Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos KUBAS (buvusios G. V. komanditinės ūkinės bendrijos) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. komanditinės ūkinės bendrijos skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės - Stakeliūnės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00885 pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą dėl 9 559,49 Lt (2 768,62 Eur) mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės G. V. komanditinės ūkinės bendrijos (šiuo metu mažoji bendrija (toliau - MB) KUBAS). 2024 m. vasario 1 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00885.

2. Pareiškėja (skolininkė) G. V. komanditinė ūkinė bendrija (šiuo metu MB KUBAS) padavė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti 2024 m. vasario 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą praėjus 13 (trylikai) metų nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, suėjus senaties terminui. Be to, antstolė išieškojimą vykdo net nepasidomėjusi, kokia yra skolininkės piniginė skola. Pareiškėja nesutiko su skundžiamame patvarkyme nurodomu 2 768,62 Eur dydžio piniginiu išieškojimu, kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje nurodyta mažesnė skolos suma – 2 420,73 Eur.

3. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2024 m. vasario 29 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Netenkindama skundo antstolė nurodė, kad:

3.1. vykdomas 2012 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl 2 420,73 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo. 2012 m. rugsėjo 20 d. vykdymui buvo pateiktas minėtas sprendimas dėl 9 559,48 Lt išieškojimo, kas atitinka 2 768,62 Eur. Dėl šios priežasties būtent ši išieškotina suma buvo įvesta į vykdomųjų bylų programą užvedant vykdomąją bylą Nr. 0033/12/00885 bei vėliau perkelta į Antstolių informacinę sistemą AIS. 2019 m. birželio 3 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, kuriuo išieškoma suma sumažinama iki 2 420,73 Eur (įmonė atleista nuo delspinigių). Esant tokioms aplinkybėms, Antstolių informacinėje sistemoje finansinėje dalyje likusi išieškotina suma buvo sumažinta ir šiuo metu skolos likutis sudaro 2 420,73 Eur bei 814,77 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 3 235,50 Eur. Būtent šiai sumai ir buvo surašytas skundžiamas 2024 m. vasario 1 d. nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti skolininkės argumentai, kad antstolė išieško didesnę sumą nei iš tiesų yra skolos likutis;

3.2. surašant 2024 m. vasario 1 d. nurodymą, dokumente yra automatiškai sukeliami/sugeneruojami duomenys iš Antstolių informacinės sistemos, kuriame yra pirminė skola, kurios išieškojimui buvo užvesta vykdomoji byla ir ji nėra taisoma. Išieškojus tam tikrą sumą ar išieškotojui pranešus apie gautą skolos dalį, ar išieškotojui atsisakius dalies išieškojimo, skolos likutis yra taisomas finansinėje AIS dalyje, t. y. skolos ar vykdymo išlaidų likutis yra sumažinamas. Esminis dalykas yra išieškoma suma, t. y. suma, kurios išieškojimui yra areštuotos skolininko sąskaitos;

3.3. priešingai nei teigia skolininkė, šioje byloje skolos išieškojimo senaties terminas nėra ir negali būti taikomas. Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo terminas yra 5 metai, tačiau pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

5. Pareiškėja (skolininkė) G. V. komanditinė ūkinė bendrija (šiuo metu MB KUBAS) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė spendimą, kuriuo pakeitė savo 2012 m. rugpjūčio 9 d. išduotą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Mokestinės nepriemokos suma yra 2 420,73 Eur. Šios nepriemokos Valstybė mokesčių inspekcija neišieško per antstolius. Antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. išduotą sprendimą, tačiau šis sprendimas yra pakeistas, o pagal naują sprendimą išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija nesikreipė į antstolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

15. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00885 duomenimis nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė atlieka vykdymo veiksmus VMI prie LR Finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-38482 pagrindu dėl 2 768,62 Eur (9 559,48 Lt) mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės G. V. komanditinės ūkinės bendrijos. Nustatyta, kad išieškotoja VMI prie LR Finansų ministerijos antstolei pateikė 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (23.17-08) 467-49028 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo buvo sumažinta 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendime nurodyta išieškoma skola iki 2 420,73 Eur (2 vykd. b. t., 6 b. l.). Pareiškėja nesutiko su antstolės atliekamais vykdymo veiksmais dviem aspektais: 1) Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino pasibaigimu; 2) didesniu nei pareiškėjos faktinis įsiskolinimas išieškomos skolos dydžiu. Teikdama atskirąjį skundą apeliantė taip pat remiasi argumentu, jog išieškojimo veiksmai atliekami nepagrįstai, kadangi 1) pasibaigęs Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 5 metų ieškinio senaties terminas išieškojimo veiksmams atlikti; 2) išieškojimas atliekamas pagal negaliojantį VMI prie LR Finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą; 3) antstolė nepatvirtino, jog VMI prie LR Finansų ministerijos 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas yra priimtas vykdymui, o skolininkei nebuvo siųstas raginimas įvykdyti minėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės atskirojo skundo argumentams.

16. Pareiškėja teigia, jog yra suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl vykdymo veiksmus antstolė atlieka nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino.

17. Visų pirma, kaip matyti, iš skundžiamos nutarties, apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės dėl suėjusio 5 metų termino mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmams atlikti. Apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų argumentus šiuo aspektu, vertino Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą reglamentavimą ir juo rėmėsi, padarydamas išvadą, jog šiuo aspektu išieškojimo veiksmai atliekami ir tęsiami pagrįstai. Taigi, apeliantės argumentų, jog teismas nevertino aplinkybių, susijusių su Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintu 5 metų senaties terminu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmams atlikti, nepatvirtina skundžiamos nutarties motyvai.

18. Antra, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (107 straipsnio 2 dalis). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

19. Taigi sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas darytina išvada, kad nepaisant to, jog vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, mokestinė nepriemoka vis tiek gali būti priverstinai išieškoma, jeigu vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepraėjus 5 metų terminui.

20. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, kad vykdymo veiksmai pradėti VMI prie LR Finansų ministerijos (mokesčių administratorius) 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo pagrindu, Nustatyta, kad patvarkymas priimti vykdyti sprendimą antstolės priimtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Taigi, mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra buvo pradėta vykdyti nepraėjus Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam penkerių metų išieškojimo senaties terminui, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalimi, gali būti tęsiama nepaisant to, jog jos vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentui, jog mokesčių administratorė VMI prie LR Finansų ministerijos 2019 m. balandžio 1 d. priimtu sprendimu pakeitė savo 2012 m. rugpjūčio 9 d. išduotą sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kad mokestinės nepriemokos suma sudaro 2420,73 Eur. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išieškotojos 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas yra vykdomas kaip sudėtinė pirminio VMI prie LR Finansų ministerijos sprendimo dalis. Taigi antstolė pagrįstai tęsia pradėtus vykdymo veiksmus (pradėti nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui), o apeliantė neteisingai interpretuoja išieškotojos priimtą sprendimą kaip apskritai naują vykdomąjį dokumentą, teigdama, jog toks sprendimas nepriimtas vykdymui. Pastebėtina, kad išieškotoja 2019 m. balandžio 1 d. sprendime nurodė, kad keičiamas jau priimtas sprendimas, o antstolė vėlesniuose priimtuose patvarkymuose nurodė būtent 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo numerį (pvz. 2024 m. vasario 1 d. patvarkyme). Taigi ir šiuo aspektu apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti antstolės veiksmų neteisėtais.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos (apeliantės) atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.