Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-06-04 · Civilinė byla Nr. e2-1074-516/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
e2-1074-516/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00358-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „NVC“
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, D. Z.
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1074-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00358-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas apriboti uždarosios akcinės bendrovės „NVC“ vadovo teisę eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, civilinėje byloje Nr. eB2-4020-392/2015 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NVC“ (tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, D. Z.) dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo apriboti bankrutuojančios įmonės vadovo teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „NVC“. Ieškovas taip pat prašė apriboti UAB „NVC“ direktoriaus D. Z. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nurodydamas, kad D. Z. apie itin sunkią bendrovės finansinę situaciją žinojo ilgą laiką, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su bankroto proceso bendrovei inicijavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „NVC“, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Konsultacijų srautas“, o ieškovo prašymo dėl sankcijos atsakovo vadovui taikymo netenkino.

Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 13 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui buvo 3 426,61 Eur. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „NVC“ registro tvarkytojui nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad šiuo metu UAB „NVC“ veiklos nevykdo ir yra nemoki, todėl yra pagrindas manyti, jog tikslinga šiai įmonei iškelti bankroto bylą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovui taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas), einant savo pareigas, ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas, materializavęsis įmonės veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide bei rūpestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonės kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiškia tiek tyčiniu įmonės turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dėl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti dėl netinkamo įmonės valdymo. Teismas akcentavo, kad sprendžiant nustatytos sankcijos taikymo klausimą, privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje šiuo metu nėra duomenų, patvirtinančių, jog dabartinis atsakovo vadovas D. Z. neužtikrino tinkamo įmonės turto valdymo, buhalterinės apskaitos tvarkymo, teismas konstatavo, kad šiam asmeniui taikyti pirmiau nurodytą sankciją šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas VMI atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas apriboti UAN „NVC“ direktoriui teisę 5 metams eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Vertinant, ar atsakovo vadovas D. Z. turėjo pareigą teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, yra svarbu nustatyti ar bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iki VMI pateikto 2015 m. vasario 18 d. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, kiti kreditoriai į teismą nesikreipė. Tačiau dar 2014 m. gegužės 12 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovo turto ir pateikė jį vykdyti antstoliui. Per sprendimo vykdymo laiką nebuvo išieškota piniginių lėšų. Neabejotinai įmonės vadovas žinojo, kad įmonėje nėra likviduotino turto, o tai lems situaciją, jog kreditoriai negalės patenkinti savo reikalavimų. Turto įmonėje nebuvimas, esant pradelstiems ir nepatenkintiems kreditorių reikalavimams, savaime suponuoja išvadą, kad įmonė nemoki, o įmonės vadovas, esant įmonės nemokumui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau D. Z. šios pareigos nevykdė, todėl, siekiant ateityje užkirsti kelią nesavalaikiams bankrotams, šiam vadovui taikytina ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija.Direktorius taip pat nėra pateikęs jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, nors tokia pareiga įtvirtinta ne tik teisiniame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Atsakovo vadovas akivaizdžiai aplaidžiai ir nerūpestingai vadovavo bendrovei, o tai nulėmė ne tik kreditorių interesų pažeidimą, bet ir bendrovės materialaus turto praradimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyti pagrindai taikyti bendrovės vadovui paminėtoje normoje numatytą sankciją – apriboti bankrutuojančios įmonės vadovo teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų).

ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Šios sankcijos taikymo galimybė nėra susieta su bankroto byloje dalyvaujančio asmens (pvz., bankroto administratoriaus ar kreditoriaus) kreipimusi į teismą dėl jos taikymo. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs faktus apie bent vieną iš aukščiau nurodytų aptariamos sankcijos taikymo pagrindų (konkrečius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus (neveikimą)), turi ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl tokiam įmonės vadovui teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-583/2014). Visais atvejais, taikydamas teisinę atsakomybę bei spręsdamas dėl konkrečios sankcijos dydžio (masto), teismas turi atsižvelgti ir įvertinti visas svarbias bylos aplinkybes, laikytis proporcingumo principo, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-583/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovo manymu teismas turėjo pagrindą apriboti UAB „NVC“ direktoriui teisę 5 metams eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes jis neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors žinojo, kad įmonė neturi jokio turto ir negali įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, neteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui, prarado bendrovei priklausiusį turtą – transporto priemonę Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir patikrinęs registrų duomenis nustatė, kad D. Z. nėra UAB „NVC“ vadovas nuo 2010 m. gegužės 5 d. Taigi nors Juridinių asmenų registre šis asmuo nurodomas minėtos bendrovės direktoriumi, Socialinio draudimo fondo duomenimis šioje bendrovėje jis dirbo nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jam negali būti taikoma ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija, kuri tiesiogiai siejama su įmonės valdymo organų pareigomis, susijusiomis su operatyviu ir ekonomišku bankroto procesu, kreditorių interesų apsauga. Juolab, kad pareiškėjo nurodomos atsakovo neįvykdytos prievolės, o tuo pačiu ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kildinamos iš 2012-2013 metų deklaracijų, kai D. Z. UAB „NVC“ jau nebedirbo. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jo vadovavimo laikotarpiu buvo pažeista įstatyme numatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „NVC“ iškėlimo, apelianto nurodomas prarastas materialus kilnojamas turtas (automobilis) įmonės vardu registruotas tuo metu, kai D. Z. įmonėje jau nedirbo. Apeliantas nurodo ir kitus pagrindus taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją (nurodo, kad juridinių asmenų registrui nėra pateiktas nė vienas metinis finansinių ataskaitų dokumentų rinkinys), tačiau, atsižvelgiant į paminėtą, jie nėra teisiškai reikšmingi šio klausimo sprendimui, nes byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šio vadovo veiksmai / neveikimas buvo akivaizdžiai nesąžiningi, tyčiniai, sąmoningai nukreipti į bankroto procedūrų vilkinimą at kitokį trukdymą.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „NVC“ vienintelis akcininkas yra G. G.. Šie duomenys gali būti reikšmingi, sprendžiant bendrovės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui klausimus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas apriboti UAB „NVC“ direktoriui D. Z. teisę 5 metams eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė