to nesakęs, tik nuėjęs. Tikrai neliepęs sūnui susirinkti ir atiduoti jam daiktus. Iš Marių ligoninės vieną kartą skambinęs, kad atvežtų daiktų. Dėl savęs yra vyno pasidaręs, paragauti galintis, darantis iš serbentų. Sūnaus snargliumi tikrai nevadinęs, pasakęs, kad supažindintų su nauju tėčiu. Nei sūnaus telefono, nei pasiklausymo įrangos į telefonus neįmontavęs. Jis girdėjęs sode, kai kalbėjo telefonu, ir su kuo. Galėjęs rūkyti kambaryje, bei kaip vienas galėjęs trankytis. Jis nusiuntęs uošvei žinutę, bet niekuo jis neišvadinęs. Negalintis pasakyti, ar išvadinęs ,,išgama, barakuda“, nes tai senas laikas. Daiktų nebuvo sudėjęs į dėžes. Nebuvo kad būtų išvadinęs įvairiais įžeidžiančiais žodžiais prie sūnaus, nes viskas išgalvota. Pelės lakstė, tai ištraukęs tuos stalčius, bet prie ko konfliktas. Jis sūnaus telefono net atrakinti negalintis, viskas išgalvota. Gal tas vaikas galėjo girdėti konfliktus savo kambaryje, kiek jam pasakydavo, jis tik gynęsis. Pripažįstantis, kad vaikas galėjo girdėti jų konfliktą. S. K. jį keikė , vadino, bandyta jį iškeldinti, o kai tai nepavyko, prasidėjo policija, visokie pareiškimai dėl nieko. Pareiškėja geriau žino, dėl ko jį norėjo iškeldinti. Jis gailisi. Kai nurodyti paskutiniai konfliktai, jau buvo viskas sutarta, pasirašę taikos sutartį, patvirtinta 2018 m. lapkričio 19 d. namas atiteko S., jam sumokėjo 8000 Eur, namas vertas ne daugiau 25000 Eur. Vaikui mokantis 200 Eur kas mėnesį alimentų.

Įstatyminė nepilnamečio D. R. atstovė S. K. apklausta liudytoja parodė, kad A. R. jos buvęs sugyventinis, pragyvenę bendrai 18 metų. Santykiai pablogėjo prieš metus, nuo 2018 m. gegužės mėn., kadangi daug alkoholio pasidarė, pasidarė skanu gal, paskutiniais metais pradėjo daugiau vartoti. Gegužės 26 d. konfliktą vaikas turėjo girdėti, jis buvo viršuje, jei jis būtų netriukšmavęs šiaip sau policijos nebūtų kvietusi. Ji vedusis užrašus, ir kiekvieną dieną rašiusis kas atsitikdavo, pagal juos ir buvo surašytas pareiškimas. Vaikas sėdėjo ant laiptų, ir jis tikrai viską matė ir girdėjo. Kaip ją užgauliojo, visi žodžiai jos surašyti. Ją keikė, įžeidinėjo kurva, prostitutės, barakuda. Kreipusis į policiją, nes buvo išgėręs, grįžęs iš žvejybos. Kai grasino nusižudyti, taip pat buvo išgėręs, vaikščiojo pirmyn atgal, atsisveikinėjo po 10 kartų, liepė vaikui daiktus atiduoti, tik tiksliai neatsimenanti, ar tą dieną,ar dieną prieš. Jis nusinešė ant aukšto virvę, grįžo atsisveikinėti, tai vyko prie vaiko, sakė viskas, atia, išeinu. Ji pasakiusi, kad nusinešė virvę, ir nuėję su vaiku pažiūrėti į antrą aukštą, ir radę, vaikas virvę nupjovė. Buvo pasikabinęs, bet ne tokį mazgą pasidaręs, bet ne tokį mazgą pasidaręs. Jis norėjo pagazdinti greičiausiai. Kai grįžo iš Marių ligoninės ar viskas vyko prie vaiko nepamenanti. Buvo, kad plūdosi, vaiką išvadino snargliumi, prašė supažindinti su tėčiu, buvo įžeidinėjimai, vaikas turėjo girdėti. Jis eidavo į rūsį dažnai išgerti, trankėsi, vaikas nemiegojo. Sūnaus nenorinti traukti į tai, nes jis pakankamai prisižiūrėjo. Ji pati neprovokuodavusi, neturėjus tikslo tam, ji norėjusi taikiai išsiskirti ir pasidalinti daiktus, bet jis norėjo ją išgrūsti. Ji turėjusi pažįstamą, bendravusi telefonu, ji dabar gyvenanti viena su sūnumi. Ji stengdavusi tylėti, nes jai ką pasakydavusi, tai dar daugiau būdavo. Iš pradžių ir buvo pasakiusi kelis žodžius. Prie vaiko tylėdavusi, kad konfliktas didesnis neužvirtų. Vaikas paskui buvo jau jos pusėje, pradžioje buvo neutralus. Kadangi tėtis visada išgėręs tai vaikui nemalonu.

ANK 72 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. 1996-03-14 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.I-1234 8 str. garantuojama vaiko teisė būti sveikam. To paties įstatymo 43 str.2 d. nurodoma, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Įstatymo 11 str. nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. A. R. pažeidė šią savo mažamečio vaiko teisę, prie vaiko konfliktuodamas su vaiko motina, tokiu būdu neužtikrino tinkamų jo gyvenimo sąlygų, būtinų vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau nurodė, kad konfliktai su S. K. namuose, kur gyveno nepilnametis sūnus D. R., būdavo, pripažino tuo metu esant nesutarimams šeimoje vartojęs alkoholį, buvo pasidaręs namuose serbentų vyno, bandęs namuose, esant vaikui, nusižudyti, galėjęs vaikui ką nors ir pasakyti, bet nebeprisimenantis jau, pripažįstantis, kad vaikas galėjo girdėti konfliktus, ką teismas laiko jo daliniu prisipažinimu. L. S. K. apklausta teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino aplinkybes, nurodytas jos pranešime policijai (b.l.17-20). Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 145 str.1 d., 145 str.2 d., tačiau nustatyta, kad A. R. netinkamas elgesys pasireiškė namuose, matant nepilnamečiui sūnui, todėl tikslinga jo atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 str. teiseną (b.l.3-5). Aukščiau paminėtų bei teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 str.2 1, jo veika kvalifikuota tinkamai, todėl jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina administracinė nuobauda.

ANK 72 str.1 d. numato administracinę nuobaudą –įspėjimą arba baudą nuo 60 iki 100 eurų.

Motyvuojamoji dalis

A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nėra neginčijamų įrodymų, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos padarymu, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, nepripažintina (ANK 36 str.1 d.8 p.). Šį administracinį nusižengimą jis padarė netiesiogine tyčia, nes konfliktai vyko su nukentėjusiojo motina. Jis sunkių pasekmių nesukėlė. Neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 26). Atsižvelgiant į šias asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį, jam skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas. Paskirta administracine nuobauda bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 str.2 d., t.y. atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti juos padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 str., 24 str., 34 str., 72 str. 1 d., 635 str. 1 d.1 p., 4 d., 636 str., 646 str.,

nutaria:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą –.įspėjimą.

Nutarimo nuorašą registruotu paštu per tris darbo dienas nuo šio nutarimo paskelbimo (priėmimo) dienos išsiųsti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK, ir išsiųsti (išduoti) administracinėn atsakomybėn patrauktam A. R. bei nukentėjusiojo nepilnamečio D. R. atstovei S. K..

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą įsiteisėja jo paskelbimo momentu, tačiau tai neužkerta kelio skųsti nutarimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis